Pripažįsta, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-31 2.4 punktu numatyta, kad žemės sklypui Nr. 181 nustatytas naudojimo būdas pagal detaliojo plano sprendinius yra visuomeninės paskirties teritorijos, tačiau teritorijos visuomeninis poreikis turi būti aiškiai išreikštas bei pagrįstas Palangos miesto savivaldybės administracijos priimtais norminiais dokumentais. Pabrėžia, kad Palangos miesto savivaldybė detaliuoju planu nepagrindė ir nenustatė, kad visas žemės sklypas Nr. 181 bus visuomeninės paskirties, iki šiol nekonkretizuota ir nenustatyta, kuri sklypo dalis yra reikalinga visuomenės poreikiams. Pareiškėjo teigimu, net ir įvardintos paskirties nustatymas visam sklypui, negali būti kliūtimi realizuoti teisę į nuosavybės atkūrimą.

Įstatymų leidėjas būtent NŽT prie ŽŪM delegavo kontrolės funkciją, kad valstybiniai žemės sklypai būtų naudojami bei jais disponuojama racionaliai. Jau daugiau kaip tris metus egzistuojantis neapibrėžtas ginčo žemės sklypo statusas suponuoja teisėtą tikslą - nuosavybės į žemę, perduodant piliečiams naujus sklypus individualiai statybai, atkūrimą.

        Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. K. atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas nurodė, kad palaiko patikslintą skundą jame pateiktų argumentų pagrindu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, kurios naudojimo būdas visuomeninės paskirties teritorijos, negalimas, tačiau ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje numatyti trys naudojimo būdai – rekreacinės, komercinės ir visuomeninės. Pažymi, jog teisės aktai nedraudžia atkurti nuosavybės teisių į žemę, kurios naudojimo būdas komercinės ar rekreacinės paskirties teritorijos.

        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su patikslintu skundu ir prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigiama, jog piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio 2017 m. gruodžio 15 d. protokole Nr. 16PRT-32-(14.16.6.) įrašyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas pasirašė sutikimą pasirinkti bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį iš bendro 1,5485 ha žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, Kunigiškių teritorijoje ir šiame protokole akcentuota, jog sprendimas atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,2 ha dalį iš bendro sklypo ploto bus rengiamas tik gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymą dėl šio sklypo poreikio savivaldybės reikmėms ir naudojimo būdo pakeitimo.

        NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2017 m. gruodžio 14 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), prašydamas pateikti informaciją ar 1,5485 ha žemės sklypas Nr. 181, kurio paskirtis – kita, visuomeninės paskirties objektų teritorijos, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, gali būti perduodamas piliečiams, pageidaujantiems gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Administracija 2018 m. sausio 31 d. raštu informavo, jog pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. 181 naudojimo būdą, minėtas sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl žemės sklypo Nr. 181 naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. raštu Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“. Pabrėžia, jog naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir NŽT prie ŽŪM neturi teisės ar pareigos vertinti savivaldybių tarybų veiklos teisėtumo.

        Pažymi, kad teisės aktai numato, jog piliečiams gali būti perduodami vienbučių ir dvibučių, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai. Nuosavybės teises atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog piliečiams būtų perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo patikslinto skundo argumentais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Akcentuojama, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ patvirtinto teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą, kuriuo žemės sklypo Nr. 181 ((duomenys neskelbtini), Palanga) naudojimo būdas nustatytas – visuomeninės paskirties teritorijos.

Administracijos teigimu, rengiant detaliuosius planus yra paliekamos vietos viešajai infrastruktūrai: mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams, gydymo paskirties pastatams, sporto paskirties pastatams ir kitiems visuomeninės paskirties pastatams statyti. Palangoje yra suplanuoti ištisi gyvenamųjų namų kvartalai, todėl ateityje visuomenei reikės vaikų darželių, mokyklų, inžinerinių statinių bei specialiosios paskirties pastatų. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog žemės sklypas Nr. 181 reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise.

        Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti iš esmės, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui.         

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjas A. K. informuotas, jog nebus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, 0,2 ha dalį, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti NŽT prie ŽŪM 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo NŽT prie ŽŪM nusprendė palikti nepakeistą minėtą NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus sprendimą.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ribos yra apibrėžtos 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato vieną iš nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo būdų – nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Minėtų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Vadovaujantis Tvarkos 38 punktu, Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai. Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, registruotu laišku informuoja piliečius apie susirinkimo laiką ir vietą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 5 darbo dienos iki pretendentų susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.

        Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo įgaliotam atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui išsiuntė raštą Nr. 16SD-1668-(14.16.104.) “Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį”. Minėtu raštu pareiškėjo atstovas buvo kviečiamas 2017 m. gruodžio 14 d. atvykti į NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjo vardu.

NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio protokole Nr. 16PRT-32-(14.16.6.) nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas asmuo pasirašė sutikimą pasirinkti bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį iš bendro sklypo ploto 1,5485 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, Kunigiškių teritorijoje. Minėtame protokole taip pat nurodyta, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,2 ha iš bendro sklypo bus rengiamas, gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymą dėl šio sklypo poreikio savivaldybės reikmėms ir naudojimo būdo bei paskirties pakeitimo. Neatsiradus galimybei rengti sprendimą dėl 0,2 ha dalies perdavimo nuosavybėn, pareiškėjas bus paliktas atitinkamoje pozicijoje, apie tai informavus atskiru raštu. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad 2017 m. gruodžio 14 d. vykusio komisijos posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas buvo informuotas, jog 0,2 ha dalis iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, pareiškėjui bus neatlygintinai perduota nuosavybėn tik gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos sutikimą keisti minėto žemės sklypo naudojimo būdą.

NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2017 m. gruodžio 14 d. Administracijai išsiuntė raštą Nr. 16SD-1922-(14.16.7.) “Dėl informacijos pateikimo”. Minėtu raštu NŽT prie ŽUM Palangos skyrius prašė Administracijos pateikti informaciją ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtinus detalųjį planą, kuriuo suformuotas 1,5485 ha žemės sklypas Nr. 181 (naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, keičiant naudojimo būdą, gali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Administracija 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. (4.17)-D3-303 “Dėl informacijos pateikimo” nurodė, kad žemės sklypas Nr. 181 reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Administracija informavo atsakovą apie tai, kad neketinama keisti žemės sklypo Nr. 181 naudojimo būdo ir akcentavo, jog nurodytas žemės sklypas yra reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms.

NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius gavęs Administracijos 2018 m. sausio 31 d. raštą, 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjo įgaliotam atstovui išsiuntė 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) “Dėl informacijos pateikimo”, kuriuo informavo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 “Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo”, žemės sklypui Nr. 181 nustatė naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos. Cituojamame rašte nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybė pasilieka minėtą sklypą savo reikmėms ir naudojimo būdo nekeičia, todėl nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai sklypo dalis bendrosios nuosavybės teise, nebus vykdomas.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. NŽT prie ŽŪM pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) “Dėl informacijos pateikimo” ir įpareigoti NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, perduodant pasirinktą naują žemės sklypo dalį. NŽT prie ŽŪM išnagrinėjusi skundą, 2018 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1SS-596-(7.5.) “Dėl skundo nagrinėjimo” konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog piliečiams būtų neatlygintinai perduodami nuosavybėn nauji kitos paskirties žemės sklypai (ar jų dalys), kurių naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Pabrėžė, kad naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir NŽT prie ŽŪM kompetencijai nepriskirta teisė vertinti savivaldybių tarybų veiklos. NŽT prie ŽŪM nurodė, kad įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius pagrįstai nutraukė procedūrą dėl įvardijamo sklypo perdavimo nuosavybėn.

Kaip jau ir minėta šiame sprendime, Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 “Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo” patvirtino teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą (toliau – ir detalusis planas). Minėto sprendimo 2.4 punktu nustatytas žemės sklypo Nr. 181 naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte teigiama, jog žemės sklypas Nr. 181 skirtas mokslo, kultūros, gydymo, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, sporto, poilsio ir kitų žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančių pastatų statybai. Esant poreikiui, siūloma sklypą palikti Palangos miesto savivaldybės reikmėms. Sklype galėtų atsirasti vaikų darželis, bendruomenės namai ar rajono pocentriui reikalingas traukos objektas su komercine, aptarnavimo ir pramogų veiklomis. Analizuojant detaliojo plano grafinius sprendinius matyti, kad žemės sklypas Nr. 181 yra priskirtas mišriai teritorijai – visuomeninės paskirties teritorijos (V), komercinės paskirties teritorijos (K) ir rekreacinės teritorijos (R). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog detaliojo plano sprendiniais žemės sklypui Nr. 181, kuriam vėliau suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos ir minėtas sklypas paliktas Palangos miesto savivaldybės reikmėms.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, žemės naudojimo būdo turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 “Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo” patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašą. Minėto aprašo 18 punkte nurodyta, jog visuomeninės paskirties teritorijos – žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams.