Civilinė byla Nr. 2-260-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas patikslinti finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sorita“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „Sorita“ finansinis reikalavimas 102 048,51 Eur sumai, kurį sudaro: 98 140,92 Eur pagrindinis reikalavimas ir 3 907,59 Eur – palūkanos.
2. Pareiškėja UAB „Sorita“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FINIENS“ bankroto byloje patikslintą jos trečios eilės finansinį reikalavimą 567 813,81 Eur sumai. UAB „Sorita“ nurodė, kad turi finansinio reikalavimo teisę į BUAB „FINIENS“ 398 090 Eur sumai, kurią 2015 m. gruodžio 23 d. sumokėjo pagal 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-244-943/2020 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019, kuriuo turtas, už kurį UAB „Sorita“ sumokėjo, grąžintas BUAB „FINIENS“, o už turtą sumokėta suma UAB „Sorita“ negrąžinta, todėl UAB „Sorita“ turi neginčytiną reikalavimo teisę į BUAB „FINIENS“ dėl sumokėtų sumų grąžinimo.
3. UAB „Sorita“ nurodė, kad 398 090 Eur finansinio reikalavimo teisę į BUAB „FINIENS“ patvirtina pirminiai apskaitos dokumentai ir jų pagrindu sudaryti apskaitos registrai:
3.1. UAB „Sorita“ 2015 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. 5, patvirtina, kad UAB „Sorita“ vadovui I. S. R. iš UAB „Sorita“ kasos grynaisiais pinigais išmokėta 398 090 Eur suma, išmokėjimo pagrindas – sumokėti UAB „FINIENS“ pagal sutartį;
3.2. UAB „Sorita“ kasos knyga už 2015 m. gruodžio mėn. patvirtina, kad UAB „Sorita“ kasoje 2015 m. gruodžio 23 d. grynųjų pinigų suma buvo – 400 000 Eur, iš kurių UAB „Sorita“ sumokėjo UAB „FINIENS“ 398 090 Eur pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5;
3.3. UAB „Sorita“ sąskaitos (272) apyvarta už 2015 m. gruodžio mėn., patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 23 d. kredito suma 398 090 Eur;
3.4. UAB „Sorita“ kasos pajamų orderiai: 2015 m. lapkričio 16 d. Nr. 10 ir 2015 m. gruodžio 7 d. Nr. 11, patvirtina 2015 m. gruodžio 23 d. UAB „Sorita“ kasoje buvusių pinigų kilmę, pagal minėtus orderius UAB „Sorita“ priėmė iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 400 000 Eur pagal sutartį. 2015 m. lapkričio 16 d. priimta 200 000 Eur ir 2015 m. gruodžio 7 d. – 200 000 Eur;
3.5. UAB „FINIENS“ 2015 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderis Nr. 261A, patvirtina, kad UAB „FINIENS“ vadovas V. K. priėmė iš UAB „Sorita“ 398 090 Eur sumą, ūkinės operacijos turinys – pagal 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutartį;
3.6. BUAB „FINIENS“ vadovo V. K. 2016 m. birželio 13 d. pasirašyti patvirtinimai, kuriais patvirtinama, kad UAB „Sorita“ tinkamai įvykdė prievolę UAB „FINIENS“, sumokėjo pilną kainą už nekilnojamąjį turtą pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
4. Pareiškėja nurodo, kad BUAB „FINIENS“ turi pareigą mokėti UAB „Sorita“ įstatyme nustatyto 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 398 090 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „FINIENS“ yra bankrutuojanti įmonė, palūkanų skaičiavimas galimas nuo 2015 m. gruodžio 23 d. (pinigų sumokėjimo dienos) iki 2018 m. lapkričio 17 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos). Nuo 398 090 Eur sumos 6 proc. metinės palūkanos sudaro 23 885,40 Eur (398 090 Eur x 6 proc. =23 885,40 Eur), atitinkamai už kiekvieną pradelstą mėnesį – po 1 990,45 Eur. BUAB „FINIENS“ pinigų negrąžino ir jais naudojosi 34 mėnesius (nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 17 d.), už kuriuos privalo sumokėti 67 675,30 Eur palūkanų (1 990,45 Eur x 34 mėn. = 67 675,30 Eur).
5. UAB „Sorita“ prašo patvirtinti BUAB „FINIENS“ bankroto byloje patikslintą trečios eilės kreditorės UAB „Sorita“ kreditorinį reikalavimą 567 813,81 Eur sumai: 496 230,92 Eur I etapo ir 71 582,89 Eur II etapo finansinį reikalavimą.
6. BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ prašė netenkinti pareiškėjos UAB „Sorita“ prašymo dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo ir nurodė, kad UAB „Sorita“ remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. e2-860-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi Nr. e2A-244-943/2020, kuriuose konstatuota, kad UAB „Sorita“ su UAB „FINIENS“ pagal 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį neatsiskaitė, todėl, taikant vienašalę restituciją, BUAB „FINIENS“ buvo grąžintas turtas natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje netenkino pareiškėjos prašymo padidinti finansinio reikalavimo sumą 398 090 Eur skolos ir 67 675 Eur palūkanų dydžiu.
8. Teismas nurodė, kad BUAB „FINIENS“ bankroto procesas pradėtas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskiria kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, darė išvadą, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas irtvirtinimas (kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas prilyginamas jų tvirtinimo procedūrai) turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas.
9. Nurodė, kad UAB „Sorita“ kreditorinį reikalavimą kildina iš 2015 m. balandžio 13 d. UAB „FINIENS“ ir UAB „Sorita“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria UAB „FINIENS“ pardavė UAB „Sorita“ pastatą – karvidę, esančią (duomenys neskelbtini) (už 35 090 Eur) ir administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (už 363 000 Eur) (toliau kartu ir – Pastatai). Pastatai atsakovei parduoti už bendrą 398 090 Eur kainą, kuri pagal ginčijamos sutarties 4.1 punktą ieškovei turėjo būti sumokėta iki 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. e2-860-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi Nr. e2A-244-943/2020 nustatyta, kad už įsigytą turtą UAB „Sorita“ neatsiskaitė su UAB „FINIENS“. Išnagrinėtoje byloje teismas, išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą, pripažino, kad UAB „Sorita“ buvo neatsiskaičius už turtą, pirkimo–pardavimo sutartis 2017 m. rugsėjo 25 d. vienašališkai nutraukta teisėtai, taikė vienašalę restituciją – grąžino BUAB „FINIENS“ nuosavybėn nekilnojamojo turto objektus: pastatą – karvidę, (duomenys neskelbtini); administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini),– grąžino viena kitai viską kas buvo įgyta pagal sandorį.
10. Teismas vertino, kad UAB „Sorita“ siekia, esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-244-943/2020, jog būtų pripažinta, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais taikyta vienašalė restitucija turi būti panaikinta ir išnagrinėtoje byloje būtų priimtas naujas sprendimas – taikyta dvišalė restitucija. Teismas darė išvadą, kad UAB „Sorita“ prašymas patikslinti finansinio reikalavimo dydį yra nepagrįstas ir netenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėja UAB „Sorita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismo nutartis nepagrįsta, neištirti ir neįvertinti pareiškėjos pateikti įrodymai – buhalterinės apskaitos duomenys, kurie patvirtina finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pateikti finansiniai dokumentai galiojantys ir nenuginčyti.
11.2. Pareiškėja byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir neprašė taikyti dvišalės restitucijos. Pareiškėja prašo, įvertinus pateiktus rašytinus duomenis, patikslinti (padidinti) finansinio reikalavimo dydį bankroto byloje.
11.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-244-943/2020 dėl įrodymų nepakankamumo byloje nustatė, kad UAB „Sorita“ neatsiskaitė su BUAB „FINIENS“ pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi byloje nebuvo pateikta kasos knyga bei kasos pajamų ir išlaidų orderiai.
11.4. Pareiškėja teikdama prašymą patvirtinti (padidinti) finansinių reikalavimų sumą 398 090 Eur skolos ir 67 675,30 Eur palūkanų dydžiu, pateikė teismui šį finansinį reikalavimą pagrindžiančius pirminius dokumentus – kasos knygą, pajamų ir išlaidų dydį patvirtinančius duomenis. Pareiškėja nurodė, kad bankroto byloje ji nesiekia įrodyti atsiskaitymo su BUAB „FINIENS“ pagal 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, fakto, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas faktas, kad UAB „Sorita“ neatsiskaitė su BUAB „FINIENS“.
11.5. Nagrinėjamu atveju UAB „Sorita siekia atgauti pinigų sumą, kurią sumokėjo BUAB „FINIENS“ pagal pateiktus finansinius dokumentus. Teismas be pagrindo nevertino į bylą pateiktų finansinių duomenų, nes net esant įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytai aplinkybei, kad UAB „Sorita“ neatsiskaitė su BUAB „FINIENS“, tai nepaneigia pateiktais finansiniais dokumentais pagrįsto kreditorinio reikalavimo, t. y. fakto, kad UAB „Sorita“ grynaisiais pinigais perdavė BUAB „FINIENS“ 398 090 Eur sumą.
11.6. Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų nustatytą aplinkybę, kad UAB „Sorita“ su BUAB „FINIENS“ už parduotą nekilnojamąjį turtą neatsiskaitė, o finansiniai dokumentais patvirtina pinigų perdavimo faktą, konstatuotina, kad pinigai buvo perduoti nesant jokio teisinio pagrindo ir turi būti grąžinti UAB „Sorita“ kaip nepagrįstai gautos lėšos.
12. BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė UAB „Top Consult“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės UAB „Sorita“ atskirąją skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog UAB „Sorita“ neatsiskaitė su BUAB „FINIENS“ pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl taikyta vienašalė restitucija ir grąžintas nekilnojamas turtas atsakovei.
12.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs materialiuosius sprendimo (nutarties) res judicata (teismo išspręsta byla) padarinius: šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis poveikis); sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje (pozityvusis poveikis). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys negali ginčyti kitoje byloje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinę galią ir pagrįstai prašymo netenkino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo patikslinti kreditorinį reikalavimą 398 090 Eur skolos ir 67 675,30 Eur palūkanų dydžiu BUAB „FINIENS“ bankroto byloje.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.
16. Ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.
17. UAB „Sorita“ prašyme patikslinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje nurodė, kad turi finansinio reikalavimo teisę į BUAB „FINIENS“ 398 090 Eur sumai, kurią 2015 m. gruodžio 23 d. sumokėjo pagal 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį taip pat BUAB „FINIENS“ turi pareigą mokėti UAB „Sorita“ įstatyme nustatyto 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 398 090 Eur sumos: nuo 2015 m. gruodžio 23 d. (pinigų sumokėjimo dienos) iki 2018 m. lapkričio 17 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), viso 67 675,30 Eur palūkanų.
18. Taigi, byloje nustatyta, kad UAB „Sorita“ finansinį reikalavimą kildina iš 2015 m. balandžio 13 d. UAB „FINIENS“ ir UAB „Sorita“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria UAB „FINIENS“ pardavė UAB „Sorita“ pastatą – karvidę, esančią (duomenys neskelbtini) (už 35 090 Eur) ir administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (už 363 000 Eur). Pastatai atsakovei parduoti už bendrą 398 090 Eur kainą, kuri pagal ginčijamos sutarties 4.1 punktą ieškovei turėjo būti sumokėta iki 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019 ieškovės BUAB „FINIENS“ ieškinys patenkintas ir pripažinta, kad ieškovės UAB „FINIENS“ ir atsakovės UAB „Sorita“ 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1-3568) nutraukta teisėtai ir taikyta vienašalė restitucija – grąžinti ieškovei nuosavybės teise nekilnojamasis turtas: pastatas – karvidė, (duomenys neskelbtini); administracinis pastatas, (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu nustatyta, kad už įsigytą turtą UAB „Sorita“ neatsiskaitė su UAB „FINIENS“. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-244-943/2020 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas.
19. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 28 punktas).
21. Taigi, nurodytina, kad teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip nei įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).
22. Pareiškėjos UAB „Sorita“ (šiuo atveju kreditorės) teisinis statusas nagrinėjamoje bankroto byloje savaime nelemia nei aukštesnės teismo aktyvumo pareigos, nei pareiškėjos pagrindo nesilaikyti jai įstatymo numatytos pareigos – aiškaus pareiškimo dalyko suformulavimo ir faktinio pagrindo išdėstymą pagrindžiančių aplinkybių nurodymo privalomumo. Siekiant patikslinti kreditorinį reikalavimą, pareiškėja turi aiškiai atskleisti reikalavimo dalyko faktinį pagrindą ir jį pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.
23. Apeliantės prašymo patikslinti finansinį reikalavimą faktinis pagrindas – finansinio reikalavimo teisė į BUAB „FINIENS“ 398 090 Eur skolą ir 67 675,30 Eur palūkanas, kadangi šią sumą 2015 m. gruodžio 23 d. ji sumokėjo UAB „FINIENS“ pagal šalių sudarytą 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
24. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-860-653/2019 padarytomis išvadomis, iš esmės teisingai sprendė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad apeliantė su UAB „FINIENS“ pagal 2015 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį neatsiskaitė, todėl taikyta vienašalė restitucija ir bankrutavusiai įmonei grąžintas nekilnojamasis turtas natūra (visa tai, ką šalys buvo gavusios pagal sandorį).
25. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktų aplinkybių vertinimu, atskirajame skunde nurodė, kad ji neprašo pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir neprašo taikyti dvišalės restitucijos, ji siekia patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą bankroto byloje, įvertinus reikalavimą ir jo dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus – pirminius finansinės apskaitos dokumentus. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad, atsižvelgiant į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą aplinkybę, jog UAB „Sorita“ su UAB „FINIENS“ už parduotą nekilnojamąjį turtą neatsiskaitė, o pareiškėjos pateikti šioje byloje finansiniai dokumentai patvirtina pinigų perdavimo faktą, konstatuotina, kad pinigai buvo perduoti nesant jokio teisinio pagrindo ir turi būti grąžinti UAB „Sorita“ kaip nepagrįstai gautos lėšos.
26. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 39 punktas).
28. Teismas,nagrinėdamas bylą, turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.
29. Šiuo atveju, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius faktą, kad apeliantė nėra atsiskaičiusi pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su bankrutavusia įmone, kai apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas patikslinti finansinį reikalavimą buvo grindžiamas iš esmės faktinėmis aplinkybėmis apie pinigų pervedimą atsiskaitant už nekilnojamuosius daiktus pagal pirkimo–pardavimo sutartį, leidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vertino, jog pagal suformuluoto reikalavimo pagrindą ir jį pagrindžiančias faktines aplinkybes, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad pareiškėja nėra atsiskaičiusi su BUAB „FINIENS“ pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktaituri prejudicinę galią šioje byloje, tapačiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas netenkinamas.
30. Tokį rezultatą iš esmės lėmė pačios apeliantės suformuluoto reikalavimo faktinis pagrindas bei jį pagrįsti nurodytos faktinės aplinkybės. Apeliantė UAB „Sorita“ tik atskirajame skunde nurodo, kad reikalavimo pagrindas – perduotų pinigų, nesant teisinio pagrindo, grąžinimas (nepagrįstai gautos lėšos), t. y. skunde suformuluoja iš esmės naują prašymo pagrindą, kurį grindžia aplinkybėmis dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, kurių nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
31. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apeliantės prašyme suformuluoto reikalavimo pagrindu ir jį pagrindžiančiomis aplinkybėmis, bei teisingai padarė išvadą, kad pareiškėja reikalavimą patikslinti finansinį reikalavimą bankroto byloje grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
32. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės formuluoja kitą prašymo pagrindą bei nurodo kitas faktines aplinkybes jį pagrįsti, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, tai daryti įstatymas draudžia (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliantei neužkirstas kelias iš naujo kreiptis į BUAB „FINIENS“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą sureikalavimu patikslinti finansinį reikalavimą, aiškiai suformuluojant reikalavimo pagrindą bei nurodant jį pagrindžiančias aplinkybes.
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal prašyme nurodytas faktines aplinkybes, priešinga šalis teikia savo atsikirtimus, o teismas pagal ginčo dalyką, atlieka byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016).
34. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoscivilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjos Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Jūratė Varanauskaitė