Baudžiamoji byla Nr. 2K-212-697/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50580-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2;
1.2.29.1.1; 2.1.2.4; 2.1.6.2.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir nuteistojo D. G. gynėjo advokato Pauliaus Snukiškio kasacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. ir D. G. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, kiekvienas iš jų 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš M. K. priteisti medžiotojų klubui „K.“ 539,7 Eur turtinei žalai atlyginti, o kita medžiotojų klubo „K.“ civilinio ieškinio dalis atmesta.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo M. K. ir nuteistojo D. G. gynėjo advokato P. Snukiškio apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. G. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir disponavo suklastotu dokumentu, t. y.:
1.1. Nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo „K.“ 2015 m. gegužės 1 d. medžioklės lape Nr. 000122, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, tyčia įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis – tos pačios rūšies (vienodos spalvos, atspalvio, liuminescencijos) šratinukų pasta užrašydamas dabar esančius skaitmenis ant pirminių skaitmenų datos įrašuose, medžioklės lape padarė pirminio turinio pakeitimus, t. y. šeštoje ir septintoje eilutėse esančius pirminius datos įrašus „2015-07-01“ pakeitė į „2015-06-30“, aštuonioliktoje eilutėje pirminį įrašą „2015-08-01“ pakeitė į „2015-08-02“, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2015 m. gegužės 1 d. medžioklės lapą Nr. 000122 ir disponavo suklastotu dokumentu 2015 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo „K.“ vadovui B. K.
1.2. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, D. G. nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. sausio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo „K.“ 2015 m. spalio 15 d. medžioklės lape Nr. 000175, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, tyčia įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, padarė pirminio turinio pakeitimus datos, medžiotojo pavardės, medžiotojo bilieto Nr. bei medžiotojo parašo įrašuose, t. y. trečioje eilutėje pirminį įrašą „2015 10 2(2)“ pakeitė į „2015 10 24“, ketvirtoje eilutėje pirminį įrašą „2015 10 2(3 ar 7)“ pakeitė į „2015 10 29“, dešimtoje eilutėje pirminį įrašą „2015 11 25“ pakeitė į „2015 12 02“, dvyliktoje eilutėje pirminį įrašą „2015 12 10“ pakeitė į „2015 12 04“, tryliktoje eilutėje pirminius įrašus „ 2 2015 12.10“, „(A ir ant viršaus S). B.“, „044606“ ir parašo vietoje pakeitė į įrašus „1 2015 12 14“, „D. G.“, „032376“ ir pasirašė kitu parašu, septynioliktoje eilutėje pirminį įrašą „2015 12 30“ pakeitė į „2015 12 31“, dvidešimt pirmoje eilutėje pirminį įrašą „2016 01 12“ pakeitė į „2016 01 13“, be to, jis stulpelyje „stirnų“, eilutėse ties dabar esančiais datų įrašais „2015 10 29“ ir „2015 12 04“, trindamas mechaniškai ir užtepdamas (veikdamas cheminiu trintuku), panaikino pirminius skaitmenis „1“, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2015 m. spalio 15 d. medžioklės lapą Nr. 0001175 ir disponavo suklastotu dokumentu 2016 m. sausio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo „K.“ vadovui B. K.
1.3. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. sausio 22 d. medžioklės lape Nr. 000214, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – cheminiu trinikliu užtepdamas pirminius datos skaitmenis, medžiotojo pavardę, medžiotojo bilieto Nr. bei medžiotojo parašą, medžioklės lape padarė pirminio turinio pakeitimus, t. y. vienuoliktoje eilutėje pirminį datos įrašą „2016.03.24“ pakeitė į „2016.03.18“, dvyliktoje eilutėje pirminius įrašus „2 2016.03.24“, „M.“, „04(9)231“ pakeitė į „1 2016.03.20“, „D. G.“, „032376“ ir pasirašė kitu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. sausio 22 d. medžioklės lapą Nr. 000214 ir disponavo suklastotu dokumentu 2016 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo „K.“ vadovui B. K.
1.4. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. liepos 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. gegužės 27 d. medžioklės lape Nr. 000237, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, antroje ir trečioje eilutėse, skiltyse „Medžiotojo bilieto Nr.“, tos pačios rūšies rašto medžiaga padarydamas pirminių įrašų pakeitimus, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. abiejose eilutėse pirminį skaičių „032376“ pakeitė į „063324“, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. gegužės 27 d. medžioklės lapą Nr. 000237 ir disponavo suklastotu dokumentu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo „K.“ vadovui B. K.
1.5. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. liepos 15 d. medžioklės lape Nr. 000261, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, padarydamas pirminių datos įrašų pakeitimus, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. septintoje eilutėje pirminį įrašą „2016 08 13“ pakeitė į „2016 08 14“, vienuoliktoje eilutėje pirminį įrašą „2016 08 18“ pakeitė į „2016 08 19“, dvyliktoje eilutėje pirminį rašą „2016 08 2(1)“ pakeitė į „2016 08 24“, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. liepos 15 d. medžioklės lapą Nr. 000261 ir disponavo suklastotu dokumentu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo „K.“ vadovui B. K.
1.6. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo „K.“ medžioklės ploto vienete, medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. rugsėjo 3 d. medžioklės lape Nr. 000291, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, padarydamas pirminių datos įrašų pakeitimus, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. trečioje eilutėje pirminį įrašą „2016 09 11“ pakeitė į „2016 09 10“, penktoje eilutėje pirminį įrašą „2016 09 13“ pakeitė į „2016 09 15“, šeštoje eilutėje pirminį rašą „2016 09 17“ pakeitė į „2016 09 18“, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. rugsėjo 3 d. medžioklės lapą Nr. 000291 ir disponavo suklastotu dokumentu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo „K.“ vadovui B. K.
1.7. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. gruodžio 3 d. medžioklės lape Nr. 000339, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, padarydamas pirminių datos įrašų pakeitimus, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. antroje eilutėje pirminį įrašą „2016 12 0(5)“ pakeitė į „2016 12 06“, šeštoje eilutėje pirminį įrašą „2016 12 2(9)“ pakeitė į „2016 12 28“, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. rugsėjo 3 d. medžioklės lapą Nr. 000339 ir disponavo suklastotu dokumentu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo „K.“ vadovui B. K.
2. M. K. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, t. y.:
2.1. Nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „K.“ 2018 m. sausio 2 d. medžioklės lape Nr. 00075, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, pirminius rankraštinius mėlynos spalvos įrašus pašalindamas (nušviesindamas) tam skirtu rašiklyje esančiu cheminiu trintuku, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. antroje eilutėje pirminį datos įrašą „2018 03 16“ pakeitė į „2018 03 11“, trečioje eilutėje esančius pirminius įrašus „R. B.“, „053701“ ir parašo vietoje pakeitė į įrašus „M. K.“, „040103“ ir pasirašė kitu parašu, ketvirtoje eilutėje esančius pirminius įrašus „A. K.“, „063469“ ir parašo vietoje pakeitė į įrašus „M. K.“, „040103“ ir pasirašė kitu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2018 m. sausio 2 d. medžioklės lapą Nr. 00075.
2.2. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Utenos r., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „K.“ 2018 m. gegužės 23 d. medžioklės lape Nr. 020, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, pirminius rankraštinius mėlynos spalvos įrašus pašalindamas (nušviesindamas) tam skirtu rašiklyje esančiu cheminiu trintuku, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pirmoje eilutėje grafoje „Medžioklės data“ pirminius datos įrašus „2018 05 25“ ir „2018 05 30“ pakeitė į „2018 06 03“, antroje eilutėje grafoje „Eil. Nr.“ pirminį skaitmenį „1“ pakeitė į skaitmenis „1“ ir „2“, kurie parašyti vienas ant kito, ir pirminį datos įrašą „2018 06 16“ pakeitė į „2018 06 18“, trečioje eilutėje pirminį datos įrašą „2018 06 19“ pakeitė į „2018 06 15“, taip suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo „K.“ 2018 m. gegužės 23 d. medžioklės lapą Nr. 020.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Taikydami kasatoriaus veikai BK 300 straipsnio 1 dalį, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Kasacinėje praktikoje pažymėta, kad nors BK 300 straipsnyje aprašyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, tačiau baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti pirmiau nurodytiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatorius pataisė įrašus medžioklės lapuose ne tam, kad įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis, o tam, kad medžioklės lapuose būtų užfiksuoti būtent tikrovę atitinkantys duomenys, t. y. asmenys, kurie realiai medžiojo. Iš liudytojų R. B. ir A. K. parodymų matyti, kad liudytojai realiai medžioklėje nedalyvavo, nes buvo tik atvykę į medžioklę, bet išvyko šiai neprasidėjus. Be to, buvo pataisyti tik paties kasatoriaus padaryti įrašai medžioklės lapuose, ir tai padaryti jis, kaip medžioklės vadovas, turėjo teisę, nustatytą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 2.4 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės taisyklėse nėra uždraustas medžioklės lapų taisymas, nėra nustatyta kokia nors jų taisymo tvarka. Kasatorius pažymi, kad jo medžioklės lapuose pakeista informacija nesukūrė ir nepakeitė jokių teisinių santykių, nepažeidė fizinių ir juridinių asmenų teisių, nes medžioklių metu nebuvo sumedžioti jokie gyvūnai, o medžioklės lapai niekur nebuvo panaudoti. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė ir į tai, kad medžioklės lapus taisė ir kiti medžiotojų klubo „K.“ nariai. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jo padaryti pažeidimai vertintini kaip formalūs ir neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus veiksmai yra pavojingi, nes jis nesilaikė medžioklės organizavimo tvarkos, nustatytos medžiotojų klubo „K.“ tarybos sprendimais. Iš Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad medžiotojų klubas yra asociacija, kuri savo veiklą grindžia įstatais. Pagal medžiotojų klubo „K.“ įstatų 30.3 punktą už medžioklę reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, įstatymų, vidaus tvarkos taisyklių ir klubo etikos kodekso nesilaikymą klubo nariams gali būti taikomos drausminės nuobaudos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl jo veikos pavojingumo vertintini tik kaip pagrindžiantys galimą drausminę atsakomybę pagal medžiotojų klubo „K.“ įstatus, bet nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad klubo įstatais nustatytos medžiojimo tvarkos pažeidimas vertintinas kaip nusikalstamas ir užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Kasatorius pažymi, kad jo veiką administracinės atsakomybės požiūriu vertino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, tačiau, jų požiūriu, kasatorių traukti administracinėn atsakomybėn nebuvo pagrindo.
3.2. Pagal BK 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, nusikalstama yra tik pavojinga veika. Vertinant, ar veika, formaliai atitinkanti BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, teismų praktikoje atsižvelgiama į veikos pavojingumą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei veika nepažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių ar nekelia joms grėsmės, ji neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.). Be to, vertinant veikos pavojingumą atsižvelgiama į žalos dydį, veikos padarymo būdą, kaltę, motyvus, tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Kasatorius pažymi, kad pagal medžiotojų klubo „K.“ visuotinio narių susirinkimo protokolo 20 punktą už į bebrų medžioklę pasikviestus svečius neimamas joks mokestis, taigi jis neprivalėjo nieko mokėti, jo medžioklės lapuose pakeista informacija nepadarė jokios žalos, nesukėlė jokių teisinių padarinių arba bent jau tokių, dėl kurių turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Dėl to, kasatoriaus manymu, pagal byloje nustatytas aplinkybes veika galėjo būti vertinama tik kaip drausminis medžiotojų klubo „K.“ įstatų pažeidimas arba kaip Medžioklės taisyklių pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę, tačiau baudžiamoji teisė, laikantis kraštutinės priemonės principo (lot. ultima ratio), neturėjo būti taikoma. Kasatorius pažymi, kad skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje yra tik formaliai atskleistas jo kaltės turinys. Dėl visų nurodytų aplinkybių mano, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį.
3.3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino jo veikos pavojingumą, todėl netinkamai pritaikė BK 37 straipsnį ir nepagrįstai nelaikė jo nusikaltimo mažareikšmiu. Pagal teismų praktiką nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu, kai veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau dėl jų ypatumų teismai padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir dėl to nėra tikslinga kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013 ir kt.). Kaip nustatyta BK 37 straipsnyje, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Kaip pirmiau nurodyta, jo medžioklės lapuose pakeista informacija jokių teisinių padarinių nesukūrė, nes nebuvo sumedžioti jokie gyvūnai. Vien tik asmens, kuris realiai nedalyvavo medžioklėje, duomenų ištrynimas ir įrašymas kito asmens jokios įtakos teisiniams santykiams neturėjo, kitų fizinių ar juridinių asmenų teisių nepažeidė, jokios žalos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad medžioklės lapų klastojimas turėjo įtakos kitų medžiotojų klubo narių teisėms ir teisėtiems interesams, nepagrįstas, nes nenustatyta, kokios konkrečiai teisės ir kokie teisėti kitų asmenų interesai buvo pažeisti, to nepagrindžia vien tik pats faktas, kad medžiotojų klubo vadovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl klastojimo fakto ištyrimo. Nors pripažinti nusikaltimą mažareikšmiu yra teismo teisė, o ne pareiga, kasatoriaus manymu, laikantis baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principo, baudžiamosios teisės priemonės neturėtų būti taikomos, kai tikslus galima būtų pasiekti taikant drausminę ar administracinę atsakomybę.
3.4. Priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio reikalavimus, nes buvo šališki, šį išankstinį priešiškumą akivaizdžiai išreikšdami kritišku kasatoriaus ir liudytojų R. B. bei A. K. vertinimu dėl jų nenuoseklumo. Dėl to teismų atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
4. Nuteistojo D. G. gynėjas advokatas P. Snukiškis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties dalis dėl D. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą nagrinėti Utenos apylinkės teismui iš naujo arba panaikinti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalis dėl D. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir bylą D. G. nutraukti, arba, vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. G. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, arba D. G. iki minimalaus dydžio sumažinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą baudą. Be to, kasatorius prašo D. G. naudai priteisti iš valstybės proceso išlaidų atlyginimą pagal į bylą pateiktus įrodymus. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta D. G. teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas ir asmens teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, yra įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo, lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas dėl teisėjo šališkumo gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99, 45827/99). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės kaip laikas, prabėgęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. gruodžio 11 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Walstson prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37372/97). Iš esmės tų pačių nuostatų aiškinant teismo nešališkumo principą laikomasi ir nacionalinių teismų praktikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010). Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo iš portale www.teismai.lt esančios informacijos atsitiktinai tapo žinoma, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja K. Latožienė ir byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė A. Gylytė nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. kartu dirbo Utenos rajono apylinkės prokuratūroje; K. Latožienė, dirbdama Utenos prokuratūroje, ėjo vadovaujamas pareigas, t. y. buvo vyriausiojo prokuroro pavaduotoja. Prokurorė A. Gylytė pareigas Utenos prokuratūroje eina nuo 2001 m. sausio mėn. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjos K. Latožienės ir prokurorės A. Gylytės tarpusavio bendravimas tol, kol K. Latožienė tapo teisėja, buvo nuolatinis ir pakankamai intensyvus, jas siejo darbo ir netgi pavaldumo santykiai, tarp jų susiklostė ir išliko glaudūs ir draugiški tarpusavio santykiai. Dėl to egzistuoja realūs faktai, galintys kelti abejonių dėl teisėjos K. Latožienės nešališkumo. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, motyvuodamas tuo, kad prašymas dėl nušalinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas, taip pat neteisingai interpretuodamas teismų praktiką panašiose bylose. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nebuvo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teismo teisėjai, nepaneigia fakto, kad buvo pažeista D. G. teisė į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Be to, kaip pirmiau nurodyta, apie teisėjos ir prokurorės bendrą darbą prokuratūroje tapo žinoma tik atsitiktinai po nuosprendžio priėmimo. Jei ši aplinkybė būtų žinoma anksčiau, nušalinimas teisėjai neabejotinai būtų pareikštas. Kita vertus, teisėja turėjo pareigą informuoti proceso dalyvius apie tai, kad ją ir prokurorę sieja bendras ilgalaikis ir su pavaldumu susijęs darbas prokuratūroje. Aplinkybė, kad teisėja nutylėjo šį faktą, tik sustiprina įsitikinimą, kad teisėja buvo šališka priimdama nuosprendį dėl D. G., taip ji pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-689/2021, pagal kurią bet koks teisėjo ir kito proceso dalyvio bendras darbas praeityje suteikia pakankamą pagrindą abejoti teismo nešališkumu ir toks teismas negali būti laikomas nešališku. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-689/2021 yra susiklosčiusios skirtingos faktinės aplinkybės. Tai, kad šioje byloje teisėja yra praeityje dirbusi kartu su prokurore, o byloje Nr. 2K-153-689/2021 analizuota situacija, kai teisėja ir kaltinamasis praeityje dirbo kartu prokuratūroje, neturi teisinės reikšmės, nes abiejose bylose abejonių dėl teismo nešališkumo kelia bylą nagrinėjusio teisėjo ir kito proceso dalyvio bendras darbas praeityje. Dėl to darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismo teisėjai neinformavus proceso dalyvių apie buvusį teisėjos ir prokurorės bendrą darbą praeityje, jas siejusį pavaldymo santykį, nebuvo užtikrinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta D. G. teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, o tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas.
4.2. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme, procese dalyvavo prokurorė, kuri buvo neobjektyvi, šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, todėl nesilaikyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 59 straipsnio reikalavimų. Prokuroro nepriklausomumo ir nešališkumo imperatyvas įtvirtintas Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje, Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Prokuroro vaidmuo baudžiamajame procese bei jam įstatymu suteiktos išimtinės procesinės galios organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant leidžia vienareikšmiškai teigti, kad prokurorui keliami ne mažesni nešališkumo reikalavimai nei teisėjui. Iš proceso organizavimo ir jame priimtų sprendimų turinio matyti, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė A. Gylytė su proceso dalyviais elgėsi nevienodai, o dėl D. G. buvo neobjektyvi ir šališka. Antai, specialistui ištyrus medžioklės lapus ir pateikus išvadą, prokurorė 2020 m. lapkričio 18–19 d. priėmė nutarimus, kuriais nutarė apklausti D. G., K. S., D. J. ir G. V. kaip specialiuosius liudytojus, motyvuodama tuo, kad visi šie asmenys galėjo suklastoti medžioklės lapus. Visi pirmiau nurodyti asmenys, išskyrus nuteistąjį D. G., sutiko būti apklausti kaip specialieji liudytojai. Šiems liudytojams prokurorė panaikino specialiojo liudytojo statusą ir juos patraukė administracinėn atsakomybėn, tačiau dėl D. G. buvo priimtas sprendimas pripažinti jį įtariamuoju, dėl jo veikos surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Iš to darytina išvada, kad prokurorės sprendimus ikiteisminio tyrimo metu nulėmė D. G. elgesys, kai jis atsisakė būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, o vėliau nepripažino savo kaltės, o kitiems asmenims, sutikusiems su prokurorės nutarimais, buvo parodytas palankumas ir jie baudžiamosios atsakomybės išvengė. Dėl šių motyvų prokurorei pirmosios instancijos teisme gynyba pareiškė nušalinimą, bet toks gynybos prašymas buvo atmestas. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu nepadaryta, nes gynybos šalis neskundė prokurorės nutarimų ikiteisminio tyrimo metu, kadangi advokatas pradėjo ginti D. G. tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir prokurorė nepriėmė procesinių sprendimų, kuriuos būtų galima apskųsti. Prokurorės šališkumą atskleidžia ir aplinkybė, kad ji baigiamojoje kalboje siūlė paskirti D. G. griežtesnę bausmę nei M. K., nors jų padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės yra panašios.
4.3. D. G. veikai taikydami BK 300 straipsnio 1 dalį, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4.3.1. Bylą nagrinėję teismai ignoravo BK 11 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotą draudimą preziumuoti veikos pavojingumą, asmeniui inkriminuojant BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-216/2013 ir kt.). Dėl to pripažino nusikalstama nepavojingą D. G. veiką. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, vertinant veikų pavojingumą, atsižvelgtina į dokumentų specifiką, jų galimo panaudojimo sritį, jų panaudojimo rezultatą ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus, tačiau iš nuosprendžio turinio visiškai neaiški tariamai suklastotų dokumentų specifika, jų galimo panaudojimo sritis, panaudojimo rezultatas bei teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumai ir kaip šios aplinkybės suponuoja D. G. inkriminuotos veikos pavojingumą. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta nė viena baudžiamojo įstatymo saugoma visuomeninė ar asmeninė vertybė, kuriai D. G. inkriminuota veika yra pavojinga, taip pat kad tas pavojingumas yra didelis, darantis esminę žalą pirmiau nurodytoms vertybėms. Skundžiamoje nutartyje bandyta atskleisti medžioklės lapo, kaip dokumento, reikšmę, nurodant, kad šiame dokumente yra informacija apie medžioklės faktą, jos būdą ir sumedžiotus žvėris, tačiau nepaaiškinta, kaip šios aplinkybės pagrindžia D. G. inkriminuotos veikos pavojingumą. Pažymėtina, jog D. G. nebuvo kaltintas tuo, kad nuslėpė medžioklės faktą ar medžioklės būdą, kad medžioklės lapuose būtų nurodęs neteisingą sumedžiotą gyvūną ar jų skaičių. Negana to, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog D. G. išduotuose medžioklės lapuose nurodyta informacija apskritai yra neteisinga. Dėl to ir skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl to, kokį pavojų ir kokioms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms sukėlė D. G. inkriminuota veika. Nors skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad medžioklės lapai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, nuosprendyje nepaaiškinta, kaip ši aplinkybė pagrindžia D. G. veikos pavojingumą. Vien tai, kad medžioklės lapai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, D. G. veikos pavojingumo neparodo. Pažymėtina ir tai, kad D. G. pateiktame kaltinime nurodyti dokumentai niekur nebuvo panaudoti, taigi nesukėlė jokių teisinių padarinių, o priimtame nuosprendyje nurodyta teorinė galimybė, kad medžioklės lapai galėjo būti pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, yra tik teorinė galimybė, kuri negali paneigti realiai egzistavusių faktinių aplinkybių, lemiančių D. G. inkriminuotos veikos pavojingumą. Sprendžiant dėl D. G. inkriminuotos veikos pavojingumo, svarbu ir tai, kad dėl jo veikos ne tik nekilo jokių teisinių padarinių, bet ir nebuvo pakenkta medžiotojų klubo „K.“ parengtų ataskaitų tikslumui. Vertinant D. G. veikos pavojingumą, turėtų būti atsižvelgta ir į teismų praktiką, pagal kurią medžioklės lapas vertinamas kaip mažareikšmis dokumentas (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-116-195/2015).
4.3.2. Bylą nagrinėję teismai D. G. veikai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį, nors nenustatė, kad dėl jo veikos buvo pažeistas BK 300 straipsnio 1 dalies objektas. Skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nenustatyta, jog dėl D. G. inkriminuotos veikos buvo sutrikdyta normali valstybės ar savivaldybės institucijų veikla, teisėti fizinių ir juridinių asmenų interesai ar būtų kilę kokių nors žalingų padarinių. Negana to, bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nė viena valstybės ar savivaldos institucija, nė vienas fizinis ar juridinis asmuo tiesiogiai ar per kaltinimą palaikiusius prokurorus nepareiškė D. G. pretenzijų, kad dėl šio veikos buvo sutrikdyta normali valstybės ar savivaldybės veikla, pažeisti kieno nors interesai ar sukelti žalingi padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-7-251/2013, 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-412-511/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad D. G. nebuvo pareikšta jokių civilinių ieškinių. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje uždrausta veika saugomas dokumentų teisinės apyvartos patikimumas ir funkcionalumas, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimas, tačiau nuosprendyje neatskleista, kaip D. G. veika galėjo būti padaryta žala pirmiau nurodytoms vertybėms. Pažymėtina ir tai, kad D. G. pareikštame kaltinime nebuvo nurodytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektas, t. y. nenurodyta, kad dėl D. G. inkriminuojamų veiksmų buvo sutrikdyta normali valstybės ar savivaldybių institucijų veikla, teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, nenustatyta, kad būtų iškilusi reali grėsmė tokiems padariniams kilti. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, ar medžioklės lapuose nurodytos datos iš tiesų yra neteisingos, taip pat ar kiti duomenys neteisingi, todėl D. G. buvo nuteistas ir už tai, kad medžioklės lapuose nurodė teisingą savo medžiotojo bilieto numerį. Pripažindami D. G. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismai turėjo tikrinti medžioklės lapuose esančių įrašų teisingumą, aiškintis medžioklės datas, tikrinti kitus įrašus ir konstatuoti medžioklės lapuose esančių įrašų neteisingumą, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl bylą nagrinėję teismai D. G. inkriminuotą veiką vertino labai formaliai. Dėl to D. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad kaltinime D. G. nurodyta veika buvo kėsinamasi į BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos objektą.
4.3.3. Pripažindami D. G. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl medžioklės lapų suklastojimo ir disponavimo jais, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad medžioklės lapai turėjo būti sunaikinti dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl D. G. veika negali būti laikoma pavojinga. Pagal Medžioklės taisyklių 17 punktą panaudoti medžioklės lapai saugomi trejus metus po to, kai jie panaudoti yra grąžinami. D. G. pateiktame kaltinime nurodytus medžioklės lapus grąžino medžiotojų klubo vadovui B. K. per laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., taigi 2019 m. gruodžio 30 d. visi kaltinime nurodyti medžioklės lapai turėjo būti sunaikinti, nes prarado aktualumą ir niekam negalėjo sukelti jokių padarinių. Nesutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, esą dėl to, kad M. K. medžioklės lapai buvo perduoti tik 2019 m. vasario 1 d., Medžioklės taisyklių 17 punkte nurodytas terminas nebuvo suėjęs. Kaip minėta, trejų metų terminas, kuriam suėjus medžioklės lapai yra sunaikinami, skaičiuojamas nuo jų grąžinimo medžiotojų klubui, todėl šis terminas negali būti skaičiuojamas nuo tada, kai grąžinti medžioklės lapai perduodami eiliniam medžiotojų klubo nario atstovui. Išvados apie tai nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo nurodyta teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-512-449/2017, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-654/2021), nes šiose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl pasibaigusio asmens dokumento laikymo be pagrindo, tačiau nebuvo nagrinėjama situacija, kai dokumentas turėjo būti sunaikintas.
4.3.4. D. G. inkriminuota veika negali būti vertinama kaip užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, nes jokie teisės aktai nenustato medžioklės lapų taisymo tvarkos, be to, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamąją atsakomybę turėtų užtraukti tik tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kasatoriaus teigimu, dėl tokių pačių nusikalstamų veikų padarymo byloje atliekant ikiteisminį tyrimą kaip specialieji liudytojai buvo apklausti dar trys medžiotojų klubo „K.“ nariai, tačiau prokurorė jų veikas be aiškių teisinių argumentų vertino kaip administracinius nusižengimus ir ikiteisminį tyrimą dėl jų veikų savo nutarimais nutraukė. Kaip pirmiau nurodyta, D. G. veikos nėra tiek pavojingos, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, juolab kad kitų asmenų lygiai tokie pat veiksmai buvo vertinami kaip administracinis nusižengimas. Dėl to ir D. G. veika turėjo būti vertinama tik administracinės teisės požiūriu, nes ta pati veika negali būti vertinama vienu atveju kaip nusikalstama veika, o kitu – kaip administracinis nusižengimas. Pažymėtina ir tai, kad D. G. veika pagal medžiotojų klubo „K.“ įstatų 30.3 punktą galėjo būti vertinama kaip drausminis pažeidimas. Dėl to teismai be pagrindo D. G. taikė pačią griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį.
4.3.5. Bylą nagrinėję teismai D. G. veikai netinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neatskleidė D. G. kaltės turinio ir tyčios dėl inkriminuotos veikos, jokiais įrodymais nepagrindė D. G. psichinio santykio su jam inkriminuota nusikalstama veika, pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimu, supratimu dėl tikro dokumento suklastojimo, suvokimu, kad tai gali sukelti teisinių pasekmių, ir noru taip veikti. BK 2 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės tik esant kaltei principas. Pagal teismų praktiką BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-7-35/2011 ir kt.). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jame nėra atskleistas D. G. kaltės turinys ir tyčios forma dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Išvadą dėl to, kad D. G. veikė tyčia, pirmosios instancijos teismas pagrindė tik liudytojo B. K. parodymais ir specialisto išvada, tačiau šiuose įrodymuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad D. G. suprato, jog klastojo kaltinime nurodytus medžioklės lapus, ir norėjo taip veikti, be to, specialisto išvadoje apskritai nenurodyta, kad taisymus medžioklės lapuose atliko D. G. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas sprendimą dėl D. G. kaltės priėmė vertindamas jo atliktus veiksmus, tačiau tokie teismo argumentai nepagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. G. apskritai darė kokius nors pataisymus medžioklės lapuose. Negana to, nėra duomenų apie apeliacinės instancijos teismo nurodytą faktinę aplinkybę, kad D. G. naudojosi rašiklyje esančiu cheminiu trintuku, būtų tokį rašiklį turėjęs.
4.4. Bylą nagrinėję teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principus, įtvirtintus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje ir juos aiškinančioje teismų praktikoje, pagal kurią kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareiga įrodyti asmens kaltę tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o bet kurios abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012 ir kt.). Be to, bylą nagrinėję teismai pažeidė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimą, įtvirtintą BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad išvada dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš esmės grindžiama liudytojų B. K., D. V., medžiotojų klubo atstovo S. B. parodymais, specialisto išvada ir medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. kovo 3 d. tarybos posėdžio protokolu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors liudytojas B. K. pirmosios instancijos teisme teigė matęs taisymus D. G. perduotuose medžioklės lapuose ir pateikęs dėl to pastabų, apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad nematė, jog D. G. klastojo medžioklės lapus, tvirtino, kad to padaryti D. G. negalėjo. Liudytojai D. V., S. B., kaip ir liudytojai V. B., V. K. ir V. M., nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad D. G. atliko jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. D. G. viso baudžiamojo proceso metu laikėsi pozicijos, kad jam išduotus medžioklės lapus grąžindavo B. K., jų netaisė ir neklastojo, todėl B. K. neturėjo jokių pretenzijų. Anot kasatoriaus, liudytojas B. K. galėjo apkalbėti D. G., nes jų tarpusavio santykiai yra prasti, o B. K. teiginių nepagrindžia kitų liudytojų parodymai ar kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog būtų matęs, kad D. G. disponuoja kokiomis nors specialiomis priemonėmis, skirtomis medžioklės lapams klastoti, jų nebuvo rasta ir paimta iš D. G. Dėl to teismai, vertindami šių liudytojų parodymus, visiškai nesivadovavo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, nes nepašalino abejonių dėl D. G. kaltumo – nė vienas liudytojas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų neabejotinai daryti išvadą, kad D. G. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Specialisto išvadoje nėra tiesiogiai nurodyta, kad D. G. taisė ar klastojo medžioklės lapus, negana to, ši aplinkybė net nebuvo tiriama atliekant specialisto tyrimą. Dėl to teismai darė prielaidą, kad jeigu medžioklės lapai buvo išduoti D. G., tai jis juos ir suklastojo, tačiau toks vertinimas negalimas, juolab kad D. G. grąžinti medžioklės lapai buvo laikomipas B. K. trejus metus, buvo perduoti M. K. atstovui ir tik vėliau šie medžioklės lapai buvo gauti ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. kovo 3 d. tarybos posėdžio protokolu D. G. kaltė taip pat negali būti grindžiama, nes protokole tik nurodyta, kad medžiotojų klubo tarybos posėdyje jo vadovas pažymėjo, jog ne visi medžioklės lapai pildomi tvarkingai, ir nurodė, kad juos pildantys asmenys tai darytų atidžiau, tačiau posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad D. G. klastojo medžioklės lapus, kad susirinkimo metu apskritai buvo kalbama apie medžioklės lapų klastojimą. Dėl to pirmiau nurodytas protokolas yra neinformatyvus. Pažymėtina, kad įrodyti asmens kaltę yra baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų pareiga, o šios, turėdamos galimybę aktyviai tirti veiką, daugiau jokių duomenų apie galimą D. G. įvykdytą medžioklės lapų klastojimą nesurinko. Dėl to teismai, pripažindami D. G. kaltu, remdamiesi tik liudytojo B. K. parodymais, specialisto išvada ir medžiotojų klubo „K.“ 2016 m. kovo 3 d. tarybos posėdžio protokolu, neužtikrino nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principų laikymosi, pažeidė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimą.
4.5. Pirmosios instancijos teismas paskyrė D. G. aiškiai per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 2 dalį, pagal kurias bausme neturi būti siekiama tik nubausti asmenį, o turi būti siekiama ir kitų tikslų, turi būti vertinamos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės. Kasatoriaus teigimu, D. G. paskirta bauda (1883 Eur) yra pernelyg didelė, nes teismas, skirdamas bausmę, tinkamai neįvertino D. G. teigiamai apibūdinančių duomenų, taip pat to, kad dėl D. G. veikos nebuvo niekam padaryta žalos, kad D. G. asmenybė yra nepriekaištinga. Dėl to teismas turėjo skirti minimalaus dydžio baudą.
4.6. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 37 straipsnį, nes net ir tuo atveju, jei teismai pripažino, kad D. G. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, jo veika nebuvo tokia pavojinga, kad už ją būtų būtina taikyti baudžiamosios teisės priemones ir negalima būtų apsiriboti kitomis poveikio priemonėmis atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad D. G. veika nebuvo sutrikdyta normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, nebuvo pažeisti teisėti fizinių ir juridinių asmenų interesai, nebuvo realiai kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, jokiems saugomiems gėriams nekilo žala arba tokios žalos atsiradimo grėsmė. Medžioklės dokumentas iš esmės yra mažareikšmis dokumentas, nenustatantis jokių esminių juridinių faktų, iš esmės tik įforminantis medžioklę, o medžioklės lapus surašyti D. G. turėjo teisę. Kasatorius pažymi, kad D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas savarankiškai nuo M. K., todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai spręsdamas D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, atsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį, kuria spręstas M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas savo nesutikimą atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo grindė medžioklės lapų pobūdžiu ir jų svarba, jų panaudojimo sritimi, teisinių santykių atsiradimo ypatumais, veikos subjektyviaisiais požymiais, tačiau šias aplinkybes nusveria tai, kad jokių neigiamų pasekmių D. G. veika nesukėlė, iš valstybės institucijų negauta jokių pretenzijų ir pan. Pažymėtina, kad medžioklės lapų suklastojimas teismų praktikoje yra įvertintas kaip mažareikšmis nusikaltimas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-116-195/2015).
4.7. Byloje yra netinkamai išspręstas proceso išlaidų klausimas. Baudžiamojo proceso metu D. G. iš viso patyrė 1500 Eur proceso išlaidų, jas patvirtinantys dokumentai yra pateikti byloje. Dėl to patenkinus kasacinį skundą, remiantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, D. G. iš valstybės turėtų būti priteistas jo patirtų proceso išlaidų atlyginimas (Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo atmesti nuteistojo M. K. ir nuteistojo D. G. gynėjo P. Snukiškio kasacinius skundus. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
5.1. Nesutiktina su kasacinių skundų teiginiais, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia nustatyti, jog M. K. ir D. G. padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teisme, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištirti ir įvertinti įrodymai, kuriuos patikrino apeliacinės instancijos teismas, įrodo, kad M. K. ir D. G. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. D. G. nuteistas dėl septynių medžioklės lapų suklastojimo. Teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su D. G. pateiktais medžioklės lapais, atmetė D. G. keltą versiją, kad medžioklės lapus galėjo suklastoti kitas asmuo. Nuteistųjų gynybos versijų atmetimas, nesutikimas su jų pateiktomis įrodymų vertinimo išvadomis BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados būtų pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, o į esminius skundų argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, todėl apeliacinės instancijos teismas BPK 320–324 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nepažeidė. Esminių BPK pažeidimų, nurodomų kasaciniuose skunduose, nepadaryta. Pažymėtina, kad M. K. ir D. G. gynėjo kasacinių skundų argumentai iš esmės atkartoja apeliacinių skundų argumentus, o dėl jų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.
5.2. Nepagrįsti ir kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas suklastojo tikrą dokumentą. Byloje nustatyta, kad M. K. suklastojo tikrus dokumentus – medžioklės lapus. Medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu (Medžioklės taisyklių 2.5 punktas). Šiam dokumentui yra ne tik nustatyta pavyzdinė forma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. DI-81), bet ir nustatyta išdavimo, registracijos, pildymo ir saugojimo tvarka, privalomi rekvizitai, jame nurodoma svarbi informacija – kam, kada, kur ir kokiu būdu leidžiama medžioti (Medžioklės taisyklių 16–21 punktai). Iš šių požymių matyti, kad medžioklės lapas yra dokumentas, patvirtinantis medžioklės faktą, ir yra privalomas turėti su savimi medžiojant, todėl neabejotina, kad jis yra griežtos atsakomybės dokumentas ir liudija svarbų faktą. Pripažindami medžioklės lapo kaip dokumento svarbą, teismai pagrįstai akcentavo jo turinį, pažymėjo, kad jei medžioklės metu būtų nustatyti asmenys, neįrašyti į medžioklės lapą, tai būtų vertinama kaip brokonieriavimas. Byloje M. K. ne tik suklastojo medžioklės lapus, bet ir juos pateikė medžiotojų klubo „K.“ vadovybei. Medžioklės lapai yra dokumentai, kuriais remiantis teikiami duomenys, rengiamos ataskaitos medžioklę kontroliuojančioms institucijoms ar jų atstovams – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Pagal medžioklės lapą sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą ir priimami sprendimai dėl šių išteklių racionalaus paskirstymo bei su tuo susijusių teisės normų ar atsakomybės taikymo. Dėl to medžioklės lapai, dėl kurių suklastojimo nuteistas M. K., turi teisinę reikšmę, kadangi juose padaryti pirminiai įrašai, kuriuos jis vėliau tyčia pašalino, įtvirtino teisinę reikšmę turinčius faktus, sukeliančius atitinkamiems asmenims tam tikras teises ir pareigas.
5.3. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nepripažino M. K. ir D. G. veikų mažareikšmėmis ir neatleido jų nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikę BK 37 straipsnį. BK 37 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pagal teismų praktiką veika pripažįstama mažareikšme tik tada, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistųjų veiksmai nelaikytini mažareikšmiais, nes kaltininkai į medžioklės lapus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais remiantis nustatoma laukinių gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas, suklastojo griežtos atsakomybės dokumentus, reglamentuojančius medžioklės tvarką, tai padarė tyčia, turėdami siekį nuslėpti medžioklės faktą, sumedžiotus žvėris. Dėl to, nors jų padarytos veikos nesukėlė žalos, jų veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, buvo pasikėsinta į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą, tikros informacijos bei ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą ir atitinkamai buvo sudarytos prielaidos reikšmingiems teisiniams padariniams kilti.
5.4. Nesutiktina su nuteistojo D. G. gynėjo kasacinio skundo teiginiu, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka dėl bendro darbo praeityje su byloje kaltinimą palaikiusia prokurore. Šis kasacinio skundo argumentas atkartoja nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą, o į jį motyvuotai priimtoje nutartyje atsakė apeliacinės instancijos teismas. Dėl to papildomai apie šį kasacinio skundo argumentą nepasisakoma.
5.5. Nepagrįsti ir nuteistojo D. G. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl per didelio paskirtos baudos dydžio, proceso išlaidų, nes šie argumentai atkartoja apeliacinio skundo argumentus, o į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Be to, tenkinti prašymą dėl proceso išlaidų galima tik tada, kai baudžiamoji byla nutraukiama ar priimamas išteisinamasis nuosprendis, o šiuo atveju prašymas nutraukti baudžiamąją bylą yra atmestinas, taigi teisinio pagrindo tenkinti prašymą atlyginti proceso išlaidas nėra.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo M. K. ir D. G. gynėjo advokato Pauliaus Snukiškio kasaciniai skundai atmestini.
Dėl skundų argumentų, kuriais ginčijamas M. K. ir D. G. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
7. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti atskiromis alternatyvomis, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.
8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, kai į tikrą dokumentą įrašomi melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011).
9. Dokumentų klastojimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Teismų praktikoje konstatuota, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017). Dokumentų klastojimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus – dokumento klastojimo būdą, panaudotas priemones, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą.
10. Šioje byloje M. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis suklastojo tikrus dokumentus, būtent – medžiotojų klubo „K.“ (toliau – ir Klubas) 2018 m. sauso 2 d. medžioklės lape Nr. 00075, 2018 m. gegužės 23 d. medžioklės lape Nr. 020, lentelėje „Medžioklės ataskaita“, pirminius rankraštinius mėlynos spalvos įrašus pašalindamas (nušviesindamas) tam skirtu rašiklyje esančiu cheminiu trintuku, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagal M. K. pateiktą skundą išnagrinėjo bylą ir vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimais atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas M. K. parodymus, pagrįstai nurodė, kad nuteistasis M. K. tiek administracinio nusižengimo proceso metu, tiek ir baudžiamojo proceso metu bandė įtikinti teismą, jog medžioklės lape Nr. 00075 jis taisė duomenis, norėdamas pateikti tikrovę atitinkančius duomenis: antroje eilutėje pakeitė datą – 2018 m. kovo 16 d., nes iš tikrųjų medžiojo 2018 m. kovo 11 d., trečioje ir ketvirtoje eilutėje ištrynė R. B. ir A. K. duomenis (vardo pirmą raidę, pavardę, bilieto numerį, parašą), nes 2018 m. kovo 11 d. R. B., o 2018 m. kovo 15 d. A. K. realiai nemedžiojo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų A. K. ir R. B. pirminiai parodymai atitinka ekspertizės akto Nr. 11-1788 (18) išvadas ir neabejotinai patvirtina faktą, kad M. K. medžiojo būtent 2018 m. kovo 16 d. ir į šią medžioklę buvo atvykę R. B. ir A. K. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai argumentavo, kuo remdamasis kritiškai vertina vėlesnius jau pakeistus A. K. ir R. B. parodymus bei rašytinius paaiškinimus, kur pateikiami parodymai, palankūs M. K. Pakeistų parodymų atmetimą apeliacinės instancijos teismas pagrindė ir kitais bylos įrodymais, kurie paneigia M. K. nurodytą versiją. Todėl šis kasaciniame skunde keliamas klausimas išnagrinėtas išsamiai ir visapusiškai, išdėstant motyvuotas išvadas. Teismai pagrįstai pripažino, jog nuteistojo M. K. nurodytas klaidos taisymo būdas mechaniškai ištrinant ar panaudojant cheminę įrašo šalinimo priemonę yra akivaizdžiai klastojimo būdas, o ne klaidos taisymas, nes tai buvo daroma siekiant paslėpti ankstesnį įrašą, o ne tiesiog ištaisyti užbraukiant ir šalia pažymint apie ištaisytą klaidą. Tai, kad pirminio įrašo trynimas ir cheminis šalinimas buvo daromi siekiant suklastoti medžioklės vykdymo aplinkybes, patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad 2017 m. birželio 20 d. medžiotojų klubo „K.“, kurio narys buvo ir M. K., visuotinio narių susirinkimo metu nutarta, jog medžioklės bus vykdomos trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, o medžioklės su varovais – kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį. Kaip parodė tuometinis Klubo vadovas D. V., 2018 m. sausio 2 d. jis pats išdavė M. K. asmeninį medžioklės lapą (Nr. 00075) ir informavo, kad į šį medžioklės lapą jis negali įrašyti kitų asmenų. M. K. išduotas asmeninis medžioklės lapas suteikė teisę jam medžioti su spąstais pagal galiojančias medžioklės taisykles (medžioti tą fauną, kuri tuo metu leidžiama), tačiau organizuoti medžioklę, kai dalyvauja daugiau nei vienas medžiotojas, galėjo tik Klubo tarybos narys, o M. K. Klubo tarybos nariu tuo metu nebuvo. Taigi bylos duomenimis buvo nustatyta ir teismų padaryta teisinga išvada, kad M. K. organizavo 2018 m. kovo 16 d. medžioklę ir į ją pasikvietė A. K. ir R. B., todėl neabejotina, kad M. K., organizuodamas medžioklę ir įrašydamas kitų medžiotojų duomenis į medžioklės lapą, suprato, jog pažeidžia pirmiau nurodytas nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo M. K. teiginius, kad medžioklės lape nebuvo pažymėta, jog medžioklės lapas išduodamas asmeniškai, ir kad pagal tokio išduoto medžioklės lapo turinį, kurį gavo, jis galėjo pasikviesti svečių, už kuriuos, beje, nėra imamas mokestis. Šie teiginiai buvo atmesti pagrįstai nurodant, jog 2017 m. birželio 20 d. visuotiniame Klubo narių susirinkime M. K. dalyvavo ir su tarybos sprendimu išduoti asmeninius medžioklės lapus medžioti bebrus buvo supažindintas; be to, jis pats asmeniškai buvo nuvykęs pasiimti medžioklės lapo, pasirašė išdavimo žurnale, Klubo vadovo buvo informuotas dėl kitų asmenų medžiojimo kartu negalimumo, taigi visa tai neleidžia vertinti, kad medžioklės lape nepažymėta žyma (medžiotojui ar medžioklės vadovui) M. K. neleido suprasti, jog šis medžioklės lapas yra išduotas jam asmeniškai medžioti bebrus ir jis negali organizuoti kolektyvinės medžioklės, juolab kad jis nebuvo Klubo tarybos narys.
11. Nors nuteistasis neigia turėjęs tyčią klastoti medžioklės lapus, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių pačių kaltininko paaiškinimų, o teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis, teismai padarė teisingą išvadą, jog, cheminiu būdu ištrindamas pirminius duomenis ir įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, M. K. turėjo tikslą – nuslėpti medžioklės faktą, būtent ne tik medžiotojus, kurie medžiojo kartu su juo, bet ir patį medžiojimo būdą (su ginklais), o tai rodo, kad jis turėjo motyvą klastoti medžioklės lapus, todėl jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia.
12. Nuteistasis D. G. nuteistas už septynių medžioklės lapų ir medžioklės ataskaitų suklastojimą ir panaudojimą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. Jo gynybinė pozicija dėl veikos, už kurią nuteistas, sukonstruota iš dviejų alternatyvių gynybos versijų: vienu atveju neigia klastojęs tikrus dokumentus teigdamas, kad Klubo vadovybei pateikė tvarkingus ir netaisytus medžioklės lapus, bei nurodydamas, kad kitas asmuo galėjo pakeisti įrašus ir taip suklastoti jam, D. G., inkriminuotus dokumentus, kitu atveju pripažįsta pakeitęs įrašus ir prašo pripažinti tai mažareikšme veika.
13. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė nuteistojo D. G. teiginius dėl B. K. galimai padarytų įrašų ir pagrįstai juos atmetė, nurodydamas argumentuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai nusprendė, jog dėl D. G. priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grįstas ne tik liudytojų B. K., S. B. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais: Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada apie pakeitimus dokumentuose – medžioklės lapuose ir medžioklės ataskaitose, kur pirminių duomenų pakeitimai buvo atliekami perrašant tos pačios rūšies tušinukų pasta, mechaninio trynimo bei cheminiu ženklų šalinimo būdu, taip pat kitais įrodymais, kurie išdėstyti ir aptarti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamuosiuose aktuose, ir jie sudaro bendrą kasatoriaus kaltę patvirtinantį įrodomąjį pagrindą.
14. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad M. K. ir D. G. padarytos veikos neturi pavojingumo požymių, nes M. K. ir D. G. suklastoti medžioklės lapai negali padaryti žalos jokioms reikšmingoms vertybėms. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, medžioklės lapas yra dokumentas, kuriuo patvirtinamas medžioklės faktas, t. y. paliudijama, kad tam tikras asmuo medžioja medžioklės lape nurodytame medžioklės plotų vienete nurodytu medžioklės būdu ir medžioja pagal galiojančius teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismas teisingai argumentavo, jog medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu (Medžioklės taisyklių 2.5 punktas). Negana to, šiam dokumentui yra ne tik patvirtinta pavyzdinė forma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. Dl-81), bet ir nustatyta medžioklės lapo išdavimo, registracijos, pildymo ir saugojimo tvarka, privalomi rekvizitai, jame nurodoma svarbi informacija – kam, kada, kur ir kokiu būdu leidžiama medžioti (Medžioklės taisyklių 16–21 punktai). Iš to išplaukia, kad medžioklės lapas yra dokumentas, patvirtinantis medžioklės faktą, ir yra privalomas turėti su savimi medžiojant, todėl neabejotina, kad jis yra griežtos atsakomybės dokumentas ir liudija svarbų faktą. Akcentuojant šiuo atveju medžioklės lapo turinio svarbą, pažymėtina, jog nustačius medžioklės metu medžiojant asmenis, neįrašytus į medžioklės lapą, tai būtų traktuojama kaip brakonieriavimas. Šiuo atveju M. K. ir D. G. ne tik kad suklastojo medžioklės lapus, bet ir pateikė juos medžiotojų klubo „K.“ vadovybei. Remiantis buvusių medžiotojų klubo „K.“ vadovų (liudytojų D. V. ir B. K.) parodymais, užpildytus ar pasibaigusius galioti medžioklės lapus medžiotojai grąžindavo Klubo vadovui, o pastarasis pagal pateiktus duomenis turėjo parengti ataskaitą ir pateikti ją medžioklę kontroliuojančioms institucijoms ar jų atstovams – Aplinkos apsaugos departamentui. Maža to, sumedžiojus žvėrį, šiame lape pažymima, kiek ir kokių žvėrių buvo sumedžiota. Taigi šiame dokumente patvirtinama teisiškai svarbi informacija. Šį dokumentą medžioklės metu turi turėti medžiotojas ir esant patikrinimui turi jį pateikti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Būtent pagal medžioklės lapą sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą, t. y. pagal populiaciją, sumedžiotų žvėrių skaičių sprendžiamos ir nustatomos galimų sumedžioti žvėrių kvotos. Taigi medžioklės lape pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją yra iškreipiama tiesa, negalima nustatyti reikšmingų faktų – kokie asmenys išties dalyvavo medžioklėje ar buvo sumedžioti žvėrys. Tokiais veiksmais neabejotinai daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, todėl tokia veika negali būti laikoma nepavojinga ar negalinčia padaryti jokios žalos. Šiuo atveju, patikrinusi bylos duomenis teisėtumo aspektu ir skundžiamus teismų proceso baigiamuosius aktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindė nustatyta tvarka gautais ir teismo proceso metu išnagrinėtais įrodymais, jais remdamiesi išdėstė nustatytas bylos faktines aplinkybes bei jų įvertinimą ir pateikė motyvus, patvirtinančius D. G., M. K. kaltę padarius nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenų pakankamumas pripažįstant asmenį kaltu nusikaltimo padarymu yra ne kasacinės, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis, todėl šiuo aspektu plačiau nenagrinėjamas.
15. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog medžioklės lapai, išduoti D. G. ir pateikti M. K. atstovui, buvo neaktualūs, praradę pavojingumą, nes buvo suėjęs trejų metų jų saugojimo terminas ir jie turėjo būti sunaikinti.
16. Dokumentų – medžioklės lapų sunaikinimo terminas yra organizacinė priemonė, susijusi su didelio skaičiaus medžioklės lapų, kaip materialaus daikto laikymo, saugojimo klausimais. Aplinkos ministro įsakyme dėl medžioklės lapų saugojimo termino yra nustatyta pareiga juos saugoti ne trumpiau kaip trejus metus, tačiau nėra nustatyta, per kiek laiko šie dokumentai turi būti sunaikinti. Minėtu įsakymu yra išsprendžiamas klausimas dėl medžioklės lapų, kaip materialių objektų, sunaikinimo išsprendžiant praktinius laikymo ir saugojimo klausimus, tačiau nėra kalbama apie duomenų, kurie užfiksuoti medžioklės lapuose, pripažinimo praradusiais reikšmę. Medžioklės lapuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi juridinius faktus fiksuojantys duomenys ir gali būti įtraukiami į ataskaitas, suvestines, naudojami neribotą laiką ministerijos ir kitų valstybės institucijų veikloje. Todėl skunde nurodyta aplinkybė dėl medžioklės lapų saugojimo termino nėra veiką dekriminalizuojanti ar atsakomybę šalinanti aplinkybė. Baudžiamosios atsakomybės senatis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra nustatyta BK 95 straipsnyje.
17. D. G. paskirta bausmė – švelniausia bausmės rūšis, kuri nustatyta BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje, artima minimaliai, todėl teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus. Skunde išdėstytas prašymas dėl proceso išlaidų nepagrįstas, nes prašymas atlyginti išlaidas, susijusias su advokato pagalba, tenkinamas tik tada, kai baudžiamoji byla nutraukiama ar priimamas išteisinamasis nuosprendis, o šiuo atveju prašymas nutraukti baudžiamąją bylą yra atmestinas, taigi teisinio pagrindo tenkinti prašymą atlyginti proceso išlaidas nėra.
Dėl skunduose keliamo veikų mažareikšmiškumo klausimo
18. Jau anksčiau buvo pažymėta, kad nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog medžioklės lapuose atlikti duomenų pataisymai nesukėlė jokių juridinę reikšmę turinčių padarinių, nebuvo padaryta jokia žala. Kaip jau buvo minėta, kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. ir D. G. suklastojo tikrus dokumentus – medžioklės lapus. Medžioklė yra didesnės rizikos veiklos rūšis, susijusi su didesnio pavojaus medžioklės įrankių, ginklų ir kitų priemonių, skirtų valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos medžioklei, naudojimu, todėl turi būti vykdoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Medžioklės procesui fiksuoti yra naudojamas medžioklės lapas, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame konkrečiame medžioklės plote remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Nė vienas leidimas ginklui ar medžiotojo bilietas nesukuria tokios teisės. Tokią teisę suteikia tik medžioklės lapas, kur yra nustatytas leidimas konkrečiam asmeniui. Medžioklės eigai fiksuoti neatsitiktinai privalomi medžioklės lapai ir tikslus jų pildymas. Būtent šiais duomenimis vadovaujasi ne tik medžioklės plotų naudotojai, atsakingi už racionalų ir saugų medžioklės plotų, kurie priklauso valstybei, naudojimą, bet pagal šiuose dokumentuose esančius duomenis atsakingos valstybės institucijos vykdo ir apskaitą, rengia ataskaitas, skiria medžiojamų gyvūnų sumedžiojimo limitus. Akivaizdu, kad kai tokie dokumentai yra klastojami, užkertamas kelias valstybės institucijoms tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje ir 54 straipsnyje įtvirtintus konstitucinius imperatyvus, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Dokumentų klastojimo atvejai, klastojimo būdas neleidžia šių veikų vertinti kaip mažareikšmių, nes būtent pagal medžioklės lapą sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą ir tuo pagrindu priimami tolesni sprendimai dėl šių išteklių racionalaus paskirstymo ir su tuo susijusių teisės normų ar atsakomybės taikymo.
Dėl teisėjos šališkumo ir prokurorės tendencingumo bylos ikiteisminio tyrimo metu bei palaikant kaltinimą teisme
19. Esminis argumentas, kuriuo grindžiamas apylinkės teismo šališkumo klausimas, yra aplinkybė, kad praeityje bylą nagrinėjusi teisėja kartu su prokurore dirbo Utenos rajono apylinkės prokuratūroje. Skunde taip pat pažymėta, kad, nepaisant šių objektyvaus pobūdžio aplinkybių, keliančių abejonių minėtos teisėjos nešališkumu, teisėjos elgesys šios bylos procese buvo šališkas, nes buvo atmestas prašymas dėl prokurorės nušalinimo, nurodant abstrakčius argumentus, susijusius su BPK įtvirtinta prokuroro kompetencija, nepasisakyta dėl netinkamo prokurorės procesinio elgesio su D. G., o tai, kasatoriaus manymu, patvirtina apylinkės teismo teisėjos šališkumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokie skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja ir byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. kartu dirbo Utenos rajono apylinkės prokuratūroje, o teisėja, tuo metu dirbdama Utenos prokuratūroje, ėjo vadovaujamas pareigas, t. y. buvo vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, nesant jokių kitų duomenų apie buvusius ir iki šiol išlikusius artimus asmeninius ryšius tarp jų, negali būti nušalinimo pagrindas. Nuo teisėjos ankstesnio darbo prokuratūroje iki šios bylos nagrinėjimo teisme buvo praėjęs aštuonerių metų laikotarpis. Tai yra objektyviai pakankamai ilgas laikas „atšalti“ tiek tarnybiniams ryšiams su buvusia institucija, tiek ir asmeniniams ryšiams su buvusiais kolegomis. Neišlaikiusi reikšmingų asmenių ryšių su buvusios darbovietės kolegomis, kuriuos privalu būtų deklaruoti proceso metu, teisėja, praėjus tokiam ilgam laikui nuo darbo Utenos prokuratūroje, neprivalėjo šios aplinkybės deklaruoti proceso dalyviams, nes, vertinant šališkumą subjektyviuoju aspektu, byloje nėra jokių faktų, kurie patvirtintų abejones dėl teisėjos neformalaus bendravimo ar kitokių artimų asmeninių ryšių su procese dalyvavusia prokurore. Objektyviuoju aspektu proceso dalyviams nekilo abejonių dėl teismo šališkumo, nes jie nušalinimo apylinkės teismo teisėjai nustatyta tvarka nepareiškė. Skunde išdėstyti pavyzdžiai bei išvados, kuriose pasiremta Europos Žmogaus Teisių Teismo, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, pagal šios bylos aplinkybes, remiantis skundo argumentais, yra neaktualūs.
21. Kasacinio skundo teiginiai dėl prokurorės šališkumo iš esmės atitinka apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, į juos buvo atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir kasacinės instancijos teisėjų kolegija teismo išvadoms visiškai pritaria.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. K. ir nuteistojo D. G. gynėjo advokato Pauliaus Snukiškio kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis