ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. spalio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julisa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-141-476/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julisa“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus rašto panaikinimo, tretieji asmenys – K. Ž., G. Ž., E. Š., M. Z., V. Z., A. P., A. G., B. S., uždaroji akcinė bendrovė „Gristoma“, uždaroji akcinė bendrovė „Jaujupis“, uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių šilumos tinklai“, mažoji bendrija „Viduklės odontologijos klinika“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julisa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovei  Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriaus rašto Nr. 11SD-851-(14.11.104) panaikinimo. Teismo prašė: 1) panaikinti 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriaus raštą Nr. 11SD-851-(14.11.104); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyrių pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal ieškovės prašymą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. ji ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyrius sudarė Susitarimą dėl 2007 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. N72/07-0146 pakeitimo. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyrių, prašė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau ieškovei buvo įteiktas 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriaus raštas Nr. 11SD-851-(14.11.104) dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pagrindinis motyvas atsisakyti tenkinti prašymą yra ta aplinkybė, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas pastatų bendrasavininkiams, o kartu su prašymu pateiktas planas yra be bendrasavininkių parašų, todėl negali būti tvirtinamas.

3.       Ieškovė nurodė, kad teisinis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas nurodyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 37 ir 38.4.5. punktai. Ieškovė pažymėjo, kad 37 punktas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra panaikintas, todėl niekaip negali sudaryti atsisakymo tenkinti ieškovės prašymą teisinio pagrindo; 38.4.5. taisyklių punktas kaip teisės normos reguliavimo subjektus nurodo tik žemės sklypo savininkus arba jų įgaliotus asmenis. Ieškovė akcentavo, kad šiuo atveju nuomininkai yra sutapatinami su savininkais, tad teisės norma taikoma neteisėtai, subjektams (nuomininkams) yra sukuriamos teisės, kurių jie negali turėti. Ieškovės vertinimu, atsisakymui tenkinti jos prašymą teisinio pagrindo tiesiog nėra, o atsisakymas grindžiamas asmenine asmens, vykdančio viešo administravimo subjekto funkciją, nuomone.

4.       Ieškovė nurodė, kad jos prašymą atsisakyta tenkinti, nurodžius ir kitas teisės normas, tačiau vienos iš jų reguliuoja tik institucijos darbą ir nesusijusios su prašymo dalyku, o kitos normos išvardintos tik pavadinimais, nenurodant konkrečių straipsnių ar punktų, tad iš esmės ieškovės prašymą atsisakyta tenkinti neegzistuojant jokiam teisiniam pagrindui.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad prašyme nurodytą objektą ji nuosavybės teise valdo vienasmeniškai, prašomo objekto ribos yra tik po vienasmeniškai ieškovei priklausančiu statiniu, tad ieškovei yra nesuvokiama, apie kieno ir kokią bendrosios nuosavybės formą yra pasisakoma, atsisakant tenkinti jos prašymą.

6.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 72/07-0146 ieškovei iki 2022 m. sausio 2 d. buvo išnuomota 5,8211 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis – 2, 3437 ha prie nuosavybės teise esančių pastatų (statinių), įregistruotų Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sklypo dalis buvo išnuomota pagal 2000 m. vasario 20 d. V. N. įmonės parengtą 58211 m² žemės sklypo planą.

7.       Atsakovė nurodė, kad 2018 m. spalio 1 d. UAB „Solaneksa“ parengė naują šio žemės sklypo planą, pagal kurį sklypo plotas sudaro 58219 m². Atsižvelgiant į šį planą ir į UAB „Solaneksa“ paaiškinimą, 2018 m. gruodžio 20 d. susitarimu Nr. 11SŽN-324-(14.11.55.) buvo pakeista žemės sklypo dalies nuomos sutartis, sudaryta su ieškove, pakeičiant nuomojamos sklypo dalies plotą iš 2,3437 ha į 2,3445 ha. Likęs žemės sklypo plotas – 3,4774 ha dalimis yra išnuomotas kitiems šiame sklype esančių pastatų (statinių) savininkams: MB „Viduklės odontologijos klinika“, K. Ž., G. Ž., E. Š., M. Z. ir V. Z., A. P., A. G., UAB „Jaujupis“, UAB „Raseinių šilumos tinklai“, B. S..

8.       Atsakovė nurodė, kad 2019 m. vasario 11 d. UAB „Julisa“ pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriui pakeisti nuomos sutartį, vadovaujantis statinių nuosavybės teise, bei 2019 m. sausio 21 d. sklypo naudojimosi tvarkos planu, parengtu UAB „Solaneksa“. Pagal šį planą – ieškovei išskirta sklypo dalis padidėja nuo 2,3445 ha iki 3,4699 ha. Šis bendras viso žemės sklypo planas buvo suderintas tik su vienu iš nuomininkų – UAB „Julisa“ ir nesuderintas su kitais žemės sklypo nuomininkais. Atsakovė 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. 11SD-541-(14.11.104.) ir 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 11SD-851-(14.11.104.) informavo ieškovę, kad negali tenkinti prašymo pakeisti nuomos sutartį, kadangi šis planas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų, nes planas nėra suderintas (pasirašytas) kitų bendrasavininkių.

9.       Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 33 punktą , kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37 punkte, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 38 punkte nurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti rengiami žemės sklypų planai. Vienas iš tokių reikalavimų – planas turi būti suderintas žemės savininkų. Pasirašydami žemės sklypo plane, savininkai patvirtina, kad sutinka su žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Kadangi Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad nuomojamų sklypo dalių plotas nustatomas pagal 8 punkte nustatyta tvarka parengtą planą, o Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad šis planas turi atitikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, todėl Kadastro nuostatų 37 punkte ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 38 punkte nustatyti reikalavimai žemės sklypo planui, taip pat ir reikalavimas suderinti sklypo planą turi būti taikomas ir rengiant bendrą nuomojamo žemės sklypo, kuriame yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), planą. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų reikalavimus, keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotais atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformavus vieną 5,8219 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, gali būti išnuomotos šių statinių ar įrenginių savininkams pagal kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą žemės sklypo planą. Todėl ieškovei pateikus teisės aktų nustatyta tvarka parengtą nurodyto žemės sklypo planą, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuomojamos šio žemės sklypo dalies ir nuomos sutarties pakeitimo.

10.       Atsakovės vertinimu, 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriaus raštas Nr. 11SD-851-(14.11.104) yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti.

11.       Trečiasis asmuo B. S. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad statiniai, kuriems ieškovė prašo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovės yra valdomi vienasmeniškai, t. y. subjektų, kurie galėtų daryti įtaką disponuoti valdymo teise, nėra. Nėra objektyvių požymių, kad ieškovės reikalavimas prieštarauja įstatymams, jos reikalavimų apimtis yra tokia, kiek yra būtina savininkui naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Šiuo atveju savininkės valia yra aiškiai išreikšta, įstatymu nėra draudžiama pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, teismo sprendimo, draudžiančio tai daryti, nėra, tad akivaizdu, kad institucija, turinti vykdyti teisėtą ieškovės reikalavimą, tiesiog piktnaudžiauja savo teisėmis. Be to – institucijos atsisakymas tenkinti ieškovės reikalavimą yra pagrįstas negaliojančiomis teisės normomis.

12.       Tretieji asmenys M. Z., V. Z., E. Š., A. P. atsiliepimuose prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, kadangi jo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir pažeidžia trečiųjų asmenų teises bei interesus. Trečiųjų asmenų vertinimu, ieškovė pareikštu ieškiniu siekia pakeisti atsakovės ir ieškovės sudarytos žemės sklypo dalies nuomos sutartį, nustatant naują žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp žemės sklypo nuomotojų. Ieškovės pateiktas planas ne tik kad neatitinka įstatymo normų, teismų praktikos, juo yra keičiamos ir žemės sklype nustatytos servituto ribos bei neteisėtai žemės sklypo nuomininkams sumažinama žemės sklypo naudojimosi dalis pagal jų sudarytas nuomos sutartis. Tretieji asmenys pažymėjo, kad jiems ieškovės naujas planas susipažinimui ir suderinimui pateiktas nebuvo. Tretieji asmenys akcentavo, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių nei pozityvių padarinių. Tretieji asmenys nurodė, kad ieškovės prašymas dėl žemės sklypo nuomos pakeitimo neatitinka 2020 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir 2020 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų.

13.       Trečiasis asmuo G. Ž. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės raštas yra išsamus ir pagrįstas teisės aktais; valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama savo nuožiūra, kaip siekia įrodyti ieškovė. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovės pateiktame plane, kuris įvardintas kaip žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, yra grafa parašams; ieškovė, kreipdamasi į atsakovę, siekia pakeisti nuomos sutartį sau naudingomis sąlygomis be kitų to paties sklypo nuomininkų žinios ir sutikimo.

14.       Trečiasis asmuo K. Ž. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žemės sklypo nuomininkai yra išvardinti, tačiau jų sutikimai dėl suprojektuotos naudojimosi tvarkos nėra išreikšti, nors plane yra parašams skirta grafa. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė, nesilaikydama įstatymų reikalavimų, ignoruodama kitų to paties žemės sklypo nuomininkų interesus, reikalauja priimti sprendimą, prieštaraujantį ne tik galiojantiems įstatymas, bet ir protingumo bei teisingumo principams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės UAB „Julisa“ patikslintas ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės trečiojo asmens G. Ž. naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens K. Ž. naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens E. Š. naudai 1101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiųjų asmenų M. Z. ir V. Z. naudai 1101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens A. P. naudai 1101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 98,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

16.       Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 37 punktas, kaip teisingai patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. neteko galios. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos R. skyrius 2019 m. kovo 18 d. rašte, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal ieškovės pateiktą prašymą, vadovavosi ne minėtų taisyklių 37 punktu, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 37 punktu, kuris yra galiojantis ir numato reikalavimus, pagal kuriuos, atlikus kadastrinius matavimus, sudaromi žemės sklypų planai.

17.       Teismas nurodė, kad nors teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kad žemės naudojimo tvarkos planas turi būti derinamas ne tik su savininkais, bet ir žemės sklypo naudotojais (šiuo atveju nuomininkais), tačiau sisteminis teisės aktų nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad rengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas turi būti derinamas ir su žemės sklypo naudotojais, turinčiais šiame objekte nekilnojamąjį turtą; toks sisteminis teisės aktų aiškinimas atitinka tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek ir racionalios žemėnaudos bei proporcingumo principus.

18.       Teismas nurodė, kad valstybė, kaip žemės savininkė, dalį nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių (teisę naudoti žemės sklypą pastatų savininkų poreikiams tenkinti) nuomos sutarčių pagrindais perdavė kitiems asmenims (tretiesiems asmenims), taip savo valia apribodama savo turimą nuosavybės teisę. Tretieji asmenys yra pastatų, esančių valstybei priklausančiame žemės sklype, savininkai, todėl jų interesai byloje kildinami iš pastatų, esančių minėtame žemės sklype, valdymo nuosavybės teise.

19.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės ir kitų žemės sklypo naudotojų valia, rengiant ginčo planą, buvo derinama, atsižvelgiant į racionalios žemėnaudos principus, į nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką, žemės sklypo naudotojų išsakytus poreikius, interesą atitinkamu būdu prieiti prie tam tikrų statinio dalių ir pan. Teismas nurodė, jog nors ieškovė ir teigia, kad parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nepažeidžia žemės sklype esančių statinių naudotojų (trečiųjų asmenų) teisių ar teisėtų interesų, nes jiems yra sudarytos visos galimybės patekti prie jų valdomų pastatų ar kitų statinių, juos aptarnauti ir eksploatuoti, tačiau tiek iš trečiųjų asmenų bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų, tiek byloje nesant duomenų, kad buvo imtasi objektyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti žemės sklypo naudotojų valią, rengiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, toks ieškovės elgesys liudija galimą jos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą turima teise.

