Baudžiamoji byla Nr. 1-1441-288/2018
Teisminio proceso Nr.1-01-1-3680-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.1;
2.3.6.4.5; 1.2.20.5.1; 1.1.6.6;1.1.9.2;1.1.9.8;
2.1.16.1.9;1.1.9.7
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,
sekretoriaujant Editai Ugianskienei,
dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,
kaltinamajai S. K., jos gynėjui advokato padėjėjui A. L.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
S. K. 2017-07-28, nuo 11.58 val. iki 12.55 val., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 1-01-1-36880-2017, Kauno AVPK KPV NVESTS tarnybinėse patalpose, esančiose Chemijos g. 4B, Kaune, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, sutiko duoti parodymus kai įtariamasis yra šeimos narys – sutuoktinis D. K. bei davė melagingus parodymus apie aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui, tai yra melagingai liudijant, jog ji 2017-07-21, apie 14.20 val., Kuršių g.40, Kaune, kiemo teritorijoje vairavo automobilį BMW 530,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir, sukėlusi eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors ji tuo metu automobilio nevairavo ir jokio eismo įvykio nesukėlė, tokiu būdu ikiteisminiame tyrime Nr. 1-01-1-36880-2017 davė melagingus parodymus.
Kaltinamoji S. K. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Eismo įvykyje nedalyvavo, jo nematė, į įvykio vietą atvažiavo vėliau. Vyras jai paskambino. Kas vairavo. Ar vyras, ar jo draugas, jai nežinoma, buvo streso būsenos ir atsakomybę prisiėmė sau. Vyras su draugu buvo dviese neblaivūs. Tuo metu vyras dirbo kariuomenėje ir buvo vienintelis, kuris išlaiko šeimą. Šiuo metu vyras nedirba.
S. K. kaltė grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingai išspręsti bylą:
liudytojos R. L. parodymais, kad Z. K. yra jos pacientė ir ji nežinanti ar ji lankosi dar pas kitus specialistus, D. B. parodymais, kad jai einant į namus, išgirdo cypiančias mašinos padangas, mašina įlėkė į kiemą ir atsitrenkė į kitą mašiną, iš automobilio vienas paskui kitą iššoko du vyrai, V. R. parodymais, kad autoįvykio metu buvo apgadintas jo automobilis stovėjęs Kuršių gatvėje, O. S. parodymais, kad išgirdus cypiančias padangas ir stiprų smūgio garsą, išėjusi į balkoną pamatė du bėgančius vienas paskui kitą vyrus, A. K. parodymais, kad jai būnant pas motiną svečiuose, išgirdo garsą, pamatė rūkstantį BMW bei lipantį vyriškį per galines automobilio dureles, J. T. parodymais, kad išgirdusi garsą, pamatė du jaunuolius iššokančius iš automobilio ir nubėgančius į laiptinę, J. M. Vasiliausko parodymais, kad matęs įvykio vietoje sudaužytą savo bei BMW automobilius, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tarnybiniu pranešimu, valstybinės teismo medicinos specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-36880-17 tyrimo medžiaga bei kitais byloje surinktais įrodymais, 2017-09-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2059/2017(01) konstatuojama, kad D. K. kraujyje rasta 1.39 % promilės etilo alkoholio (b. l. 40), 2017-10-17 ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36880-17 dalis dėl BK 281 straipsnio 7 dalies nutraukta, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti požymių nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kuris tęsiamas toje pačioje byloje (b. l. 5-11).
Įvertinus surinktus įrodymus teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamoji S. K. padarė jai inkriminuojamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
BK 40 straipsnio taikymas.
Sprendžiant kaltinamosios S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas Z. K. prašymas leisti jai būti laiduotoja savo marčiai (b. l. 174-175) bei žodinis prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Z. K. nurodė, kad S. K. yra jos marti. Ji jai visada buvo autoritetas, su marčia artimai bendrauja, jų santykiai geri, mano, kad gali marčiai daryti teigiamą poveikį. Marti dabar labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su ja visada konsultuojasi.
Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
Kaltinamoji BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 55), savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji administracine tvarka praeityje nebausta (b. l. 57), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašyta, (b. l. 65, 67), šiuo metu nedirba, nes augina vaiką.
Įvertinus kaltinamosios S. K. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteista, augina vaiką, turi pastovią gyvenamąją vietą), jos požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje S. K. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Bylos duomenys patvirtina, jog Z. K., S. K. anyta, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: neteista, su marčia artima, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti marčiai teigiamą įtaką, ja pasitikinti, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad Z. K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo marčiai S. K. ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant Z. K. sutikimui ir prašymui, teismas priėjo prie išvados, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą vieneriems metams Z. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (pragyvena iš netekto darbingumo pensijos b. l. 177), laidavimas skirtinas be užstato.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės nuosprendis.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį (BK 71 straipsnis, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija).
Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant ją Z. K. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6, punktu, 71 straipsniu, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
S. K. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Liuba Kymantienė