Civilinė byla Nr. 2S-383-881/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-308083-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-14495-819/2016 pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. D., išieškotojas J. A., kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
pareiškėja J. K. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. kovo 4 d. priimtą antstolio patvarkymą dėl išieškotojo 2016 m. kovo 4 d. prieštaravimo vykdomojoje byloje Nr. 0028/15/09362 ir išieškotojos J. A. prieštaravime nurodytus prašymus atmesti. Nurodė, kad vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos vykdomojoje byloje Nr. 0028/15/09362 išieškotojos naudai antstolis 2015 m. spalio 28 d. sudarytu turto arešto aktu areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą – ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 15 d. turto vertei nustatyti antstolis patvarkymu skyrė turto vertinimo ekspertizę, kurią pavesta atlikti pasirinktam nepriklausomam vertintojui UAB „Negrita“. Turto ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra 12 700 Eur. Išieškotoja jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nereiškė. Pasinaudodama CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta teise iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, pareiškėja surado pirkėją, kuri pageidauja šį turtą įsigyti už ekspertizės akte nepriklausomo eksperto nustatytą turto rinkos vertę. 2016 m kovo 2 d. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, per kurį šalys turi teisę reikšti prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, skolininkė pateikė antstoliui pranešimą apie surastą pirkėją ir pirkėjo sutikimą pirkti turtą už minėtą kainą. 2016 m. kovo 4 d. pirkėjas pervedė į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą turto kainą. 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjai buvo įteiktas 2016 m. kovo 4 d. antstolio patvarkymas dėl išieškotojo 2016 m. kovo 4 d. prieštaravimo, kuriame nurodoma, jog išieškotojos atstovė, praleisdama įstatymo nustatytą terminą, 2016 m. kovo 4 d. pateikė prieštaravimą dėl ekspertizės išvados ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimui pateikti. Skundžiamu patvarkymu antstolis patenkino šį prašymą, terminą pateikti prieštaravimą atnaujino bei nustatė 5 dienų terminą įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigų sumą pakartotinei ekspertizei apmokėti, pasiūlyti eksperto kandidatūrą. Pareiškėjos teigimu, šis antstolio patvarkymas nepagrįstas, nes jame nenurodyti jokie motyvai, pagrindai atnaujinti praleistą terminą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad prieštaravime nėra pateikti jokie svarūs motyvai ir/ar įrodymai, galintys paneigti, kad ekspertizės akte nustatyta turto kaina neatitinka tikrosios turto vertės, nors pakartotinę ar papildomą ekspertizę antstolis gali skirti tik esant motyvuotiems prieštaravimams.
Antstolis M. D. 2016 m. kovo 7 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė. Patvarkyme antstolis nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos prieštaravimas dėl nustatytos turto vertės, kuriame išieškotoja nurodė, kad turtas įvertintas per žema kaina. 2016 m. kovo 4 d. patvarkymu antstolis tenkino išieškotojos prieštaravimą ir atidėjo skolininko prašymo dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui nagrinėjimą iki bus atlikta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė. Išieškotojos pateiktoje 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje viso sklypo vertė yra 630 000 Lt (182 460,61 Eur), t. y. ¼ dalis įsigyta už 46 516,15 Eur. Pareiškėjos pateiktame VĮ Registrų centro išraše dėl turto vertės valstybės reikmėms viso sklypo vertė 19 700 Eur, t. y. ¼ dalis įvertinta 4 925 Eur, o antstolio paskirtas ekspertas ¼ dalį sklypo įvertino 12 700 Eur. Kadangi pareiškėjai priklausančios sklypo dalies vertė įvairiuose dokumentuose yra labai skirtinga, o antstolis neturi turto vertintojo kvalifikacijos, jis manė esant pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.
Išieškotoja J. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad skolininkė jokio turto neturi, išskyrus ¼ dalį žemės sklypo Utenos r. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pastarasis turtas įkeistas bankui, todėl į jį išieškojimo nukreipti nėra jokios galimybės. Tai liudija, kad išieškotojos reikalavimas gali būti patenkintas tik iš pareiškėjai priklausančios ¼ dalies žemės sklypo Utenos r. (duomenys neskelbtini) Šis turtas šiai dienai įkainotas 12 700 Eur, kas reiškia, kad 11 880,14 Eur reikalavimas vykdomojoje byloje gali likti nepatenkintas. Išieškotojos manymu, antstolis, leidęs išieškotojai atlikti pakartotinę žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgė į teisėtą išieškotojos interesą realiai atgauti kuo didesnę dalį skolos. Ginčo žemės sklypas ribojasi su ežeru, jam nustatyti sprendiniai Utenos r. bendrajame plane teigiamai įtakoja jo vertę. Iš UAB „Negrita“ vertinimo išvados matyti, kad žemės sklypo vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, tačiau šis sklypas turi išskirtinių savybių lyginant su kitais aplink esančiais sklypais (geras susisiekimas su viešuoju keliu, sklypas yra gyvenamųjų namų statybos funkcinėje zonoje), į ką nebuvo atsižvelgta nustatant jo vertę. Išieškotoja pabrėžia, kad šis išieškotojos veiksmas niekaip nepažeidžia pareiškėjos interesų, nes jeigu bus nustatyta didesnė skolininkei priklausančio turto vertė ir turtas bus realizuojamas už didesnę kainą, iš skolininkės turto likusi neišieškota suma bus mažesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas nurodė, jog iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstoliui M. D. 2015 m. spalio 8 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-166-432/2014 dėl 84 870,31 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos J. K. išieškotojos J. A. naudai. Patikrinęs pareiškėjos turtinę padėtį 2015 m. spalio 28 d. turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą – ¼ dalį žemės sklypo, esančio Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 47-48, 41-42, 39-40). Šiame turto arešto akte buvo nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2016 m. sausio 15 d. patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę turto arešto aktu areštuotai ¼ daliai žemės sklypo, esančio Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Negrita“. 2016 m. vasario 10 d. UAB „Negrita“ pateikė išvadą apie rinkos vertę Nr. 16-02-03A, kurioje nurodė, kad šio turto rinkos vertė 2016 m. sausio 20 d. yra 12 700 Eur. 2016 m. vasario 10 d. patvarkymu antstolis išsiuntė šią išvadą susipažinti pareiškėjai ir išieškotojos atstovei, išaiškindamas CPK 681, 682 straipsniuose įtvirtintų normų turinį. 2016 m. kovo 2 d. pranešimu pareiškėjos atstovė informavo antstolį apie surastą pirkėją, kuri sutinka įsigyti turtą už 12 700 Eur, apie ką antstolis informavo išieškotojos atstovę. 2016 m. kovo 4 d. antstolis gavo išieškotojos atstovės prieštaravimą dėl ekspertizės išvados, kuriuo buvo prašoma paskirti pakartotinę ekspertizę ¼ dalies žemės sklypo, esančio Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) rinkos vertei nustatyti. Ši prieštaravimą išieškotoja grindė atsiliepime nurodytais argumentais: pareiškėja neturi kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje; ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įkeisti bankui; 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi visas sklypas įgytas už 630 000 Lt, kt. 2016 m. kovo 4 d. patvarkymu antstolis tenkino išieškotojos prieštaravimą, atnaujinęs terminą jam pateikti, bei nustatė 5 dienų terminą įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigų sumą, būtiną pakartotinei ekspertizei atlikti.
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 str. 3 d.). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 st. 3 d.). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).
Teismas konstatavo, jog išieškotoja 2016 m. kovo 4 d. pateiktame prieštaravime nurodė antstoliui, jog 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi visas ginčo žemės sklypas, esantis Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už 630 000 Lt (182 460,12 Eur), jo ¼ dalis – už 46 615 Eur. Šią prieštaravime nurodytą aplinkybę pareiškėja pagrindė 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kas akivaizdu sukėlė antstoliui abejonių dėl UAB „Negrita“ 2016 m. vasario 3 d. išvadoje apie turto rinkos vertę Nr. 16-02-03A nurodytos ¼ dalies šio žemės sklypo rinkos vertės, kuri ženkliai skiriasi nuo pastarosios, teisingumo. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, kurią ir pabrėžė antstolis 2016 m. kovo 7 d. patvarkymu atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, yra ne tik pakankama, bet ir svari priežastis skirti byloje pakartotinę minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, siekiant iš varžytinių parduodamą turtą įvertinti teisingai. Teismas taip pat sutiko su išieškotojos atsiliepime nurodytu argumentu, kad tinkamas minėto turto įvertinimas yra itin reikšmingas vykdomojoje byloje Nr. 0028/15/09362 ir dėl tos priežasties, kad UAB „Negrita“ išvadoje apie turto rinkos vertę nurodyta ¼ dalies šio žemės sklypo rinkos vertė nėra pakankama visai pareiškėjos skolai išieškotojai padengti, o vykdomojoje byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjos turimą kitą turtą, į kurį nukreipus išieškojimą išieškotojos interesai būtų patenkinti: pareiškėjos turimas kitas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, dėl ko išieškojimas iš jo, kol nėra gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas, nėra galimas, o duomenų apie kitą pareiškėjos turimą vertingą turtą byloje nėra. Todėl teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos teiginius, kad teikdama prieštaravimus, išieškotoja elgėsi nesąžiningai. Toks jos elgesys buvo sąlygotas jos teisėtų interesų gynybos, kas negali būti prilyginama nesąžiningumui ar piktnaudžiavimui turimomis procesinėmis teisėmis vykdymo procese.
Kaip atskirą pagrindą panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą pareiškėja nurodė ir tai, kad išieškotoja nesilaikė 3 dienų termino prieštaravimams dėl eksperto nustatytos vertės pateikti (CPK 681 str. 3 d.), tačiau teismas padarė išvadą, jog šio termino nesilaikymas pats savaime negali būti pagrindu antstoliui nevertinti išieškotojo teikiamų duomenų apie vykdomojoje byloje išvaržomo skolininko turto rinkos vertę, jeigu pateikti duomenys kelia abejones pačiam antstoliui dėl nustatytos turto rinkos vertės teisingumo. Kaip minėta, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią jis turi vykdyti iki vykdomosios bylos pabaigos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti J. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Išieškotoja ženkliai, t. y. net 17 dienų, praleido terminą prieštaravimams dėl eksperto nustatytos turto vertės pareikšti. Be to, ji nenurodė jokių objektyvių šio termino praleidimo priežasčių. Nepaisant to, antstolis praleistą terminą nepagrįstai atnaujino ir tenkino prieštaravimus. Patvarkyme nėra nurodomi jokie praleisto termino atnaujinimo motyvai. Vienintelis išieškotojos prieštaravime nurodomas argumentas, kad išieškotoja tikėjosi, jog varžytynėse bus pasiūlyta didesnė parduodamo turto kaina nei nurodyta ekspertizės akte. Tokie išieškotojos paaiškinimai tik patvirtina aplinkybę, jog terminą ji praleido sąmoningai, tikėdamasi, kad skolininkė nepasinaudos jai suteikta teise pasiūlyti turto pirkėją ir turtas bus parduodamas varžytynėse. Tokie išieškotojos veiksmai, kai terminas praleidžiamas sąmoningai, negali būti laikomi teisėtais ir sąžiningais. Tokios aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis termino atnaujinimui.
- Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, aiškiai nurodė, kad tenkina išieškotojos prieštaravimą, ir dėl to skiria pakartotinę ekspertizę. Taigi antstolis ne naudojosi savo savarankiška teise skirti ekspertizę, o be jokio objektyvaus pagrindo atnaujino terminą išieškotojos prieštaravimui pateikti, tenkino išieškotojos prieštaravimus, nenurodydamas jokių motyvų. Taigi teismas, aiškindamas areštuoto turto įkainojimo svarbą prieš parduodant turtą iš varžytynių, visiškai neatsižvelgė į tai, kokiu pagrindu antstolis paskyrė pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, ar patvarkymas yra motyvuotas, ar motyvai atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas pasisakė tik dėl savarankiškos antstolio teisės skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti ir nepagrįstai konstatavo, jog buvo pakankamas pagrindas kilti antstolio abejonėms.
- Teismas neanalizavo, ar buvo pagrindas atnaujinti terminą išieškotojos prieštaravimams pateikti. Toks termino atnaujinimas, nesant jokių objektyvių priežasčių, yra neteisėtas.
- Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė išieškotojos argumentus, jog nebuvo jokio pagrindo skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Tai, kad nekilnojamojo turto kainų pakilimo laikotarpiu už turtą, į kurį nukreiptas išieškojimas, buvo sumokėta nepagrįstai didelė suma, negali būti laikoma objektyviu rodikliu turto vertei nustatyti ir spręsti apie turto kainą šiuo metu. Be to, išieškotojos nurodyta kaina buvo sumokėta už visą sklypą, tuo tarpu išieškojimas yra nukreiptas į ¼ dalį turto. Nurodoma turto įsigijimo kaina ženkliai skiriasi nuo VĮ Registrų centro duomenų.
- LAT praktikoje nurodoma, jog nemotyvuotų prieštaravimų pateikimas negali būti laikomas pagrindu antstoliui skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Išieškotoja nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad turto vertė iš tiesų yra ženkliai didesnė nei nustatė ekspertas. Be to, ji net keturis kartus didesnė, nei nurodo VĮ Registrų centras.
Išieškotoja J. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pardavus turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, nebus patenkintas visas finansinis išieškotojos reikalavimas, o jokio kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, skolininkė neturi. Atskirojo skundo argumentai dėl išieškotojos planų nesąžiningai perimti skolininkės turtą, neturi teisinio pagrindo. Išieškotojas turi teisę įsitikinti, kad realizuojamo turto kaina nustatyta teisingai. Antstolis neturi jokio pagrindo užkirsti išieškotojai galimybės samdyti nepriklausomą ekspertą turto vertei nustatyti. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų ir antstolio priimtų patvarkymų matyti, kad nagrinėjamu atveju išieškojimą vykdančiam antstoliui kilo abejonių dėl UAB ,,Negrita“ nurodytos turto vertės pagrįstumo. Išieškotoja pateikė prašymą skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, todėl antstolis, įvertinęs išieškotojos nurodytų argumentų pagrįstumą, priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Skolininkė, iš kurios turto yra vykdomas išieškojimas, ginčija antstolio 2016 m. kovo 7 d. priimtą patvarkymą, kuriuo jis atsisakė tenkinti skolininkės 2016 m. kovo 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2016 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl išieškotojos prieštaravimų tenkinimo ir skolininkės prašymo dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui nagrinėjimo atidėjimo iki bus atlikta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė.
Minėta, jog antstolis M. D. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-166-432/2014 dėl 84 870,31 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos J. K. išieškotojos J. A. naudai. 2016 m. sausio 15 d. patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę turto arešto aktu areštuotai ¼ daliai žemės sklypo, esančio Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Negrita“. 2016 m. vasario 10 d. UAB „Negrita“ pateikė išvadą apie turto rinkos vertę Nr. 16-02-03A, kurioje nurodė, kad turto rinkos vertė 2016 m. sausio 20 d. yra 12 700 Eur. 2016 m. kovo 2 d. skolininkė informavo antstolį apie surastą pirkėją, kuri sutinka įsigyti turtą už 12 700 Eur. 2016 m. kovo 4 d. antstolis gavo išieškotojos atstovės prieštaravimą dėl ekspertizės išvados, kuriuo buvo prašoma paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
2016 m. kovo 4 d. patvarkymu antstolis tenkino išieškotojos prieštaravimą, atnaujinęs terminą jam pateikti, bei nustatė 5 dienų terminą įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigų sumą, būtiną pakartotinei ekspertizei atlikti.
2016 m. kovo 7 d. patvarkymu antstolis 2016 m. kovo 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2016 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl išieškotojos prieštaravimų tenkinimo ir skolininkės prašymo dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui nagrinėjimo atidėjimo iki bus atlikta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė, atmetė ir skundą persiuntė teismui.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
Priešingai nei teigia apeliantė, nors išieškotoja ir praleido 3 dienų terminą reikšti prieštaravimams dėl eksperto nustatytos turto vertės pagrįstumo, tačiau antstolis, nustatęs ženklius neatitikimus tarp išvaržomo turto VĮ Registrų centre nurodytos, sandorio metu faktiškai sumokėtos ir eksperto nustatytos turto vertės, turėjo teisę pasinaudoti įstatymų jam suteikta savarankiška teise skirti pakartotinę ekspertizę.
Teismas, visų pirma, atkreipia apeliantės dėmesį, jog antstolio patvarkymas skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, taip pat ir pakartotinę ekspertizę, yra neskundžiamas, vadinasi, antstolis turi diskrecijos teisę nuspręsti, kada turto vertės nustatymo ekspertizė yra būtina, o kada ne. Juolab, kad nagrinėjamu atveju antstoliui buvo pateikti duomenys apie realią turto vertę, kurią patvirtina realus pirkimo-pardavimo sandoris. Esant akivaizdiems kainų skirtumams, antstolis turėjo teisę spręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
Antra, dėl to, kad antstolio patvarkymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu, aktualiais lieka tik apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję su praleisto procesinio termino atnaujinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako tik dėl jų.
Kaip teisingai nurodo apeliantė, CPK 681 straipsnio 3 dalis nustato, jog prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškotoja prieštaravimus pareiškė praleidusi CPK nustatytą terminą. Antstolis, gavęs išieškotojos prieštaravimus, turėjo teisę praleistą terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti buvo naujai paaiškėjusi aplinkybė, o būtent, išieškotojos antstoliui pateikta ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir joje nurodyta turto įsigijimo kaina. Išieškotoja 2016 m. kovo 4 d. pateiktame prieštaravime nurodė antstoliui, jog 2007 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi visas ginčo žemės sklypas, esantis Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už 630 000 Lt (182 460,12 Eur), jo ¼ dalis – už 46 615 Eur. Kadangi CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės, o aiškindamas aptartas nuostatas sistemiškai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, jog tuo atveju, jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, netgi tuo atveju, jei prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos reikalingos ekspertizei atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, kilus pagrįstoms abejonėms, turėjo teisę atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti, todėl CPK nuostatų nepažeidė.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė