Civilinė byla Nr. e2A-979-577/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25228-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.1.17.3; 3.3.1.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-31404-433/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei N. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė UAB „NEO Finance“ (dabar NEO Finance, AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės N. G. 3 362,17 Eur negrąžintos kredito dalies pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K334734568, 377,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., 20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą 3 362,17 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 198,56 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 590,55 Eur administravimo mokesčio, 2,04 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamos nuo 2018 m. vasario 5 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 307,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (124 Eur žyminį mokestį bei 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą). Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. liepos 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K334734568 (toliau ir – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 3 624,31 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 136,89 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20 proc.), 224,68 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 680 Eur administravimo mokesčio iki 2022 m. liepos 4 d. Pasak ieškovės, atsakovė nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

2.                      Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei UAB „NEO Finance“ iš atsakovės N. G. 3 362,17 Eur negrąžinto kredito, 377,85 Eur mokėjimo palūkanas, 2,04 Eur sutartines palūkanas, 20 proc. dydžio metines palūkanas nuo 3 362,17 Eur negrąžintos kredito dalies nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos - 3 742,06 Eur skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 307,01 Eur  bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4.                      Teismas nustatė, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį, atsakovė per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, prieštaravimų dėl skolos dydžio ar jos pagrįstumo nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 3 362,17 Eur negrąžinto kredito dalis pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K334734568.

5.                      Įvertinęs Sutarties 5.14 punkto nuostatas, kurios teismo nuomone, reiškia, kad administravimo mokestis šiuo atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, padarė išvadą, kad jis yra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Sprendė, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimą priteisti 1 590,55 Eur sutarties administravimo mokestį teismas atmetė.

6.                      Teismas pažymėjo, kad iš sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis; ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtas 198,56 Eur išlaidas. Atkreipė dėmesį į tai, kad komisinio (tarpininkavimo) mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė kreditus teikia savo vardu; ieškovė neatitinka VKĮ 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Įvertinęs Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatytą komisinio (tarpininkavimo) mokesčio apskaičiavimo metodą teismas padarė išvadą, kad jis neatitinka VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje nurodyto atlyginimo skaičiavimo būdo. Tarpininkavimo mokestis, kaip mėnesinė kredito grąžinimo įmokos dalis, Sutartyje nenurodyta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški, pripažino sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

7.                      Taip pat teismas tenkino ieškovės prašymus iš atsakovės priteisti 20 proc. dydžio sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 124 Eur  žyminio mokesčio ir 246,01 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.

III.                       Apeliacinio skundo argumentai

8.                      Ieškovė UAB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčio bei priteisti apeliantei UAB „NEO Finance“ iš atsakovės N. G. 198,56 Eur tarpininkavimo mokesčio; 1 590,55 Eur administravimo mokesčio; kitą 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės 40 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.                      Priede prie vartojimo kredito sutarčių (mokėjimo grafikas) pateikiama dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka; tarpininkavimo mokestis nurodytas kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalis; Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas procentinis ir apskaičiuotas konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis, todėl atsakovė buvo aiškiai bei tinkamai informuota apie taikomo mokesčio sumą bei jos apskaičiavimo tvarką. Pasirašydama vartojimo kredito sutartį atsakovė susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu tarpininkavimo mokesčio dydžiu.

10.                      Vartojimo kredito sutarties 1 skyriuje išdėstytos sąvokos turi būti taikomos vykdant bei aiškinant šios Vartojimo kredito sutarties Bendrąsias ir Specialiąsias sąlygas. Minėtos sąvokos turi būti aiškinamos ne formaliai, bet atsižvelgiant į visas sutarties sąlygas. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris mokamas kas mėnesį. Pažymėjo, kad UAB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestį už kredito reitingo suteikimą, už atliekamas patikras registruose bei eilę kitų veiksmų, susijusių su vartojimo kredito suteikimu ir tarpininkavimu sudarant sutartis su vartojimo kredito gavėju bei investuotojais. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Tarpininkavimo mokestis nėra apskaičiuotas, pažeidžiant VKĮ reikalavimus, nereikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų, vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, apeliantei priteisiant prašomą sutarties tarpininkavimo mokestį.

11.                      Sutarties administravimo mokestis (toliau - Mokestis) įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Jis apskaičiuojamas, remiantis Sutarties 1.30., 5.4. bei 5.14. punktais ir nėra tapatus tarpininkavimo (komisiniam) mokesčiui. Vartojimo kredito kaina Sutartyje apibrėžta remiantis įstatymine norma - pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį; į bendrąją vartojimo kredito kainą nėra įskaičiuojamos netesybos. Sutartyje aiškiai atskirti bendrą vartojimo kredito kainą sudarantys mokesčiai bei netesybos, taikomos pavėluoto mokėjimo atvejais. Sutarties administravimo mokestis mokamas tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo, priežiūrą, įsiskolinimo valdymą, kontrolę, įmokų surinkimą ir pan. veiksmus. Mokesčio skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu. Netesybos atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo, arba įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu. Teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog Mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl negali būti priteisiamas, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi. Teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, apeliantei priteisiant visą prašomą sutarties administravimo mokestį.

12.                      Vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją, kad galėtų priimti sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo; pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami. Pažymi, kad atsakovė yra neaktyvi proceso šalis, nes nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Teismas sprendime už akių plačiai nurodė motyvus, kuriais grindė savo atsisakymą visiškai patenkinti ieškinį, analizavo šalių sutartį ir aiškino ją kitaip, negu prašė apeliantė, nors priimdamas sprendimą už akių privalėjo atlikti tik formalų įrodymų vertinimą, t. y. pagal CPK 285 straipsnio 2 dalies prasmę tik įsitikina, kad pasitvirtinus formaliai vertinamų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti sprendimą. Nustatęs CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto sąlygą, teismas bylą privalo nagrinėti bendra ginčo teisenos tvarka ir pateikti šaliai, kurios nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais rimtai abejoja, motyvuotą nuomonę dėl tokių aplinkybių ir įrodymų, įvertintų CPK 185 straipsnio tvarka.

13.                      Atsakovė N. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

14.                      Šalys 2019 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka. Taip pat prašoma ieškovei grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, ir 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto teikiant apeliacinį skundą. 2019 m. gegužės 21 d. taikos sutartimi šalys susitarė, kad visas nepadengtas 6 054,19 Eur įsiskolinimas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K334734568, kurį sudaro: 3 362,17 Eur negrąžintos kredito dalies; 377,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos; 198,56 Eur tarpininkavimo mokestis; 1 590,55 Eur administravimo mokestis; 2,04 Eur sutartinės palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-02-05, iki kreipimosi į teismą dienos; 31 Eur žyminis mokestis; 492,02 Eur AB „NEO Finance“ patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei kitos bylinėjimosi išlaidos, bus padengtas nustatyta tvarka, t. y. nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. sausio 22 d. kas mėnesį mokamomis sutarto dydžio įmokomis. Taip pat šalys susitarė, kad Taikos sutarties sudarymas nestabdo kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo - 20 proc. dydžio sutartinių palūkanų už negrąžintą 3 362,17 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018-08-13 iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos. Sutarta, kad šias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos vartojimo kredito dalies, skolininkė turės apmokėti su paskutine įmoka. Šalys susitarė, kad skolininkei ilgiau kaip 15 (penkiolika) kalendorinių dienų vėluojant vykdyti bent vieną šioje Taikos sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą, kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko vykdyti visus šioje Taikos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų šioje Taikos sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš sutartyje nurodytus terminus) ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai neapmokėtai taikos sutarties sumai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pateiktos taikos sutarties tvirtinimo

12.       Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis - tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

13.       Nustatyta, kad šalys taikos sutartimi susitarė, kad atsakovė ieškovei sumokės ir tarpininkavimo mokestį. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, ir reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad apeliacijos objektu esantį administravimo mokestį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo netesybomis, ir reikalavimą dėl jo priteisimo atmetė, konstatavęs, kad tai prieštarautų imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, dėl žemiau išdėstytų argumentų bei įvertinęs tai, kad atsakovė yra vartotoja, daro išvadą, kad 2017 m. liepos 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K334734568 nuostatos, kuriomis grindžiami ieškovės reikalavimai dėl administravimo ir tarpininkavimo mokesčių priteisimo, yra neaiškios ir nesąžiningos, todėl šalių 2019 m. gegužės 21 d. sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta dėl šių mokesčių atlyginimo, kaip pažeidžianti atsakovės (vartotojos) interesus, negali būti tvirtinama, todėl šį šalių prašymą atmeta.

Dėl  ieškovės apeliacinio skundo 

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 4 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K334734568, kuria atsakovei buvo suteiktas 3 624,31 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui; atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 136,89 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20 proc.), 224,68 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. liepos 4 d. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad administravimo mokestis mokamas Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė nutraukė tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė dėl sprendimo dalies, kuria atmesti jos reikalavimai dėl administravimo bei tarpininkavimo mokesčio priteisimo pateikė apeliacinį skundą – prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovės 198,56 tarpininkavimo mokesčio, 1 590,55 Eur administravimo mokesčio; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl administravimo mokesčio

18.       Kaip minėta, 2017 m. liepos 4 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K334734568 specialiojoje dalyje numatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą Sutarties administravimo yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis.

20.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės įvykdymo užtikrinimo įvardinimas nuolaida, nekeičia prievolės (netesybų) esmės. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.

21.        Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

22.         Sprendžiant dėl netesybų (ieškinyje nurodomo kaip administravimo mokestis) priteisimo šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas jau patenkino ieškovės reikalavimus dėl 2,04 Eur sutartinių (kompensuojamųjų palūkanų) priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

21.        Duomenų, kad priteistos kompensuojamosios palūkanos nesiekia maksimaliai leistinų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybų sumos (skaičiuojant už tą patį laikotarpį), nenustatyta. Taigi, skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta; jos naikinti ar keisti apeliantės nurodytais motyvais, nėra pagrindo.  

Dėl tarpininkavimo mokesčio

22.        Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 198,56 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo, konstatavęs, kad prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški. Taip pat padarė išvadą, kad ieškovė neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties; atkreipė dėmesį, kad tarpininkavimo mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai.

23.        Kredito sutarčių bendrosios dalies 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Pagal Kredito sutarčių bendrosios dalies 5.3 punktą komisinis (tarpininkavimo) mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

24.        Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutartyje aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo (komisinis) mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties.

25.        Pažymėtina, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Tačiau Kredito sutarčių specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovė individualiai aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – (224,68 Eur,  3,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos), kuris įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą. Todėl, net ir pripažinus nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, t. y., sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos, susijusias su tarpininkavimo (komisinio) mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta Kredito sutartyse yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 25-3 straipsnio 6 dalimi. Pateikta analizė patvirtina, jog tarpininkavimo (komisinis) mokestis, nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarčių Bendrosiose sąlygose, tačiau tiek Bendrosiose, tiek Specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Pagal Kredito sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį, nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis); tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, darytina išvada, kad ieškovė tikėjosi gauti šį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei turi būti priteisiama visa numatyta tarpininkavimo mokesčio suma. Vilniaus apygardos teismas laikosi tokios praktikos jau išnagrinėtose analogiškose civilinėse bylose (Nr. e2A-1570-275/2018; Nr. e2A-172-912/2018; Nr. e2A-189-467/2018; Nr. e2A-1526-340/2018; Nr. e2A-1504-565/2018, Nr.e2A-309-430/2019, kt.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo keičiama, priteisiant ieškovei iš atsakovės 198,56 Eur (ieškinyje nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma) tarpininkavimo mokestį (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26.        Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuose ex officio pripažino, kad sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo nesąžiningos, todėl negaliojančios, tačiau to nenurodė teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje. Todėl teismo sprendimo už akių dalis tikslinama, pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K334734568 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, tačiau nepripažįstant negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarties specialiosios dalies sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

24.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

25.       Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 370,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po apeliacinio skundo išnagrinėjimo, patenkinti 71,24 procentai ieškinio reikalavimų, dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos 263,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

26.       Ieškovė prašo priteisti 286,01 Eur (40 Eur žyminis mokestis, 246,01 Eur už apeliacinio skundo parengimą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 11,10 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 31,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).  

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

27. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017).

29.        Nagrinėjamu atveju, iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad atsakovė neturi galimybių iš karto įvykdyti savo įsipareigojimų, o ieškovė sutiko, kad jai mokėtiną sumą ieškovė sumokėtų iki 2022 m. sausio 30 d., kas mėnesį mokėdama nustatyto dydžio įmokas.

30. Tokiu atveju, teismo sprendimu priteistų sumų (iš viso – 4 235,97 Eur) vykdymas išdėstomas iki 2022 m. sausio 30 d., nustatant, kad nuo 2019 m. liepos 30 d. kiekvieno mėnesio 30 dieną atsakovė turi mokėti po 132 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 143,97 Eur įmoką. Procentine išraiška priteistos mokėjimo ir procesinės palūkanos mokėtinos kartu su paskutine įmoka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti tvirtinti šalių 2019 m. gegužės 21 d. sudarytą taikos sutartį.

Ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K334734568 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti ieškovo UAB „NEO Finance“ (į. k. 303225546) naudai iš atsakovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 362,17 Eur negrąžinto kredito, 377,85 Eur mokėjimo palūkanas, 2,04 Eur sutartines palūkanas, 198,56 Eur tarpininkavimo mokestį, 20 proc. dydžio metines palūkanas nuo 3 362,17 Eur negrąžintos kredito dalies nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 3 940,62 Eur skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės N. G. ieškovei AB „NEO Finance“ 31,75 Eur (trisdešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu už akių priteistų sumų vykdymą, įpareigojant atsakovę N. G. nuo 2019 m. liepos 30 d. kas mėnesį (30 dieną) mokėti ieškovei AB „NEO Finance“ 132 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 143,97 Eur įmoką; procentine išraiška priteistas mokėjimo ir procesines palūkanas sumokant kartu su paskutine įmoka.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                            Jadvyga Mardosevič

                                                    Jūra Marija Strumskienė

                                                    Neringa Švedienė