Pranešėja Irma Čuchraj                                                   Civilinė byla Nr. 2A-10-513/2011

Teisėja Nijolė Bagdonienė                                               Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                     44.5.2.16, 99.7; 121.21

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Dainai Bžeskienei, dalyvaujant ieškovui J. G., ieškovo atstovui advokatui Antanui Butautui, atsakovui A. J., atsakovo atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo J. G. ir atsakovo A. J. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo ir ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-204/2008 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. J., V. B., V. N., A. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 19 350 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo, žalos atlyginimo dėl netekto darbingumo po 149,74 Lt kas mėnesį nuo 2007-05-28 iki gyvos galvos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovų nusikalstamos veiklos jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl to jis prarado 10 proc. bendrojo darbingumo, todėl prašė priteisti po 149,74 Lt periodinių išmokų. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis yra ūkininkas, visos jo gaunamos pajamos yra iš ūkio. Dėl sužalojimų ieškovas negalėjo tinkamai pasirūpinti ūkiu ir nuimti bulvių derliaus, todėl dėl neparduoto derliaus, į kurį buvo investuota perkant sėklas, trąšas, pesticidus bei naudojant techniką, jis patyrė nuostolių ir prašė priteisti 19 350 Lt negautų pajamų.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-05-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų solidariai 9 675 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo bei iš kiekvieno po 152,18 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir po 83,48 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovo priteisė atsakovui A. J. 305 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 68,35 Lt pašto išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina esant civilinės atsakomybės sąlygas, todėl atsakovai turi atlyginti ieškovui žalą, t. y. atlyginti negautas pajamas. Tačiau teismas pažymėjo, jog žalos atlyginimas turi būti skaičiuojamas pagal kainas, galiojusias žalos atsiradimo metu, todėl sumažino ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimą iki 9 675 Lt. Dėl periodinių išmokų priteisimo teismas konstatavo, kad ekspertizė buvo atlikta tik baudžiamojoje byloje, kitų duomenų apie prarastą darbingumą ieškovas nepateikė, todėl jo prašymą dėl periodinių išmokų priteisimo atmetė. Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį proporcingai teismas priteisė iš šalių bylinėjimosi išlaidas. 2008-06-03 papildomu sprendimu teismas priteisė iš ieškovo atsakovui A. J. 915 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad priimant sprendimą nebuvo pasisakyta dėl visų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisė atsakovo         A. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas.  

Apeliaciniais skundais ieškovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovų 19 350 Lt negautų pajamų, žalos atlyginimo dėl netekto darbingumo – per mėnesį po 149,74 Lt, 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 60,84 Lt bylinėjimosi išlaidų ir panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-06-03 papildomą sprendimą. Nurodo, kad teismas, taikydamas CK 249 str. 5 p. numatytą išimtį, nenurodė, kokiu įstatymu ar kokios prievolės pagrindu buvo taikytos žalos padarymo dieną buvusios kainos. Apeliantas pažymi, jog iš pateiktų trąšų pirkimo bei bulvių pardavimų sąskaitų matyti, kad padidėjus bulvių kainai daugiau kaip dvigubai padidėjo ir trąšų kaina, todėl taikant kainas, buvusias žalos padarymo dieną, nebus atlyginti nuostoliai, nes už teismo priteistą sumą bus galima nupirkti mažiau negu pusę to trąšų kiekio, negu būtų nupirkęs tuo atveju, jei žala nebūtų padaryta. Dėl periodinių išmokų iki gyvos galvos dėl netekto darbingumo ieškovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo nustatytas nusikalstamų veiksmų pasekmes, reikalavo jas iš naujo įrodinėti, taip pažeisdamas CPK 182 str. 1 d. 3 p., 4 p. nustatytas normas. Teismo medicinos ekspertizė, kuri atlikta griežtai laikantis teisės aktų, padarė išvadą dėl 10 proc. bendrojo darbingumo netekimo, prarastas darbingumas yra pastovus, todėl ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo priteisti iš atsakovų po 149,74 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai kompensavo tik dalį jo patirtų išlaidų advokato pagalbai, kadangi CPK 98 str. nenumatytas išlaidų advokato pagalbai paskirstymas pagal patenkintų reikalavimų dalį. Be to, sprendimas priimtas jo naudai, todėl jam turi būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, o kadangi atsakovui A. J. sprendimas nenaudingas, jo prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atmestas.

Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo       2008-05-27 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 290,25 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, bei 2 000 Lt turėtų advokato išlaidų. Nurodo, kad teismas, priteisdamas 9 675 Lt negautų pajamų, nepagrįstai rėmėsi parodymais liudytojų, kurie iš esmės yra priklausomi nuo ieškovo, kadangi įvairiais laikotarpiais yra pas jį dirbę. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2004 metų rudenį derlius buvo sunaikintas dėl siautusių smarkių liūčių ir kad pats ieškovas 2004-09-30 raštu kreipėsi į Juknaičių seniūniją prašydamas kompensuoti patirtus nuostolius dėl rudens potvynio nenukasto   1,5 ha bulvių ploto. Atsakovas nurodo, kad rašytiniai įrodymai įrodo, jog derlius buvo sunaikintas ir tiesioginė žala kilo ne dėl atsakovo kaltų veiksmų, nebuvo su jais susijusi priežastiniu ryšiu. Todėl apeliantas prašo ieškovo ieškinį visiškai atmesti ir priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad liudytojai parodė, jog rugsėjo mėnesį jo apsemtas laukas sužalojimo metu buvo jau sausas, bulvės sveikos. Teismas vertino ir pasisakė dėl jo prašymo seniūnijai, todėl ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-20-733/2006) A. J., V. B., V. N. ir A. N. buvo nuteisti už tai, kad A. J., būdamas organizatoriumi, tai yra parengdamas nusikalstamą veiką, į ją įtraukdamas V. N. ir jam patikėdamas organizatoriaus vaidmenį, per pastarąjį suburdamas bendrininkų grupę, jai vadovaudamas ir koordinuodamas narių veiklą, tiek pats tiesiogiai, tiek per V. N., veikiantį dėl savanaudiškų paskatų, pasikėsino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl asmeninių paskatų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo A. J. valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrininkų grupės nariai – A. N. ir V. B., veikę kaip vykdytojai, dėl savanaudiškų paskatų nukentėjusiajam J. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendžiu J. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. J., V. N., A. N. ir V. B. J. G. 683,89 Lt turtinei žalai, susijusiai su gydymo išlaidomis, kurias sudaro vaistų įsigijimas, vykimas į gydymo įstaigas pas medicinos specialistus, mokesčiai už gydymą Valstybinei ligonių kasai 2004-10-20–2004-12-30 laikotarpiu, 10 000 Lt neturtinei žalai ir 240 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Dalis dėl negautų pajamų priteisimo buvo atmesta. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-195-557/2006) Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-02-20 nuosprendis buvo pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria atmesta nukentėjusiojo J. G. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų atlyginimo priteisimo. J. G. dėl šios dalies pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio  1 dalis). Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai – su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Įrodinėdamas, kad dėl nusikalstamos veikos prarado 10 proc. darbingumo, ieškovas vadovavosi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2006-08-04–2006-08-31 atlikto tyrimo ekspertizės aktu Nr. EG1654/06(03), kuriuo nustatyta, jog 2004-10-13 patirto galvos sužalojimo pasekmės J. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusysis prarado nedidelę dalį (10 proc.) darbingumo (t. 1, b. l. 124–127). Tačiau darbingumo netekimu patirtą žalą ieškovas turi įrodyti leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šie įrodymai skiriasi nuo įrodymų baudžiamajame procese, nes kinta įrodinėjimo dalykas. Šiuo atveju nebereikia įrodinėti neteisėtų veiksmų, bet darbingumo praradimo laipsnį ir laikotarpį kuriam jis prarastas reikia įrodyti leistinu įrodymu – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma, išduota vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 20 straipsnio bei socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintos Darbingumo lygio nustatymo tvarkos nuostatomis. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad tarnyba priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalis numato, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių surinkti papildomus įrodymus, suteikė ieškovui teisę juos pateikti, tačiau Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos du kartus konstatavo, kad ieškovas yra darbingas (t. 2, b. l. 186–190), o ekspertizės aktas baudžiamojoje byloje, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir pabrėžė Lietuvos A. T., nėra darbingumo netekimo įrodymas, suteikiantis teisę į žalos atlyginimą iki gyvos galvos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Negautos pajamos, civilinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginamos tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų nuostoliai realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl neteisėtų veiksmų padarinių. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  A. A. v. UAB „Kamintras“, byla Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-62/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, kilusi žala, atsakovų kaltė ir priežastinis ryšis tarp jų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, tai, kad ieškovas turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, priteisė ieškovui iš atsakovų 9 675 Lt žalos (negautų pajamų) atlyginimo. Remdamasis Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos 2007-04-24 raštu Nr.4R-317-(07), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. bulvių derlingumas Šilutės rajono savivaldybės ūkininkų ir šeimos ūkiuose buvo 19 350 kg iš hektaro. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas žalos atsiradimo metu 1 kg bulvių parduodavo daugiausia už 0,50 Lt, sumažino ieškovo prašomą priteisti nuostolių sumą iki 9 675 Lt. Pažymėtina, kad teismai vertina byloje esančią informaciją pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė žalos dydį pagal 2004 m.  sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog ieškovas 1 kg bulvių parduodavo daugiausia už 0,50 Lt (t. 1, b. l. 71–87), aptarė žalos dydžio mažinimo kriterijus, kurių ieškovas nepaneigė,  nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistų nuostolių dydžio. Faktas, kad ieškovas 2004-09-30 kreipėsi dėl patirtų nuostolių kompensavimo nenukastame 1,5 ha žemės plote dėl netikėto rudens potvynio, pats savaime nereiškia, kad ieškovas nenukasė 1 ha bulvių dėl potvynio, nes bulvėmis buvo užsėtas 4,02 ha plotas, informacijos apie bulvių derliaus nuėmimo pradžią ir pabaigą nėra,  kompensuota dėl potvynio nebuvo, 2004 m. bulvių derlius nebuvo sunaikintas dėl bulvių karantininių ligų ar kitų priežasčių, todėl atsakovai neįrodė, kad ieškovas nenukasė 1 ha bulvių derliaus dėl potvynio, o ne dėl jų 2004-10-13 įvykdyto nusikaltimo (t. 1, b. l. 181–185, 187, CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą ir 2008 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinius skundus ieškovo ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

2009-06-26 Lietuvos A. T. patyrė 53,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iš šalių pagal CPK 96 str. 1 d. taisykles. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 46 procentai (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 3 p.), todėl iš ieškovo priteistina 28,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš atsakovų – po 6,10 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą ir 2008 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti iš J. G. 28,57 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, o iš A. J., V. B., V. N. ir A. N. – po 6,10 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                  Irma Čuchraj

Kolegijos teisėjos                                                                                     Rimvida Zubernienė

                                                                                                                 Erika Misiūnienė