Civilinė byla Nr. e2A-148-302/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00426-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir mažosios bendrijos „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apskaita AG“ ieškinį atsakovams V. M. ir mažajai bendrijai „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. A. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apskaita AG“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ 93 774,89 Eur žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad V. M., eidamas ieškovės vadovo pareigas, pervedė savo įsteigtai įmonei MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ ieškovės lėšas už nesuteiktas paslaugas. Solidariai su atsakovu yra atsakinga ir sąskaitas už nesuteiktas paslaugas išrašiusi bei apmokėjimą priėmusi MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“. Abu atsakovus sieja bendri neteisėti veiksmai.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 24 d. ieškovė ir V. M. sudarė darbo sutartį Nr. 15, kurios pagrindu atsakovas ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. 2020 m. kovo 30 d. atsakovas įsteigė MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“, kurios veiklos tikslai yra identiški ieškovės veiklai: apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais; konsultacinė valdymo veikla; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ vadovu nuo įsteigimo momento tapo V. M. Po MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ įsteigimo atsakovas ėmė organizuoti reguliarų atsakovės sąskaitų už paslaugas išrašymą bei apmokėjimą ieškovės lėšomis, nors realių paslaugų neteikė, paslaugų poreikio nebuvo. MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ negalėjo suteikti paslaugų, nes joje dirbo tik 1 darbuotojas, išrašytomis sąskaitomis buvo pridengiamas neteisėtas ieškovės lėšų perkėlimas į atsakovo asmeninį verslą. Nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovai neteisėtai perkėlė 93 774,89 Eur, sąskaitos už 5 800 Eur liko neapmokėtos.

4.       2022 m. vasario 3 d. akcininko sprendimu atsakovas atšauktas iš vadovo pareigų dėl netinkamo pareigų vykdymo ir šio sprendimo neskundė. Perduodant įmonės dokumentus, nustatyta, kad ieškovės darbuotoja (buhalterė) atsakovo nurodymu atliko buhalterinės apskaitos darbus su įmonių UAB „Sanitex“, UAB „Pilaitės rutulita“, UAB „Arkietė“, UAB „Sevilex UAB“, UAB „Balticdecor“, UAB „Rutulita“ apskaitos dokumentais. Minėtos įmonės nėra ieškovės klientai. Tikėtina, kad atsakovas naudojo ieškovės darbuotojų paslaugas savo verslo (MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“) veiklai vykdyti ir tuo pažeidė fiduciarines pareigas.

5.       Ieškovės teigimu, kadangi žalą ieškovei atsakovai padarė kartu bendrais neteisėtais veiksmais ir gavo naudą (atsakovas yra MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ steigėjas), ieškovė prašė solidariai iš abiejų atsakovų priteisti 93774,89 Eur žalos atlyginimą. Atsakovas neįvardino aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios reikalingumą pasitelkti kitus darbuotojus, įmonėje dirbo 5 buhalteriai. Jei ieškovės veikloje būtų reikalingas papildomas buhalteris, buvo galima samdyti papildomą darbuotoją, tai būtų racionaliau, nes atsakovei MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ išmokėta suma dvigubai viršijo 7 darbuotojų darbo užmokesčio fondą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Apskaita AG“ solidariai iš atsakovų 93 774,89 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų G. A. pripažinti ieškovės faktiniu vadovu. Teismas nustatė, kad V. A. 2017 m. vasario 10 d. įgaliojimu G. A. įgaliojo ją atstovauti kaip ieškovės akcininkę, todėl G. A. dėmesys įmonės veiklai atitinka akcininko teisių įgyvendinimą.

8.       Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos elektroninių laiškų tarp atsakovo V. M. ir trečiojo asmens G. A. kopijos nepatvirtina susitarimo tarp ieškovės UAB „Apskaita AG“ ir atsakovės MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo fakto. Be to, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo G. A. nebuvo ieškovės faktiniu vadovu, o V. M. atsakovę MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ įsteigė 2020 m. kovo 26 d. ir įregistravo 2020 m. kovo 30 d., t. y. po 2020 m. kovo 7 d. elektroninio susirašinėjimo ir atsakovų nurodomos galimos susitarimo sudarymo datos, t. y. 2020 m. kovo 7 d. nebuvo nei vieno iš atsakovų nurodomų susitarimo dalyvių.

9.       Teismas konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti suteiktų paslaugų realumą, pavyzdžiui, pagal atskirų įmonių užsakymus ar sutartis parengtus buhalterinius dokumentus, atliktų darbų aktus, kurie buvo pateikti su ieškovės teikiamomis sąskaitomis, naudotos buhalterinės programos išrašus, be to, MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ išrašytose sąskaitose nėra nurodyta, kokios paslaugos ir kokiai įmonei buvo suteiktos. Teismo sprendime akcentuota, kad kadangi nebuvo nustatyta, jog tarp ieškovės ar G. A. bei V. M. ar MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ buvo sudarytas koks nors susitarimas, kurio pagrindu ieškovė būtų įgijusi pareigą atsiskaityti su MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“, tai ieškovės lėšos pagal MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ pateiktas sąskaitas buvo išmokėtos be teisėto pagrindo.

10.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu atsakovai veikė atstovaujami vieno asmens V. M., kuris buvo ir ieškovės vadovas ir atsakovės savininkas bei vienintelis darbuotojas, todėl tokiu būdu atsakovai bendrais veiksmais ieškovei sukėlė žalą, t. y. atsakovams taikė solidarią atsakomybę.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovai V. M. ir MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.       G. A. tiesiogiai dalyvavo ieškovės veikloje, vadovavo procesams, teikė valinius nurodymus atsakovui, todėl teismas negalėjo jo veiksmų kvalifikuoti kaip akcininko teisių įgyvendinimą. Tai, kad G. A. kontroliavo ieškovės veiklą ir vykdė faktinio vadovo funkcijas pagrindžia aplinkybė, jog jis turėjo prisijungimus prie ieškovės banko sąskaitų ir buhalterinės apskaitos programos. G. A. nuolat priiminėjo verslo sprendimus veikdamas kaip ieškovės faktinis vadovas.

11.2.       Esminės susitarimo sąlygos, be kita ko, kad paslaugos bus teikiamos per naujai įsteigiamą MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ buvo suderintos 2020 m. kovo 7 d. tarp atsakovo ir G. A., veikusio kaip faktinis ieškovės vadovas. Vien tai, kad 2020 m. kovo 7 d. atsakovė neegzistavo, tačiau tuo metu sutarus steigti mažąją bendriją, nėra pagrindo teigti, jog susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl paslaugų teikimo neegzistavo.

11.3.       Nėra pagrindo teigti, kad G. A. nežinojo apie lėšų pervedimą 2020 m. balandžio 10 d. atsakovei MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ ar kad jis nestebėjo ieškovės pinigų srautus po 2020 m. birželio mėn.

11.4.       Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad ieškovė nėra apmokėjusi sąskaitų už paslaugas, kurios nebuvo atliktos, o visos paslaugos, kurias apmokėjo ieškovė yra perduotos ir parduotos ieškovės klientams.

11.5.       17 281,59 Eur PVM mokestį ieškovė yra susigrąžinusi, todėl šių nuostolių nėra patyrusi. Ieškovė neprašė pripažinti atsakovės MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ sąskaitų pateiktų ieškovei neteisėtomis, jos laikytinos galiojančiomis, be to, ieškovė pripažino, jog yra susigrąžinusi 17 281,59 Eur PVM mokesčio, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti šios žalos dalies.

12.       

12.1.       Atsakovai apeliacinės instancijos teisme iš esmės siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo pilna apimtimi, t. y. apeliaciniame skunde atsakovai iš esmės tik pakartotinai išdėsto savo poziciją dėl ginčo esmės bei pateikia savo subjektyvų tam tikrų byloje esančių įrodymų vertinimą, kuris yra priešingas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

12.2.       Apeliantai neįrodinėja, kokias ir kam konkrečiai atsakovė ieškovės naudai teikė paslaugas, ar ieškovės veiklai reikėjo tokių paslaugų teikimo, kodėl to negalėjo atlikti pati ieškovė. Jeigu ieškovės veikla būtų reikalavusi papildomų resursų, šį poreikį ieškovė galėjo racionaliai ir ekonomiškai išspręsti pasitelkdama papildomą personalą, kadangi ieškovės išlaidos darbo užmokesčiui yra mažesnės nei atsakovės MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ ieškovei išrašytose sąskaitose nurodyti įkainiai.

12.3.       Ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jai kils pareiga grąžinti į biudžetą nepagrįstai atskaitytą pirkimo PVM sumą, todėl žalos dydžio nėra pagrindo mažinti PVM suma.

12.4.       Atsakovai nepagrindė savo pozicijos, kad trečiasis asmuo buvo faktiniu ieškovės vadovu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Apskaita AG“ įsteigta 2010 m. sausio 22 d. Bendrovės vadovu nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. buvo G. A., nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. vasario 3 d. vadovu buvo atsakovas V. M., o nuo 2022 m. vasario 3 d. vadovu yra G. A. Akcininku nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2011 m. kovo 22 d. buvo G. A., o nuo 2011 m. kovo mėnesio akcininke yra V. A.

15.       Atsakovas V. M. 2020 m. kovo 26 d. įsteigė ir 2020 m. kovo 30 d. viešame registre įregistravo atsakovę MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“, kurios vadovu yra V. M. Šioje bendrovėje dirbo vienas darbuotojas. Atsakovė MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ ieškovei nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitų faktūrų bendrai 99 997,38 Eur sumai, iš kurių 93 774,89 Eur ieškovės apmokėta, o 5 800 Eur nėra apmokėta. Ieškovė prašo priteisti 93 774,89 Eur žalos atlyginimą iš atsakovų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Apeliantai teigia, kad trečiasis asmuo G. A. tiesiogiai dalyvavo ieškovės veikloje, vadovavo procesams, teikė valinius nurodymus atsakovui, t. y. G. A. kontroliavo ieškovės veiklą ir vykdė faktinio vadovo funkcijas. Apeliantų vertinimu, aplinkybė, kad G. A. turėjo prisijungimus prie ieškovės banko sąskaitų ir buhalterinės apskaitos programos, patvirtina, jog jis veikė kaip faktinis vadovas.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės UAB „Apskaita AG“ vadovu nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. vasario 3 d. vadovu buvo atsakovas V. M.

18.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės UAB „Apskaita AG“ akcininkė V. A. 2017 m. vasario 10 d. įgaliojimu suteikė teisę G. A. atstovauti ją, gauti informaciją apie įmonės ūkinę veiklą, susipažinti su įmonės dokumentais, dalyvauti akcininkų susirinkimuose su balsavimo teise. Iš į bylą pateiktų 2019 – 2020 metų elektroninių laiškų tarp atsakovo ir trečiojo asmens matyti, kad trečiasis asmuo G. A. teiraujasi atsakovo V. M. dėl bendrovės finansinės padėtis, jos skolų, aptaria finansinės atskaitomybės dokumentų rengimą, perspektyvas didinti bendrovės finansinį kapitalą. Be to, pateiktame kredito įstaigos „Luminor Bank AS“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. rašte pažymėta, kad G. A. teisę atlikti UAB „Apskaita AG“ operacijas atsakovas V. M. panaikino 2020 m. birželio 2 d.

19.       Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apskųstame teismo sprendime padaryta išvada, kad G. A. faktiškai nevadovavo įmonei ir nedarė esminės įtakos įmonės valdymui, t. y. atsakovai neįrodė, jog trečiasis asmuo atliko juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priėmė juridinio asmens vadovui pagal kompetenciją priskirtus sprendimus. Priešingai, esant nustatytai aplinkybei, kad akcininkė V. A. 2017 m. vasario 10 d. įgaliojimu suteikė teisę G. A. atstovauti ją, gauti informaciją apie įmonės ūkinę veiklą, susipažinti su įmonės dokumentais, konstatuotina, jog G. A. atlikti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 ir 18 straipsniuose numatytų akcininko teisių įgyvendinimą. Kaip minėta, atsakovas V. M. 2020 m. birželio 2 d. panaikino trečiojo asmens teisę atlikti bankines operacijas iš ieškovės banko sąskaitos, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad trečiasis asmuo turėjo prisijungimus prie ieškovės banko sąskaitų ir buhalterinės apskaitos programos, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis veikė kaip faktinis vadovas. Apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų argumentų bei įrodymų, paneigiančių šias išvadas, todėl apeliantų argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

21.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, jog ieškovė nėra apmokėjusi sąskaitų už paslaugas, kurios nebuvo atliktos, o visos paslaugos, kurias apmokėjo ieškovė, yra suteiktos. Be to, apeliantai nurodo, kad G. A. turėjo žinoti apie lėšų pervedimą 2020 m. balandžio 10 d. atsakovei MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ ieškovei nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 99 997,38 Eur sumai, iš kurių 93 774,89 Eur ieškovės apmokėta, o 5 800 Eur nėra apmokėta.

23.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinį, sprendžia, kad šie pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovei paslaugos buvo suteiktos. Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kokios paslaugos ir kokiai įmonei buvo suteiktos, nėra įvardinta, ar jos išrašytos už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių suteiktų paslaugų pagal PVM sąskaitas faktūras realumą, t. y. klientų užsakymus ar sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo, atliktų darbų aktų, kurie būtų pateikti su ieškovės teikiamomis PVM sąskaitomis faktūromis, naudotos buhalterinės programos išrašų (CPK 178 straipsnis).

25.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

26.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovams nepateikus į bylą įrodymų, pagrindžiančių paslaugų suteikimo faktą ieškovei, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad visos paslaugos, kurias apmokėjo ieškovė, yra suteiktos. Kaip minėta, atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad ieškovei paslaugos, už kurias ji atsiskaitė su atsakove, buvo suteiktos, tačiau šios procesinės pareigos atsakovai neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės lėšos pagal atsakovės MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras išmokėtos nesant tam pagrindo. Šios nutarties 20 punkte konstatavus, kad trečiasis asmuo G. A. neveikė kaip faktinis ieškovės vadovas, nėra pagrindo pripažinti apeliacinio skundo argumento, jog G. A. turėjo žinoti apie ieškovės lėšų pervedimą atsakovei MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“, pagrįstu, kadangi minėtam asmeniui nekyla juridinio asmens valdymo organo pareigos, numatytos teisės aktuose, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje.

27.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės egzistavo, kadangi esminės sąlygos dėl paslaugų teikimo per MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ buvo suderintos 2020 m. kovo 7 d. tarp atsakovo ir G. A., veikusio kaip faktinis ieškovės vadovas, teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, jog G. A., nebūdamas ieškovės faktiniu vadovu, neturėjo kompetencijos sudaryti tokį susitarimą. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas V. M. atsakovę MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ įsteigė 2020 m. kovo 26 d. ir įregistravo viešame registre 2020 m. kovo 30 d., t. y. po 2020 m. kovo 7 d., todėl įrodinėjamo susitarimo sudarymo metu neegzistavo viena iš jo šalių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovo ir trečiojo asmens 2020 m. kovo 7 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina faktą, jog tarp juridinių asmenų buvo sudarytas susitarimas dėl atsakovės paslaugų teikimo ieškovei.

28.       Apeliaciniame skunde kvestionuojamas priteistos žalos dydis, nurodant, kad 17 281,59 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį ieškovė yra susigrąžinusi, todėl šių nuostolių nėra patyrusi ir nėra pagrindo priteisti šios žalos dalies. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

29.       Pasisakant dėl bylos apeliantų argumento, susijusio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) priteisimu ar nepriteisimu, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo ir jį plėtojantį Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, kad apskaičiuota žalos atlyginimo suma negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 1.1 straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, antai ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai, ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos, ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui. Be to, mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Taigi, bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Dėl to konstatuota, kad, priteisiant žalos atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-789-912/2022). 

30.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą kasacinio bei apeliacinės instancijos teismų jurisprudencijoje pateiktą išaiškinimą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė 93 774,89 Eur patirtos žalos dydį ir nėra pagrindo jo mažinti pridėtinės vertės mokesčio dydžiu (Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

31.               Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantų apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

33.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovų V. M. ir MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“ apeliacinis skundas atmetamas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

34.       Ieškovė UAB „Apskaita AG“ pateikė prašymą priteisti 2 153,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

35.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės UAB „Apskaita AG“ teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. vasario mėnesį, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 799 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 338,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, ieškovei priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1 076,90 Eur (2 153,80 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

36.       Trečiasis asmuo G. A. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir mažosios bendrijos „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 305527194, lygiomis dalimis po 1 076,90 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis eurus ir 90 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Apskaita AG“, juridinio asmens kodas 302474384.

Teisėjos                                                     Romualda Janovičienė

                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Aldona Tilindienė