Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-487-370/2011
Teisėjas V. Alška (Proceso Nr. 2-25-3-00658-2010-4)
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1;
30.12.1; 30.12.2; 101; 93.2.17; 114.8.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovei A. A., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui V. N., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-833-474/2010 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui V. N. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butui Nr. 2 priklausančių rūsio patalpų, pažymėtų R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, kurių bendras plotas yra 43,20 kv. m, ir garažo, pažymėto G-1, kurio bendras plotas yra 18,71 kv. m. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties, 1998-09-30 sudarytos su S. R., pagrindu už 30 000 Lt įsigijo 44/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 181,24 kv. m bendro ploto (iš to kaičiaus 40,65 kv. m rūsio plotas ir 18,71 kv. m garažo plotas), 44/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Parduodama dalis nuosavybės teise priklausė S. R. pagal Kretingos rajono notarų biure 1997-07-08 patvirtintą sutartį, reg. Nr. 1-1958, ir pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 1998-09-29 pažymą Nr. 50/23806. Pastaroji pažyma buvo išduota remiantis 1997-06-17 nustatyta gyvenamajame name esančių patalpų naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovei buvo perduotos butui Nr. 2 priskirtos gyvenamosios patalpos ir visos namo rūsyje esančios patalpos. Šią sutartį ieškovė įregistravo VĮ Registrų centre, todėl įsigytas turtas teisėtai priklauso ieškovei. Atsakovas, neturėdamas nuosavybės teisių į rūsyje esančias patalpas, neteisėtai jas užvaldė ir ieškovės į jas neįleidžia, savo namų valdos duomenų pagal 1997-06-17 naujai nustatytą naudojimosi tvarką sąmoningai neregistruoja. Atsakovui neįregistravus savo buto Nr. 1, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, ieškovė negali įregistruoti jos atliktos rekonstrukcijos metu padarytų pakeitimų. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo matininkai 2008-06-16 atliko patikrinimą ir sudarė ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto bylutę pagal 1998-09-30 namų valdos pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad visos rūsyje esančios patalpos ir garažas priskirti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2, t. y. pastate, kurio plotas yra 181,24 kv. m, ieškovei nuosavybės teise priklauso 114,74 kv. m. pagal ieškovės užsakymą ir inventorinius dokumentus architektas parengė rūsio patalpų projektą, kuriame numatytas įėjimo į rūsį iš ieškovei priklausančių patalpų įrengimas. Taip pat ieškovė nori atlikti rūsyje esančių patalpų remonto darbus.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad rūsio patalpos nepriklauso ieškovei, jos yra atidalytos Kretingos rajono apylinkės teismo 1997-02-24 nutartimi, pagal kurią name esantis garažas G-1 (18,1 kv. m) ir rūsio patalpos R-3 (8 kv. m) bei R-4 (9,58 kv. m) priklauso atsakovui, o rūsio patalpos R-1 (1,26 kv. m koridorius), R-2 (9,52 kv. m koridorius), R-5 (5,391 kv. m katilinė), R-6 (5,34 kv. m siurblinė), R-7 (1 kv. m koridorius) yra bendro naudojimo. Atsakovei priklauso lauke prie ūkinio pastato esantis garažas (27,7 kv. m). Ieškovė, pirkdama namo dalį ir kitas patalpas, apžiūrėjo namą ir žinojo bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Ieškovė nuolat atsakovui kelia bylas dėl aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl jai skirtina bauda už piktnaudžiavimą teise.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-10-11 sprendimu ieškinį atmetė kaip nesąžiningą ir nepagrįstą, skyrė ieškovei 1 000 Lt baudą. Teismas nustatė, kad atsakovas V. N. 1997-07-08 pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko 56/100 dalis gyvenamojo namo, garažą G-1 bei ūkinį pastatą 2Ip, esančius (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-11-08 sprendimu buvo atmestas ieškovės A. A. ieškinys atsakovui V. N. dėl 1997-07-08 pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo. Šis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-08 nutartimi buvo paliktas galioti. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovei priklauso 44/100, o atsakovui – 56/100 dalys rūsio patalpų, garažas, esantis namo rūsyje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad rūsio patalpomis R-3 ir R-4 naudojasi atsakovas, ieškovė naudojasi patalpa R-2, o patalpos R-1, R-5, R-6 ir R-7 yra paliktos bendram naudojimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra užėmęs jos asmeniniam naudojimui skirtą rūsio patalpą R-2, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos ieškovės, kaip savininkės, teisės. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovui reiškia reikalavimus dėl atsakovo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies, bendro naudojimo patalpų nustatymo, atsakovo pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo. Teismų sprendimais yra nustatyta bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarka, nustatytos nuosavybės dalys. Ieškovė, žinodama, kad yra nustatyta bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarka, kokios patalpos nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei, kokios atsakovui, pareiškė ieškinį dėl jos, kaip savininko, teisių gynimo, prašydama iškeldinti atsakovą iš jam nuosavybės teisėmis priklausančių patalpų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pareiškė nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti, taip pat panaikinti skirtą baudą. Iš esmės atkartoja savo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Apeliantės nuomone, atsakovui nuosavybės teise priklauso 56/100 dalys nuo 121,88 kv. m, tai pagal inventorinius duomenis sudaro 67,77 kv. m, o ieškovei priklauso 44/100 dalys nuo 121,88 kv. m ir visos rūsyje esančios patalpos, todėl pirkimo–pardavimo sutartyje pastato plotas nurodytas 181,24 kv. m, t. y. ieškovei parduodamos namo dalies plotas sudaro 114,71 kv. m. Apie tai, jog 2008-09-11 atsakovas viešame registre įregistravo Kretingos rajono apylinkės teismo 1997-02-24 nutartį, kuria buvo patvirtinta naudojimosi patalpomis tvarka, apeliantė sužinojo tik iš skundžiamo teismo sprendimo. Taip pat nurodo, kad rūsiu, jame esančia katiline ir siurbline ieškovė naudotis negalėjo nuo pat įsikėlimo į gyvenamąjį namą dienos, todėl priversta šildyti savo gyvenamąsias patalpas elektra, pati savo lėšomis įsirengė vandentiekį. Rūsio patalpos yra išgriautos ir pertvarkytos atsakovo, tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai ir 2008-06-16 užfiksuoti inventoriniai duomenys. Rūsio patalpos R-7, per kurią apeliantė turėtų patekti į katilinę ir siurblinę, jau seniai nebėra, jos sienos išgriautos ir įstatytos durys, kurios užrakintos. Teismas, manydamas, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso tik dalis rūsio patalpų, privalėjo ieškinį tenkinti bent iš dalies, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog ieškovė rūsio patalpomis naudotis negali. Teismas byloje esančių rašytinių įrodymų nevertino, netyrė ir apie juos sprendime nepasisakė. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi V. N. su S. R. sutarta naudojimosi rūsio patalpomis tvarka, kuri ieškovei nėra privaloma, kadangi ji visas rūsio patalpas iš S. R. įsigijo nuosavybės teise. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo be svarbios priežasties, ieškovė nuo 2010-09-28 gydėsi VšĮ Klaipėdos ligoninėje ir gydymas vis dar tęsiamas. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir negalėjo pateikti papildomų rašytinių įrodymų.
Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantės teiginius, jog jai priklauso visos rūsio patalpos, paneigia jos su S. R. 1998-09-30 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovės nuosavybėn perėjo tik 44/100 dalys rūsio patalpų, rūsyje esančio garažo bei kitų kiemo statinių. Kretingos rajono apylinkės teismo 1997-02-24 nutartimi buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Remdamasis šia nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas 2005-11-08 sprendime konstatavo, kokios patalpos nuosavybės teise priklauso šalims, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, jog nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta, kokios rūsio patalpos priklauso ieškovei, o kokios – atsakovui. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 1997-06-17 pažyma, pagal kurią apeliantei neva buvo parduotos visos rūsio patalpos, prieštarauja ankstesnei teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta naudojimosi tvarka. Teismo sprendimas turi aukštesnę galią nei registratoriaus pažyma. Apeliantei priklausančio buto bylutė buvo sudaryta 2008-06-16, t. y. neatsižvelgus į teismo nustatytą naudojimosi tvarką, kuri buvo įregistruota tik 2008-09-11. Apeliantė nenurodo, kuo remiasi teigdama apie naudojimosi tvarkos įregistravimo senaties terminą. Apeliantei priklauso 44/100 dalys gyvenamojo namo, kurio bendras plotas yra 181,24 kv. m kartu su rūsio patalpomis ir garažu, todėl jai negali priklausyti daugiau nei 79,74 kv. m. Apeliantės argumentai, kad dėl atsakovo neveikimo ji negalinti įregistruoti atliktos rekonstrukcijos metu atliktų pakitimų, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ji ieškinyje teismo neprašė įpareigoti atsakovą atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su namų valdos įregistravimu, o kelti naujų reikalavimų apeliacijoje negalima. Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad negali naudotis dalimi rūsio patalpų. Apeliantė savo teisę naudotis teismo nutartimi paskirtomis patalpomis gali ginti teisinėmis sprendimo įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis. Apeliantė pripažino, kad yra įsirengusi vandentiekį ir alternatyvų būdą apšildyti savo gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad naudotis katilinės ir siurblinės patalpomis jai yra nereikalinga, todėl yra galimybė ateityje nustatyti naują naudojimosi tvarką, siekiant kiek įmanoma sumažinti bendro naudojimo patalpas. Apeliantė apie savo gydymąsi nepateikė jokių įrodymų ir neinformavo teismo, ligos faktas jai nesutrukdė pateikti apeliacinio skundo. Papildomu pareiškimu atsakovas prašo pripažinti, kad apeliantė pateikė nesąžiningą ir aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą, ir tuo pagrindu skirti apeliantei 5 000 Lt baudą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad S. R. 1998-09-30 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido ieškovei 44/100 dalis gyvenamojo namo „1A1ž“, kurio bendras plotas 181,24 kv. m (iš to skaičiaus rūsio plotas – 40,65 kv. m, garažo plotas – 18,71 kv. m), 27,70 kv. m ploto garažą, pažymėtą plane „3G1p“, ir namų valdos daliai priklausančius kiemo įrenginius, pažymėtus plane „k“, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Kretingos miškų urėdija 1998-07-08 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui perleido 56/100 dalis gyvenamojo namo „1A1ž“ su rūsiu ir mansarda, kurio bendras plotas 121,88 kv. m, ir ūkinius pastatus, gyvenamojo namo rūsyje esantį garažą „G-1“, ūkinį pastatą „2Ip“, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).
Ieškovė ieškinio pagrindu nurodomą jos teisių pažeidimą ir reikalavimą įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų, pažymėtų R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, ir garažo „G1“ iš esmės grindžia aplinkybe, kad visos gyvenamojo namo rūsio patalpos priklauso jai nuosavybės teise ir todėl atsakovas jas valdo neteisėtai.
Su tokiu situacijos vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma visiškai nepagrįsta ieškovės išvada, jos padaryta aiškinant šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių turinį, kad neva atsakovas įsigijo tik 56/100 dalis nuo 121,88 kv. m ploto namo ir neįgijo rūsio patalpų, o ji įsigijo 44/100 dalis nuo 121,88 kv. m ir visas rūsyje esančias patalpas kartu su garažu. Pažymėtina, kad šalių pirkimo–pardavimo sutarčių turinys ir sutarčių pagrindu šalių įgytų teisių apimtis į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), jau ne kartą buvo išaiškintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (40–46). Klaipėdos apygardos teismas 2005-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-647-33/2005 išaiškino, jog kadangi atsakovo su urėdija 1997-07-08 sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptartos rūsio (išskyrus garažą) patalpos, darytina išvada, jog pagal tuomet galiojančias CK normas atsakovui teko 56/100 dalys rūsio, kurio bendras plotas – 40,65 kv. m, patalpų, o ieškovei - 44/100 dalys šių patalpų. Nuosavybės teisėms iš S. R. perėjus ieškovei, jai atiteko 44/100 dalys ne viso rūsio kartu su garažu, o tik 40,65 kv. m ploto rūsio patalpų ir tik šiai rūsio daliai ieškovė turėjo teisę prašyti nustatyti naudojimosi tvarką. Klaipėdos apygardos teismas 2006-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-93-479/2006, kurioje ieškovė ir šioje byloje nurodomu tapačiu pagrindais (t. y. kad rūsio patalpos ir garažas rūsyje atsakovui parduoti neteisėtai ir priklauso pagal sutartį ieškovei) prašė pripažinti atsakovo su urėdija sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, išaiškino, kad 1997 metais, parduodant patalpas atsakovui bei namo bendraturtei S. R., parduodamos namo dalys buvo skaičiuojamos pagal gyvenamųjų patalpų plotą ir šių patalpų plotas buvo 121,88 kv. m. 1998-09-30 sutartyje nurodyta, kad ieškovė įsigijo 44/100 namo dalis, o visas namo plotas yra 181,24 kv. m, tačiau aplinkybė, kad 1998-09-30 sutarties sudarymo metu jau buvo pasikeitusi namo dalių apskaičiavimo tvarka, nereiškia, kad S. R. pardavė didesnę patalpų dalį ieškovei, nei nurodyta 1997-07-08 (kuria S. R. įsigijo namų valdos dalį iš urėdijos) sutartyje.
Apeliantės argumentas, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 1997-02-24 nutartimi patvirtinta bendraturčių S. R. ir atsakovo taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl naudojimosi namų valdos bendromis patalpomis tvarkos, ieškovei negalioja, kadangi laiku nebuvo įregistruota viešame registre, taip pat yra atmestinas, nes šis klausimas buvo išnagrinėtas šalių kitose bylose. Klaipėdos apygardos teismas 2005-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-647-33/2005 išaiškino, kad įsiteisėjusia 1997-02-24 teismo nutartimi S. R. buvo leista naudotis kiemo, o atsakovui - rūsio garažu, rūsio patalpos R-3 ir R-4 buvo paskirtos atsakovui, o R-2 S. R., ir tik patalpos R-1, R-5, R-6 ir R-7 paliktos bendram naudojimuisi. Ši teismo nustatyta naudojimosi tvarka kartu su nuosavybe perėjo ir ieškovei. Klaipėdos apygardos teismas 2006-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-93-479/2006 nurodė, jog nepagrįsta ieškovės nuostata, kad 1997-02-24 teismo nutartis turėjo būti įregistruota Turto registre ir to nepadarius teismo nutartis neteko savo privalomosios galios, nes CPK 14 str. (redakcija iki 2003-01-01) buvo įtvirtintas teismo sprendimo ar nutarties privalomumas visiems pareigūnams, visoms institucijoms. 1997-07-08, sudarant namo pirkimo–pardavimo sutartis, ši teismo nutartis buvo pateikta pastato dalių pardavėjui Kretingos miškų urėdijai bei notarui, nes 1997-07-08 sutartyse yra nurodyta, kad pirkėjai nusiperka jau konkrečias pagalbines patalpas – S. R. garažą 3G1p, o atsakovas – rūsyje esantį garažą bei ūkinį pastatą 2Ip.
Minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų faktinių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.), o šių aplinkybių teisinio įvertinimo kvestionuoti negalima (CPK 18 str.), todėl apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybes iki minėtų teismų sprendimų įsiteisėjimo (1991-11-22 bendraturčių susitarimai dėl privatizuojamų patalpų ir prašymai privatizuoti) ir po jų (teismui nepateikta 1998-09-29 registro pažyma, ar ieškovės užsakymu 2008 m. atlikti kadastriniai matavimai) – yra teisiškai nereikšmingi, nes negali paneigti teismų sprendimų res judicata galios ar sukurti apeliantei nuosavybės teisių. Atskirai pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-93-479/2006 taip pat buvo įvertintas ir šioje byloje apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas – atsakovo 1991-11-22 prašymas dėl patalpų pardavimo, dėl kurio teismas nurodė, kad tai buvo tik atsakovo valios išreiškimas, kurį jis galėjo pakeisti, tai ir padarė patalpų privatizavimo metu, t. y. jau pageidavo įsigyti garažą, įrengtą namo rūsyje.
Apeliantė tik apeliaciniame skunde savo kaip bendraturtės daiktinių teisių pažeidimą susiejo su faktine aplinkybe, kad atsakovas pažeidė jos teisę naudotis rūsio patalpomis, konkrečiai – katiline (R-5) ir siurbline (R-6), fiziškai apribodamas jai galimybę patekti į šias patalpas, dėl to apeliantė buvo priversta įsirengti alternatyvų patalpų apšildymo būdą (elektra) ir įsirengti vandentiekį. Ieškovės pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovą iš rūsio patalpų ir ieškinio reikalavimą grindė tik savo menama nuosavybės teise į šias patalpas, o ne lygiomis teisėmis su atsakovu naudotis patalpomis bendrai ir tuo pagrindu reikšdama reikalavimą šias teises užtikrinti. Taip pat tik apeliaciniame skunde apeliantė remiasi aplinkybe dėl galimybės naudotis rūsio patalpa R-7 – su šia aplinkybe ieškovės ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butui Nr. 2 priklausančių rūsio patalpų, pažymėtų R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6 – nesusijęs, su šia aplinkybe susijusio atskiro reikalavimo ieškovė nepareiškė ir apeliacijoje reikšti nebegali (CPK 312 str.). Be to, pati apeliantė pripažįsta, kad įsirengė vandentiekį ir alternatyvų būdą apšildyti savo gyvenamąsias patalpas, todėl neaišku, kokiu tikslu ji siekia naudotis specialios paskirties patalpomis (siurbline ir katiline) ir kaip dėl to pažeidžiamos jos teisės. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad faktinė situacija sudaro pagrindą šalims susitarti dėl naujos naudojimosi tvarkos ir tik dėl to kilus ginčui kreiptis į teismą (CK 4.75, 4.81 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovės ieškinio apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį remdamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo ištirti ir teisiškai įvertinti keliuose teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei skyrė baudą už piktnaudžiavimą teise pagrįstai, ir nemato pagrindo naikinti atitinkamos pirmosios instancijos sprendimo dalies (CPK 95 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Kartu teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už nesąžiningą ir aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Atsakovas baudos skyrimą motyvuoja aplinkybe, kad ieškovė pareiškė nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis jai pareiškus nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį jau buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo – skiriant ieškovei baudą, o CPK 95 str. nenumato galimybės remiantis vien šia aplinkybe vėliau automatiškai bausti šalį už kiekvieną vėlesnį atskirą procesinį veiksmą, atskirai nevertinant paties procesinio veiksmo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės apeliacinis skundas, nors ir atmestinas, tačiau iš esmės yra motyvuotas (CPK 306 str. 1 d. 3 p.), todėl jo negalima laikyti nesąžiningai pareikštu ir nepagrįstu vien todėl, kad tokiu buvo pripažintas ieškinys. Aiškinant priešingai, būtų pažeista ieškovės teisė į apeliaciją (CPK 301 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovui priteistina 500 Lt pastarojo apeliacinėje instancijoje patirtų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 3 d.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės A. A. atsakovui V. N. priteisti 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė
Kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė
Žydrūnas Bertašius