Civilinė byla Nr. e2-24181-465/2020
Teisminio proceso Nr. 2-2-68-3-18648-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2;
2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės J. J. 296,35 Eur skolą, 1448,83 Eur delspinigių, 26,67 Eur netesybų, 5 proc. metines mokėjimo palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė 2010 m. spalio 12 d. Viešojo judriojo ryšio abonentines sutartis Nr. GSCD/59716/2010 ir Nr. GSCD/59725/2010, kurių pagrindu atsakovei buvo teikiamos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos, o atsakovė įsipareigojo naudotis paslaugomis ir už jas tinkamai atsiskaityti. 2011 m. sausio – kovo mėn atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove (ar pradine kreditore) (CPK 178 straipsnis).
Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,, Bitė Lietuva“ ir UAB „Sergel“ 2018 m. spalio 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 18-0268LT bei priedas Nr. 1 prie 2018 m. spalio 31 d. reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 18-0268LT, kurių pagrindu UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę J. J. dėl negrąžintos skolos pagal minėtą sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovė nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieškove už suteiktas viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina 296,35 Eur skola (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Abonentinės viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 24 punktą. Kadangi atsakovė savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, tai ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 26,67 Eur (296,35 Eur / 100 x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Kita vertus, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 448,83 Eur baudą už anksčiau sutarto laiko nutrauktą sutartį. Abonentinės viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 48 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį anksčiau nurodyto sutarties termino pabaigos dėl abonento kaltės arba abonento iniciatyva, abonentas privalo sumokėti baudą, kurios dydis lygus nuo pažeidimo dienos iki šioje sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovės pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi, šiuo atveju ieškovei priteisiama 1 448,83 Eur netesybos, kurie apima ir 26,67 Eur delspinigių sumą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 745,18 Eur (296,35 Eur + 1,448,83 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 39,00 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį bei 0,23 Eur komisinį mokestį, iš viso – 39,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (98,49 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 38,64 Eur (39,23 Eur x 98,49 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, j. a. k. 125026242, 296,35 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 35 ct) skolos, 1 448,83 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 83 ct) netesybų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 745,18 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 38,64 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė