Byla Nr. 1S-129-354/2015

                                                                                                  Proceso Nr. 1-96-1-00354-2014-6

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                  2.1.15.3.2; 2.5.19.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties,

n u s t a t ė:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. ir jam skirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant I. G. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p., laisvės apribojimo bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme, ir I. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas I. G. atidėtas 1 metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirtas jam įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas I. G. laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 5 d. 9.00 val. iki 2014 m. gegužės 6 d. 13.50 val. išbūtas laikas. Be to, nuosprendžiu priteista iš I. G. 1 500 Lt suma neturtinei žalai nukentėjusiosios R. G. naudai, 1 000 Lt suma – neturtinei žalai nukentėjusiosios A. G. naudai, 1 000 Lt suma – neturtinei žalai nukentėjusiosios A. G. naudai. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą I. G. turtui – 4 500 Lt, esantiems bankų sąskaitose, panaikinti galutinai išsprendus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms klausimą. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. sausio 22 d.

2015 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas nuteistojo I. G. vardu pateiktas gynėjos advokatės Ingos Mekienės prašymas dėl nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymo ir laikinojo nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo. Prašyme nurodyta, jog byloje yra pateiktos visos I. G. gaunamos pajamos, todėl išieškant civiliniu ieškiniu priteistą žalą nuteistajam I. G. pragyvenimo lėšų praktiškai nelieka, yra areštuotos sąskaitos bankuose, į kurias yra pervedamas nuteistojo darbo užmokestis, ir jokių kitų pragyvenimui ir būtiniems žmogaus poreikiams tenkinti lėšų nuteistasis neturi.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi nuteistojo I. G. vardu pateiktą gynėjos advokatės Ingos Mekienės prašymo dalį dėl nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymo netenkino, o prašymo dalį dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo tenkino iš dalies ir sumažino laikinojo nuosavybės teisių apribojimo I. G. turtui apimtį iki 1 013,67 Eur (3 500 Lt). Nutartyje nurodyta, kad itin sunki nuteistojo I. G. finansinė padėtis nenustatyta (nors nuteistasis ir turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų, tačiau jis yra darbingas, turi pastovų darbą, gauna pastovias nemažas pajamas, taip pat, anot I. G., kartais gauna ir papildomas pajamas ir t. t.), pažymėta, kad būtina atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Taip pat nutartyje konstatuota, kad, atsižvelgus į tai, jog nuosprendis baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs ir nuosprendžiu nukentėjusiosioms iš nuteistojo iš viso yra priteista 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, t. y. mažiau nei laikinai apriboto turto vertė, todėl siekiant, kad operatyviau būtų atlygintos nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, tikslinga sumažinti laikinojo nuosavybės teisių apribojimo apimtį.

Nuteistasis I. G., nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi, 2015 m. vasario 19 d. skundu kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį ir jo bei advokatės Ingos Mekienės 2015 m. sausio 30 d. prašymą patenkinti.

Skunde I. G. nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė itin sunkios jo finansinės padėties ir nemotyvavo, kuo remiantis padarė išvadą, kad jis gauna nemažas pajamas, nors jo kasdienėm reikmėm liekanti suma sudaro tik 105,40 Eur, kai minimalus atlyginimas Lietuvoje sudaro 300 Eur per mėnesį. Skunde pažymima, kad gaunamos premijos (papildomos pajamos) yra visiškai nereguliarios ir nedidelės. Taip pat nuteistasis I. G. prašo prie bylos medžiagos prijungti ir įvertinti pažymą apie jo sutuoktinės nukentėjusiosios A. G. pajamas, iš kurios aiškiai matyti, kad jos darbo užmokestis yra žymiai didesnis nei jo. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. G. neprisideda prie paskolos mokėjimo. Nuteistojo I. G. teigimu, iš byloje surinktų įrodymų visumos akivaizdžiai matyti, kad yra susiklosčiusi itin sunki jo finansinė padėtis.

Nuteistojo I. G. nuomone, Šiaulių apylinkės teismas nutartimi taip pat nepagrįstai plečiamai aiškino sąlygas dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo masto ir tik sumažinęs laikinojo nuosavybės teisių apribojimo mastą iki 1013,67 Eur, o ne panaikinęs nuosavybės teisių apribojimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina, galutinai išsprendus neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms klausimą.

Nuteistojo I. G. skundas atmetamas.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Be to, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo I. G. ir jo gynėjos prašymo dalies dėl nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymo, ir iš dalies tenkindamas prašymą dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai atsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes bei duomenis apie I. G. turtinę padėtį ir priėmė teisingą sprendimą, kurį keisti aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Kaip minėta, išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nuteistojo I. G. ir jo gynėjos prašymą išdėstyti nuteistajam priteistą civilinio ieškinio mokėjimą atmetė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad priteistos neturtinės žalos sumos nėra didelės (iš viso 3 500 Lt), nuteistasis yra darbingas, turi pastovų darbą, gauna pastovias nemažas pajamas, kartais – ir papildomų pajamų. Pažymėtina, kad nuteistojo I. G. skunde nurodytos ir skundžiamą 2015 m. vasario 13 d. nutartį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo įvertintos aplinkybės, jog nuteistasis turi skolinių įsipareigojimų ir moka laikiną išlaikymą dukroms, nesuteikia pagrindo pripažinti jo turtinę padėtį esant itin sunkia, dėl ko jam galėtų būti taikomos CPK 284 str. 1 d. nuostatos, o vien blogos nuteistojo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog būste, už kurį mokama paskola, gyvena tik pats nuteistasis (2 t., 117 b. l.). Be to, pastebėtina ir tai, kad 2014 m. spalio 10 d. nuosprendį priėmusiam Šiaulių apylinkės teismui taip pat buvo žinomos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės (2 t., 117 b. l.). Iš minėto 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžio matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į nuteistojo turtinę padėtį, bet ir į pragyvenimo lygį valstybėje 2014 m. IV ketvirtyje, ir dėl to pareikštą A. G. civilinį ieškinį tenkino iš dalies (2 t., 150 b. l.). Ne gana to, Šiaulių apylinkės teismas, atsižvelgdamas į I. G. finansinę padėtį ir į 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu priteistų piniginių lėšų sumas, iš I. G. nepriteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 720 Lt advokato užmokesčio (2 t., 151 b. l.). Taigi, nėra jokio realaus pagrindo manyti, jog šiuo metu I. G. neišgali mokėti priteistos sumos dėl ypač nepalankiai susi­klos­čiu­sių aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog nuteistajam I. G. liekanti pinigų suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, neduoda pagrindo minėtų įsiskolinimų vykdymą iškelti aukščiau už nukentėjusiųjų reikalavimo savalaikį įvykdymą, nes būtent tokiu būdu būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Priteistos žalos sumokėjimo ilgesniam laikui išdėstymas pažeistų nukentėjusiųjų interesus, nes kiekvienas asmuo turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą per kuo trumpesnį terminą. Nors iš pateikto A. G. atlyginimo lapelio (2 t., 232 b. l.) aišku, kad 2014 m. spalio mėnesį jos atlyginimas buvo 10 782 Švedijos kronų (apie 1 174,13 Eur), t. y. iš tiesų didesnis nei nuteistojo mėnesinis atlyginimas (2 t., 91 b. l.), tačiau iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties (2 t., 118–119 b. l.) taip pat matyti, kad A. G. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimas yra žymiai brangesnis nei Lietuvoje. Be to, (duomenys neskelbtini) ji augina ir dvi dukras, kurių išlaikymui vien tik nuteistojo mokamos sumos nepakanka. Taigi, šiuo atveju, vien tai, kad A. G. gaunamas atlyginimas formaliai vertinant yra didesnis nei nuteistojo, neleidžia daryti išvados, kad A. G. turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei nuteistojo I. G.. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir nuteistojo papildomai pateiktą A. G. atlyginimo lapelį (2 t., 232 b. l.), nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nuteistojo argumentų visuma nesudaro pagrindo tenkinti jo skundą.

Nuteistasis I. G. skundu taip pat prašo panaikinti nuosavybės teisių apribojimą. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nuosprendyje nurodė, kad nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismas minėtame 2014 m. spalio 10 d. nuosprendyje paaiškino, jog tai reiškia, kad nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol realiai nukentėjusiesiems bus atlyginta padaryta neturtinė žala (2 t., 186 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad skundžiama 2015 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nukentėjusiosioms iš nuteistojo iš viso yra priteista 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, ir siekiant, kad operatyviau būtų atlygintos nukentėjusiosioms priteistos sumos, laikinojo nuosavybės teisių apribojimo I. G. turtui apimtis buvo sumažinta nuo 4 500 Lt iki 3 500 Lt (1 013,67 Eur). Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas neatitiktų pareikšto civilinio ieškinio sumos. Netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo įvykdymas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, keisti ar naikinti ją nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo I. G. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                             Nijolė Matuzevičienė