Teisėjas E. Baziulis                                                                         Civilinė byla Nr. 2S-354-372/2013

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01251-2012-4

  Procesinio sprendimo kategorija 118.5; 122.4

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nutraukta civilinė byla ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, pateikdamas ieškinį atsakovui R. L., trečiajam asmeniui R. L. dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. posėdžio metu gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino 2013 m. vasario 20 d. šalių sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą ir priteisė iš atsakovo R. L. 34,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 22,50 Lt žyminį mokestį valstybei. Sprendė, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių teisių ir interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) R. L. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad taikos sutartis neatitiko apelianto valios, apeliantas yra jauno amžiaus, neturi teisinių žinių, nesulaukė advokato pagalbos, kurios tikėjosi. Tvirtinama, kad apeliantas patyrė psichologinį spaudimą iš atsakovo pusės. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo mama šiuo metu yra bedarbė, o atsakovo finansinė padėtis yra gera.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, atsakovas R. L. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad taikos sutartis buvo sudaryta gera valia. Pažymi, kad nedarė apeliantui jokio psichologinio poveikio. Mano, kad apeliantas neišnaudojo visų galimybių pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) R. L. atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad apeliantas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 600 Lt kasmėnesinį išlaikymą nuo 2012-09-01 iki 2016-07-01, jį kasmet indeksuojant.

            Bylos duomenimis, vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau Tarnyba) 2012-08-08 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nusprendė nagrinėjamoje byloje apeliantui teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį (27 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. posėdžio metu gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir teismas ją patvirtino 2013 m. vasario 20 d. nutartimi.

            Apelianto skundo turinys patvirtina, kad apeliantas, teigdamas, jog taikos sutartis neatitiko tikrosios jo valios, siekia padidinti šalių sutartą apeliantui nuo 2013-03-01 iki tol, kol apeliantas mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau nei iki 24 m., atsakovo mokamą 250 Lt kasmėnesinę paramą.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Teismas pažymi, kad savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, jos sąlygas įvertina tik tiek, kiek yra būtina pagal CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas pasirašė taikos sutartį (103–104 b. l.), o 2013-02-20 teismo posėdžio metu paprašė teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir nurodė, jog jam yra žinomos šio procesinio veiksmo pasekmes (105 b. l.).

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybės, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, nepažeidė procesinių teisės normų.

Nors apeliantas skunde teigia, kad tik po teismo posėdžio pakalbėjęs su mama, suvokė, jog taikos sutartį sudarė prieš savo valią, bylos duomenimis, taikos sutartį pasirašė ir apelianto mama, kuri 2013-02-20 teismo posėdžio metu sutiko su taikos sutarties patvirtinimu, nurodžiusi, jog jai yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

Pažymėtina ir tai, kad 2013-02-20 teismo posėdžio metu dalyvavo apelianto atstovas profesionalus advokatas. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodeksą Lietuvos advokatai dalyvauja įgyvendinant teisingumą, atstovauja teisėtiems savo klientų interesams ir gina juos teisme (1.1 punktas), advokatai privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai (6.6 punktas). Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad šias savo pareigas apelianto atstovas vykdė netinkamai. Nors apeliantas teigia, kad nesulaukė tokios advokato pagalbos, kurios tikėjosi, apeliantas nesinaudojo LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo apeliantui suteiktomis teisėmis, tarp jų – kreiptis į tarnybą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo (įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Apeliantas, būdamas visiškai veiksniu ir universitete studijuodamas teisės mokslus, privalo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtis protingai (CK 1.6 straipsnis).

Teismas plačiau neanalizuoja apelianto skundo teiginių dėl jam atsakovo daryto psichologinio poveikio, kadangi šie teiginiai yra deklaratyvūs ir apelianto neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Taip pat teismas nevertina apelianto teiginių dėl bylos šalių finansinės padėties, kadangi tai nėra šios bylos skundo dalykas.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                    Birutė Simonaitienė