Civilinė byla Nr. e2YT-4162-304/2019

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00816-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

 2019 m. rugsėjo 23 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė,

sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. J., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas        

n u s t a t ė:

pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo D. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. 

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas D. J. Palikėjo sutuoktinė ir keturi vaikai yra mirę. Pareiškėjas – vienintelis įpėdinis. Mirus tėvui pareiškėjas manė, kad jokio palikimo nėra, todėl į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos po tėvo mirties neužvedė. Tėvui nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos 2011 m., t. y. praėjus 19 metų po tėvo mirties. Giminaičių prašė pateikti brolių gimimo ir mirties liudijimus, tačiau giminaičiai dokumentų nenorėjo duoti, todėl praleido terminą palikimui priimti. 

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius (toliau – NŽT) atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas. Nurodė, kad neturi duomenų dėl A. J. palikimo priėmimo, taip pat nebuvo gavęs galimų šio asmens kreditorių reikalavimų, paveldėjimo procedūrų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nebuvo nepradėjęs. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad pareiškėjas yra D. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (e. b. l. 23). D. J. sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3, 5). D. J. sūnūs J. J., D. J., V. J., V. J. yra mirę (e. b. l. 9-10, 11-12, 19-20, 21-22). D. J. nuosavybės teisės į žemę atkurtos 2011-03-31 NŽT sprendimo ir įsakymo pagrindu, nuosavybės teisės VĮ Registrų centre įregistruotos 2019-05-16 (e. b. l. 7, 8, 13-14, 17-18). D. J. palikimo niekas nepriėmė (e. b. l. 15).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi dėl palikimo priėmimo po D. J. mirties 1992-11-29 taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis numatė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pareiškėjas nurodė, kad palikėjas turto neturėjo, todėl dėl palikimo priėmimo nesikreipė. D. J. nuosavybės teisės atkurtos praėjus daugiau nei 19 m. po jo mirties, nuosavybės teisės VĮ Registrų centre įregistruotos 2019-05-16. Pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės į palikimą. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti aptariamą teisę, būtų elgęsis nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Kaip nurodė pareiškėjas, su broliais santykiai nebuvo geri, giminaičiai atsisakė duoti brolių mirties ir gimimo liudijimus, giminaičių nerasdavo namuose. Taip pat pažymėtina, kad nėra kitų suinteresuotų asmenų, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai, per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Šios bylos aplinkybių kontekste pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui po tėvo mirties priimti yra svarbios, jo pratęsimas nesukels neigiamų teisinių pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui, nepažeis termino palikimui priimti paskirties, todėl praleistas terminas atnaujinamas 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies, 588 straipsnio ir šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškimą tenkinti.

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atnaujinti terminą priimti D. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Judita Staševičienė