Civilinė byla Nr. e2A-1241-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00884-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

        Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo panaikinimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl perkančiosios organizacijos viešajame pirkime priimtų sprendimų, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Brosta“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biseris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – ir perkančioji organizacija), prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. birželio 19 d. sprendimą suteikti ieškovei tik labai ribotą trečiojo asmens UAB „Brosta“ pasiūlymo dalį, nepagrįstai ir netinkama apimtimi taikant konfidencialią informaciją likusiai pasiūlymo daliai, 2) pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Brosta” tarptautinio viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbai“ (toliau – Pirkimas) laimėtoju I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI Pirkimo dalyse, įpareigoti atmesti UAB „Brosta“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo objektas yra suskaidytas į 20 dalių pagal atskirus kelių ruožus visoje Lietuvos teritorijoje. 2020 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. birželio 9 d. atsakovė informavo apie sprendimus Pirkimo laimėtojais atskirose dalyse pripažinti kitus nei ieškovė tiekėjus. Vienuolikoje Pirkimo dalių, t. y. I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Brosta“, t. y. tiekėja, kuri yra nežinoma horizontaliojo kelių ženklinimo rinkoje, joje nevykdo veiklos ir neturi tokios veiklos vykdymui reikalingų pajėgumų. UAB „Brosta“ pripažinimas laimėtoja kelia abejonių, todėl ieškovė keturiais prašymais, t. y. 2020 m. birželio 9 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. birželio 17 d. ir 2020 m. birželio 18 d., prašė perkančiosios organizacijos leisti susipažinti su UAB „Brosta“ pasiūlymu.

3.       2020 m. birželio 19 d. sprendimu atsakovė pateikė tik dalį UAB „Brosta“ pasiūlymo, nurodė, kad teikia tik nekonfidencialią informaciją. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija nepateikė susipažinti UAB „Brosta“ pasiūlymo informacijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir jį aiškinančią teismų praktiką negali būti laikoma konfidencialia. Dėl šios priežasties 2020 m. birželio 19 d. ieškovė pateikė pretenziją ir prašė pateikti likusią UAB „Brosta“ pasiūlymo dalį. 2020 m. birželio 23 d. atsakovė atsisakė patenkinti pretenzijoje Nr. 1 tiekėjo keliamą reikalavimą, motyvuodama, kad prašoma informacija yra konfidenciali. Gavus atsakymą Nr. 1, ieškovei tapo aišku, kad perkančioji organizacija tam tikrus UAB „Brosta“ pasiūlymo dokumentus laiko konfidencialiais visa apimtimi, kas yra neleidžiama pagal įstatyminį reguliavimą. Ieškovė 2020 m. birželio 25 d. pateikė dar vieną pretenziją ir prašė atsakovės pateikti bent jau konkrečią informaciją, t. y. (1) nurodyti, koks teisinis santykis dalyvaujant Pirkime sieja UAB „Brosta“ ir jos, siekiant pagrįsti atitiktį kvalifikacijai, pasitelktą ūkio subjektą Latvijoje veikiančią įmonę AS „A.C.B.“, (2) patvirtinti, kad UAB „Brosta“ ir AS „A.C.B.“ prisiėmė solidarią atsakomybę už Pirkimo sutarties įvykdymą. 2020 m. birželio 25 d. perkančioji organizacija pretenzijos Nr. 2 netenkino ir nurodė, kad rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais viešajame pirkime sutartis yra laikoma pasiūlymo dalimi ir nėra susijusi su atitiktimi kvalifikacijos reikalavimams.

4.       Ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija pernelyg plačiai taikė VPĮ 20 straipsnyje nustatytą tiekėjų Pirkime pateiktų duomenų ir dokumentų konfidencialumo apsaugą. Neleisdama ieškovei susipažinti su likusia tiekėjos pasiūlymo dalimi, perkančioji organizacija nukrypo nuo viešųjų pirkimų reguliavimo ir nepagrįstai apribojo ieškovės teises.

5.       Pirkimo sąlygų 29.1 punkte nustačius profesinio pajėgumo ir konkrečiai profesinės patirties reikalavimą būti vykdžius panašias sutartis, atsakovei yra nepakankama, kad UAB „Brosta“ pasiūlyme nurodyta Latvijoje veikianti AS „A.C.B.“ formaliai atitiktų tą kvalifikacijos reikalavimą bei turėtų Pirkime reikalaujamą patirtį. Perkančiajai organizacijai yra būtina įsitikinti, kad profesinės patirties reikalavimui UAB „Brosta“ kvalifikacijos atitikčiai pasitelkta AS „A.C.B.“ vykdys Pirkimu siekiamus įsigyti kelių horizontaliojo ženklinimo darbus ir AS „A.C.B“ ištekliai bus prieinami UAB „Brosta“ viso Pirkimo sutarties vykdymo metu. Atsakovė visapusiškai neįsitikino Pirkimo laimėtoja pripažintos tiekėjos kvalifikacijos atitiktimi kaip to reikalaujama VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje bei VPĮ 49 straipsnio
2 ir 3 dalyse bei Pirkimo sąlygų 32, 33 punktuose. UAB „Brosta“ neįrodė (1) nei AS „A.C.B.“ išteklių prieinamumo Pirkimo sutarties vykdymo metu (VPĮ 49 straipsnio 2 dalis ir Pirkimo sąlygų 32 punktas), (2) nei AS „A.C.B” įsipareigojimo tiesiogiai vykdyti Pirkimo sutartį AS „A.C.B” pasitelkto pajėgumo apimtimi (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis ir Pirkimo sąlygų 33 punktas) bei (3) pasiūlė nepagrįstai neįprastai mažą (nors daugumoje atvejų tiekėjos pasiūlyta kaina nėra 30 proc. mažesnė už visų tiekėjų, tačiau ji yra mažesnė už darbų savikainą) ir faktinės UAB „Brosta“ situacijos neatitinkančią kainą, UAB „Brosta“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip nepriimtinas (VPĮ 2 straipsnio 18 dalies 1 ir 5 punktai), o 2020 m. birželio 9 d. priimtas sprendimas pripažinti UAB „Brosta“ Pirkimo dalių laimėtoja ir sudaryti su ja Pirkimo sutartis konkrečiose Pirkimo dalyse yra nepagrįstas ir neteisėtas.

6.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad atliko trečiojo asmens nurodytos informacijos konfidencialumo vertinimo procedūrą (VPĮ 20 straipsnis): kai ieškovė 2020 m. birželio 9 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, perkančioji organizacija 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama įrodyti, kodėl trečiojo asmens nurodyta informacija yra konfidenciali ir patikslinti konfidencialios informacijos sąrašą, nustatydama minimalų VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą – 5 d. d. Trečiasis asmuo 2020 m. birželio 17 d. pateikė paaiškinimus dėl konfidencialios informacijos, kurių 5 punkte pateikiamas konfidencialia laikytinos informacijos pagrindimas, susijęs būtent su trečiojo asmens ir ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, susitarimu. Atsakovės vertinimu, tiek susitarimo turinys, tiek 2020 m. birželio 17 d. pateikti paaiškinimai pagrindžia tokio susitarimo konfidencialumą. Atsakovė, priimdama sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su informacija, kurios konfidencialumą nurodė trečiasis asmuo, nepažeidė VPĮ 20 straipsnio 1–3 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatų, ieškovės teisėtų interesų, nes pastarosios noras nesąžiningai konkuruoti negali būti laikomas teisėtu interesu.

7.       Trečiojo asmens susitarimas su kitu ūkio subjektu, kurio pajėgumais ketinama remtis, nėra priskirtinas kvalifikacijos dokumentams, kaip teigia ieškovė, o pasiūlymo dokumentams.

8.       Tam, kad pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalį tiekėjas (trečiasis asmuo) atitiktų Pirkimo dokumentuose nustatytus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalies ir
51 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas patirčiai (Pirkimo sąlygų 29.1 punktas), turėjo pateikti per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose) tinkamai įvykdytų panašių sutarčių sąrašą ir užsakovų pažymas apie tai, kad svarbiausi statybos darbai buvo įvykdyti tinkamai. Trečiasis asmuo savo pasiūlymuose nurodė, kad, kaip tai numato VPĮ 49 straipsnio 1 dalis, ketina remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tam, kad įrodytų atitiktį Pirkimo dokumentų 29.1 punktui. Tam, kad įrodytų, jog vykdant Pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami, kaip tai numato VPĮ 49 straipsnio 3 dalis, trečiasis asmuo pateikė susitarimą su kitu ūkio subjektu, kurio pajėgumais remsis. Atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų. Vertindama Pirkimo dalyvių pasiūlymus, atsakovė laikėsi Pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų, taip pat galiojančių teisės aktų reikalavimų ir aktualios teismų praktikos.

9.       Ieškinyje UAB „Biseris“ akivaizdžiai vadovaujasi ne VPĮ 49 straipsnio 1 dalimi ir VPĮ 47 straipsnio
6 dalimi, kurie šiuo atveju ir yra taikytini Pirkimo dokumentų 29.1 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, o dėl nepaaiškinamų priežasčių VPĮ 49 straipsnio 2 dalimi ir 51 straipsnio 7 dalies
7 punktu, kurie šiam kvalifikaciniam kriterijui nėra taikytini. VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, pats atliktų darbus, kuriems reikia turimų pajėgumų, yra skirta atvejams, kai reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu toks reikalavimas Pirkimo dokumentų 29.1 punkte nėra keliamas. Atitinkamai ieškovė nepagrįstai remiasi Pirkimo dokumentų 32 punktu, kuris, atsižvelgiant į nurodytą kontekstą, aptariamam kvalifikaciniam reikalavimui nėra taikytinas. Šiuo atveju taikytinas Pirkimo dokumentų 31 punktas.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Brosta“ nurodė, kad pateikė atsakovei 2020 m. gegužės 8 d. sutartį dėl rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais viešajame pirkime, kurioje trečiasis asmuo ir AS „A.C.B.“ aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad trečiąjį asmenį pripažinus Pirkimo ar jo dalies laimėtoju, jis remsis AS „A.C.B.“ techniniais, profesiniais pajėgumais ir kvalifikacija, nuodyta Pirkimo sąlygose. AS „A.C.B.“ sutartimi neatšaukiamai ir besąlygiškai patvirtino ir garantavo, kad bet kurie AS „A.C.B.“ techniniai, profesiniai pajėgumai ir patirtis, reikalinga pagal Pirkimo sąlygas trečiajam asmeniui, bus prieinami, bei įsipareigojo užtikrinti, kad turi reikiamą patirtį, kvalifikaciją, licencijas, leidimus ir išteklius jai sutarties paskirtoms užduotims atlikti. AS „A.C.B.“ sutiko trečiajam asmeniui suteikti visus būtinus išteklius, žinias, pajėgumus, kiek tai reikalinga tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui. Sutartyje numatyta, kad AS „A.C.B.“ teisės ir pareigos, vykdomų darbų turinys ir apimtis, kitos sąlygos, tiek, kiek nenumatyta aptariamoje sutartyje, gali būti aptartos sutarties prieduose ar kitose tarp šalių sudarytose sutartyse. Už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą sutarties šalys susitarė atlyginti viena kitos patirtus nuostolius. Taigi, trečiasis asmuo atsakovei pateikta sutartimi neginčijamai įrodė ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, išteklių prieinamumą Pirkimo sutarties vykdymo metu.

11.       Pagal Pirkimo sąlygų 29.1 punktą tiekėjo atitikimas tokiam Pirkimo sąlygų reikalavimui susijęs su jo know-how (gebėjimu įvykdyti tokius darbus) Pirkimo dalyje, o ne konkrečiu pirkimo darbų vykdymu. Rėmimasis pajėgumais reiškia galimybę naudotis šio ūkio subjekto sukaupta patirtimi, know-how, kuri nesusijusi su konkrečių darbų atlikimu ir pasireiškia per konsultacijas, priežiūrą, koordinavimą, kontrolę ir pan. AS „A.C.B.“ veikla ir dalyvavimas Pirkime apibrėžtas ne konkrečių darbų atlikimu, o tokių darbų atlikimo procesų valdymu, tiek, kiek / jei bus reikalinga. Kita vertus, sutarties šalys susitarė, kad rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais, įskaitant, bet neapsiribojant, reiškia ir tai, kad AS „A.C.B.“, esant sutarties šalių valiai, gali faktiškai atlikti dalį ar visus darbus.

12.       Vien ta aplinkybė, kad kai kuriose Pirkimo dalyse trečiojo asmens kaina buvo mažiausia ir dėl to trečiasis asmuo buvo pripažintas tų Pirkimo dalių laimėtoju, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad trečiasis asmuo neįvykdys sutarčių, vėluos atlikti darbus ar nukryps nuo kokybės.

13.       Teismui pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė, kad kvalifikacijos turėjimas ir rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais yra atskiros sąvokos ir turi skirtingą reikšmę. Vadovaujantis VPĮ
49 straipsnio 3 dalimi, klausimas, kokius tiksliai išteklius ir kokiu tiksliai būdu bei apimtimi kitas ūkio subjektas įsipareigojo suteikti tiekėjui (jei įsipareigojo išvis), kad šis galėtų remtis tokiais kito ūkio subjekto pajėgumais grįsdamas savo atitiktį viešajame pirkime nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, yra kvalifikacijos įgyties klausimas. Todėl, pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, atitinkamos trečiojo asmens pasiūlymo informacijos atsakovė negalėjo laikyti konfidencialia ir atsisakyti leisti ieškovei su ja susipažinti.

14.       VPĮ 49 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti suprantama būtent taip, kaip nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintoje Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika)
22 punkte, t. y. kad tiekėjas gali remtis kito ūkio subjekto profesine patirtimi tik jeigu tas ūkio subjektas pats atliks atitinkamus darbus. Profesinės patirties negalima perduoti kaip nors atsietai nuo tą patirtį tiesiogiai įgijusio ūkio subjekto, tam yra būtina, kad toks ūkio subjektas tiesiogiai ir asmeniškai dalyvautų vykdant atitinkamus darbus pagal pirkimo sutartį. Todėl atsakovės pozicija, jog AS „A.C.B.“ neprivalo pats vykdyti darbų, kuriems atlikti reikalingi jos UAB „Brosta“ suteikiami pajėgumai, t. y. profesinė patirtis, yra visiškai nepagrįsta.

15.       Atsakovė teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose vartojamos sąvokos „tiekėjo patirtis“ ir „profesinė patirtis“ nėra tapačios. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 3 straipsnyje „profesinė patirtis“ yra apibrėžta kaip asmens faktiškas ir teisėtas darbas pagal tam tikrą profesiją arba užsiėmimas profesine veikla visą darbo laiką arba jam prilygstantį ne visą darbo laiką valstybėje narėje. Tuo tarpu Metodikos 21.1 punkte nurodyta, kad „tiekėjo patirtis“ – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai. Pirkimo dokumentų 29.1 punkte buvo keliamas reikalavimas tiekėjo patirčiai, o ne profesinei patirčiai.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovė neginčija pasiūlymų eilės III, VI ir VII Pirkimo dalyse antroje vietoje esančios UAB „Gatas“ pasiūlymo, ir
XII Pirkimo dalyje antroje vietoje esančios UAB „Maniga“ pasiūlymo, o ginčija tik trečiojo asmens pasiūlymą, todėl teoriškai, net ir tenkinus ieškinį, leidus susipažinti su laimėtojos pasiūlymu ir / ar jį atmetus, ieškovė aukščiau aptartose Pirkimo dalyse nepretenduoja tapti Pirkimo laimėtoja, nes po laimėtojos pasiūlymo atmetimo Pirkimo laimėtoja taptų UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“, o ne ieškovė, kuri yra tik trečioje pasiūlymų eilės vietoje. Ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo Pirkimo III, VI, VII, XII dalyse, todėl šia apimtimi civilinė byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ir turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

18.       Teismas nurodė, kad ieškovė neginčija pasiūlymų eilės III, VI ir VII Pirkimo dalyse antroje vietoje esančio UAB „Gatas“ pasiūlymo, ir XII Pirkimo dalyje antroje vietoje esančio UAB „Maniga“ pasiūlymo, o ginčija tik UAB „Brosta“ pasiūlymą. Net ir patenkinus ieškinį, leidus susipažinti su laimėtojos pasiūlymu ir / ar jį atmetus, ieškovė šiose Pirkimo dalyse negali tapti pirkimo laimėtoja, nes po laimėtojos pasiūlymo atmetimo Pirkimo laimėtoja taptų atitinkamai UAB „Gatas“ arba UAB „Maniga“, o ne ieškovė, kuri yra tik trečioje nurodytų pasiūlymų eilės vietoje. Kadangi ieškovė neginčijo nei UAB „Gatas“, nei UAB „Maniga“ pasiūlymų ir jų įvertinimo, todėl, teismo vertinimu, ieškiniu ji negina pažeistų savo subjektinių teisių. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimo dalis pripažinti UAB „Brosta” Pirkimo laimėtoja III, VI, VII ir XII Pirkimo dalyse ir su šiuo reikalavimu susiję procedūrinio pobūdžio reikalavimai atmetami dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti šias Pirkimo dalis nebuvimo.

19.       Teismas išaiškino, kad atsakovė pateikė teismui kartu su UAB „Brosta“ pasiūlymu jai pateiktus tiekėjos kvalifikaciją įrodančius dokumentus, kurie pagal Pirkimo sąlygų 29.1 punkto nuostatas turėjo būti pateikti perkančiajai organizacijai, t. y. per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose) tinkamai įvykdytų panašių sutarčių sąrašą ir užsakovų pažymas apie tai, kad svarbiausi statybos darbai buvo įvykdyti tinkamai bei tarp UAB „Brosta“ bei AS „A.C.B“
2020 m. gegužės 8 d. sudarytą sutartį Nr. 1, kurioje numatyta, kad generalinę rangovę (UAB „Brosta“) pripažinus ginčo Pirkimo laimėtoja, ji remsis subrangovo (AS „A.C.B“) techniniais, profesiniais pajėgumais ir kvalifikacija, nurodyta Pirkimo sąlygų 29.1 punkte, subrangovas neatšaukiamai ir besąlygiškai patvirtina ir garantuoja, kad bet kurie subrangovo techniniai, profesiniai pajėgumai ir patirtis, reikalinga pagal Pirkimo sąlygų 29.1 punktą, generalinei rangovei bus laisvai ir visa apimtimi prieinami, vykdant nurodytus darbus. Generalinei rangovei taip pat bus prieinami subrangovo specialistai, kurių turima kvalifikacija bus reikalinga įgyvendinti pirkime nurodytus darbus. Ši medžiaga buvo prieinama visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kadangi nurodyti dokumentai buvo pateikti ir jie yra prieinami visiems šioje byloje dalyvaujantiems asmenims, dėl to teismas konstatavo, kad sprendimu pakartotinai patenkinti šio reikalavimo nėra pagrindo, o, ieškovei šio reikalavimo neatsisakius, jį atmetė. Teismo vertinimu, trečiojo asmens atsakovei pateikti dokumentai: AS „A.C.B.“ 2015-2019 m. atliktų darbų sąrašas su tinkamos kokybės patvirtinimu ir sutartis Nr. 1 patvirtina pakankamą UAB „Brosta“ ir jos pasitelkto partnerio bendrą kvalifikaciją.

20.       Teismas sprendė, kad pagal Pirkimo dokumentų nuostatas iš tiekėjo nereikalaujama, kad sutartyje su ūkio subjektu, kurio pajėgumais numato remtis tiekėjas, būtų numatyta tiekėjo ir šio ūkio subjekto solidarioji atsakomybė dėl tinkamo sutarties, sudarytos po viešojo pirkimo, vykdymo, netesybos ar kitoks prievolių užtikrinimas. Teismas akcentavo, kad ieškovė pradinių Pirkimo sąlygų neginčijo, nereikalavo jų paaiškini ar pakeisti. Tik tuomet, kai perkančioji organizacija priėmė sprendimus dėl ginčijamo viešojo pirkimo laimėtojo pripažinimo, ji, siekdama nuginčyti šiuos sprendimus, bando suteikti Pirkimo sąlygoms ieškovei palankią prasmę, įrodinėdama, kad partneris, kurio ištekliais ketina remtis Pirkimo laimėtoja, turi arba pats atlikti perkamus darbus, arba kažkokiu labai konkrečiu būdu perduoti savo išteklius ir patirtį Pirkimo laimėtojai. Kadangi nurodytų nuostatų Pirkimo dokumentuose nėra, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

21.       Teismo vertinimu, pagal Pirkimo sąlygas nėra reikalaujama, kad perkamus darbus atliktų pats reikiamą kvalifikaciją turintis subjektas. Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad iš tiekėjų reikalaujama tam tikro išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal VPĮ
51 straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostatas, arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirkimo sąlygų 32 punkte įrašyta sąlyga: „jeigu reikalaujama“ ankstesniame sakinyje aptartų savybių. Tačiau ši sąlyga nė vienoje kitoje Pirkimo dokumentų nuostatoje nėra įtvirtinta, todėl šiam pirkimui ji nėra aktuali. Pagal Pirkimo dokumentus tiekėjui pakako įrodyti, kad jis per visą darbų atlikimo laikotarpį galės pasitelkti reikiamą patirtį ir kvalifikaciją turinčio ūkio subjekto konsultacinius, vadovavimo, priežiūros, koordinavimo, kontrolės, techninės pagalbos ir pan. pajėgumus ir šis reikalavimas buvo įvykdytas.

22.       Teismas nustatė, kad I, II, VIII, X, XI, XIV, XVI Pirkimo dalyse laimėtojos pasiūlytos kainos nėra neįprastai mažos, vertinant pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl to perkančioji organizacija pagrįstai netaikė VPĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nereikalavo šių kainų pagrįsti. UAB „Brosta“ buvo paskelbta nurodytų Pirkimų laimėtoja dėl to, kad jos kaina buvo mažesnė už konkurentų, tačiau ši kaina nebuvo neįprastai maža.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Ieškovė UAB „Biseris“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl atsakovės sprendimo leisti apeliantei susipažinti tik su labai ribota Pirkimo dalių laimėtoja pripažintos UAB „Brosta“ pasiūlymo dalimi teisėtumo. Teismas padarė itin grubią fakto klaidą nurodydamas, kad atsakovė pateikė į bylą dokumentus dėl UAB „Brosta“ kvalifikacijos ir ji buvo prieinama visiems bylos dalyviams – nors pats teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi tuos dokumentus pripažino nevieša bylos medžiaga. Todėl teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nesprendė šio klausimo iš esmės ir atmetė ieškinio reikalavimus šioje dalyje, kaip tariamai jau įvykdytus. Tuo tarpu nors faktiškai tenkindamas apeliantės ieškinio reikalavimą dėl susipažinimo su UAB „Brosta“ pasiūlymu (prieštaraudamas pats sau, teismas, gavęs ieškovės 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymą susipažinti su atsakovės į bylą pateiktais ir teismo nevieša bylos medžiaga pripažintais dokumentais, tokį prašymą tenkino rezoliucija ir ieškovė su jais susipažino teismo patalpose), teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir nepriteisė jų apeliantei tenkintoje ieškinio dalyje pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį.

23.2.       Teismas, neįsigilinęs į analizuojamą klausimą ir viešųjų pirkimų reglamentavimą, sprendė, kad UAB „Brosta“ gali savo atitiktį Pirkimo sąlygų 29.1 punkte nustatytam profesinės patirties reikalavimui grįsti kito ūkio subjekto, kuris nebus UAB „Brosta“ subrangovu ir pats nevykdys atitinkamų darbų pagal Pirkimo sutartis, pajėgumais – kurie, kaip ir jų perdavimo UAB „Brosta“ būdas, nėra konkrečiai apibrėžti. Pagal Pirkimo sąlygų 33 punktą ir VPĮ 49 straipsnio 3 dalį, UAB „Brosta“ privalėjo pasiūlyme įrodyti, kad AS „A.C.B.“ jai realiai perduos Pirkimo sutarčių vykdymui reikalingus pajėgumus – realiai perduos savo profesinę patirtį, t. y. nurodyti, kokie konkrečiai ištekliai, kokiais būdais ir kokia apimtimi bus perduoti UAB „Brosta“ Pirkimo sutarčių vykdymui ir kaip būtent tie ištekliai ir jų perdavimo apimtis įrodo AS „A.C.B.“ profesinės patirties realų perdavimą. Tokiu sprendimu teismas įteisino tiek nacionalinio, tiek ir Europos Sąjungos reguliavimo draudžiamą ir neigiamai vertinamą „prekybą kvalifikacija“, kuri neabejotinai turėtų reikšmingą žalą ne tik šiuo konkrečiu atveju, tačiau ir bendrai vertinant visą viešųjų pirkimų sistemą leidžiant tiekėjams manipuliuoti „nusipirktais“ ir faktiškai vykdant sutartis nenaudojamais kitų ūkio subjektų pajėgumais. Darydamas tokią išvadą, teismas ignoravo faktą, kad pagal VPĮ, Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą ir privalomą taikyti Metodiką, viešųjų pirkimų Direktyvą 2014/24/ES2 ir tiek nacionalinių teismų, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, grįsdamas atitikimą kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties turėjimo, tiekėjas gali remtis kito ūkio subjekto profesine patirtimi tik tokiu atveju, jeigu tas kitas ūkio subjektas pats atliks atitinkamus darbus. Teismas dėl šių procesiniuose dokumentuose išsamiai pagrįstų reikalavimų visiškai nepasisakė ir jų nevertino. Tokia situacija faktiškai lemia, kad Pirkimo sutartis atsakovė sudarys su tinkamos kvalifikacijos neturinčiu tiekėju, kuris tik visiškai butaforiškai pasitelkė ūkio subjektą, kad formaliai tenkintų Pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą dėl profesinės patirties, tačiau tokia pasitelkto subjekto patirtis net nebus panaudota Pirkimo sutarčių vykdymui.

23.3.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimus Pirkimo III, VI, VII, XII dalyse. Pagal Pirkimo sąlygų 17 punktą ir VPĮ
49 straipsnio 4 dalį, prieš paskelbdama UAB „Brosta“ Pirkimo dalių laimėtoja, atsakovė turėjo patikrinti jos atitikimą nustatytiems reikalavimams. Todėl, atmetus UAB „Brosta“ pasiūlymus atitinkamoms Pirkimo dalims ir patikrinus šiuo metu pasiūlymų eilėse antrose vietose likusių tiekėjų atitiktį, jų pasiūlymai dar gali būti atmesti ir atitinkamų dalių laimėtoju taptų apeliantė. UAB „Brosta“ visose Pirkimo dalyse dalyvauja tokia pačia struktūra, remdamasi tais pačiais AS „A.C.B.“ pajėgumais ir tariamą galėjimą jais remtis pagrindžiančiais dokumentais. Todėl, pripažinus UAB „Brosta“ pasiūlymo neatitikimą bent vienoje Pirkimo dalyje, tai automatiškai reikštų, kad ir Pirkimo III, VI, VII, XII dalyse ji yra visiškai nepagrįstai pripažinta Pirkimo laimėtoja, todėl su ja Pirkimo sutartys būtų sudaromos neteisėtai ir toks jų sudarymas pažeistų viešąjį interesą. Tokioje situacijoje teismas neabejotinai turėtų pareigą veikti ex officio ir spręsti šį klausimą nepriklausomai nuo apeliantės teisinio suinteresuotumo atitinkamose Pirkimo dalyse.

2.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

24.1.       2020 m. liepos 8 d. teismas išreikalavo iš atsakovės visus trečiojo asmens teiktus viešajame pirkime dokumentus. 2020 m. liepos 22 d. nutartimi teismas pripažino atsakovės pateiktus dokumentus ne vieša bylos medžiaga, kurie negali būti teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti asmenims, nedalyvaujantiems nagrinėjant šią bylą. 2020 rugsėjo 21 d. apeliantei buvo pateikti trečiojo asmens konfidencialūs dokumentai. Perskaičius 2020 m. liepos 22 d. nutarties rezoliucinę dalį, akivaizdu, kad ne teismas padarė grubią fakto klaidą sprendime, o apeliantė, skaitydama 2020 m. liepos 22 d. nutartį, jos nesuprato. Ieškovė yra asmuo, dalyvaujantis nagrinėjant šią bylą, ir nuo 2020 m. liepos 22 d. galėjo susipažinti su visa bylos medžiaga, įskaitant ir konfidencialus trečiojo asmens dokumentus.

24.2.       Procesinio (procedūrinio) prašymo tenkinimas ar netenkinimas teismo priimama nutartimi nėra ieškinio dalyko išsprendimas, tokie prašymai nėra savarankiški, ir bylinėjimosi išlaidos už juos, jeigu ieškinys visa apimtimi atmetamas, nėra priteisiamos.

24.3.       Pirkimo laimėtoja septyniose jo dalyse buvo pripažinta UAB „Gatas“, dvejose Pirkimo dalyse laimėtoja buvo pripažinta UAB „Maniga“. Jeigu, kaip teigia apeliantė, jos vertinimu minėti tiekėjai yra patikimi, patirties turintys ir apeliantei atsakovės priimti sprendimai minėtose dalyse nekelia abejonių, tai reiškia, kad analogiška situacija būtų ir III, VI, VII Pirkimo dalyse, kur antroje vietoje yra UAB „Gatas“, ir XII Pirkimo dalyje, kurios antroje dalyje yra UAB „Maniga“. Kaip nurodė apeliantė, jeigu būtų pripažintas pasiūlymo neatitikimas bent vienoje dalyje, tai automatiškai reikštų neatitikimą ir kitose Pirkimo dalyse. Vadinasi, sudėliojus juos į nuoseklią loginę struktūrą, tampa aišku, kad minėtose dalyse nelaimėjus trečiajam asmeniui, laimėtų atitinkamai UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“, o apeliantei šių sprendimų neginčijant, nes kitose dalyse analogiški atsakovės sprendimai apeliantei abejonių nekelia, šiose dalyse apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

4.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK
329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

5.       Bylos duomenimis VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. birželio 9 d. pranešimais informavo apie jos vykdyto viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbai“ I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse nustatytas pasiūlymų eiles bei UAB „Brosta“ pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu šiose Pirkimo dalyse. Pirkime taip pat dalyvavusi tiekėja UAB „Biseris“ Pirkimo dalyse, kurių laimėtoja pripažinta UAB „Brosta“, t. y. Pirkimo I-II, VIII, X, XII, XIV, XVI dalyse, užėmė antrąją vietą, Pirkimo III, VI-VII ir XII dalyse – trečiąją vietą. Ieškovė
2020 m. birželio 9 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą leisti susipažinti su UAB „Brosta“ pasiūlymais, kurie buvo pripažinti laimėtojais. Analogiškus prašymus tiekėja pateikė perkančiajai organizacijai dar tris kartus – 2020 m. birželio 12 d., 2020 m birželio 17 d. ir 2020 m. birželio 18 d.

6.       Perkančioji organizacija, gavusi UAB „Biseris“ 2020 m. birželio 9 d. prašymą dėl susipažinimo,
2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į UAB „Brosta“, prašydama pagrįsti tiekėjos Pirkimo I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse pateiktos informacijos konfidencialumą bei patikslinti konfidencialios informacijos sąrašą. UAB „Brosta“ 2020 m. birželio 16 d. patikslinus konfidencialios informacijos sąrašą bei pateikus argumentus dėl dalies jos Pirkimo I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse pateiktos informacijos konfidencialumo, perkančioji organizacija 2020 m. birželio 19 d. pateikė ieškovei susipažinimui laimėtojos pasiūlymus ir juose esančią nekonfidencialią informaciją. Tą pačią dieną UAB „Biseris“ pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė pateikti jai susipažinimui tarp UAB „Brosta“ ir AS „A.C.B.“ sudarytą susitarimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad AS „A.C.B.“ įsipareigojo suteikti tiekėjai savo pajėgumus. Atsakovė, nurodžiusi, kad rėmimosi kito subjekto pajėgumais viešajame pirkime susitarimas priskirtinas prie konfidencialios informacijos, pretenziją atmetė.

7.       Ieškovei 2020 m. birželio 23 d. pateikus antrąją pretenziją, kurioje ji prašė atsakovės (1) nurodyti, koks teisinis santykis sieja UAB „Brosta“ ir AS „A.C.B.“ Pirkimo kontekste bei (2) patvirtinti, jog UAB „Brosta“ ir AS „A.C.B.“ prisiėmė solidarią atsakomybę už Pirkimo sutarties įvykdymą, perkančioji organizacija ją taip pat atmetė. UAB „Biseris“ 2020 m. liepos 2 d. pateikė atsakovei trečiąją pretenziją, kuria prašė (1) pripažinti, kad UAB „Brosta“ pateikti duomenys (jeigu tokie buvo pateikti) dėl tarpusavio teisinių santykių su AS „A.C.B.“, vienas kito atžvilgiu prisiimtos pareigos, Pirkimo atžvilgiu prisiimtos atsakomybės dėl Pirkimu siekiamų darbų įvykdymo pasiskirstymo, AS. „A.C.B.“ išteklių prieinamumo ir jų užtikrinimo, yra tiesiogiai susiję su UAB „Brosta“ atitiktimi Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir dėl to negali būti laikomi konfidencialiais bei pateikti šiuos duomenis susipažinimui, ir (2) panaikinti sprendimus dėl UAB „Brosta“ pripažinimo Pirkimo I-III, VI-VIII, X-XII, XIV dalių laimėtoja, atmesti UAB „Brosta“ pasiūlymą bei iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime. Nesulauksi atsakymo į trečiąją pretenziją, ieškovė 2020 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei, kuriame teikė procesinio pobūdžio reikalavimą išreikalauti iš atsakovės duomenis ir dokumentus apie UAB „Brosta“ atitiktį (1) Pirkimo sąlygų 29.1 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui bei (2) Pirkimo sąlygų 29.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo kontekste įgyvendintus Pirkimo sąlygų 32, 33 punktų reikalavimus, ir materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimus – (1) pripažinti neteisėtu atsakovės
2020 m. birželio 19 d. sprendimą suteikti UAB „Biseris“ susipažinti tik labai ribotą trečiojo asmens UAB „Brosta“ pasiūlymo dalį, nepagrįstai ir netinkama apimtimi taikant konfidencialią informaciją likusiai pasiūlymo daliai, (2) pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Brosta“ Pirkimo laimėtoja I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse, įpareigoti atmesti UAB „Brosta“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę pirkime, (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi, sprendęs atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymą dėl kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų dokumentų (1 priedo – 2020 m. gegužės 26 d. UAB „Brosta“ atsakovei pateiktų dokumentų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, taip pat ir tarp UAB „Brosta“ bei AS „A.C. B.“ sudarytos Sutarties dėl rėmimosi kito subjekto pajėgumais viešajame pirkime Nr. 1 (toliau – ir Sutartis), 2, 4 priedų – atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. birželio 2 d. UAB „Brosta“ teiktų prašymų, 3, 5, 7 priedų – UAB „Brosta“ 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 17 d. atsakovei teiktų atsakymų į prašymus) pripažinimo ne vieša bylos medžiaga, pripažino, kad dokumentai, pateikti kaip atsiliepimo priedai Nr. 1-5 ir 7 yra nevieša bylos medžiagos dalis ir negali būti teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti asmenims, nedalyvaujantiems nagrinėjant bylą.

9.       Vilniaus apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atmetus ieškinį, UAB „Biseris“ jį apskundė, nurodydamas, kad (1) pirmosios instancijos teismas, faktiškai tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl susipažinimo su UAB „Brosta“ pasiūlymu, į tai neatsižvelgė spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, (2) teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo III, VI-VII, XII dalyse atsakovės priimtus sprendimus nebuvimo ir (3) teismas neišanalizavo ir tinkamai neįvertino ieškovės argumentų, jog grįsdamas atitikimą kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties turėjimo, tiekėjas gali remtis kito ūkio subjekto pajėgumais tik tokiu atveju, jeigu tas kitas ūkio subjektas pats atliks atitinkamus darbus.

10.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus Pirkimo III, VI-VII, XII dalyse, dalies pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimo bylos nagrinėjimo teisme metu, teismui išnagrinėjus procesinį klausimą, ir dėl tokių reikalavimų teikimo patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo, taip pat Pirkimo sąlygų dėl rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais, jais grindžiant atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, aiškinimo ir taikymo.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo III, VI-VII, XII dalyse atsakovės priimtus sprendimus

11.       Dėl tiekėjų (ieškovų) teisinio suinteresuotumo kasacinio teismo konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą); teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi, be kita ko, reiškia ir turtinės padėties atkūrimą, ypač kai sutarties sudaryti jau nebeįmanoma, be to, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tiek iš pirkimo procedūrų teisėtai pašalintiems tiekėjams, tiek tokiems ūkio subjektams, kurie neišrinkti laimėtojais; tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto, kai ginčo pirkime nelieka apskritai ar tinkamų (pvz., priimtinos kainos) pasiūlymų; teismai negali atsisakyti ginti ieškovo teisės kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl aukštesnėje eilės vietoje esančių pasiūlymų, jei ieškovas tinkamai įgyvendino savo teisių gynybą, inter alia, siekė gauti informaciją, reikalingą vėliau teisme teiksimiems reikalavimams pagrįsti; tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas dėl to, kad jis dėl pirkimo procedūrų pabaigos įstatyme įtvirtintu sutarties sudarymo pagrindu perkančiajai organizacijai nebegalės teikti pretenzijos, o turės iš karto teikti ieškinį teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12.       Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad ginče dėl dalyvių pasiūlymų vertinimo tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas tais atvejais, kai šis aiškiai išreiškia valią ateityje kvestionuoti ir dėl šios teisės gynybos kreipiasi į teismą ne dėl visų tiekėjų, kurie eilėje yra pirmesni (arba apskritai yra, kai ieškovo pasiūlymas yra atmetamas), pasiūlymų vertinimo teisėtumo; tokiu atveju ieškovas nepagrindžia ir ateityje negalės pagrįsti savo suinteresuotumo konkurso rezultatu ir savo pažeistų teisių gynyba. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje, išaiškinančioje, kad kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip ieškovo (užėmusio trečią ar žemesnę vietą, ar pašalinto iš pirkimo procedūrų) subjektinių teisių teisėtas įgyvendinimas (gynimas), todėl teismo atskirai neginamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi tik laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovams negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jų pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020
105 punktą).

13.       Nagrinėjamu atveju Pirkimo III, VI-VII dalyse antrą vietą užėmė UAB „Gatas“ pasiūlymas, o Pirkimo XII dalies antros vietos laimėtoju tapo UAB „Maniga“ pasiūlymas, ieškovės pasiūlymas šiose Pirkimo dalyse užėmė trečiąją vietą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neginčija šiose Pirkimo dalyse antrą vietą užėmusių pasiūlymų, t. y. net ir patenkinus ieškinį dėl atsakovės sprendimų panaikinimo šiose Pirkimo dalyse, ieškovės pasiūlymas netaptų Pirkimo III, VI-VII ir
XII dalių laimėtoju. Aukščiau pateiktoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovams negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių, nelaikytinas jų pažeistų teisių gynimu. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis bei kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės Pirkimo III, VI-VII ir XII dalyse priimtus sprendimus.

14.       Apeliantė yra neteisi, teigdama, kad atmetus UAB „Brosta“ pasiūlymus Pirkimo III, VI-VII ir
XII dalyse ir patikrinus šiuo metu pasiūlymų eilėse antrose vietose likusių tiekėjų atitiktį, jų pasiūlymai dar gali būti atmesti ir atitinkamų dalių laimėtoja taptų UAB „Biseris“. VPĮ 59 straipsnio
4 dalyje, kurią atkartoja ginčo Pirkimo sąlygų 17 punktas, nustatyta, kad atlikdama pirkimą atviro konkurso būdu, perkančioji organizacija gali nesilaikyti pirkimo procedūrų eiliškumo ir pirmiausia vertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus, o įvertinusi pasiūlymus patikrinti, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos galimybės nukrypti nuo VPĮ ar Pirkimo dokumentuose nustatyto procedūrų eiliškumo, išaiškino, kad procedūros, kuriai nustatytas vėlesnis atlikimas, vykdymas, t. y. pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimas ir lyginimas, turi būti suprantamas taip, kad perkančiosios organizacijos gali atlikti pagal šią procedūrą priklausančius veiksmus, tačiau negali priimti jokių sprendimų dėl šių veiksmų rezultatų. Kitaip tariant, perkančioji organizacija (ypač siekdama taupyti laiko sąnaudas), prieš priimdama galutinį sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacijos (tiek kvalifikacijos vertinimo, tiek tiekėjų paaiškinimų ar patikslinimų prašymų dėl kvalifikacinių duomenų ir gautų atsakymų analizavimo metu), gali preliminariai vertinti tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) techninius ir finansinius aspektus, tačiau dėl pastarųjų negali priimti jokio formalaus sprendimo, taigi ir kreiptis į tiekėjus dėl pasiūlymų (siaurąja prasme) paaiškinimo ar patikslinimo tol, kol tiekėjai neinformuoti dėl jų tinkamumo dalyvauti konkurse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425/2010). Iš nurodyto seka, kad perkančioji organizacija, neatsižvelgiant į tai, laikosi ji pirkimo procedūrų eiliškumo, t. y. pirmiausia patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, ar dalyviai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus ir tik tai atlikusi, nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis (VPĮ 59 straipsnio 3 dalis), ar tokio eiliškumo nesilaiko, ji bet kokiu atveju iki pasiūlymų eilės sudarymo ir sprendimo pripažinti vieną iš pateiktų pasiūlymų laimėjusiu priėmimo, patikrina visų pirkime pateiktų tiekėjų atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams dėl kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kt.

15.       Nagrinėjamu atveju tiekėjų UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“ pasiūlymai, užėmę antrąsias vietas Pirkimo III, VI-VII ir XII dalyse, tapo Pirkimo IV-V, IX, XIII, XV, XVII-XX dalių laimėtojais. Teismui nekyla abejonių, o ir ieškovė neskundžia šių perkančiosios organizacijos sprendimų, kad atsakovė tik patikrinusi UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“ atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, pripažino šių tiekėjų pasiūlymus laimėjusiais devyniose Pirkimo dalyse. Aplinkybė, kad šių tiekėjų pasiūlymai užėmė antrą vietą Pirkimo III, VI-VII ir XII dalyse nereiškia, kad UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“ atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams šiose Pirkimo dalyse nebuvo patikrinta. Šios bei aukščiau išaiškintos aplinkybės patvirtina, kad net ir atmetus UAB „Brosta“ pasiūlymus Pirkimo III, VI-VII ir XII dalyse, ieškovės pasiūlymas nebūtų pripažintas laimėjusiu. Ši išvada pakartotinai pagrindžia ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės Pirkimo III, VI-VII ir XII dalyse priimtus sprendimus nebuvimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti ieškinio reikalavimus dėl šiose Pirkimo dalyse priimtų sprendimų panaikinimo teisėtumą.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų patenkinimo bylos nagrinėjimo teisme metu

16.       Kasacinis teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 expressis verbis (tiesiogiai, aiškiai) yra konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, susiję su konfidencialios informacijos atskleidimu ar įslaptinimu, skųstini teismui, kuris priima sprendimą, įvertinęs ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos ir veiksmingos teisių gynybos pusiausvyrą; teismas, pripažinęs, kad perkančioji organizacija nepagrįstai neleido susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis, pagal konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes sprendžia, ar dėl koncentruotumo ir ekonomiškumo peržiūros procedūrą tęsti teismo procese, ar šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kur jos iš naujo apsibrėžtų savo ginčo ribas pagal naujai paaiškėjusią informaciją.

17.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasakyta, kad nors tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais iš tiesų turi procedūrinio elemento požymių, tačiau, siekiant apginti šios teisės įgyvendinimą, pareikšto reikalavimo pobūdis dėl to nelaikytinas išimtinai procesiniu ir atskirai (savarankiškai) neginamu. Tokia ar panaši savarankiška teisė, dėl kurios gynybos galima kreiptis į teismą, reguliuojama ir dėl kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, juridinio asmens dalyvių teisė reikalauti atlikti šio asmens veiklos tyrimą (CK 2.125 straipsnis), neturtinė akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovę (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas), patalpų savininko teisė gauti informaciją (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4, 8 punktai) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018).

18.       Nagrinėjamu atveju UAB „Biseris“, remdamasi tuo, jog perkančioji organizacija atsisakė pateikti jai UAB „Brosta“ kartu su pasiūlymu atsakovei pateiktą UAB „Brosta“ ir AS „A.C.B“ Sutartį dėl rėmimosi kito subjekto pajėgumais viešajame pirkime Nr. 1, ieškinyje pareiškė iš esmės du tarpusavyje susijusius reikalavimus: procesinį reikalavimą – išreikalauti iš atsakovės duomenis ir dokumentus apie UAB „Brosta“ atitiktį Pirkimo sąlygų 29.1 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui bei Pirkimo sąlygų 29.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo kontekste įgyvendintus Pirkimo sąlygų 32, 33 punktų reikalavimus ir materialųjį teisinį reikalavimą – pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. birželio 19 d. sprendimą suteikti UAB „Biseris“ tik labai ribotą trečiojo asmens UAB „Brosta“ pasiūlymo dalį, nepagrįstai ir netinkama apimtimi taikant konfidencialią informaciją likusiai pasiūlymo daliai. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendime nurodė, jog ieškovė teisę susipažinti su atsakovės į bylą pateiktais dokumentais, taigi ir Sutartimi, turėjo, nes vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovės dokumentai, pateikti kaip atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1-5 ir 7, buvo prieinami visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad tokiu būdu ieškovės reikalavimai – tiek procesinis, tiek ir materialusis – buvo patenkinti, teismo sprendimu pakartotinai patenkinti šį ieškinio reikalavimą nėra pagrindo, o ieškovei šio materialiojo reikalavimo neatsisakius, – pastarąjį sprendimu atmetė.

19.       Minėta, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus dokumentus prašė pripažinti nevieša bylos medžiaga. Tokį savo prašymą atsakovė grindė tuo, jog ieškovė ir trečiasis asmuo yra tarpusavyje konkuruojantys subjektai ir, išviešinus ieškovės prašomą susipažinti konfidencialią informaciją, ieškovė ateityje galėtų naudotis šia informacija teikdama savo pasiūlymus kituose viešuosiuose pirkimuose, tuo pažeidžiant trečiojo asmens komercinius interesus ir teisę į sąžiningą konkurenciją. Tokie atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo argumentai leidžia spręsti, kad atsakovės siekis buvo neatskleisti UAB „Brosta“ jai pateiktos ir konfidencialia įvardintos informacijos ieškovei. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi nors ir pripažino atsiliepimo priedus Nr. 1-5 ir 7 nevieša bylos medžiaga, tačiau tik nedalyvaujančių nagrinėjamoje byloje asmenų atžvilgiu.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies formuluotė, kuomet nurodoma, kad atsakovės procesinis prašymas dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša, pareikštas ginantis nuo ieškinio, tenkinamas, tačiau galiausiai nutariama iš esmės priešingai, t. y. bylos medžiaga pripažįstama nevieša tik byloje nedalyvaujančių asmenų atžvilgiu, nors tokį prašymą pateikusio subjekto tikslas buvo neatskleisti šios bylos medžiagos kitai bylos šaliai, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra klaidinanti. Nors 2020 m. liepos 22 d. nutartimi teismas sprendė procesinio pobūdžio klausimą dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša, tačiau, atsižvelgiant į šio klausimo išsprendimo rezultatą, teismas faktiškai patenkino ieškinio materialųjį reikalavimą dėl leidimo ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, kurie buvo pripažinti konfidencialia informacija. Tačiau ieškinio reikalavimų dalies išsprendimo iš esmės (patenkinimo) teismas pagal proceso teisės normų reikalavimus neįformino. Bylą dėl ginčo esmės teismas išsprendžia priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka teismui priimti sprendimą dėl vieno iš jų, teismas, laikydamasis tam tikrų proceso taisyklių, dėl to reikalavimo gali priimti dalinį sprendimą, kuris laikomas galutiniu toje ginčo dalyje (CPK 261 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimo leisti ieškovei susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo dokumentais ne tik nepriėmė dalinio sprendimo, bet ir 2020 m. liepos 22 d. nutartyje tiesiogiai nenurodė, jog ši ieškinio reikalavimų dalis yra tenkinama. Nurodytos aplinkybės būtent ir galėjo lemti, kad, turėdama galimybę susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais dar iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ieškovė šia galimybe nepasinaudojo ir nesprendė klausimo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų kreipęsis į ieškovę tikslu išsiaiškinti, ar ieškovė vis dar palaiko ieškinio dalį dėl susipažinimo su konfidencialia pripažinta trečiojo asmens pasiūlymo informacija po to, kai teismas priėmė 2020 m. liepos 22 d. nutartį, nors šioje situacijoje tokią pareigą teismas turėjo nepaisydamas aplinkybės, kad ieškovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato (CPK 159 straipsnio 1 dalis), nes teisės problemą byloje sukūrė pats teismas netinkamai atlikdamas procesinius veiksmus.

21.       Atsakovė, kurios procesinis prašymas dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša teismo nebuvo patenkintas ta apimtimi, kurios siekė atsakovė, ir dėl to ieškovė, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, įgijo galimybę su šia bylos medžiaga susipažinti, jokių procesinių veiksmų, galinčių užkirsti kelią ieškovei susipažinti su kito tiekėjo dokumentais, taip pat nesiėmė (neskundė teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, neteikė teismui prašymų ją panaikinti ar pakeisti). Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą, pasisakydama dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo leisti susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos atitikimą Pirkimo sąlygoms patvirtinančiais dokumentais pripažino, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi iš esmės patenkino šį ieškovės reikalavimą, tačiau apeliantė pastarosios nutarties nesuprato, todėl su trečiojo asmens dokumentais savalaikiai nesusipažino dėl savo neapdairumo. Atsakovės vertinimu, tokio ieškinio reikalavimo išsprendimas nėra savarankiškas, todėl už jį ieškovės patirtos išlaidos nepriteistinos. Pasisakydama dėl ieškovės pareikšto materialiojo reikalavimo – pripažinti neteisėtu atsakovės
2020 m. birželio 19 d. sprendimą suteikti ieškovei tik labai ribotą trečiojo asmens UAB „Brosta“ pasiūlymo dalį, nepagrįstai ir netinkama apimtimi taikant konfidencialią informaciją likusiai pasiūlymo daliai – atsakovė nurodė, kad teismo pareiga pagrįstį priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Taigi atsakovė teismo procesinio sprendimo leisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, kuris kartu yra ir ieškovės materialiojo reikalavimo patenkinimas, nekvestionavo, tokiu būdu faktiškai pripažindama ieškovės materialiąją subjektinę teisę.

22.       Byloje esantis ieškovės Vilniaus apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 17 d. pateiktas prašymas patvirtina, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu leisti susipažinti su atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktais dokumentais, patvirtinančiais UAB „Brosta“ atitiktį (1) Pirkimo sąlygų 29.1 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui bei (2) Pirkimo sąlygų 29.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo kontekste įgyvendintus Pirkimo sąlygų 32, 33 punktų reikalavimus. Su šiais dokumentais ieškovė susipažino bei pasidarė jų kopijas 2020 m. rugsėjo 21 d. Apeliaciniame skunde ieškovė aplinkybę dėl susipažinimo su minėtais dokumentais taip pat patvirtina ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. liepos 22 d. nutartimi iš esmės patenkindamas procesinio pobūdžio reikalavimą dėl susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, kartu išsprendė bei patenkino ir su juo susijusį ieškovės materialųjį reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, neteikiant ieškovei šių dokumentų, teisėtumo. Apeliantės teigimu, faktiškai tenkindamas apeliantės ieškinio reikalavimą dėl susipažinimo su UAB „Brosta“ pasiūlymu, teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir nepagrįstai nepriteisė jų apeliantei dėl tenkintos ieškinio reikalavimų dalies pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį. Taigi, pripažintina, kad dėl reikalavimo leisti susipažinti su UAB „Brosta“ pasiūlymo dokumentais, kuris de facto pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas
2020 m. liepos 22 d. nutartimi, apeliantė skunde kelia tik procesinį bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo, išsprendus šį ieškinio reikalavimą, klausimą.

23.       Atsižvelgdama į nutarties 41-44 punktuose nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi iš esmės išsprendė dalį ieškinio reikalavimų – tarpusavyje susijusius procesinio pobūdžio reikalavimą dėl susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais bei materialiojo pobūdžio reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, neteikiant ieškovei šių dokumentų susipažinimui, teisėtumo įvertinimo. Kadangi dėl klaidinančios pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, įskaitant jos rezoliucinę dalį, ieškovė pavėluotai susipažino su atsakovės į bylą pateiktais dokumentais ir galimai dėl to nesprendė dėl šio ieškinio reikalavimo atsisakymo pirmosios instancijos teisme, jį patenkinus, į šias aplinkybes teismas privalėjo atsižvelgti spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylą išnagrinėjus iš esmės, klausimą.

Dėl rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais, grindžiant atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, apimties

24.       Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumo) negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

25.       Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį, tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Minėto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad minimalių kvalifikacijos reikalavimų tikslas yra padėti perkančiajai organizacijai išrinkti tiekėją, kuris būtų pajėgus ir kompetentingas įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

26.       Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio
2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo
47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo
47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Tiekėjui pageidaujant remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 1, 3 dalys). Ši VPĮ nuostata perkelta į Pirkimo sąlygų 31 punktą.

27.       Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal VPĮ
51 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų (VPĮ 49 straipsnio 2 dalis). Ši VPĮ nuostata perkelta į Pirkimo sąlygų 32 punktą.

28.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 31 punktas).

29.       Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinimui pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito subjekto pajėgumu automatiškai nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąvokos „kitas ūkio subjektas“ (fizinis ar juridinis asmuo) ir „subrangovas“ netapačios: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 39–41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Išimtimi laikytinos situacijos, kai dėl pirkimo objekto specifikos perkančioji organizacija galėtų reikalauti, kad pajėgumą kvalifikacijos atitikčiai įrodyti pateikiantis subjektas pats tiesiogiai dalyvautų, vykdant viešojo pirkimo sutartį (Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Partner Apelski Dariusz, C‑324/14; 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14). Tokiu atveju susiklosto dvejopo pobūdžio ūkio subjektų santykiai: tiek pajėgumo „skolinimas“, tiek tiesioginis dalyvavimas, vykdant sutartį, t. y. subranga. Tokia situacija susiklosto ypač tuomet, kai trečiasis asmuo pasitelkiamas įrodyti teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 33 punktas).

31.       Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, jog perkančioji organizacija neįsitikino, ar vykdant Pirkimo sutartis UAB „Brosta“ bus prieinami AS „A.C.B.“, kurį trečiasis asmuo pasitelkė siekdamas įrodyti atitikimą Pirkimo sąlygų 29.1 punkto kvalifikaciniam reikalavimui per paskutinius 5 metus būti įvykdžius panašias sutartis, ištekliai, nes trečiasis asmuo pasiūlyme neįrodė, kad UAB „Brosta“ kvalifikacijos atitikčiai pasitelkta AS „A.C.B.“ vykdys Pirkimu siekiamus įsigyti kelių horizontaliojo ženklinimo darbus. Todėl, apeliantės vertinimu, negalima daryti išvados, kad AS „A.C.B“ ištekliai bus prieinami UAB „Brosta“ viso Pirkimo sutarties vykdymo metu. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka.

32.       Minėta, kad pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti, savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinimui pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį. Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 23 punkte išaiškinta, kad paslaugų teikimo ar darbų įsigijimo atvejais, pirkimo vykdytojui nustačius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjui ar jo vadovaujančiam personalui turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ar profesinę patirtį, arba paslaugų teikimo atveju reikalavimą turėti specialų leidimą, arba būti tam tikrų organizacijų nariu, tiekėjas remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais gali tik tuomet, kai tie subjektai, kurių pajėgumais buvo pasiremta, patys teiks tas paslaugas ar atliks darbus, kuriems reikia jų pajėgumų. Remiantis šiuo išaiškinimu bei VPĮ 49 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, jog tik konkrečiai įstatyme išvardintais atvejais, kai ūkio subjekto pajėgumai, kuriais remiamasi, yra susiję su išsilavinimu, profesine kvalifikacija, profesine patirtimi arba specialaus leidimo turėjimu, buvimu tam tikrų organizacijų nariu, pats ūkio subjektas turi suteikti paslaugas, kurioms tie pajėgumai yra reikalingi.

33.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, ginčo Pirkimo sąlygas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ginčo Pirkimo dokumentuose nėra nuostatų reikalaujančių, kad kelių horizontaliojo ženklinimo darbus atliktų tiekėjos pasitelkiamas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti ūkio subjektas. Kaip teisingai nustatyta sprendime, Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad iš tiekėjų reikalaujama tam tikro išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostatas, arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirkimo sąlygų 32 punkte, pažodžiui pakartojančiame VPĮ 49 straipsnio 2 dalies nuostatą, įrašyta sąlyga „jeigu reikalaujama“ nė vienoje kitoje Pirkimo dokumentų dalyje nėra įtvirtinta, todėl šiam Pirkimui ji nėra aktuali. Tai paneigia ieškovės argumentus, kad tik aplinkybė, patvirtinanti trečiojo asmens pasitelkiamo subjekto tiesioginį dalyvavimą Pirkime, reiškia šio subjekto išteklių tiekėjai prieinamumą.

34.       VPĮ 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjui pageidaujant remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami. Ši nuostata pakartota Pirkimo sąlygų 33 punkte. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasakyta, kad tokiais įrodymais gali būti preliminarios sutartys arba ketinimų protokolai, arba kiti lygiaverčiai dokumentai, patvirtinantys, kad laimėjus konkursą, pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjui bus prieinami kitų ūkio subjektų ištekliai. Perkančiajai organizacijai UAB „Brosta“ pateiktoje ir šioje byloje esančioje UAB „Brosta“ bei AS „A.C.B“ 2020 m. gegužės 8 d. Sutartyje dėl rėmimosi kito subjekto pajėgumais viešajame pirkime Nr. 1, numatyta, kad UAB „Brosta“ pripažinus ginčo Pirkimo laimėtoja, ji remsis AS „A.C.B“ techniniais, profesiniais pajėgumais ir kvalifikacija, nurodyta Pirkimo sąlygų 29.1 punkte, o pastarasis neatšaukiamai ir besąlygiškai patvirtina ir garantuoja, kad bet kurie jo techniniai, profesiniai pajėgumai ir patirtis, reikalinga pagal Pirkimo sąlygų 29.1 punktą, tiekėjai bus laisvai ir visa apimtimi prieinami, vykdant nurodytus darbus. UAB „Brosta“ taip pat bus prieinami AS „A.C.B“ specialistai, kurių turima kvalifikacija bus reikalinga įgyvendinti Pirkime nurodytus darbus (1.2-1.4 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos Sutarties sąlygos leido perkančiajai organizacijai spręsti, kad tiekėjos pasitelkto subjekto ištekliai jai bus / yra prienami viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, o ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad UAB „Brosta“ nėra žinoma horizontaliojo kelių ženklinimo srityje savaime nepatvirtina nei to, kad Pirkimo sutartis bus vykdoma netinkamai, nei kad AS „A.C.B.“ ištekliai jai nebus prieinami.

