Civilinė byla Nr. e2A-153-940/2025

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01392-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 

 (S)

2.6.1.5; 2.6.18.2; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arto statyba“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-367/2024 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arto statyba“ dėl defektų pašalinimo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. D. prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arto statyba“ 22 549,61 Eur defektų šalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgęs į eksperto išvadą, patikslino, t. y. sumažino, ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės 18 989 Eur defektų šalinimo išlaidoms padengti.

2.       Nurodė, kad 2016 m. gegužės 2 d. ieškovas su atsakove sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus. Atsakovė darbus galutinai atliko ir perdavė ieškovui 2018 m. pavasarį, o ieškovas juos priėmė ir už juos atsiskaitė. 

3.       Tvirtino, jog 2021 m. pavasarį palėpėje rado kiaurai prabėgusias vandens dėmes ant polistirolo sienos, vandens pelkes ant polistireninio putplasčio bei permirkusias medienos konstrukcijas ir į priešgaisrinį daviklį pribėgusio vandens. Taip pat pradėjo skilinėti pasato langų stiklų paketai. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl netinkamai atliktų darbų, tačiau atsakovė paaiškino, jog dėl to kaltos statybinės medžiagos, už kurias ji nėra atsakinga.

4.       Pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus esamo statinio techninės būklės įvertinimui. Atsakovės projektų vadovas A. Š. taip pat buvo informuotas apie būsimą ekspertinį tyrimą ir pakviestas jame dalyvauti, tačiau atvykti atsisakė.

5.       Nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. parengtu Pastato būklės nustatymo apžiūros aktu (defektiniu aktu) buvo nustatyta, kad: (1) stogas įrengtas be techniniame darbo projekte numatytos difuzinės plėvelės, ko pasėkoje atsirado drėgmės patekimas ir stogo medienos pažeidimai; (2) stogo kraigas įrengtas netinkamai; kai kur stogo danga įtrūkusi; patenka krituliai į stogo konstrukcijas; nesandarus stogas neapsaugo nuo drėgmės patekimo į vidines statinio konstrukcijas; (3) netinkamai ir nesilaikant techninio projekto reikalavimų sumontuoti langai; langų rėmų apačios nepritvirtintos, juda; langų rėmai viršuje yra išlinkę; trūkinėja langų paketai; nėra įrengta hidroizoliacinė juosta visu lango perimetru iš lauko pusės; (4) įrengtas žaibolaidis neatitinka STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ reikalavimų; įrengtas įžeminimo laidininkas yra arčiau nei 100 mm nuo degių konstrukcijų; (5) fasado armavimo tinklas įklampintas per mažai, matosi pats tinklas, pastebimi įtrūkiai ties angokraščių kampais.

6.       Pažymėjo, kad ieškovas atsakovei 2021 m. birželio 12 d. pateikė pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių (paaiškėjusių) defektų. 2021 m. birželio 18 d. buvo gautas atsakymas į pretenziją, kuriame nurodoma, kad neva nevisus darbus atliko atsakovė, o kartu su pretenzija nepateiktas defektinis aktas. Ieškovas pakartotinai išsiuntė defektinį aktą, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė. 2021 m. rugsėjo 7 d. Statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo projekto dalies ekspertizės vadovas M. L. parengė defektų pašalinimo statybos darbų sąmatą, pagal kurią nustatyta, jog atsakovės darbų trūkumų pašalinimas kainuoja 22 549,61 Eur.

7.       Teigė, kad ieškovas yra fizinis asmuo ir namą statė savo asmeniniams šeimos poreikiams, todėl jis laikytinas vartotoju ir taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

8.       Tvirtino, kad statybos darbai yra atlikti nukrypstant nuo Techninio darbo projekto (TDP) sprendinių be užsakovo sutikimo (stogo garo izoliacinės plėvelės neįrengimas bei langų hidroizoliacinės juostos neįrengimas); langų, fasado armavimo bei stogo kraigo įrengimo darbai neatitinka įprastai tos rūšies darbams keliamų reikalavimų, nes per stogą bėga vanduo, o lango rėmas linksta, trūkinėja stiklo paketai; žaibolaidžio sistema neatitinka imperatyvių STR reikalavimų, todėl atsakovė privalo kompensuoti nustatytų trūkumų pašalinimo išlaidas, kadangi trūkumai yra esminiai ir kardinaliai trumpinantys pastato eksploatacijos laiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Arto statyba“ ieškovo S. D. naudai 9 494,57 Eur defektų pašalinimo išlaidoms padengti ir 2 138,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti; likusią ieškinio dalį atmetė. 

10.       Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį tarp ieškovo S. D. ir atsakovės UAB „Arto statyba“ projektų vadovo A. Š. buvo sudaryta žodinė darbų rangos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus. Šalys sutarė ir dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Darbai buvo atliekami etapais. Atlikus atskirus statybos rangos darbus, atsakovė ieškovui išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 17 d. Nr. ARTO Nr. 0000032 už pamatų įrengimą, suma 6 050 Eur; 2015 m. lapkričio 10 d. Nr. ARTO Nr. 0000024 už durasol blokelių mūrą, suma 10 527,05 Eur; už vėdinimo ir elektros instaliacijos darbus, suma 1 186,91 Eur; už fekalinių nuotekų įrengimą, suma 1 863,65 Eur; 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. ARTO Nr. 0000035 už gelžbetoninės perdangos įrengimą, suma 10 648,39 Eur; 2016 m. sausio 4 d. Nr. ARTO Nr. 0000036 už mūro darbus, suma 1 031,38 Eur; už stogo murlotų, karkaso gamybą ir montavimą, suma 2 391,61 Eur; už medžiagas, tvirtinimo detales, suma 1 167,03 Eur; 2016 m. vasario 4 d. Nr. ARTO Nr. 0000039 už stogo įrengimo darbus, suma 7 865 Eur; 2016 m. kovo 31 d. Nr. ARTO Nr. 0000041 už šildomų grindų ir santechnikos darbus, medžiagas, langų montavimą, darbus ir medžiagas, suma 29 895,28 Eur; 2016 m. balandžio 29 d. Nr. ARTO Nr. 0000042 už lauko nuotekas, fasado šiltinimą, medžiagas, suma 14 306,75 Eur. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 1 d. išrašė ieškovui sąskaitą - faktūrą Nr. 0000027 už statybines medžiagas – blokelius Durasolis 11 064,96 Eur (su PVM 13 388,60 Eur); 2016 m. gegužės 31 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 0000043 už vejos bortus, trinkeles, pagrindus, sklypo sutvarkymą, dujų rezervuaro įrengimą 11 724,00 Eur (su PVM 2 462,04 Eur); 2016 m. liepos 29 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 0000047 už trinkelių klojimą, atsijas ir žemės lyginimo darbus 2 038,05 Eur (su PVM 427,99); 2017 m. spalio 31 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 0000071 už šildymo sistemos įrengimą 2 634,93 Eur (su PVM 553,83 Eur ); 2018 m. sausio 8 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 0000081 už šildymo sistemos įrengimą 1 388,82 Eur (su PVM 291,66 Eur); 2018 m. kovo 30 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 000090_2 už aplinkos tvarkymo darbus 3 800,00 Eur (su PVM 798,00 Eur); 2018 m. gegužės 14 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 0000095 už pakalimus 1 800 Eur (su PVM 378,00 Eur).

11.       Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. pavasarį atsakovė darbus galutinai atliko ir perdavė ieškovui. Ieškovas 2018 m. pavasarį darbus priėmė ir apsigyveno name. Darbų perdavimo-priėmimo aktas surašytas nebuvo. 2021 m. pavasarį, pradėjus neveikti signalizacijos priešgaisriniam davikliui, kuris buvo įrengtas namo palėpėje, ieškovas, užlipęs į palėpę rado prabėgusias vandens dėmes ant polistirolio sienos, vandens pelkes ant polistireninio putplasčio bei permirkusia medienos konstrukcijas ir į priešgaisrinį daviklį pribėgusio vandens. Be to, pradėjo trūkinėti vitrininių langų stiklai. Dėl namo techninės būklės įvertinimo ieškovas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie 2021 m. balandžio 1 d. parengė Pastato būklės nustatymo apžiūros aktą (defektinis aktas). 2021 m. birželio 12 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių (paaiškėjusių) defektų. 2021 m. birželio 18 d. buvo gautas atsakymas į pretenziją, kuriame nurodoma, kad atsakovė atliko nevisus darbus, o kartu su pretenzija nepateiktas defektinis aktas. Pakartotinai išsiuntus defektinį aktą, jokio atsakymo iš atsakovės daugiau nebuvo gauta. 2021 m. rugsėjo 7 d. Statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo projekto dalies ekspertizės vadovas parengė defektų pašalinimo statybos darbų sąmatą, pagal kurią buvo nustatyta, jog atsakovės darbų trūkumų pašalinimas kainuoja 22 549,61 Eur.

12.       Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, kad atsakovė statybos darbus pagal žodinį šalių susitarimą atliko jau nuo 2015 m. vasaros, o rangos sutarties sudarymo dieną 2016 m. gegužės 2 d. namas, esantis (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas, iš byloje esančių sąskaitų - faktūrų nustatęs, kad rangos sutarties surašymo metu 2016 m. balandžio 2 d. namo statybos darbai jau buvo atlikti, sprendė, jog dėl statybos rangos darbų atlikimo tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. 

