Civilinė byla Nr. e2-374-357/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00375-2017-3   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.6.7.; 2.6.8.11.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2018 m. vasario 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

sekretoriaujant Indrei Šležienei, Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės S. Š. atstovei advokatei D. B.,

atsakovo G. Š. atstovei pagal įstatymą V. Š., advokatei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui G. Š. atstovaujamam pagal įstatymą V. Š., tretiesiems asmenims Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarui G. P., Šiaulių rajono vaikų teisių tarnybai dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Teismas, išnagrinėję bylą,

n u s t a t ė:

I. S. Š. ir jos atstovė pareikštu ieškiniu prašo: Pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Teisių rajono 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl S. Š., priklausančių 1/2 dalies 0,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo G. Š.. Taikyti restituciją ir grąžinti S. Š., nuosavybėn 1/2 dalį 0,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad su sutuoktiniu A. Š. jiems priklausančiame 0,1000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnaus A. Š. padedami statė gyvenamąjį namą, statyba pradėta su mintimi, kad čia senatvėje apsigyvens ieškovė S. Š. ir jos sutuoktinis. Ieškovės sūnus A. Š. buvo statybų specialistas, jis organizavo visus statybos darbus, todėl dėl patogumo leidimas statybai buvo paimtas jo vardu. 2011 m. iširo A. Š. santuoka, pradėtas statyti jo vardu namas pagal teisinę registraciją turėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą, bet pagal susitarimą su sutuoktine po santuokos nutraukimo 2011 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu atiteko A. Š.. Po šio įvykio buvo sudaryta 2011 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartis, kuria A. Š. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą perleido ieškovei, kaip tikrajai savininkei. Ieškovė suprato, kad dėl sveikatos nebegalės ilgai gyventi kaime ir jai geriau bus gyventi Šiauliuose. Netrukus ieškovės sūnus A. Š. susipažino su V. Š., apsigyveno jos už paskolą įsigytame 1 kambario bendrabučio tipo bute, kartu dengė paskolą, ieškovė duodavo lėšų pragyvenimui, nes A. Š. darbdavys neišmokėjo atlyginimo, davė pinigų automobilio įsigijimui. Gyvenamasis namas toliau buvo statomas ieškovės ir jos sutuoktinio lėšomis, į namą investuoti ir už 2011 m. gruodžio 20 d. parduotą S. Š. priklausiusį buto Kėdainiuose gauti pinigai (30 000,00 Lt). 2012 m. pabaigoje gyvenamojo statyba buvo užbaigta, pradėti vidaus įrengimo darbai. 2014 m. rugsėjo 3 d. mirus ieškovės sutuoktiniui A. Š. nusprendė, kad ieškovė finansuos gyvenamojo namo įrengimą, sūnus A. Š. įrenginės, ieškovei name bus skirtos atskiros jos poreikiams pritaikytos patalpos ir ji iki mirties gyvens kartu su sūnaus A. Š. šeima, jai bus užtikrinta sūnaus priežiūra. Ieškovė norėjo, kad po jos mirties vaikams netektų spręsti sudėtingo paveldėjimo dokumentų tvarkymo, todėl tam, kad nereikėtų sudarinėti kelių sandorių dėl nuosavybės teisių perleidimo A. Š., po to G. Š. - rentos ar testamentų su įvairiomis išskirtinėmis, sūnui A. Š. ir jo sutuoktinei V. Š. patarus, ieškovė S. Š. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią priklausanti 1/2 dalis žemės sklypo ir gyvenamasis namas, esančius (duomenys neskelbtini), pereitų tiesiai nepilnamečio vaikaičio G. Š. nuosavybėn. A. G. Š. dėl savo mažametystės tokio sandorio esmės nesuvokė, visos paminėtos sandorio sudarymo sąlygos buvo aptartos su jo tėvais A. Š. ir V. Š.. 2016 m. pabaigoje ieškovės sūnui A. Š. buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas, po ieškovės sūnaus mirties jo sutuoktinė V. Š. nebesitaria, kad ieškovė persikeltų gyventi į namą (duomenys neskelbtini), kad vykdyti jos pačios ir ieškovės sūnaus A. Š. duotą pažadą prižiūrėti ir rūpintis ieškove iki mirties už nuosavybės teisių perleidimą jų sūnui (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, dėl staigios sūnaus A. Š. mirties, neišsipildė ieškovės lūkesčiai turėti saugią bei aprūpintą senatvę su sūnaus šeima ir ji neteko didelės vertės savo turto.

Vertinant dovanojimo sutarties teisėtumą labai svarbią reikšmę turi dovanotojo vidinė valia, jos susiformavimo tikslai ir motyvai. Ieškovė S. Š. suklydo Dovanojimo sutartyje nenurodydama visos savo ir apdovanotojo atstovų pagal Įstatymą valios, visų sąlygų, dėl kurių buvo susitarta sudarant šią sutartį - ieškovės tikrosios valios turinys nebuvo išreikštas Dovanojimo sutartyje. Ieškovė, sudarydama Dovanojimo sutartį, negalėjo numatyti, kad taip greit neteks sūnaus ir visi susitarimai, turėję įtakos Dovanojimo sutarties sudarymui, nebebus vykdomi. Ieškovę ir jos sūnų A. Š. siejo kraujo giminystė, todėl ieškovė susitarimus su sūnumi ir jo sutuoktine V. Š., jų įsipareigojimus ieškovei už vaikaičiui Dovanojimo sutartimi perleidžiamą turtą laikė svarbesniais ir reikšmingesniais, nei teisinį tokių susitarimų įforminimą. Dėl to jos elgesys negali būti vertinamas kaip nepakankamai apdairus ir rūpestingas, ieškovei nebuvo pagrindo nepasitikėti savo sūnumi ir jo sutuoktine, ji negalėjo numatyti, kad taip greit neteks sūnaus, o V. Š. nepaisys mirusio sutuoktinio valios. Dėl to Dovanojimo sutartyje nebuvo nurodytos visų sutartį pasirašiusių asmenų sutartos sąlygos, kad apdovanotasis, o iki jo pilnametystės - jo atstovai pagal įstatymą, turi pareigą jam atitekusiame name leisti gyventi ir aprūpinti bei prižiūrėti iki gyvos galvos ir dovanotoją S. Š., ir savo tėvus. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia dėl esminio suklydimo (CK 1.90 str.). Mažametis apdovanotasis ieškovės vaikaitis G. Š. negali pasirūpinti jį apdovanojusia ieškove, iš jo nėra galimybės reikalauti geros moralės principams atitinkančio elgesio su dovanotoja, tačiau šias prievoles už jį turėtų atlikti jo atstovė pagal įstatymą V. Š., o jai atsisakant pasirūpinti dovanotoja S. Š., yra pagrindas panaikinti Dovanojimo sutartį (CK 6.472 str. 1 d.), nes jos veiksmai ieškovės atžvilgiu yra smerktini geros moralės požiūriu.

Ieškovė nurodo, kad sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimas ir gyvenamojo namo statyba vyko ieškovės S. Š. bei jos sutuoktinio iniciatyva ir už jų lėšas, sūnus A. į šį procesą buvo įtrauktas todėl, kad buvo statybų specialistas. Kad ateityje nebeiškiltų problemų, 2009 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. Š. ir R. Š. ieškovei pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 35 000,00 Lt, tai buvo R. Š. pageidaujama kompensacija, kurią sumokėjo ieškovė savo ir sutuoktinio lėšomis, tuomet santuokos nutraukimo byloje R. Š. sutiko, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas atitektų A. Š.. Nors byloje nebaigtos statybos gyvenamasis namas įvertintas 35 00,00 Lt, jo rinkos vertė buvo gerokai didesnė. Ieškovė nurodo, kad kai po santuokos nutraukimo nebaigtas statyti gyvenamasis namas teisiškai buvo įregistruotas kaip asmeninė A. Š. nuosavybė, kad ateityje nebeiškiltų teisinių problemų dėl nuosavybės teisių, ieškovės sutuoktiniui sutinkant, buvo sudaryta 2011 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartis. Ieškovei buvo žinoma, kad sūnaus šeimos finansinė padėtis buvo sudėtinga - A. Š. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėdavo atlyginimo, jis turėjo mokėti išlaikymą vaikams iš pirmos santuokos, nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. A. Š. registravosi darbo biržoje, V. Š. darbo užmokestis buvo nedidelis, šeima gyveno V. Š. už paskolą įsigytame bendrabučio tipo 1 kambario bute, kartu dengė paskolą, todėl ieškovė nuolat sūnaus šeimai padėdavo ir finansiškai, ir kaimiškais produktais, davė 11 000,00 Lt automobilio pirkimui, kai V. Š. turėtas visiškai sugedo. Ieškovė ir jos sutuoktinis pasitarė su dukromis, su sūnumi A., ir parašė 2013 m. balandžio 12 d. testamentus dėl jiems priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), po jų mirties palikimo vaikaičiui G. Š., su įpareigojimu leisti gyventi ir naudotis A. Š. iki gyvos galvos.

Nurodo, kad atsiliepimo motyvai prieštaringi, nes iš vienos pusės įrodinėjama, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), buvo A. Š. ir V. Š. nuosavybė, iš kitos - kad 2016 m. balandžio 28 d. Dovanojimo sutartis atitiko ieškovės S. Š. valią, nepažeidė imperatyviųjų teisės normų. 2016 m. balandžio 28 d. Dovanojimo sutarties sudarymo metu gyvenamojo namo baigtumas buvo ne 42 proc., nes toks baigtumo procentas buvo nustatytas ir NTR įregistruotas jau 2010 m. rugpjūčio 6 d., nuo to laiko buvo padaryta nemažai investicijų (įskaitant pinigus, gautus už ieškovės parduotą butą Kėdainiuose, už parduotus gyvulius, ir kt.), atlikta daug įrengimo darbų, namo baigtumo procentas dovanojimo metu buvo ženkliai didesnis, jei ne sūnaus liga, sustabdžiusi darbus, namas 2016 m. jau būtų visiškai užbaigtas ir tinkamas įsikelti. Ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. balandžio 28 d. Dovanojimo sutartimi išreikštoji jos valia neatitinka tikrosios (vidinės) jos valios, išreikštoji valia susiformavo neteisingai, suklydimo, turinčio esminę reikšmę, įtakoje, šis sandoris yra ydingas ir negali būti pripažintas galiojančiu. Ieškovė, disponuodama jai priklausančiu turtu, pasielgė neapgalvotai, neadekvačiai, ir tai nulėmė klaidingą valios išreiškimą sandorio sudarymo metu. Sūnaus mirtis ieškovei tapo pagrindu suvokti, kad ji suklydo dėl sandorio aplinkybių, ieškovės suklydimas yra dėl paties sandorio esmės, ji faktiškai sudarė kitos rūšies sandorį, o ne tą, kurį norėjo sudaryti, nes teisingai suvokdama sudaryto sandorio esmę ir pasekmes, ji tokio sandorio nebūtu sudariusi. 2016 m. balandžio 28 d. Dovanojimo sutartimi ieškovė tikrai nenorėjo jai priklausančio didelės vertės turto perleisti visiškai neatlygintinai, šis sandoris buvo lyg paskatinimas ir atsidėkojimas sūnui A. Š. ir jo sutuoktinei, kad jie gyvens kartu su ieškove, ja rūpinsis iki mirties ir palaidos. Būtent toks buvo tiesioginis šios sutarties tikslas, kurio siekė ieškovė, ir su kuo sutiko G. Š. atstovai pagal įstatymą, sudarydami sandorį vaiko vardu.                        

Atsakovo G. Š. atstovė pagal įstatymą V. Š. ir jų atstovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. Š. santuokoje su pirma žmona R. Š. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,1000 ha žemės sklypą, ant šio žemės sklypo pradėjo statyti gyvenamąjį namą pagal 2002 m. A. Š. išduotą Leidimą statybai, santykiai su sutuoktine nesusiklostė, ruošdamiesi nutraukti santuoką, R. Š. ir A. Š. 2009-09-29 sudarė su ieškove S. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 35 000 Lt. Iš tikrųjų S. Š. davė A. Š. tik 5000 Lt., kuriuos jis panaudojo išmokėti R. Š. piniginę kompensaciją, likusią sumą A. Š. sutuoktinei išmokėjo savo pinigais. Pats A. Š. jokios piniginės sumos iš savo motinos už parduotą žemę negavo. Kadangi nebaigtas statyti gyvenamasis namas nebuvo inventorizuotas ir įteisintas, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje jis nebuvo paminėtas, tačiau A. Š. su savo tėvais susitarė, kad ir toliau savo lėšomis statys gyvenamąjį namą. Iki Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2009-09-16 jo mama S. Š. davė jam notariškai patvirtintą įgaliojimą tvarkyti jos reikalus, susijusius su nuosavybe.

(duomenys neskelbtini)A. Š. išsituokė su R. Š., Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendime konstatuota, kad santuokoje šalys įgijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, teismas laikė įrodytu, kad šalys santuokoje įgijo prašomą padalinti turtą, ir priteisė šį nekilnojamąjį daiktą A. Š.. Po santuokos nutraukimo, 2011-02-25 A. Š. padovanojo savo motinai S. Š. gyvenamąjį namą, Dovanojimo sutartyje buvo pažymėta, kad namo baigtumas - 42 procentai, logiška, kad A. Š. savo motinai padovanojo tokio stovio nekilnojamąjį daiktą, koks buvo iki teismui padalijant santuokinį turtą. A. Š. savo motinai padovanojo nekilnojamąjį daiktą, ir toliau tikėdamasis likti jo faktiniu savininku, tėvai su tuo sutiko, todėl po daugiau nei mėnesio, t.y. 2011-04-11 jo motina S. Š. sudarė testamentą, kuriuo paliko A. Š. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). A. Š. ir jo tėvų tarpusavio susitarimu 2013-04-12 jo tėvas A. Š. sudarė testamentą, kuriuo paliko atsakovės sūnui G. Š. 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o A. Š. motina S. Š. tos pačios dienos 2013-04-12 testamentu paliko atsakovės sūnui G. Š. 1/2 dalį žemės ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Tai buvo padaryta todėl, kad nei žemės sklypo, nei gyvenamojo namo A. Š. tėvai A. Š. ir S. Š. už savo pinigus neįsigijo, prie gyvenamojo namo statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Ieškovė yra senatvės pensininkė, ji neturi ir neturėjo nei lėšų, nes sveikatos statyti gyvenamąjį namą.

(duomenys neskelbtini)mirus A. Š. tėvui A. Š., po jo mirties G. Š. 2015-02-11 paveldėjo pagal testamentą 1/2 dalį žemės sklypo, savininkai tapo du, o A. Š. savo šeimos lėšomis toliau statė ir įrenginėjo namą. Ieškovės sveikata buvo bloga, ji sukonfliktavo su savo dukterimis, kurios pageidavo, kad ieškovė perleistų joms savo turimą turtą, todėl ieškovė ir A. Š. nusprendė, kad žemės sklypo dalį ir gyvenamąjį namą, tikslinga perleisti G. Š., nes kilo pagrįstų abejonių, ar po ieškovės mirties jos dukros nepretenduos į ieškovės vardu teisiškai įregistruotą turtą. Ieškovė pripažino, kad taip daryti yra protinga ir sąžininga, todėl  2016 m. balandžio 26 d. Telšių rajono 3-jame notaro biure sudarė dovanojimo sutartį.

Atsakovė nurodo, kad su A. Š. susipažino 2007 metų pabaigoje, artimai pradėjo bendrauti 2008 metais, 2009 m. rugsėjo 16 d. Įgaliojimas vertinant jį kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, įrodo, kad A. Š. tvarkė savo turtinius reikalus tėvų vardu. A. Š. turėjo dviejų kambarių 50,13 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 1 d. A. Š. ir jo sutuoktinė butą pardavė už 20 000 Lt, tokiu būdu norėta išspręsti turto dalybų klausimus, nes santuoka dar nebuvo nutraukta. Tą pačią dieną, tuo pačiu metu, pas tą patį notarą A. Š., veikdamas pagal ieškovės įgaliojimą, ieškovės vardu iš to paties asmens nupirko vieno kambario butą, esantį Kėdainiuose, Liaudies g. 13, už 20 000 Lt. A. Š. sakė, kad sutartis sudarant, pinigai už vieno kambario butą nebuvo mokėti, faktiškai tai buvo Mainų sutartis, įforminta dviem sandoriais, kad A. Š. vardu nebūtų įregistruotas naujai įsigytas butas, nes jo santuoka su R. Š. dar nebuvo nutraukta ir buvo gautas 9000 Lt priedas, kuris į sutartį nebuvo įrašytas. Kad ieškovė nebuvo perkamo vieno kambario buto tikroji savininkė, įrodo Įgaliojimo, kurį ieškovė davė A. Š., turinys. Ieškovei nebuvo svarbu, kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje bus įsigyjamas butas, ieškovei jis nebuvo reikalingas, ieškovė vieno kambario bute Kėdainiuose niekada negyveno, A. Š. šiuo butu naudojosi vienas ir savo lėšomis mokėjo mokesčius už šį butą. Ieškovė niekada nebuvo išvykusi nuolatinai gyventi į kitą gyvenamąją vietovę, jos deklaruota gyvenamoji vieta visada buvo (duomenys neskelbtini). Nepagrįstai teigiama, kad A. Š. savų pinigų neturėjo, nes tokiu atveju jie būtų buvę dalinami santuokos nutraukimo byloje. A. Š. ir jo sutuoktinė santuokos nutraukimo byloje dalijosi turtą, kurį jie įgijo gyvendami santuokoje ir vesdami bendrą ūkį, kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. A. Š. su savo sutuoktine gyveno atskirai ir bendro ūkio neturėjo nuo 2007 metų, todėl po šio laiko įgyto turto - piniginių santaupų nenurodė ir jų nesidalijo. Santuoka buvo nutraukta 2011 metais,  per tą laiką A. Š. buvo susitaupęs pinigų, iš kurių 30 000 Lt jis sumokėjo piniginę kompensaciją savo sutuoktinei R. Š..

A. Š. sudaromų sandorių ieškovės naudai tikslas buvo tas, kad jo vardu nebūtų teisiškai registruota nekilnojamųjų daiktų. Dėl šios priežasties buvo sudarytas 2011-04-11 ieškovės testamentas A. Š. naudai, po pusantro mėnesio po 2011-02-25 Dovanojimo sutarties sudarymo. Gimus sūnui (duomenys neskelbtini), A. Š. norėjo aprūpinti savo sūnų, todėl 2013-04-12 ieškovė sudarė naują testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą paliko sūnui G.. Nepagrįstai teigiama, kad ieškovė ir jos sutuoktinis finansavo gyvenamojo namo statybą iki gyvenamojo namo padovanojimo 2011-02-25 Dovanojimo sutartimi. Santuokos nutraukimo byloje A. Š. net neužsiminė, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra ne santuokinis turtas, o jo asmeninis, pastatytas už jo tėvų lėšas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas - santuokinė nuosavybė, o ne asmeninė, įgyta už tėvų pinigus. Jeigu ieškovė manė, kad į šį gyvenamąjį namą yra investuotos jos asmeninės lėšos, turėjo galimybę pareikšti turtines pretenzijas. A. Š. civilinėje byloje Nr. 2-528-810/2011 savo tėvų taip pat nenurodė kreditoriais. Pati ieškovė pateikė teismui 2007-08-01 Turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktą Nr. S07/08-168-B, kuris neginčijamai įrodo, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo savininkas yra A. Š., nuosavybės teisės pagrindas - 2002-09-19 Statybos leidimas Nr. 254, o rinkos vertė 2007 metais - 113 000 Lt.

A. Š. statė ir įrenginėjo gyvenamąjį namą iš savo asmeninių lėšų, o susituokus - iš bendrų santuokinių šeimos lėšų, iki santuokos sudarymo atsakovė paskolino sutuoktiniui 2100 Lt., po santuokos sudarymo, 2012 metais A. Š. šią skolą grąžino, tačiau pinigus panaudojo šeimos pragyvenimui, o  uždirbtus investavo į gyvenamojo namo įrengimą. Skolos grąžinimo faktą patvirtina A. Š. banko sąskaitos išrašas. Po santuokos 2011 m. lapkričio 11 d., atsakovė gavusi dovanų iš savo tėvų 10 000 Lt, kuriuos visus investavo į gyvenamojo namo įrengimą. Po santuokos sudarymo, statybines medžiagas pirko kartu, dalį pirko viena, tai patvirtina dalies statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, kartu pirko plytas, cementą, mažesnes prekes - teptukus, rozetes, apsauginę juostelę ir kt. nupirkdavo viena. Dalis statybinių medžiagų buvo apmokėtos grynais pinigais, dalis apmokėta iš bendrų lėšų, esančių banke. Tai patvirtina atsiskaitymo banko kortelėmis faktas, sąskaitų AB „Swedbank“ ir SEB banko išrašai. Ieškovė niekada už statybines medžiagas nemokėjo, jų nepirko, nesirinko, niekada neišsakė savo norų ar nuomonės dėl gyvenamojo namo įrengimo. 2011-04-06 A. Š. įsigijo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, be gaunamo darbo užmokesčio, gaudavo pajamų iš įrengimų, automobilio, kompiuterio, įrankių nuomos, iki 2011 m. rugsėjo mėnesio už nuomą gavo 8599,35 Lt pajamų. 2012 m. vasario 15 d. A. Š. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 1600 Lt, gauti pinigai buvo panaudoti statybinėms medžiagoms pirkti. A. Š. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios 2012-02-27 buvo atleistas, teismo sprendimo pagrindu 2012-08-27 išduotą vykdomąjį raštą antstolis A. Š. naudai išieškojo 21 759 Lt priteistos skolos, A. Š. iš šių pinigų pervedė į atsakovės sąskaitą AB „Swedbank“ 20 000 Lt, kurių dalis buvo panaudota statybinėms medžiagoms įsigyti. Už gyvenamojo namo sienų tinkavimą pervesta 2013-01-21 1500 Lt, 2013-02-15 - 1500 Lt., 2013-02-20 už kamino įdėklo montavimą pervesta 1200 Lt. Ieškovė neteisingai nurodo, kad A. Š. nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. buvo bedarbis, nors A. Š. per laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2012-11-16 dirbo UAB „G & J GROUP”, gavo darbo užmokestį. Iki santuokos su A. Š. sudarymo atsakovė dirbo ir iki šiol dirba, nuo 2011 m. balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo darbo užmokestį, už dekretines atostogas. Tai patvirtina sąskaitos AB „Swedbank“ išrašas.

Ieškovė neteisingai teigia, kad rėmė šeimą finansiškai, ieškovė nepadėjo šeimai produktais, o lengvąjį automobilį patys įsigijo už santaupas 2014-02-01, ne už 11 000 Lt, bet už 1700 Eurų (5869,76 Lt), tai patvirtina automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodo, kad dėl turto perleidimo, sandorių esmės A. Š. su savo motina - ieškove S. Š. tarėsi prie atsakovės, todėl susitarimai buvo žinomi. Dovanojimo sutartis G. Š. naudai buvo sudaryta dėl to, kad A. Š. kilo abejonių, ar po ieškovės mirties jos dukterys (A. Š. seserys) neginčys G. Š. naudai ieškovės sudaryto testamento. Nurodo, kad slaugė vyrą, pirko jam vaistus, maisto papildus, slaugymo priemones, tai patvirtina sąskaitos SEB banke išrašas, iš kurio matyti, kad beveik kasdien vaistinėse pirko prekes.

Ieškovė nenurodo, kokį sandorį ji norėjo sudaryti ir dėl kokių esminių sąlygų ji suklydo,  nurodo, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, atitiko tikruosius sutarties šalių ketinimus, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Tikrasis šių nekilnojamųjų daiktų savininkas iki ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo buvo A. Š., todėl ir buvo sudaryta Dovanojimo sutartis - neatlygintinas sandoris. Tiek ieškovės, tiek jos mirusio sutuoktinio A. Š. valia dėl sudaromo sandorio buvo vieninga - kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas neatlygintinai atitektų vaikaičiui - G. Š.. Atsakovė nėra žadėjusi, kad kartu su savo vyru prižiūrės jo motiną - ieškovę, niekada ieškovė to  nėra prašiusi. Gyvenamasis namas yra pastatytas, bet iki galo nebaigtas įrengti, šis namas negalėjo būti rentos sutarties objektu, nes jam baigti statyti ir įrengti buvo reikalingos lėšos, jis buvo negyvenamas, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad jame galės gyventi ir būti išlaikoma. Turtą sukūrė A. Š., jo tikslas buvo aprūpinti savo mažametį sūnų, ieškovė siekia atimti iš mažamečio anūko tai, kas faktiškai buvo jo tėvo nuosavybė. Nesutinka su prašymu taikyti restituciją, po ginčo sutarties sudarymo, A. Š. toliau įrenginėjo namą, ir tai jis darė ne ieškovės, o savo šeimos lėšomis. Ieškovė prašo taikyti restituciją ir jai grąžinti gyvenamąjį namą net su tais pagerinimais, kurie padaryti po Dovanojimo sutarties sudarymo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovės sūnus A. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)) santuokoje su R. Š. 2001-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2002 m. buvo išduotas Leidimas statyti gyvenamąjį namą. 2009-09-16 S. Š. išdavė A. Š. notariškai patvirtintą įgaliojimą nupirkti jos vardu bet kokį nekilnojamąjį turtą. R. Š. ir A. Š. 2009-09-29 sudarė su ieškove S. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas S. Š. už 35 000 Lt.

(duomenys neskelbtini)A. Š. išsituokė su R. Š., Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-528-810/2011 priimtame 2011m. sausio 3 d. teismo sprendime nurodoma, kad santuokoje šalys įgijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (42 procentai), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šį nekilnojamąjį turtą priteisė A. Š.. 2011-02-25 A. Š. padovanojo savo motinai S. Š. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje buvo pažymėta, kad namo baigtumas - 42 procentai.

2011-04-11 ieškovė S. Š. sudarė testamentą, kuriuo paliko sūnui A. Š. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-04-12 A. Š. sudarė testamentą, kuriuo paliko G. Š. 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),  o S. Š. tos pačios dienos 2013-04-12 testamentu paliko G. Š. 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).          

(duomenys neskelbtini)mirė A. Š. tėvas A. Š., po jo mirties G. Š. 2015-02-11 paveldėjo pagal testamentą 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 

Ieškovė 2016 m. balandžio 26 d. Telšių rajono 3-jame notaro biure sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. Š. padovanojo G. Š. jos vardu teisiškai įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą.

          Dėl sandorio galiojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.159 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios išraiška. Bet kokie veiksmai, susiję su sutarties šalies valios pažeidimu sudarant sutartį reiškia sutarties laisvės principo pažeidimą ir gali lemti sutarties negaliojimą. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu asmenims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Ieškovė teigia, kad dovanojimo sandorį sudarė suklydimo įtakoje. CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.469 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo - dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi dovanotojo vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį - tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

Teismas pažymi, kad Dovanojimo sutartis buvo notaro patvirtinta (atitiko įstatymo reikalaujamą formą), o taip pat nepaneigta, kad sutarties turinys atitiko vidinę ieškovės valią, dėl sudaromo sandorio esmės ieškovė buvo nuosekli, ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, atitiko tikruosius sutarties šalių ketinimus, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

Teismas vertina, kad ieškovė neįrodė ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo dėl suklydimo fakto, bylos dokumentai įrodantys ieškovės veiksmų seką, nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių. Nepaneigta, kad gyvenamąjį namą ieškovė gavo dovanų iš sūnaus A. Š., pagal  neatlygintiną sandorį. A. Š. tikslas, kaip teigia atsakovė, buvo aprūpinti savo sūnų (duomenys neskelbtini), todėl Dovanojimo sutartis ir buvo ieškovės sudaryta, dovanojant turtą G. Š.. 2009-09-29 A. Š. ir jo sutuoktinė R. Š. pardavė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 2009-09-16 jo mama S. Š. davė A. Š. notariškai patvirtintą įgaliojimą tvarkyti jos reikalus, susijusius su nuosavybės tvarkymu. Tiek ieškovės, tiek jos mirusio sutuoktinio A. Š. valia dėl sudaromo sandorio buvo vieninga - kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas neatlygintinai atitektų vaikaičiui G. Š., nes tiek A. Š., tiek ieškovė S. Š. sudarė testamentą, kuriuo paliko G. Š. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Šie per neilgą laiką sudaryti sandoriai įrodo, kad tikrasis nekilnojamųjų daiktų savininkas buvo A. Š., o ne ieškovė, ir kad ieškovės tikrosios valios turinys perduoti savo turtą neatlygintinai vaikaičio G. Š. nuosavybėn, išoriškai išreikštas, sudarius tą sandorį, kokio ieškovė ir siekė. Atsakovė aiškina šią aplinkybę tuo, kad A. Š. tėvai A. Š. ir S. Š. už savo pinigus turto neįsigijo, prie gyvenamojo namo statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo.

Teismas spręsdamas dėl sandorio galiojimo pažymi, kad sandorio patvirtinimas atitinka CK 6.469 straipsnio 2 dalį, tekste nurodoma, kad ieškovei buvo paaiškintas sudaromo sandorio turinys, jo esmė, kad Dovanojimo sutartis yra neatlygintinas sandoris, ieškovė pasirašė tai supratusi ir norėjo sudaryti būtent Dovanojimo sutartį. Sutarties tekste 7 lape nurodoma, kad ši sutartis Šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta, ieškovei sutartis buvo perskaityta, sutartį pasirašė laisva valia.

Teismas sprendžia, kad nuosavybės perleidimo pagrindas dovanojimo būdu tuo metu atitiko ieškovės ir dovanos gavėjo įstatyminių atstovų valią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiką sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t.y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Atsakovė pagrįstai nurodo, kad minėti per neilgą laiką sudaryti dovanojimo sandoriai bei testamentai įrodo, kad tikrasis nekilnojamųjų daiktų savininkas buvo A. Š., o ne ieškovė, tikrosios valios turinys perduoti savo turtą neatlygintinai vaikaičio G. Š. nuosavybėn, išoriškai buvo išreikštas, sudarius tą sandorį, kokio ieškovė ir siekė.  Ieškovė reikalavimą grindžia aplinkybėmis, atsiradusiomis praėjus metams po sandorio sudarymo, po A. Š. mirties, ieškovės valios pasikeitimas po A. Š. mirties nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo. Sutiktina, kad ieškovė nenurodo, kokį sandorį ji norėjo sudaryti ir dėl kokių esminių sąlygų ji suklydo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Jeigu ieškovė, kaip teigia, tikėjosi išlaikymo iki gyvos galvos, tai bet kuris jos išsilavinimo ir amžiaus asmuo galėtų suprasti, kad vienerių metų vaikas jos neišlaikys ir nepalaidos. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, o kokias praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-602-684/2015). Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų, jo padarinių, jei kita šalis buvo sąžininga. Ieškovė neneigia, kad notaras tinkamai atliko savo pareigas, t.y. išaiškino sudaromo sandorio esmę ir prasmę, kuriuos ji suprato tuo metu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.    

Byloje nepaneigti atsakovės argumentai, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas nuo pat jo statybos pradžios buvo statomas už A. Š., o vėliau - už jo šeimos lėšas, asmeniniu A. Š. darbu ir jo pastangomis. A. Š. tikslas buvo aprūpinti savo sūnų (duomenys neskelbtini), todėl Dovanojimo sutartis ir buvo sudaryta, apdovanotoju nurodant G. Š., gyvenamąjį namą ieškovė gavo dovanų iš A. Š., tikrasis šių nekilnojamųjų daiktų savininkas iki ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo buvo A. Š., todėl ir buvo sudaryta Dovanojimo sutartis - neatlygintinas sandoris. Tiek ieškovės, tiek jos mirusio sutuoktinio A. Š. valia dėl sudaromo sandorio buvo vieninga - kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas neatlygintinai atitektų vaikaičiui A. Š. sūnui G. Š., nes nei žemės sklypo, nei gyvenamojo namo A. Š. tėvai A. Š. ir S. Š. už savo pinigus neįsigijo, prie gyvenamojo namo statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. 

Byloje apklausti ieškovės liudytojai - D. K. nurodė žinanti apie namo statybą iš ieškovės pasakojimų, kad A. Š. statė namą, reikėjo padėti pinigais. Ieškovė augino gyvulius ir padėjo vaikams materialiai. D. Š., ieškovės dukra nurodė, kad ieškovė padėjo materialiai sūnui Arūnui statant namą, o  sudarydama sandorį nelabai suvokė dovanojimo pasekmių. R. A., ieškovės dukra nurodė, kad mama pinigų turėjo, augino gyvulius, padėjo broliui statyti namą. R. Š., buvusi sutuoktinė A. Š. nurodė, kad žemės sklypą abu įsigijo namo statybai, uošviai padėjo pinigais, iš buvusio sutuoktinio už turtą gavo kompensaciją apie 35000 Lt. Liudytojas S. J.  nurodė, kad pažinojo A. Š. nuo 2004 metų, statant ginčo namą konsultavo statybos klausimais, keitėsi medžiagomis, nuo 2015 metų nežino aplinkybių susijusių su namo statyba.

Byloje apklausti atsakovės liudytojai - G. D., V. Š. motina nurodė, kad dukra su žentu, bet ne jo tėvai statė namą, įrenginėjo, pirko medžiagas, ji taip pat padėjo maistu, pinigais, davė apie 10 000 Lt. Namas buvo žento, po to perrašė mamai ir vėl susigrąžino. R. P. parodė, kad nuo 2006 m. yra sklypo kaimynas, matydavo V. ir A. sklype dirbančius, jie statė namą, konsultavosi statybų klausimais. Statybos darbai sustojo jau uždengus namo stogą. A. E. nurodė, kad V. Š. su vyru dirbdavo sklype, statė namą, pavasarį važiavo sudaryti dovanojimo sutartį.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovės teiginiai, jog suklydo dėl sandorio esmės, neatitinka faktinių aplinkybių, nes ieškovė nenurodė, dėl kokių esminių sandorio sąlygų ji suklydo, nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant Dovanojimo sandorį buvo tartasi dėl kitokių sutarties sąlygų, dėl gyvenamojo namo įrengimo finansavimo. Atsakovė nurodo, kad nesitarė dėl ieškovės gyvenimo ginčo name ar išlaikymo iki sūnaus G. pilnametystės, ar po to. Namas suprojektuotas ir statomas vienai šeimai, atskiros patalpos ieškovei nebuvo suplanuotos ir įrenginėjamos, ieškovė visą gyvenimą gyvena kaime, negyveno Šiauliuose ir nebuvo pareiškusi tokio noro gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Atsakovės požiūriu, A. Š. su ieškove susitarė dėl dovanojimo sandorio tam, kad jo šeimos turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), atitektų jo sūnui G. Ieškovė  nepateikė tokį susitarimą paneigiančių įrodymų, o byloje esančių įrodymų visuma bei šalių veiksmų seka teismui leidžia spręsti, kad susitarimas dėl ginčo turto dovanojimo, atitiko dovanotojos ir dovanos gavėjo įstatyminių atstovų valią.  Ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, atitiko tikruosius sutarties šalių ketinimus, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

Byloje neįrodyta, kad ieškovė ketino sudaryti Rentos ar Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma - asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-511/2013). Rentos gavėjas - fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis - rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis).

Byloje šalys pritaria faktinei aplinkybe, kad gyvenamasis namas yra pastatytas, bet iki galo nebaigtas įrengti, šiuo metu jame nėra iki galo įrengta šildymo sistema, nėra laiptų į antrą namo aukštą, 2 kambariai iš viso be apdailos, neaptinkuotas garažas, namo stogas neapskardintas, neįrengta lietaus kanalizacija, neįrengti balkonai, nesutvarkyta aplinka, jis buvo negyvenamas, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad jame galės gyventi ir būti išlaikoma. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės prieštarauja esminėms Rentos sutarties sąlygoms, nes sutartis sudaryta, perleidžiant turtą mažamečiui ir ieškovė negalėjo tikėtis išlaikymo iš mažamečio anūko, o įstatymas nenumato, kad rentos mokėtojo pareigas turi vykdyti tretieji asmenys.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Ieškovė iš esmės savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, atsiradusiomis po metų po sandorio sudarymo,  po A. Š. mirties. Neišsipildę ieškovės lūkesčiai teisiškai nėra reikšmingi, atsižvelgiant į dovanojimo sandorio pobūdį, nes ieškovės valios pasikeitimas po A. Š. mirties nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė neįrodė, kad ginčijama 2016 m. balandžio 26 d.  dovanojimo sutartis sudaryta suklydimo įtakoje.

         Dėl restitucijos taikymo

Atsakovė nurodo, kad ieškovė prašo taikyti restituciją ir grąžinti gyvenamąjį namą net su tais pagerinimais, kurie padaryti po Dovanojimo sutarties sudarymo. Po ginčo sutarties sudarymo, A. Š. toliau įrenginėjo namą, ir tai darė ne ieškovės, o šeimos lėšomis.

Teismui netenkinant ieškinio dėl Dovanojimo sutarties negaliojimo, prašymas taikyti restituciją nespręstinas ir atmestinas.

          Bylinėjimosi išlaidos

          Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos.

          CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovo atstovės pagal įstatymą naudai priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos.

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. Š. atstovei pagal įstatymą V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                                                                     Rasa Bartašienė