Civilinė byla Nr. e2YT-1519-1176/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13902-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas Ž. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo senelės sesers K. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2.       Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvai yra D. L. ir I. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo seneliai buvo A. L. ir S. L.. Abu yra mirę. Pareiškėjo senelė S. L. turėjo seserį K. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini). K. N. nebuvo sudariusi santuokos, vaikų neturėjo. Vieninteliai jos giminaičiai buvo sesuo S. L.. Pareiškėjo senelė S. L. ir pats pareiškėjas artimai bendravo su K. N., kaip su senele, nes pareiškėjo senelė S. L. mirė labai seniai (duomenys neskelbtini). Be to, K. N. buvo pareiškėjo krikšto mama ir jų santykiai buvo labai geri ir artimi. K. N. turėjo nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). K. N. visuomet sakė, kad butą paliks pareiškėjui Ž. L.. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo giminaitė yra parašiusi testamentą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad mirusioji testamento nesudarė. K. N. mirė (duomenys neskelbtini) ir po jos mirties niekas įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir šiuo metu. Su K. N. bendraudavo telefonu. Kai mirė K. N., apie jos mirtį jis sužinojo tą pačią dieną, tačiau atvykti į Lietuvą iš karto negalėjo dėl karantino ir tokiu būdu, pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau palikimą priėmė savo aktyviais veiksmais, pradėdamas palikėjos turtą faktiškai valdyti, t. y. prižiūrėti ir rūpintis butu (mokėti komunalinius mokesčius), esančiu (duomenys neskelbtini) – nuo K. N. mirties (duomenys neskelbtini) iki šios dienos moka visus butui tenkančius mokesčius. Kadangi Ž. L. po K. N. mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

3.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas savo atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos K. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. N. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Ž. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4.       Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

5.       Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjo Ž. L. tėvai yra D. L. ir I. L. (tai patvirtina byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas). Pareiškėjo seneliai – A. L. ir S. L. yra pareiškėjo motinos I. L. tėvai (tai patvirtina pateiktas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas). Iš 2023-10-03 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad K. N. gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kad S. N., gimusi (duomenys neskelbtini), yra K. N. sesuo. Byloje nėra pateiktas S. L. ir A. L. santuokos liudijimas – Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2023-02-27 rašte Nr. R4-825 nurodė, kad dokumentų apie D. L., I. L., A. L. ir (duomenys neskelbtini) bei M. Š. (duomenys neskelbtini), jų šeimos sudėtį bei gyvenimą (duomenys neskelbtini) mieste archyve saugomuose fonduose nerasta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo senelės ir K. N. sesers vardas sutampa (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad ant S. L. kapo paminklo nurodyti gimimo metai – (duomenys neskelbtini), kurie sutampa su K. N. sesers S. N. gimimo metais, nurodytais Gyventojų registro pažymoje, taip pat tai, kad pareiškėjas K. N. nurodo, kaip jo senelės S. L. seserį, vadovaudamasis vidiniu įsitkinimu, daro išvadą, kad S. L. ir S. N. yra tas pats asmuo, o pavardė pasikeitė sudarius santuoką su A. L.

6.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po senelės S. L. sesers K. N. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. 

7.       Iš byloje pateiktų Gyventojų registro pažymų matyti, kad K. N. mirė (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodo pareiškėjas, ji neturėjo vaikų ir nebuvo sudariusi santuokos. Pareiškėjas nurodo, kad jo senelė S. L. mirė (duomenys neskelbtini) metais (įrodinėja pateikdamas kapo paminklo fotonuotrauką). Pareiškėjo motina I. M. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro 2023-11-29 pažymoje nurodyta, kad duomenų apie I. M. (duomenys neskelbtini) brolius ir seseris nėra.

8.       Kas yra įpėdiniai paveldint pagal įstatymą išvardinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalyje. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Byloje surinktų duomenų pagrindu nenustatyta, kad po K. N. mirties yra pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įpėdinių paveldinti pagal įstatymą. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad kitų giminaičių, išskyrus jį, K. N. mirties dieną neturėjo. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo brolio ir sesers vaikai (sunėnai ir dukterėčios). Aptariamu atveju tai būtų pareiškėjo motina I. M. (duomenys neskelbtini), tačiau ji mirė anksčiau, nei K. N..

9.       CK 1.8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimą, pareiškėjas negali būti laikomas įpėdiniu paveldint pagal įstatymą. Tačiau nagrinėjamu atveju nustačius giminystės ryšius tarp pareiškėjo ir mirusios K. N. – ji yra pareiškėjo senelės sesuo, yra pagrindas, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, taikyti panašius civilinius santykius reguliuojančią CK 5.12 straipsnio nuostatą, kaip įstatymo analogiją. CK 5.12 straipsnyje numatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motina I. M. (duomenys neskelbtini) būtų buvusi K. N. penktos eilės paveldint pagal įstatymą įpėdinė. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas iš esmės įgyvendina teisę paveldėti atstovavimo teise, kaip mirusios I. M. (duomenys neskelbtini) sūnus.  

10.       CK 5.50 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje nustatyta, kad K. N. neturi įpėdinių, numatytų CK 5.11 straipsnio 1 dalyje, tačiau pareiškėjas įgyvendina teisę paveldėti atstovavimo teise, kaip mirusios I. M. (duomenys neskelbtini), kuri K. N. sesers S. L. (duomenys neskelbtini) dukra (dukterėčia), sūnus.

11.       Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl palikimo, likusio po K. N. mirties, priėmimo niekas nesikreipė. Taip pat mirusioji nėra sudariusi oficialaus testamento.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

13.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad po K. N. mirties yra likęs butas, esantis (duomenys neskelbtini).

14.       Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jis priėmė palikimą po savo senelės sesers K. N. mirties faktiškai pradėjęs jį valdyti. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas moka mokesčius už palikėjos butą nuo 2022 m. balandžio 22 d. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad butu (rūpinosi) rūpinasi kitas asmuo, byloje nenustatyta, kad apskritai yra kitų įpėdinių, galėjusių (galinčių) rūpintis palikimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas po K. N. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą prižiūrėjo, valdė kaip savo, taigi, išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

15.       Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėjas po K. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą (pareiškime nurodytą turtą), faktiškai pradėjęs jį valdyti (priėmė palikimą atstovavimo teise). Todėl teismas konstatuoja, kad Ž. L. prašymas nustatyti šį juridinį faktą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po K. N. mirties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti pareiškėjo Ž. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs šį turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjui įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Agnė Ražanauskienė