13.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jog darbai buvo atliekami etapais ir po jų atlikimo atsakovė išrašydavo sąskaitas - faktūras, kurias ieškovas apmokėdavo, ginčo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tarp šalių nėra, taip pat į tai, kad 2018 m. pavasarį statybos darbai buvo užbaigti ir perduoti ieškovui, o ieškovas darbus priėmė ir tais pačiais metais apsigyveno name, teismas darė išvadą, kad, šalims sutarus dėl gyvenamojo namo statybos darbų atlikimo, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

14.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-549/2001, Nr. 3K-3-587/2004, Nr. 3K-3-503/2009, sprendė, jog 2022 m. gegužės 23 d. ir 2023 m. gegužės 19 d.  Teismo ekspertizės aktai laikytini įrodymo priemone – įrodymu, o 2023 m. spalio 5 d.-2023 m. spalio 15 d. Eksperto (specialisto) išvada – rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio prasme.

15.       Byloje nustatęs, kad projekto A laida parengta darant pakeitimus 0 laidos projekte, įvertinęs liudytoju apklausto projekto vadovo S. N. paaiškinimus, jog projekto pakeitimai galimi iki namo pridavimo eksploatacijai, atsižvelgęs į tai, kad minėtas A laidos projektas buvo parengtas ieškovui nusprendus pakeisti stogo dangą ir perdangos apšiltinimo medžiagas, teismas projektą A laidos pripažino įrodymu ir vertino kartu su kitais bylos duomenimis.

16.       Teismas, byloje nustatęs, kad statybos darbai pabaigti 2018 m. gegužės mėn., o ieškovas kreipėsi į teismą 2021 m. spalio mėn., t. y. nepraleidęs 5 metų ieškinio senaties termino, atsakovės prašymo dėl ieškinio senaties taikymo netenkino.

17.       Teismas, iš 2022 m. gegužės 23 d. teismo ekspertizės ir papildomos 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės aktų nustatęs, jog statinio trūkumai užfiksuoti, o nustatytų defektų šalinimo kaina 18 989,14 Eur, atsižvelgęs į tai, jog stogo dengimo darbai baigti 2016 metais, nuo 2016 metų iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas defektus pašalino iš dalies savo lėšomis ir stogas naudojamas pagal savo paskirtį, tačiau ieškovas realiai patirtų išlaidų teismui nepateikė, vertino, kad žala dėl nekokybiškai atliktų darbų buvo padaryta, tačiau pripažino, kad abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos, todėl sprendė, kad prašomos priteisti defektų šalinimo išlaidos mažintinos 50 procentų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovui priteisti 9 494,57 Eur defektų pašalinimo išlaidų.

18.       Atsižvelgęs į tai, jog atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą dėl statinio ekspertizės, kai byloje buvo paskirta nutartimi teismo ekspertizė, teismas atsakovės prašymą priteisti išlaidas už statinio ekspertizę atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Arto statyba“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6-367/2024 ir priimti naują sprendimą –  ieškovo ieškinį atmesti, ieškovo reikalavimams taikyti senatį; bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

20.       Nurodo, kad 2015 m. buvo parengtas ieškovo vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Statybos projektas (0 laida). Ieškovas su atsakovės atstovu A. Š. žodžiu susitarė, kad atsakovė pagal poreikį atliks atskirus statybos rangos darbus statant nurodytą gyvenamąjį namą. Šalių žodiniu sutarimu atskiriems darbams, dažniausiai ieškovo nurodymu, buvo naudojamos ieškovo patiektos statybinės medžiagos. Šalių susitarimu, darbų vykdymo, priėmimo - perdavimo ir atsiskaitymo tvarka buvo: (1) pagal atskirą žodinį užsakymą atliekami statybos rangos darbai; (2) po šių darbų atlikimo atsakovė išrašo sąskaitą -  faktūrą, kuri šalių laikoma darbų priėmimo - perdavimo aktu; (3) tuo atveju, jei darbų rezultatas tenkina ieškovą, jis įvykdo apmokėjimą už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą. Ieškovui išrašytos PVM sąskaitos - faktūros: (1) 2015 m. rugpjūčio 17 d. ARTO Nr. 0000024 už pamatų įrengimą 6 050 Eur (su PVM) sumai; (2) 2015 m. lapkričio 10 d. ARTO Nr. 0000032 už Durasol blokelių mūrą 10 527,05 Eur (su PVM) sumai, vėdinimo ir elektros instaliacijos darbus 1 186,91 Eur (su PVM) sumai, fekalinių nuotekų įrengimą 1 863,65 Eur (su PVM) sumai; (3) 2015 m. gruodžio 14 d. ARTO Nr. 0000035 už gelžbetoninės perdangos įrengimą 10 648,39 Eur (su PVM) sumai; (4) 2016 m. sausio 4 d. ARTO Nr. 0000036 už mūro darbus 1 031,38 Eur (su PVM) sumai, už stogo murlotų, karkaso gamybą ir montavimą 2 391,61 Eur (su PVM) sumai, medžiagas, tvirtinimo detales 1 167,03 Eur (su PVM) sumai; (5) 2016 m. vasario 4 d. ARTO Nr. 0000039 už stogo įrengimo darbus 7 865 Eur (su PVM) sumai; (6) 2016 m. kovo 31 d. ARTO Nr. 0000041 už šildomų grindų ir santechnikos darbus, medžiagas, langų montavimą, darbus ir medžiagas 29 895,28 Eur (su PVM) sumai; (7) 2016 m. balandžio 29 d. ARTO Nr. 0000042 už lauko nuotekas, fasado šiltinimą, medžiagas 14 306,75 Eur (su PVM) sumai. 2016 m. pradžioje buvo parengta ieškovo 2015 m. birželio 1 d. vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Statybos projekto A laida. 

21.       Pažymi, kad 2016 m. ieškovas gyvenamojo namo statybų eigoje statybos rangos darbų atlikimui samdė ne tik atsakovę, bet ir kitus rangovus, kurie, atsakovei nedalyvaujant, atliko gyvenamojo namo perdangos šiltinimo darbus, ventiliacijos išvedimo į palėpę darbus, žaibosaugos įrengimo (ant atsakovės įrengto gyvenamojo namo stogo) darbus. 2021 m. ieškovas, niekaip neinformavęs atsakovės apie stogo trūkumus, dėl atsiradusios drėgmės gyvenamojo namo stogo palėpėje pasamdė K. R., kad jis atliktų gyvenamojo namo stogo remontą. 2021 m. birželio 17 d. atsakovė gavo ieškovo pretenziją dėl statybos defektų. Atsakovės atstovui apžiūrėjus ieškovo gyvenamojo namo stogo dangą, paaiškėjo, kad stogo danga kraigo zonose yra pažeista įrenginėjant žaibosaugą. Be to, po ieškovo organizuoto stogo remonto, stogo lakštai vietomis yra perveržti (per stipriai prisukti varžtai), kas lemia stogo lakštų deformaciją ir vertikaliai atsiradusius tarpus/plyšius stogo lakštų susijungimo vietose, t. y. stogas tampa nesandarus.

22.       Apeliantės teigimu, ieškovas, būdamas statytoju (užsakovu), asmeniškai samdydamas tiek statinio statybos vadovą T. Ž., tiek ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją R. B., vykdė statybą ūkio būdu, ir atitinkamai turėjo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek rangovo pareigas ir teises. Pažymi, kad ieškovas, pats samdydamas statinio statybos vadovą T. Ž., nors prievolė samdyti statinio statybos vadovą įstatyme numatyta rangovui, pats pripažino esantis ne tik statytojas (užsakovas), bet ir rangovas. Taigi, ieškovas tiek pats asmeniškai, tiek ir per savo atstovą – statinio statybos vadovą, įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovavo statybos darbams bei buvo atsakingas už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

23.       Apeliantės vertinimu, atsižvelgus į tai, jog gyvenamojo namo statybos procese ieškovas veikė kaip rangovas, samdė statybos specialistus, inžinierius, kurie statybos procese veikė kaip ieškovo atstovai, todėl taikyti ieškovui vartotojams būdingą teisių apsaugą šios bylos kontekste nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis.

24.       Tvirtina, jog teismas visiškai nevertino, aiškiai nepasisakė ir nemotyvavo, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovei priskyrė pareigą atlyginti ieškovui defektų šalinimo išlaidas; teismas neanalizavo, ar ieškovo gyvenamajame name fiksuoti defektai laikytini defektais, ar nebaigtais darbais; taip pat, kada nurodyti defektai atsirado ir dėl kokių priežasčių; kieno atsakomybei pagrįstai turėtų būti priskirtos defektų šalinimo pasekmės.

25.       Apeliantės teigimu, esminis ieškovo teismui pasiūlyto eksperto argumentas/išvada dėl stogo defektų, atsiradusių dėl atsakovės „netinkamai“ atliktų statybos rangos darbų, yra tai, kad ieškovo statomo gyvenamojo namo stogas yra įrengtas be difuzinės plėvelės, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės šios išvados netyrė ir nevertino. Atkreipia dėmesį, kad Techniniame darbo projekte (0 laidoje), priešingai nei nurodo teismo ekspertas S. K., nebuvo numatyta difuzinė plėvelė. Techniniame projekte buvo numatyta apsauga nuo vėjo – izoliacinė plėvelė tik karnyzų zonose, virš murlotų, kur izoliacinė plėvelė turėjo uždengti konstrukcijas, apšiltintas vata ir izoliacinės plėvelės paskirtis – apsaugoti vatą nuo vėjo. Difuzinė plėvelė ir izoliacinė plėvelė (apsauga nuo vėjo) yra skirtingų savybių plėvelės, užtikrinančios skirtingas funkcijas – difuzinė plėvelė apsaugo nuo drėgmės, o izoliacinė plėvelė, kuri ir buvo numatyta Techninio projekto 0 laidoje, buvo skirta apsaugai nuo vėjo. Pažymi, kad ieškovas gyvenamojo namo perdangą nusprendė apšiltinti ne vata, o polistirolu, kuriam funkciškai nėra reikalinga izoliacinė plėvelė, todėl bendru sutarimu buvo atsisakyta įrengti izoliacinę plėvelę. Atsižvelgiant į tai, gyvenamojo namo Techninio projekto A laidoje nustatyta, kad gyvenamojo namo perdanga apšiltinama putų polistirolu, o izoliacinė ar difuzinė plėvelė po stogo danga neįrengiama. Taigi, eksperto S. K. išvados apie tai, kad po statomo gyvenamojo namo stogu turėjo būti įrengta difuzinė plėvelė, kaip tai numatyta projekte, yra nepagrįstos.

26.       Nurodo, kad tiek 2022 m. gegužės 23 d. teismo ekspertizės akte Nr. TEA24/2022-0-21, tiek ir 2023 m. gegužės 19 d. papildomame teismo ekspertizės akte buvo vertinami sprendiniai, numatyti tik gyvenamojo namo Techninio projekto 0 laidoje, o Techninio projekto A laidos sprendiniai vertinti nebuvo. Techninio projekto A laidos sprendinius įvertino tik specialistas (ekspertas) L. U., pateikdamas 2023 m. spalio 6 d. – 2023 m. spalio 15 d. specialisto išvadą, kuria teismas ir turėjo vadovautis.

27.       Pažymi, jog teismas taip pat iš esmės netyrė ir detaliai nesiaiškino ieškovo pateiktų fotonuotraukų ir nurodytų aplinkybių dėl gyvenamojo namo palėpėje atsiradusios drėgmės. Nurodo, kad, atsakovei atlikus ieškovo gyvenamojo namo stogo įrengimo darbus, ieškovas organizavo žaibosaugos įrengimo darbus, tačiau atsakovė nei žaibosaugos elementų įrengimo metu, nei vėliau nebuvo informuota apie tai, kad ant ieškovo statomo gyvenamojo namo stogo bus vykdomi darbai, galintys turėti įtakos stogo sandarumui. Paaiškėjus, kad toje vietoje, kur buvo sumontuoti žaibosaugos elementai, nustatyti stogo kraigo detalių įtrūkimai, atsakovė negali atsakyti už pažeidimus, kurių ji nepadarė. Taip pat svarbia aplinkybe, paaiškinančia drėgmės atsiradimo ieškovo gyvenamojo namo palėpėje priežastis, laikytina ir tai, jog ieškovas statomo gyvenamojo namo palėpėje, pasitelkęs kitą rangovą, netinkamai įrengė ortakį, per kurį cirkuliuoja oras iš namo gyvenamųjų patalpų į išorę. Tiek ekspertas S. K., tiek specialistas (ekspertas) L. U. nurodė, kad dėl netinkamai įrengto ortakio namo pastogėje galėjo atsirasti drėgmė namo palėpėje.

28.       Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir aplinkybės, kad, atsakovei atlikus ieškovo gyvenamojo namo stogo įrengimo darbus bei juos perdavus ieškovui, ieškovas organizavo bei atliko gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Atkreipia dėmesį, jog ieškovo šiems darbams atlikti pasamdytas K. R. turi vidurinį išsilavinimą ir neturi jokio statybos atestato, t. y. neturi teisės būti rangovu ar atlikti statybos rangos darbų. Pažymi, kad apie stogo „trūkumus“ ar „defektus“ ieškovas niekaip (nei žodžiu, nei raštu) neinformavo atsakovės, nepasiūlė apžiūrėti stogo konstrukcijos bei atlikti darbus, susijusius su stogo remontu, nenustatė papildomo termino stogo remonto darbų atlikimui. Byloje nėra duomenų, kokios būklės buvo stogas prieš pradedant jo remonto darbus. Apeliantė pabrėžia, kad ji stogo įrengimo darbus perdavė ieškovui dar 2016 m. vasario 4 d. ir ieškovas nuo šios datos iki pat 2021 m. nekėlė jokių pretenzijų dėl atsakovės atliktų stogo įrengimo darbų. Apeliantės manymu, stogo nesandarumo pasekmės būtų paaiškėjusios nedelsiant.

29.       Apeliantės vertinimu, iš liudytojo K. R. parodymų akivaizdu, kad stogo remontas vyko esamais varžtais veržiant esamą stogo dangą. Akivaizdu, kad „banguotos“ formos stogo lakštų pernelyg didelis priveržimas/suspaudimas galėjo lemti tai, kad toks „perspaustas“ stogo lakštas prarado formą, deformavosi, ko pasėkoje tarp stogo dangos lakštų atsirado tarpai, t. y. stogo danga tapo nesandari. Apeliantės teigimu, šias aplinkybes taip pat patvirtina ieškovo byloje pateiktos 2024 m., t. y. po ieškovo organizuoto ir asmens, neturinčio teisės būti rangovu, stogo remonto darbų atlikimo, darytos fotonuotraukos, kuriose matyti namo pastogėje vertikaliai ant perdangos apšiltinimo medžiagos esantys sniego likučiai.

30.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas niekaip netyrė, nesiaiškino ir skundžiamame sprendime nevertino bei nepasisakė dėl ieškovo gyvenamojo namo langų skilimo priežasčių. 2022 m. gegužės 23 d. Teismo ekspertizės akto ir 2023 m. gegužės 19 d. papildomo Teismo ekspertizės akto išvados yra prieštaringos: ekspertizės akte teismo ekspertas pripažino, kad ieškovui nepateikus įsigytų langų aprašo bei STR reikalavimų atitikties, nėra galimybės nustatyti lango vitrinos įtrūkimo priežasties, tačiau papildomos ekspertizės akte teismo ekspertas, taip ir negavęs minėtų trūkstamų dokumentų, jau padarė išvadą, kad lango Nr. 4 stiklo paketo skilimas yra neapmokyto personalo netinkamai atliktų darbų pasekmė. Be to, papildomos teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog nėra duomenų, kad langų konstrukcijos yra nekokybiškos, todėl langų konstrukcijos negalėjo būti priežastimi langų rėmų deformacijoms, prieštarauja ekspertizės akto išvadai, kad, ieškovui nepateikus įsigytų langų aprašo bei STR reikalavimų atitikties, nėra galimybės nustatyti lango vitrinos įtrūkimo priežasties. Apeliantės vertinimu, akivaizdu, kad teismo ekspertas papildomos ekspertizės akte pateikė aiškiai šališkas ir nepagrįstas išvadas, nes tinkamą langų kokybę nustatė neištyręs lango konstrukcijos bei neturėdamas langų aprašo bei STR reikalavimų atitikties.

31.       Pažymi, kad teismo ekspertas, formuluodamas papildomos ekspertizės išvadas, visiškai neatsižvelgė į jam pateiktą civilinės bylos medžiagą, kurioje atsakovė pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad techniniame projekte nebuvo numatyta langų montavimo schemų, todėl buvo vadovaujamasi gamintojų rekomendacijomis. Teismo ekspertas taip pat neįvertino aplinkybės, kad lango apatinė dalis, popalanginis profilis turėjo būti įtvirtinamas palangių pagalba, kurias turėjo įsirengti pats ieškovas, įsirenginėdamas gyvenamojo namo interjerą. Atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė ieškovo pateiktus langus sumontavo ir montavimo darbus ieškovui perdavė 2016 m. kovo 31 d., tačiau palangės neįrengtos dar ir dabar, ko pasėkoje, per ilgą laiko tarpą, ieškovo name sumontuoti langai, veikiami išorinių gamtos veiksnių, galėjo deformuotis.

32.       Nurodo, kad ieškovas nei civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, nei teismo ekspertui taip ir nepateikė jo įsigytų langų aprašų bei atitikties deklaracijų, galimai nuslėpdamas, kad gyvenamajame name sumontuoti langai neatitinka kokybės reikalavimų ir tai yra pagrindinė šių langų skilimo priežastis. Neįrodžius priežasčių, pateisinančių reikšmingų bylai dokumentų (langų įsigijimo, aprašo bei atitikties deklaracijų) nepateikimą, gali būti pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.

33.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė ir nevertino duomenų, susijusių su ieškovo nurodytais defektais dėl netinkamo armavimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad fasado šiltinimo bei armavimo darbai ieškovui buvo perduoti dar 2016 m. balandžio 29 d., tačiau fasado įrengimo darbai užbaigti nebuvo, nes ieškovas su atsakove dėl fasado darbų užbaigimo susitarę nebuvo. Galutinai neįrengtas fasado paviršius, kuomet yra atliktas tik fasado armavimas, yra stipriai veikiamas išorinių gamtinių reiškinių. Taigi, ieškovas turėjo pareigą kuo skubiau imtis veiksmų, kad fasado įrengimo darbai būtų pabaigti ir atitinkamai įrengti fasado apdailą, tuo apsaugant fasado armuotą paviršių nuo išorinių gamtos jėgų poveikio. Tačiau tai padaryta nebuvo, ko pasėkoje atsakovės įrengtas armavimo sluoksnis pradėjo dėvėtis.

34.       Tvirtina, kad, atsižvelgus į tai, jog ieškovas turėjo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek rangovo pareigas ir teises, todėl tuo atveju, jei paaiškėja defektai garantiniu laikotarpiu, atsakomybė dėl to tenka ne tik asmenims, atlikusiems atskirus statybos rangos darbus (subrangos pagrindu), bet ir pačiam ieškovui. Pažymi, kad nei ieškovas, nei ieškovo pasamdyti statybos techninis prižiūrėtojas ir statinio statybos vadovas, atsakovei atliekant statybos rangos darbus, taip pat ir dėl langų kokybės, jokių pretenzijų nereiškė ir statybos darbų nestabdė, taip pat nekėlė jokių klausimų ir neprieštaravo, kad nebūtų įrengiama difuzinė ar izoliacinė plėvelė, t. y. pritarė šiam sprendiniui, o atsakovei įvykdžius nurodytus statybos rangos darbus, jokių pastabų dėl stogo įrengimo darbų, taip pat dėl langų įrengimo, negauta, o darbai – priimti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo, nurodytų aplinkybių kontekste priėmusio rangos darbus, teisės remtis atliktų darbų trūkumais.

35.       Nurodo, kad stogo įrengimo darbus atsakovė atliko ir ieškovui perdavė 2016 m. vasario 4 d. išrašydama sąskaitą faktūrą ARTO Nr. 0000039, kurią ieškovas apmokėjo, tuo patvirtindamas atliktų darbų priėmimą. Atsakovės įrengtas stogas buvo sumontuotas taip, kad apžiūrėti ir įvertinti stogo įrengimo darbų kokybę nesudarė jokių kliūčių. Namo pastogėje buvo ir dabar yra aiškiai matoma viso gyvenamojo namo stogo konstrukcija, o taip pat ir tai, kad po namo stogo konstrukcija jokia izoliacinė plėvelė nėra įrengta. Ieškovas, 2016 m. vasario 4 d. priėmęs atsakovės darbą, jo nepatikrinęs ar nenurodęs jokiame dokumente akivaizdžių darbų trūkumų (šiuo atveju, kad po stogo danga nėra įrengta difuzinė plėvelė), netenka teisės remtis šių trūkumų faktu. Be to, remiantis CK 6.667 straipsnio 1 dalimi, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad stogo įrengimo darbus atsakovė ieškovui perdavė 2016 m. vasario 4 d., tačiau ieškovas per vienerius metus nuo šios datos atsakovei nepareiškė reikalavimų dėl stogo įrengimo darbų trūkumų (neįrengtos difuzinės plėvelės), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ieškinio senaties terminą.

36.       Pažymi, jog langų įrengimo darbus atsakovė atliko ir ieškovui perdavė 2016 m. kovo 31 d. išrašydama sąskaitą faktūrą ARTO Nr. 0000041, kurią ieškovas apmokėjo, tuo patvirtindamas atliktų darbų priėmimą. Jei laikyti, kad atsakovės nebaigtas darbas – atraminės palangės įrengimas (kurią faktiškai turėjo įrengti ieškovas, atlikdamas vidaus apdailos darbus), galėtų būti vertinamas kaip trūkumas, tuomet langų įrengimo darbų perdavimo ieškovui metu šis trūkumas buvo akivaizdus ir ieškovui žinomas, todėl, 2016 m. kovo 31 d. priėmęs atsakovės darbą, jo nepatikrinęs ar nenurodęs jokiame dokumente akivaizdžių darbų trūkumų (šiuo atveju, kad po langų paketais neįrengtos palangės), ieškovas taip pat netenka teisės remtis šių trūkumų faktu. Atsižvelgus į tai, jog ieškovas per vienerius metus nuo 2016 m. kovo 31 d. (langų įrengimo darbų perdavimo) atsakovei nepareiškė reikalavimų dėl atliktų darbų trūkumų, taip pat turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

37.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo teismo eksperto S. K. sąmatos ir nevertino šioje sąmatoje pateiktų skaičiavimų. Apeliantės vertinimu, sąmatoje pateikti skaičiavimai neatitinka faktinės situacijos: (1) dėl 41,99 Eur išlaidų už kamino aptaisymo metaliniais profiliuotais lakštais nuardymą K1=0.6, K2=0,07 – ieškovo gyvenamajame name kaminas nėra aptaisytas metaliniais profiliais, kaminas yra vienas elementas – speciali detalė, kurios plotas siekia 0,5 m2, o lokalinėje sąmatoje nurodyta 6 m2 nuardymui; (2) dėl 8,20 Eur išlaidų už šlaitinių stogų apsauginių konstrukcinių elementų demontavimą, stogo kopėčias – stogo kopėčių nėra, todėl net nėra ką demontuoti; (3) dėl 604,47 Eur išlaidų už stogų iš banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymą (išsaugant) – banguotų šiferio lakštų nuardymas nurodytas 332 m2 su tikslu po danga įrengti vėjo izoliacinę plėvelę, nors pvz. techniniame projekte 0 laidoje (pirminis projektas), pagal kurią buvo rengiama ekspertizė, vėjo izoliacinė plėvelė buvo numatyta tik karnizų zonoje 1,5 m pločio, kas sudaro 67 bėginius metrus, t. y. 100 m2. Tad ir stogo dangos tokiu atveju reikėtų nuardyti, įvertinant užlaidas, tik 120 m2; (4) dėl 583,89 Eur išlaidų už denginių plėvelinės garo, vėjo izoliacijos įrengimą klojant plėvelę iš viršaus, suklijuojant sandūras – numatyta sumontuoti vėjo izoliacinės plėvelės 332 m2, nors pagal techninio projekto 0 laidos projektą buvo numatyta tik 100 m2; (5) dėl 899,96 Eur išlaidų už plėvelinės izoliacijos tvirtinimą tašeliais iš viršaus – numatytas tvirtinimas tašeliais iš viršaus vėjo izoliacinės plėvelės, nors techninio projekto 0 laidoje / projekte to numatyta nebuvo; (6) dėl 618,26 Eur išlaidų už šlaitinių stogų grėbestavimą tašeliais (esamais) – sąmatoje numatytas grebėstavimas esamais tašeliais 664 m, kas sudaro viso stogo grebėstus, nors pagal techninio projekto 0 laidą nuardoma turėtų būti tik trečdalis; (7) dėl 1 506,48 Eur išlaidų už šlaitinių stogų dengimą banguotais beasbesčio šiferio laštais (esamais) – sąmatoje numatytas stogo dengimas naujais šiferio lakštais visas stogas 332 m2, nors plotas, kuriame pagal techninio projekto 0 laidą turėtų būti sumontuota vėjo izoliacinė plėvelė, yra tik 120 m2; (8) dėl 281,96 Eur išlaidų už šlaitinių stogų, dengtų lakštine danga, kraigų įrengimą, beasbesčio šiferio stogo briaunų gaubtus – šlaitinių stogų briaunų gaubtai nurodyta 34,51 m, nors faktiškai pagal techninio projekto 0 laidą reikėtų montuoti 6 m; (9) dėl 4,49 Eur išlaidų už lanksčių gofruotų ortakių (prisijungimų) montavimą, ilgis iki 2 m, skersmuo iki 250 mm – lanksčių gofruotų ortakių montavimas – tai darbai, niekaip nesusiję su atsakove, šių darbų atsakovė visame namo statybos procese nevykdė; (10) dėl 5,14 Eur išlaidų už lankstų akustinį aliuminį ortakį su izoliacija 105 mm – tai darbai, niekaip nesusiję su atsakove, šių darbų atsakovė visame namo statybos procese nevykdė; (11) dėl 21,78 Eur išlaidų už stogų ventiliacinių kaminėlių įrengimą aptaisant – ventiliaciniai kaminėliai techninio projekto 0 laidoje nebuvo numatyti; (12) dėl 12,80 Eur išlaidų už Vilpe Eternit praėjimo elementą su kaminėliu – techninio projekto 0 laidoje nebuvo numatyti; (13) dėl 65,34 Eur išlaidų už kamino aptaisymą metaliniais profiliuotais lakštais (esamais) – kaminas neturi metalinių profiliuotų lakštų apdailos; (14) dėl 8,20 Eur išlaidų už šlaitinių stogų apsauginių konstrukcinių elementų montavimą stogo kopėčias (esamas) – kopėčių nėra; (15) dėl 731,72 Eur išlaidų už langų, durų hidroizoliacinių juostų įrengimą (išorė) – nurodyti kiekiai viso namo langų, nors ieškovas reiškė reikalavimus tik dėl dviejų vitrininių langų, kurių perimetras sudaro 18 m; sąmatoje nurodoma 44,84 m; (16) dėl 449,19 Eur išlaidų už langų, durų hidroizoliacinių juostų įrengimą (vidus) – nurodyti kiekiai viso namo langų, nors ieškovas reiškė reikalavimus tik dėl dviejų vitrininių langų, kurių perimetras sudaro 18 m; sąmatoje nurodoma 44,84 m; (17) dėl 735,46 Eur išlaidų už langų, durų rėmų tiesinimą – nurodyti kiekiai viso namo langų, nors ieškovas reiškė reikalavimus tik dėl dviejų vitrininių langų; (18) dėl 488,82 Eur išlaidų už kitus darbus – nurodoma, kad turi būti keičiami stiklo paketai, nors atsakovė stiklo paketų ieškovo namui negamino, nepardavė ir netiekė, o ieškovas, įsigijęs langus, nepateikė atitikties dokumentacijos.

38.       Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažino ieškovui teisę į būsimų išlaidų atlyginimą, kaip teisių gynimo būdą. Rašytinė statybos rangos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Ieškovo, kaip statytojo (užsakovo), teisė pašalinti trūkumus šalių aptarta rangos sutartyje taip pat nebuvo. Pažymi, kad užsakovo teisė reikalauti nuostolių atlyginimo nėra absoliuti, ją rinktis užsakovas gali tik tuo atveju, jei tokią teisę jam numato sutartis, arba tuo atveju, jei rangovas per protingą terminą nepašalina trūkumų, tačiau ieškovas nesinaudoja kitais įstatymo nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais, t. y. nereikalauja atsakovės pašalinti trūkumus per protingą terminą, taip pat neprašo sumažinti darbų kainos, bet reikalauja atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurių objektyviai net nepatyrė.

39.       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl specialisto išvados parengimo išlaidų atlyginimo. Atsakovė, siekdama įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, turėjo teisę ir pagrįstai kreipėsi pas specialistą dėl išvadų, susijusių su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, pateikimo. O išlaidos, patirtos specialistui rengiant išvadą, objektyviai priskirtinos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytų išlaidų.

40.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Arto statyba“ apeliacinį skundą ieškovas S. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6-367/2024 palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41.       Ieškovo teigimu, iš teismui 2024 m. sausio 9 d. pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad 2024 m. žiemą per stogo dangos tarpus yra pustomas sniegas į pastogę. Taigi, jų netaisant, kyla grėsmė pagrindinėms pastato konstrukcijoms. Esant tokiems trūkumams, defektų šalinimo būsimų išlaidų priteisimas yra vienintelis ir tinkamiausias ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, nes pati atsakovė atsisakė taisyti statybos darbų trūkumus. Ieškovo interesų neatitinka kainos už darbus sumažinimas, nes darbų rezultatas nėra tinkamas naudojimui, o fiziškai kilę nuostoliai dėl stogo remonto dar nepatirti.

42.       Atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas yra pateiktas praleidus jo pateikimo terminą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2024 m. gruodžio 4 d. Jo apskundimo terminas 30 d. Vadinasi terminas skundui pateikti baigėsi 2025 m. sausio 3 d. imtinai. O apeliacinis skundas pateiktas 2025 m. sausio 6 d., t. y. terminą praleidus tris dienas. Žyminis mokestis taip pat buvo sumokėtas tik 2025 m. sausio 6 d. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą pateiktas nebuvo. Be to, ir EPP sistemoje 2025 m. sausio 6 d. jau buvo atsiradusi (egzistavo gana trumpai, nes buvo pašalinta) žyma apie teismo sprendimo įsiteisėjimą. Pažymi, kad toks nesąžiningas atsakovės veikimas šioje byloje kartojosi viso proceso metu, t. y. neteikiant nustatytais terminai teismo išreikalautų įrodymų, nevykdant teismo nurodymų, prašymus teismui teikiant prieš pat teismo posėdį, sukuriant Techninio darbo projekto (TDP) A laidą ir pan.

43.       Nurodo, kad apeliantė byloje siekia pakartotinai nagrinėti bylą ir kitokio jos teiktų argumentų bei bylos įrodymų įvertinimo, o ne teismo sprendimo teisėtumo patikrinimo. Be to, nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo tyrimo objektu, kas yra nesuderinama su apeliacijos paskirtimi.

44.       Akcentuoja, kad po rangos darbų užbaigimo ir defektų atsiradimo ieškovas buvo pasitelkęs trečiąjį asmenį K. R. stogo kraigo izoliacinės juostos sutvarkymui, o ne visos stogo dangos remontui. Pats teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. R. nurodė, kad jo buvo paprašyta tik iš naujo užklijuoti stogo kraigo juostą tose vietose, kur iš palėpės matėsi skylės, kadangi ji buvo atkibusi ir per tarpus krituliai tiesiogiai patekdavo į palėpės patalpą, nes difuzinė plėvelė įrengta nebuvo. Atsakovė neįrodė viso stogo remonto darbų atlikimo fakto (be kraigo juostos perklijavimo).

45.       Ieškovo vertinimu, atsakovės pateiktai specialisto L. U. nuomonei nėra taikomas objektyvumo ir nešališkumo reikalavimas. Vertinant šį įrodymą, svarbu atsižvelgti į tai, kad L. U.: (1) vertinimą atliko nenuvykęs į ginčo objektą; (2) vertinimą atliko neturėdamas civilinės bylos medžiagos; (3) vertinimą atliko remdamasis atsakovės jam pateiktais žodiniais paaiškinimais, kurių turinys nėra žinomas; (4) su ieškovu nebendravo, susitikęs nebuvo, jo pozicijos nežinojo ir rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais bei nurodytais neva egzistavusiais faktais; (5) vertinimą atliko remdamasis TDP A laida, kuri teismui dar net nebuvo pateikta ir kurios originalas neegzistuoja; (6) parodymai duoti teismo posėdžio metu yra nesuderinami su tyrimo akte pateikta išvada; (7) išvada, susijusi su rangos darbų atitikties TDP A laidos sprendiniams, tačiau joje nesprendžiama dėl ginčo rangos darbų kokybės. O byloje atliktos teismo ekspertizės akte, kuris yra pripažįstamas tiesioginiu įrodymu, yra padarytos kategoriškos išvados dėl teismui pateiktų klausimų. Be to, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Taigi teismo eksperto S. K. išvada yra ženkliai patikimesnė už L. U. vertinimą.

46.       Atkreipia dėmesį, kad L. U. vertinimas teismui buvo pateiktas praėjus daug laiko po teismo ekspertizės atlikimo ir po teismo eksperto apklausos. Atsakovė turėjo visas procesines galimybes prašyti teismo skirti byloje papildomą arba pakartotinę teismo ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo.

47.       Ieškovo tvirtinimu, TDP A laida yra suklastota ir pateikta teismui kartu su L. U. vertinimu tam, kad bandyti sukvestionuoti teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumą. Nors ieškovas pareiškė apie TDP A laidos suklastojimą ir teismas įpareigojo atsakovę pateikti jos originalą, tačiau atsakovė originalo teismui nepateikė, nurodydama, kad jis neišlikęs. Ieškovo manymu, TDP A laida negali būti pripažįstama įrodymu, kadangi: duomenų apie TDP A laidos rengimui teiktą užduotį nėra; TDP A laida į Infostatybos sistemą neįkelta; duomenų apie TDP A laidos rengimą, siuntimą, perdavimą užsakovui nėra; kartu su atsiliepimu į ieškinį TDP A laida pateikta nebuvo; skiriant teismo ekspertizę ir formuluojant teismo ekspertui klausimus atsakovė apie TDP A laidos egzistavimą neužsiminė; TDP A laidoje pakeisti buvo tik su ginčo byla susiję sprendiniai, apie kurių neatitiktį nurodė teismo ekspertas; TDP A laidos nepatvirtino Architektūrinės dalies rengėjas; rašytinio susirašinėjimo su projekto vadovu dėl TDP A laidos pateikimo atsakovė nepateikė; statytojo (ieškovo) pritarimo TDP A laidai nėra; deklaracijoje apie statybos užbaigimą TDP A laida taip pat nenurodyta.

48.       Nurodo, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas taip pat laikytinas rangovu, neturi teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad pagal atsakovės nurodomą schemą ieškovas būtų laikomas rangovu, o atsakovė subrangovu ir, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis.

49.       Tvirtina, kad objekte nebuvo vykdoma projekto vykdymo priežiūra ir statinio statybos techninė priežiūra. Šią aplinkybę nurodė ir objekto pridavimą vykdęs asmuo (P. B.), statybos vadovas (T. Ž.) ir techninis prižiūrėtojas (R. B.). Todėl apeliantės teiginiai, kad atsakomybė už nekokybiškai atliktus darbus turi tekti statybos techniniam prižiūrėtojui ir statybos vadovui, yra nepagrįsti.

50.       Pažymi, kad atsakovė klausimo dėl teismo eksperto pateiktoje defektų šalinimo išlaidų sąmatoje nurodytų kainų nepagrįstumo nekėlė, todėl ir apeliaciniame skunde negalėjo kelti tokių klausimų, kurie nepateko į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

52.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl defektų pašalinimo išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

53.       Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovas S. D. ir atsakovė UAB „Arto statyba“ sudarė žodinę rangos darbų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, o ieškovas įsipareigojo už atlikus atskirus statybos rangos darbus apmokėti pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras.  

54.       2018 m. pavasarį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbai buvo baigti ir perduoti ieškovui, kuris darbus priėmė ir apsigyveno name.

55.       2021 m. pavasarį ieškovui pastebėjus drėgmę namo palėpėje bei pradėjus trūkinėti vitrininių langų stiklams ir kreipusis į nepriklausomus ekspertus, 2021 m. balandžio 1 d. parengtas Pastato būklės nustatymo apžiūros aktas (defektinis aktas).

56.       2021 m. birželio 12 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių (paaiškėjusių) defektų. 2021 m. birželio 18 d. atsakymu į pretenziją, atsakovė nesutiko su pretenzija.

57.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 18 989 Eur defektų šalinimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58.       Pirmosios instancijos teismas, iš 2022 m. gegužės 23 d. teismo ekspertizės ir papildomos 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės aktų nustatęs, jog statinio trūkumai užfiksuoti, atsižvelgęs į tai, jog stogo dengimo darbai baigti 2016 metais, nuo 2016 metų iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas defektus pašalino iš dalies savo lėšomis ir stogas naudojamas pagal savo paskirtį, tačiau ieškovas realiai patirtų išlaidų teismui nepateikė, įvertinęs, kad žala dėl nekokybiškai atliktų darbų buvo padaryta, tačiau pripažinęs, kad abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos, sprendė, jog prašomos priteisti defektų šalinimo išlaidos mažintinos 50 procentų.

59.       Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) ieškovo reikalavimams suėjęs 1 metų ieškinio senaties terminas; (2) ieškovas taip pat yra rangovas, atsakingas už darbų kokybę, todėl jam netaikomos vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir vartotojo apsauga; (3) teismo ekspertizės aktuose nebuvo vertinta Techninio darbo projekto A laida; (4) ieškovas pats nekokybiškai, pasamdęs reikiamos kvalifikacijos neturintį asmenį, atlikto stogo remonto darbus; (5) difuzinė plėvelė nebuvo numatyta Techniniame darbo projekte; buvo numatyta tik izoliacinė plėvelė (nuo vėjo), o Techninio darbo projekto A laidoje visai nebuvo numatyta; (6) teismas nevertino drėgmės palėpėje atsiradimo priežasčių dėl: (i) kitų asmenų netinkamai įrengtos žaibosaugos, dėl ko atsirado stogo kraigo detalių įtrūkimai; (ii) kitų ieškovo pasamdytų rangovų netinkamai įrengto ortakio; (7) ekspertizės akto išvados dėl langų skilimo priežasčių yra prieštaringos, nes: (i) nepateikti langų aprašai bei atitikties deklaracijos; (ii) eksperto neatsižvelgta į tai, jog techniniame projekte nebuvo numatyta langų montavimo schemų, todėl buvo vadovaujamasi gamintojų rekomendacijomis; (iii) neatsižvelgta į tai, kad popalanginis profilis turėjo būti įtvirtintas palangių pagalba, kurias turėjo įsirengti pats ieškovas; (8) teismas nevertino, jog po atsakovės atliktų armavimo darbų fasado užbaigimo darbus turėjo pabaigti pats ieškovas, kas nebuvo padaryta ir armavimo sluoksnis pradėjo dėvėtis; (9) teismo eksperto S. K. sąmatos skaičiavimai neatitinka faktinės situacijos; (10) ieškovas nepasinaudojo kitais teisių gynimo būdais; (11) teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl specialisto išvados parengimo išlaidų atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties termino

60.       Apeliantė prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog stogo įrengimo darbai ieškovui perduoti 2016 m. vasario 4 d., o langų įrengimo darbai – 2016 m. kovo 31 d., trūkumus ieškovas galėjo pastebėti, tačiau jų nenurodė jokiame dokumente, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

61.       Rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą ypatumai lemia ir teisių gynimo būdus, taikytinus rangovui pažeidus šią pareigą. Rangos sutartiniuose santykiuose pareigos garantuoti statinio kokybę įstatymo nustatytą garantinį terminą pažeidimo atveju užsakovo teisių gynimo būdus nustato CK 6.664 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybės garantinį terminą ir pareigos garantuoti kokybę per garantinį terminą pažeidimo pasekmes. Atitinkamai CK 6.664 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Šie teisių gynimo būdai nulemia ir ieškinio senaties terminus.

62.       Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). 

63.       Remiantis CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktu, rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).

64.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

65.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatai ieškovui perduoti 2018 m. pavasarį. Atsižvelgiant į tai, jog pretenzija atsakovei dėl statybos rangos darbų trūkumų buvo pareikšta 2021 m. birželio 12 d., konstatuotina, jog garantinis penkerių metų (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktas) terminas trūkumams pareikšti nebuvo praleistas. Kadangi ginčo santykiui taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalimi apibrėžtas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pagal to paties straipsnio 3 dalį skaičiuotinas nuo ieškovo pareiškimo apie trūkumus momento, t. y. nagrinėjamu atveju nuo  2021 m. birželio 12 d., atsižvelgus, jog ieškovo ieškinys pareikštas 2021 m. spalio 18 d., darytina išvada, kad ieškovas šio ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (ne)taikymo

66.       Apeliantė, be kita ko, tvirtina, jog ieškovas taip pat yra rangovas, atsakingas už darbų kokybę, todėl jam netaikomos vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir vartotojo apsauga. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir aktualia kasacinio teismo praktika, šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

67.       Ginčo sprendimui aktualios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) redakcijos, galiojusios ginčo gyvenamojo namo statybos laikotarpiu (nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. pavasario) 2 straipsnio 49 dalis (SĮ redakcijoje nuo 2017 m. sausio 1 d. 2 straipsnio 75 punktas) nustatė, kad statinio statybos rangovas yra fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba.

68.       CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001, 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006;  2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

69.       Byloje nustatyta, kad ieškovas gyvenamąjį namą statė savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovė yra verslininkė, kurios verslas – nekilnojamojo daikto statyba, įsipareigojo pagal ieškovo užsakymą atlikti gyvenamojo namo statybos rangos darbus, skirtus buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovė yra rangovė, kuri atsako už garantinio laikotarpio rangovės prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (ginčo aktualaus laikotarpio SĮ redakcijos 36 straipsnio 2 dalis, nuo 2017 m. liepos 1 d. 41 straipsnio 4 dalis).

70.       Atsižvelgiant į tai, jog pagal šalių sudarytą žodinę statybos rangos sutartį atsakovės, kaip verslininkės, besiverčiančios statybos verslu, darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, spręsdamas dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, vadovavosi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Dėl ekspertizės akto ir papildomo ekspertizės akto (ne)pagrįstumo

71.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva.

72.       Teismui eksperto išvada neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

73.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas).

74.       Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.); dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos; dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 49 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).

75.       Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija byloje atliktos ekspertizės akto ir papildomo ekspertizės akto pagrįstumą iš esmės tuo aspektu, jog ekspertizės aktuose nebuvo vertinta Techninio darbo projekto A laida. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliantės argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija.

76.       Pažymėtina, jog byloje nėra pateiktas Techninio darbo projekto A laidos originalas, be to, pateiktoje dokumento kopijoje nėra ieškovo parašo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Techninio darbo projekto A laida būtų įkelta į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Byloje pateiktas 2016 m. gegužės 10 d. Projektavimo darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 16/02 patvirtina tik tai, jog Techninio darbo projekto A laida buvo perduota užsakovui UAB „Arto statyba“, tačiau byloje nėra duomenų apie Techninio darbo projekto A laidos derinimą su ieškovu, jos rengimą ir pateikimą ieškovui. Be to, nėra aišku (tokių aplinkybių objektyviai nepagrindė atsakovė), kodėl Techninio darbo projekto A laida atsakovės nebuvo pateikta teismo paskirtam ekspertui prieš atliekant teismo ekspertizę. Atsakovė, būdama aktyvi ginčo teisinių santykių dalyvė ir geriausiai žinodama ginčui reikšmingas aplinkybes, nenurodė jokių priežasčių objektyviai sukliudžiusių tai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo Techninio darbo projekto A laidą vertinti kaip patikimo įrodymo, sudarančio pagrindą abejoti teismo ekspertizės akto ir papildomo ekspertizės akto pagrįstumu ar konstatuoti, kad ekspertizės akto išvadas nurodytu aspektu paneigia atsakovės pateiktas specialisto L. U. tyrimo aktas. Atsižvelgiant į tai, nenustačius ekspertizės trūkumų nėra pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto ir papildomo ekspertizės akto išvadomis apeliantės nurodytu pagrindu ar laikyti jų neobjektyviu ar nepatikimu įrodymu. Paminėtina ir tai, kad atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, nesinaudojo teise prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnis).

Dėl gyvenamojo namo statybos defektų ir jų šalinimo išlaidų

77.       Apeliantė, ginčydama gyvenamojo namo stogo įrengimo darbų defektų pagrįstumą nurodo, kad ieškovas pats nekokybiškai, pasamdęs reikiamos kvalifikacijos neturintį asmenį, atlikto stogo remonto darbus; be to, difuzinė plėvelė nebuvo numatyta Techniniame darbo projekte; buvo numatyta tik izoliacinė plėvelė (nuo vėjo), o Techninio darbo projekto A laidoje visai nebuvo numatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

78.       Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo pasamdytas K. R. būtų atlikęs tokius stogo remonto darbus, kurie būtų įtakoję stogo lakštų deformaciją ir atsiradusius tarpus/plyšius stogo lakštų susijungimo vietose, t. y. stogo nesandarumą, kaip kad teigia apeliantė. Liudytoju 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje apklaustas K. R. nurodė, jog ieškovo paprašytas tik perklijavo stogo kraiginę juostą, siekiant sustabdyti sniego patekimą į palėpę. Liudytojo tvirtinimu, jis jokių varžtų stogo dangoje nesuko. Atsakovė savo nurodytoms aplinkybėms apie stogo remonto darbus pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, jog dėl ieškovo pasamdyto asmens nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų atsirado stogo nesandarumas, laikytinas nepagrįstu.

79.       Teismo ekspertizės akte nurodytas vienas esminių stogo defektų yra tas, jog gyvenamojo namo stogas yra įrengtas be difuzinės plėvelės. Apeliantė nesutinka su tokia ekspertizės akto išvada, nurodydama, jog difuzinė plėvelė nebuvo numatyta Techniniame darbo projekte; buvo numatyta tik izoliacinė plėvelė (nuo vėjo), o Techninio darbo projekto A laidoje visai nebuvo numatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

80.       Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

81.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Techninio darbo projekto 0 laidoje buvo numatyta įrengti apsaugą nuo vėjo – izoliacinę plėvelę. Ekspertizės akte nurodyta kategoriška išvada, jog statybos darbai neatitinka Projekto sprendinio „STOGO ĮRENGIMO DETALĖ STD – 2“, kadangi statybos darbų metu Objekto stoge neįrengta apsauga nuo vėjo – izoliacinė plėvelė. Apeliantė taip pat neginčija fakto, jog izoliacinė plėvelė nebuvo įrengta, tačiau teigia, kad Techninio darbo projekto A laidoje izoliacinė plėvelė nebebuvo numatyta. Tačiau pažymėtina, jog, kaip konstatuota nutarties 76 punkte, Techninio darbo projekto A laida nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės akto ir papildomo ekspertizės akto pagrįstumu bei nesivadovauti jų išvadomis. Atsižvelgiant į tai, stogo įrengimo darbų defektas ir neatitiktis statybos projekto sprendiniams – izoliacinės plėvelės neįrengimas, yra nustatytas ir apeliantė šiam defektui paneigti jokių patikimų pagrįstų įrodymų nepateikė.

82.       Pažymėtina ir tai, jog ekspertizės akte kaip vienas iš esminių stogo įrengimo defektų, turėjusių įtakos stogo nesandarumui ir atsiradusiai drėgmei ant stogo konstrukcijų, nurodytas difuzinės plėvelės neįrengimas. Nors Techninio darbo projekto 0 laidoje apie difuzinės plėvelės įrengimą nebuvo nurodyta, tačiau, kaip nurodyta aukščiau cituojamoje kasacinio teismo praktikoje,  reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovo atlikti darbai turi atitikti ne tik sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus, bet ir normatyvinius statybos dokumentus. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 13 punktu, stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina, be kita ko, įvertinti garus izoliuojančio sluoksnio panaudojimą (53.1 papunktis). Šlaitinį stogą dengiant banguoto plaušacemenčio lakštais, stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sustiprintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais (55.6 papunktis). Ekspertizės akte nurodyta, jog buvo nustatytos stogų konstrukcijų iš medienos pažaidos (pajuodavusios dėmės), sukeltos dėl aplinkos poveikių; puviniai galimai atsirado dėl nuolatinio drėgmės poveikio, netinkamo medinių elementų vėdinimo ir dėl netinkamos garo hidroizoliacijos. Taigi, remiantis ekspertizės aktu, iš esmės konstatuota, jog difuzinės plėvelės neįrengimas turėjo įtakos atsiradusiai drėgmei gyvenamojo namo palėpėje. Įvertinus tai, jog atsakovė, kaip statybos rangos darbų profesionalė, turėjo pareigą užtikrinti, jog atlikti stogo įrengimo darbai atitiktų ne tik sutartyje nustatytus stogo darbų kokybės reikalavimus, bet ir normatyvinius statybos dokumentus, aplinkybė, jog difuzinės plėvelės įrengimas nebuvo nurodytas Techninio darbo projekto 0 laidoje nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl ekspertizės aktu nustatyto stogo įrengimo darbų defekto – neįrengtos difuzinės plėvelės. Pažymėtina ir tai, jog rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

83.       Apeliantės teigimu, drėgmė palėpėje atsirado dėl: (1) kitų asmenų netinkamai įrengtos žaibosaugos, dėl ko atsirado stogo kraigo detalių įtrūkimai; (2) kitų ieškovo pasamdytų rangovų netinkamai įrengto ortakio. 

84.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog tiek žaibosaugą, tiek ortakį ieškovo gyvenamajame name įrenginėjo kiti ieškovo samdyti rangovai. Tačiau, nors ekspertizės akte nurodyta, jog, be kita ko, drėgmė palėpėje galėjo atsirasti dėl netinkamai įrengto ortakio ir iš byloje su ekspertizės aktu pateiktų fotonuotraukų galima spręsti, jog kai kurie stogo kraigo detalių įtrūkimai šalia įrengtos žaibosaugos galėjo atsirasti dėl netinkamo žaibosaugos įrengimo, kaip teigia apeliantė, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog drėgmė palėpėje atsirado tik dėl šių priežasčių (stogo kraigo detalių įtrūkimų, netinkamai įrengto ortakio). Ekspertizės aktu, be minėtų, nustatyta eilė kitų priežasčių, dėl kurių atsirado stogo nesandarumas, drėgmė stogo medinėse konstrukcijose ir palėpėje, t. y. tarpai stogo kraigo detalių sujungimuose; stogo kraige pilnai neįsukti medsriegiai; neįrengta difuzinė ir izoliacinė plėvelės. Apeliantė nepateikė jokių jos atsakomybę dėl nurodytų atliktų stogo įrengimo darbų defektų paneigiančių įrodymų. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir neaptarė aplinkybių dėl drėgmės palėpėje kilimo priežasčių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkinęs ieškovo reikalavimą ir prašomas priteisti defektų šalinimo išlaidas sumažinęs 50 procentų, iš esmės įvertino minėtas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu.

85.       Apeliantė taip pat nurodo, jog ekspertizės akto išvados dėl langų skilimo priežasčių yra prieštaringos, nes: (1) nepateikti langų aprašai bei atitikties deklaracijos; (2) eksperto neatsižvelgta į tai, jog techniniame projekte nebuvo numatyta langų montavimo schemų, todėl buvo vadovaujamasi gamintojų rekomendacijomis; (3) neatsižvelgta į tai, kad popalanginis profilis turėjo būti įtvirtintas palangių pagalba, kurias turėjo įsirengti pats ieškovas.

86.       Nors iš dalies sutiktina su apeliante, jog byloje nebuvo pateikti langų aprašai bei atitikties deklaracijos, tačiau spręstina, jog ieškovo ieškinį tenkinus tik 50 procentų, pirmosios instancijos teismo buvo iš esmės įvertintos šios aplinkybės, todėl šis apeliantės argumentas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

87.       Be to, pažymėtina, jog nors byloje nebuvo pateikti langų aprašai bei atitikties deklaracijos, tačiau   papildomame ekspertizės akte, be kita ko, pateikta išvada, jog ne langų konstrukcijų nekokybiškumas, o būtent jų montavimo darbai neatitinka jiems įprastai keliamų kokybės reikalavimų bei Illbruck langų montavimo instrukcijoje (sistemoje) nustatytų reikalavimų, o lango Nr. 4 stiklo paketo skilimas yra neapmokyto personalo netinkamai atliktų darbų pasekmė. Taigi, papildomame ekspertizės akte langų montavimo, kurį atliko atsakovė, defektai yra nustatyti. Nors apeliantė teigia, kad techniniame projekte nebuvo numatyta langų montavimo schemų, todėl buvo vadovaujamasi gamintojų rekomendacijomis, tačiau papildomame ekspertizės akte ir nustatyta, kad langų montavimo darbai neatitinka gamintojo Illbruck langų montavimo instrukcijoje (sistemoje) nustatytų reikalavimų, todėl šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu.

88.       Nors apeliantė taip pat tvirtina, jog popalanginis profilis turėjo būti įtvirtintas palangių pagalba, kurias turėjo įsirengti pats ieškovas, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų. Papildomame ekspertizės akte nustatyta, kad langų rėmai tinkamai nepritvirtinti prie profilių ir juda į Objekto vidų ir išorę (neapmokyto personalo netinkamai atliktų darbų pasekmė); stiklo paketo lange Nr. 4 skilimo priežastis netinkamai sumontuota lango rėmo apatinė dalis, t. y. lango rėmo apatinė dalis nestabili, juda į Objekto vidų ir išorę; langų rėmai išlinkę dėl netinkamo langų sumontavimo, kuris įvykdytas netinkamai laikantis Illbruck instrukcijos. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog langų skilimo priežastimi galėtų būti neįrengtos palangės. Papildomame ekspertizės akte pateikta kategoriška išvada, jog langų montavimo darbai atlikti netinkamai, nesilaikant Ilbruck langų montavimo instrukcijoje (sistemoje) nustatytų reikalavimų, o apeliantė jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas dėl neįrengtų palangių laikytinas nepagrįstu.

89.       Apeliantės tvirtinimu, teismas nevertino, jog po atsakovės atliktų armavimo darbų fasado užbaigimo darbus turėjo pabaigti pats ieškovas, kas nebuvo padaryta ir armavimo sluoksnis pradėjo dėvėtis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ekspertizės akto ir papildomo ekspertizės akto turinį, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

90.       Nors su apeliantės teiginiu, kad armavimo sluoksnis pradėjo dėvėtis dėl laiku neatliktų fasado užbaigimo darbų, galima būtų iš dalies sutikti, kadangi papildomu ekspertizės aktu nustatyta, jog namo fasado armavimo mišinio galiojimo laikas 12 mėnesių nuo pagaminimo datos, o nagrinėjamu atveju ieškovo gyvenamojo namo statybos darbai baigti 2018 m., tačiau fasado užbaigimo darbai neatlikti iki šiol, tačiau papildomame ekspertizės akte padaryta kategoriška išvada, jog namo fasado armavimui panaudotas netinkamas mišinys, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė dėl laiku neužbaigtų namo fasado darbų nepaneigia teismo eksperto nustatyto gyvenamojo namo statybos rangos darbų defekto – fasado armavimui panaudoto netinkamo mišinio. Be to, pažymėtina ir tai, jog ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad armavimo tinklas įklampintas per mažai, matosi pats tinklas, taip pat pastebimi įtrūkiai ties angokraščių kampais, kas akivaizdžiai matyti iš pateiktų namo fasado fotonuotraukų. Byloje nėra duomenų, patikimų objektyvų įrodymų iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad minėti defektai atsirado dėl laiku neužbaigtų fasado darbų, t. y. laiku nepadengus/neužkonservavus armavimo mišinio. Papildomame ekspertizės akte pažymėta, jog, panaudojus mišinį, dėl pažeistos statybos produkto (šiltinimo medžiagos) klijavimo, armavimo darbų technologijos, pateiktos netinkamos atitikties deklaracijos negalimas atsakymas į klausimą, kokį laiko tarpą namo fasado armavimo mišinys gali būti saugiai laikomas nepadengtas/neužkonservuotas, t. y. neapsaugojus armavimo mišinio nuo atmosferos poveikio.

91.       Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgusi į tai, jog atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepasisakė dėl eksperto S. K. sąmatoje pateiktų skaičiavimų neatitikimo faktinei situacijai aspektu ir nekėlė klausimo dėl šių aplinkybių tokia apimtimi, kaip nurodo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija, vadovaudamasis nurodytomis CPK normomis, minėtų apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių taip pat nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

92.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, kad ieškovas nepasinaudojo kitais teisių gynimo būdais, laikytinas nepagrįstu. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei siuntė pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių (paaiškėjusių) defektų, tačiau atsakovė nesutiko su pretenzija. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sutikusi pašalinti nustatytus statybos rangos trūkumus. Pažymėtina ir tai, jog, įvertinus ekspertizės aktais nustatytų atsakovės atliktų rangos darbų trūkumų mastą (fasado šiltinimo medžiagos klijavimui, armavimui panaudotas netinkamas mišinys; ne pagal Illbruck sistemą sumontuoti langai; ne pagal Projektą sumontuotas stogas; netinkamai įrengta namo perdanga; netinkamai sumontuota stoginė), darytina išvada, jog atsakovės atliktų darbų rezultatas nėra tinkamas naudojimui pagal paskirtį, todėl kainos už darbus sumažinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas.  

93.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra pateiktas praleidus jo pateikimo terminą, tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą nepateiktas. Ieškovo vertinimu, toks atsakovės elgesys nesąžiningas.

94.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė nežymiai – tik dviem kalendorinėmis dienomis (arba viena darbo diena) praleido CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, t. y. terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2025 m. sausio 3 d. (penktadienį), o apeliantė 2025 m. sausio 6 d. (pirmadienį) pateikė teismui apeliacinį skundą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė piktnaudžiavo, nesąžiningai ir nerūpestingai naudojosi procesinėmis teisėmis. Nors apeliantė nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, tačiau tai nėra pagrindas tokius veiksmus vertinti kaip nerūpestingo ir aplaidaus apeliantės elgesio. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, darytina išvada, kad tai, jog apeliantė dviem kalendorinėmis dienomis praleido CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, šios konkrečios bylos kontekste nėra pagrindas tokius veiksmus vertinti kaip pernelyg ilgą, nesąžiningą ir objektyviai nepateisinamą delsimą pateikti skundą. Be to, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, kad tokiu būdu buvo apribota paties ieškovo teisė pasinaudoti apeliacija. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nėra pagrindo nutraukti apeliacinio proceso pagal atsakovės apeliacinį  skundą šiuo ieškovo nurodytu pagrindu.

95.       Apibendrinant nurodytus motyvus, atsižvelgus į tai, jog byloje pateiktų ekspertizės aktų išvados yra kategoriškos ir ieškovo gyvenamojo namo statybos rangos, kurią atliko atsakovė, defektai nustatyti, o atsakovė nepateikė jokių ekspertizės aktų išvadas paneigiančių objektyvių įrodymų, konstatuotina, jog nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir neaptarė visų defektų atsiradimo aplinkybių, tačiau, sumažinęs ieškovo prašomas priteisti defektų pašalinimo išlaidas 50 procentų, iš esmės įvertino šalių elgesį ir kitas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes (kad ne visus statybos rangos darbus atliko atsakovė; galimai dėl kitų rangovų įrengtos žaibosaugos ir ortakio atsiradusios drėgmės palėpėje; nepateiktų langų aprašų bei atitikties deklaracijų ir kt.), todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Dėl išlaidų už specialisto išvados parengimą (ne)atlyginimo

96.       Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl specialisto išvados parengimo išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, turi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

97.       Byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė byloje duomenis apie patirtas 1 815 Eur išlaidas už specialisto L. U. tyrimo akto parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą ir lėšų pervedimo nurodymus).

98.       Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio dešimtajame punkte įtvirtinta teismo diskrecija su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas, atitinkančias minėtame punkte įtvirtintus kriterijus. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte (tuo metu galiojusios CPK redakcijos 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte) nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

99.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, vienas iš patirtų išlaidų būtinumo vertinimo kriterijų yra tai, ar jos buvo reikalingos ieškinio reikalavimui/atsiliepimo argumentams pagrįsti. Bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų atitinka išlaidos, kurios skirtos, grindžiant ieškinio reikalavimą ar atsiliepimo atsikirtimams, reikalingiems įrodymams gauti ir bent iš dalies juos patvirtina. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015).

100.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atsakovė 1 815 Eur dydžio išlaidas už specialisto L. U. tyrimo akto parengimą patyrė, siekdama pagrįsti savo atsikirtimus į ieškinį, vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog šios išlaidos atitinka bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas 50 proc., iš ieškovo S. D. atsakovės UAB „Arto statyba“ naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (50 proc.) priteistinos jos patirtos 907,50 Eur išlaidos už specialisto tyrimo akto parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

101.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 61 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 68 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistu, tik patikslinama jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

102.       Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 5 777 Eur, o atsakovė – 3 315 Eur, bylinėjimosi išlaidų, todėl, ieškinį tenkinus 50 proc., iš atsakovės ieškovui priteistinos 2 888,50 Eur, o iš ieškovo atsakovei – 1 657,50 Eur, bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 231 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

103.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

104.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl defektų pašalinimo išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

105.       Tačiau, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl specialisto išvados parengimo išlaidų atlyginimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslintina.

106.       Kai skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo ir ši sprendimo dalis dėl šių reikalavimų paliekama nepakeista, laikytina, kad asmens skundas atmestas visiškai, nepaisant to, ar pagrįstais pripažinti šalies argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žemesnės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

107.       Atsižvelgus į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovės apeliacinis skundas laikomas atmestu, todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

108.       Ieškovas S. D. patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą. 

109.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovo prašoma atlyginti 2 420 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl jam priteistina 2 420 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės UAB „Arto statyba“.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės UAB „Arto statyba“, juridinio asmens kodas 303347870, ieškovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 9 494,57 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 57 ct) defektų pašalinimo išlaidoms padengti ir 1 231 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms padengti.“

Priteisti iš atsakovės UAB „Arto statyba“, juridinio asmens kodas 303347870, 2 420  Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. 

Teisėjai                                                                                   Rita Dambrauskaitė    

                                                        Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                 

                                                        Laimantas Misiūnas