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų galimybę vykdant viešojo pirkimo sutartį remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad partnerio įnašas jungtinėje veikloje nebūtinai turi reikštis vien tik aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, atitinkamų darbų atlikimu), o gali būti tiesiog įrangos, kompetencijos ar kitokio indėlio išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017, 45 punktas). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens argumentams, jog rėmimasis pajėgumais pasireiškia galimybe naudotis šio ūkio subjekto sukaupta patirtimi, know-how, kuri nesusijusi su konkrečių darbų atlikimu ir pasireiškia per konsultacijas, priežiūrą, koordinavimą, kontrolę ir pan. Sutarties nuostatos leidžia spręsti, kad AS „A.C.B.“ veikla ir dalyvavimas Pirkime apibrėžtas ne konkrečių darbų atlikimu, o tokių darbų atlikimo procesų valdymu, tiek, kiek / jei bus reikalinga. Kita vertus, sutarties šalys susitarė, kad rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais, įskaitant, bet neapsiribojant, reiškia ir tai, kad AS „A.C.B.“, esant sutarties šalių valiai, gali faktiškai atlikti dalį ar visus darbus. Todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad trečiasis asmuo įrodė, o perkančioji organizacija tinkamai įvertino faktą dėl AS „A.C.B.“ išteklių UAB „Brosta“ prieinamumo visą Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį.

Dėl procesinio rezultato byloje ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo

36.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl leidimo ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais buvo patenkintas dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, o ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Brosta” tarptautinio viešojo pirkimo laimėtoju I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI Pirkimo dalyse, įpareigoti atmesti UAB „Brosta“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas, apeliantės skundžiamo teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiama, o teismo sprendimo dalis dėl ginčo esmės paliekama nepakeista.

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK
93 straipsnio 1-2 dalys).

38.       Spręsdama klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, priešingai atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktiems argumentams, (1) pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi išsprendė ne tik procesinio pobūdžio reikalavimą dėl leidimo ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, bet kartu ir su juo susijusį materialųjį teisinį reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, atsisakant ieškovei pateikti šiuos dokumentus susipažinimui, teisėtumo, ir ieškovės šį materialųjį teisinį reikalavimą patenkino, (2) vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), atliekamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių procese įvertinimas, įskaitant ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 2-237-943/2017), (3) bylos faktinių aplinkybių kontekste aptartų reikalavimų – procesinio ir materialiojo – pateikimą lėmė būtent atsakovės veiksmai, atsisakius ieškovei pateikti atitinkamus kito tiekėjo pasiūlymo dokumentus susipažinti. Tai patvirtina atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, nepagrįstumą.

39.       Iš į bylą pateiktų dokumentų (prašymo-ataskaitos, PVM sąskaitų faktūrų, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymų) nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 750 Eur žyminį mokestį ir
37,50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 10 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą: už pretenzijos parengimą – 1 732,72 Eur, už ieškinio parengimą – 3 504,16 Eur, už dubliko parengimą – 2 371,60 Eur, už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą – 1 461,68 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 1 103,52 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 96,80 Eur.

40.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi, patenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė ginčo Pirkimo procedūras iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos. Pirmosios instancijos teismui priėmus 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, tačiau ieškovei jį apskundus apeliacine tvarka, minėtos laikinosios apsaugos priemonės liko galioti iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo pabaigos. Atsakovė ir trečiasis asmuo teikė pirmosios instancijos teismui prašymus dėl skubaus 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo vykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi šiuos prašymus atmetė. Ieškovė teikė atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus) į nurodytus prašymus, už kurį prašo iš atsakovės priteisti 997,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.

41.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nors prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė teigia, kad jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, viršijančios Rekomendacijose nustatytus dydžius, turėtų būti priteisiamos, nes Rekomendacijose nustatytas koeficientas yra visiškai neproporcingas ir dėl to neturėtų būti taikomas, teisėjų kolegija neturi pagrindo bylinėjimosi išlaidų dydį vertinti kitaip, nei tai nustatyta įstatymų lydimuoju teisės aktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, pirmosios instancijos teisme išnagrinėta rašytinio posėdžio tvarka per vieną teismo posėdį, ieškovės dokumentuose išdėstyti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo kartojosi.

42.       Kadangi atsakovės prašomos priteisti sumos (1) už pretenzijos parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 381 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,3 (už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau bus nagrinėjama teisme, Rekomendacijų 8.1 punktas) = 414,30 Eur), ji yra mažintina iki 414 Eur, (2) už ieškinio parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 381 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (už ieškinį, Rekomendacijų 8.2 punktas)
= 3 452,50 Eur), ji yra mažintina iki 3 453 Eur, (3) už dubliko parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 381 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,5 (už dubliką, Rekomendacijų 8.3 punktas) = 1 960 Eur), ji yra mažintina iki
1 960 Eur, (4) už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 381 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas atsikirtimas, Rekomendacijų 8.16 punktas) = 552,40 Eur), ji yra mažintina iki 552 Eur, (5) už rašytinių paaiškinimų parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 381 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas paaiškinimas, Rekomendacijų 8.16 punktas) = 552,40 Eur), ji yra mažintina iki 552 Eur, (6) už rašytinių paaiškinimų į prašymus dėl skubaus 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo vykdymo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 398,50 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas atsikirtimas, Rekomendacijų 8.16 punktas) = 559,40 Eur), ji yra mažintina iki 559 Eur. Tuo tarpu prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo iš esmės išsprendžiamas techninio pobūdžio klausimas, kuris nereikalauja jokių teisinių žinių bei jo įkainojimas 96,80 Eur vertinamas kaip neatitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl už jį ieškovės patirtos išlaidos nepriteisiamos.

43.       Atsižvelgiant į byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį (vienas iš jų dėl susipažinimo su trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktais pasiūlymo dokumentais yra betarpiškai susijęs su procesiniu reikalavimu), faktines bylos aplinkybes dėl nurodytojo reikalavimo patenkinimo momento, faktą, kad ieškovės procesinio ir su juo susijusio materialiojo reikalavimų pareiškimą teisme lėmė būtent atsakovės veiksmai, atsisakius ieškovei pateikti atitinkamus kito tiekėjo pasiūlymo dokumentus susipažinti, bendruosius teisės principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), pripažintina, kad ieškinio reikalavimas dėl leidimo ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais sudaro
25 proc. visų byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, o antrasis reikalavimas dėl ginčo esmės – atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Brosta” tarptautinio viešojo pirkimo laimėtoju I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI Pirkimo dalyse pripažinimo neteisėtu, atsakovės įpareigojimo atmesti UAB „Brosta“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime – 75 proc. visų byloje pareikštų ieškinio reikalavimų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Vadovaujantis nurodytu ieškinio reikalavimų lyginamuoju svoriu byloje, ieškinio reikalavimų išsprendimo byloje procesiniu rezultatu, spręstina, kad pirmosios instancijos teisme buvo patenkinta 25 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina – 2 819 Eur (25 proc. (3 750 Eur +37,50 Eur + 414 Eur +
3 453 Eur, + 1 960 Eur + 552 Eur + 552 Eur + 559 Eur = 11 277,50 Eur)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 

44.       Bylos duomenimis ieškovė už apeliacinį skundą, kuriuo reikalavo patenkinti visus ieškinyje pareikštus reikalavimus, sumokėjo 3 750 Eur žyminį mokestį, ką patvirtina kredito įstaigos mokėjimo nurodymas, taip pat apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 668,72 Eur teisinio atstovavimo išlaidų.

45.       Pagal CPK 321 straipsnio 3 dalį kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus nemokumo bylose (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad už apeliacinio skundo dalį, kuria ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, išsprendus ieškinio reikalavimą dėl leidimo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, paskirstymo, apeliantė neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Žyminį mokestį 3 750 Eur dydžio, teikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo skųsdama ginčijamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą, įpareigoti atmesti UAB „Brosta“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime. Kadangi ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, pagrindo priteisti ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį nėra (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

46.       Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei taip pat nepriteisiamos už apeliacinio skundo parengimą patirtos 3 668,72 Eur bylinėjimosi išlaidos.

47.       Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ pateikė prašymą dėl 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra, ataskaita, kredito įstaigos mokėjimo nurodymas), patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, trečiasis asmuo įgijo teisę į šių bylinėjimosi išlaidų, neviršijančių Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, iš ieškovės priteisimą.

Dėl trečiojo asmens Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto atsiliepimo nepriėmimo

48.       Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atlyginimo. Kadangi trečiojo asmens 2020 m. lapkričio 17 d. atsiliepimas apeliacinės instancijos teismui pateiktas bylą išnagrinėjus iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinį sprendimą, remiantis CPK 302, 251, 257, 314 straipsniais, atsiliepimas nepriimamas ir grąžinamas trečiajam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis,
87 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Biseris“ (j. a. k. 222288190) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (j. a. k. 188710638) 2 819 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme”.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

        Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“ (j. a. k. 303248413) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ (j. a. k. 222288190) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Brosta“ 2020 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                Artūras Driukas

                                                                                        Aldona Tilindienė

                                                                                        Jūratė Varanauskaitė