20.       Teismas akcentavo, kad ieškovė Žemės tarnybai pateikė UAB „Solaneksa“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiau jis neatitinka nurodytų nuostatų ir taisyklių reglamentavimo, t. y. šis sklypo planas nėra suderintas su kitais žemės sklypo nuomininkais. Teismas sprendė, kad žemės sklypo savininkė – valstybė, atstovaujama atsakovės, sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartis, perdavė tretiesiems asmenims nuosavybės teisių dalį, t. y. naudojimosi žemės sklypo dalimis teisę, todėl ieškovė parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą privalėjo suderinti su visais valstybinės žemės sklypo naudotojais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) UAB „Julisa“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, sprendimas buvo priimtas sutrumpintais motyvais. Skundžiamu sprendimu neatskleistos ir neišnagrinėtos pagrindinės ginčo aplinkybės, sudarančios tikruosius teisinius ieškovės lūkesčius.

21.2.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, išėjo iš ieškinio ribų ir nagrinėjo ieškovės pateiktą ieškinį ar patikslintą ieškinį, bet išnagrinėjo ir patenkino trečiųjų asmenų reikalavimus įteisinti neteisėtai trečiųjų asmenų naudojamą ieškovės turtą (aikštelę). Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje yra nepagrįstas teisiškai bei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. UAB „Julisa“ prašomas tvirtinti ir netvirtinamas žemės sklypo planas yra tik po UAB „Julisa“ priklausančia aikštele, todėl jokių trečiųjų asmenų interesų nėra, kadangi teisinis santykis yra tik tarp valstybinės žemės tvarkytojo ir privataus statinio savininko, o santykio matmenys yra tik valstybinės žemės dalis, esanti po statiniu, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), neturi ir net teoriškai negali turėti jokių trečiųjų asmenų interesų bei tuo labiau juos pažeisti. Tretieji asmenys po UAB „Julisa“ esančiu statiniu negali turėti jokių teisių ar pareigų, ieškovės prašomo patvirtinti žemės sklypo plano patvirtinimas ir atmetimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, todėl jų dalyvavimas procese yra neteisėtas.

21.3.                      Prašomos pakeisti sutartį valstybinės žemės sklypo ribos sutampa su ieškovės vienasmeniškai (asmeninės nuosavybės teise) valdomos aikštelės ribomis, todėl teisinis santykis yra tik tarp valstybinės žemės tvarkytojo ir pastato savininko. Aikštelės kokybės motyvas negali būti pagrindas atmesti ar tenkinti ieškinį. UAB „Julisa“ tam tikrų matmenų aikštelę įsigijo teisėtai, žemė po visu aikštelės plotu priklausė valstybei, todėl bet kokios trečiųjų asmenų pretenzijos į valstybinę žemę, esančią po privačiu statiniu, negali būti pagrįstos nei teisės aktais, nei tuo labiau nuomone. Daugelis trečiųjų asmenų pabrėžtinai pažymėjo, kad jei būtų žinoję, kad aikštelė priklauso UAB „Julisa“, pastatų visai nebūtų pirkę. Šiuo atveju tretieji asmenys pažymi, kad įsigijo nekilnojamąjį turtą, sudarę sandorį iš esmės suklydus, ir suklydimas, trečiųjų asmenų nuomone, yra esminis, tai yra toks, kad sandorio nebūtų sudarę arba būtų jį sudarę iš esmės kitokiomis sąlygomis. Teismas šiuos argumentus tiesiog praleido, apie juos nepasisakė, tačiau šios aplinkybės yra itin svarbios bylai išspręsti teisingai. Tai visiškai atitinka CK 1.90 straipsnio dispoziciją ir sudaro galimybę ne pretenduoti į po ieškovės aikštele esančią valstybinę žemę, bet panaikinti sandorį, kaip sudarytą dėl suklydimo. Sandorio sudarymo suklydus aplinkybė negali sukelti UAB „Julisa“ jokių teisinių pasekmių dėl to, kad UAB „Julisa“ nepardavė jokio nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims, nedavė jokios dingsties pretenduoti į valstybinę žemę, esančią po privačiu statiniu. Teismo vadinami bendrasavininkiai nėra jokie bendrasavininkiai, o trečiųjų asmenų teisių UAB „Julisa“ nepažeidžia, o jos yra pažeistos turtą tretiesiems asmenims pardavusių asmenų.

21.4.                      Teismas sprendime tiek dėstomojoje, tiek ir motyvacinėje dalyse akcentuoja aikštelės būklę. Aikštelė yra UAB „Julisa“ įsigytas turtas, jos matmenys yra apibūdinami ne susidėvėjimu ar trečiųjų asmenų nuomone, o įsigijimo dokumentais bei išviešintais duomenimis. UAB „Juslisa“ pagal savo finansines galimybes atliko aikštelės paprastąjį remontą. Byloje nėra ieškovės reikalavimo nustatyti aikštelės kokybę, byloje nėra atsakovės atsikirtimo, kad aikštelės nėra, o yra tik laisva valstybinė žemė, todėl teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, kas yra absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas.

21.5.                      Ieškovei nėra priimtinas teisės aiškinimas, kai neatsakoma į pagrindinį klausimą ir teismas, nesiremdamas teise, tiesiog paaiškina, kad viskas gerai todėl, kad viskas gerai. Joks sisteminis ar nesisteminis teisės aiškinimas negali atsakyti, kaip teisėtai po privačiu statiniu, priklausančiu vienam asmeniui, atsirado kitų subjektų interesų. Ieškovei įsigijus aikštelę, žemė po ja buvo valstybinė, o dabar ši žemė išnuomota tretiesiems asmenims, nors teisėto būdo atsirasti trečiųjų asmenų interesams valstybinėje žemėje po privačiu statiniu nėra.

21.6.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, joks kitas subjektas neturi teisės ir negali pretenduoti į statiniu užstatytą valstybinę žemę, todėl teismo motyvai dėl trečiųjų asmenų interesų yra iš esmės niekiniai. Teismas praktiškai įtvirtina naują valstybinės žemės įsigijimo būdą – užtenka pamekenti teisme, kad „naudojau“, „galvojau“ ir, pasirodo, to užtenka, kad teisėtam pretendentui reiktų gauti sutikimą.

21.7.                      Atsakovės atstovas elgiasi nesąžiningai, nuslėpdamas tikrąsias atsakovės pozicijas, motyvus bei teisės aktus ir sąmoningai klaidina teismą, siekdamas pateisinti neteisėtą ir niekuo nepagrįstą atsisakymą tvirtinti žemės sklypo planą.

21.8.                      Teismas sprendimo motyvacine dalimi įvertino niekaip teisiškai neargumentuotas ir prieštaraujančius įstatymui atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicijas, tačiau ieškovės proceso metu išsakytų argumentų ir raštu pateiktų baigiamųjų kalbų nevertino. Sprendime akivaizdu, kad teismas remiasi poįstatyminiais aktais ir trečiųjų asmenų pozicija, tačiau visiškai ignoruoja kodeksą ir įstatymus, ieškovės reikalavimo, paremto kodeksu ir įstatymu, nevertina. Ieškovė bylos eigoje ir baigiamosiose kalbose, teismui pateiktose raštu, nurodė, kad reikalavimus grindžia CK 6.551 straipsnio 2 dalies imperatyvia nuostata apie tai, kad valstybinei žemei, esančiai užstatytais statiniais ar įrenginiais, priklausančiais fiziniams ar juridiniams asmenims, yra taikomas kitoks teisinis reguliavimas – ji išnuomojama ne aukciono būdu ir tik virš valstybinės žemės esančių statinių savininkui. Teismas sprendime apie šios teisės normos taikymą nepasisako. Šiuo atveju reikalavimas taikyti CK teismo yra neišnagrinėtas, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovė bylos eigoje ir baigiamosiose kalbose, teismui pateiktose raštu, nurodė, kad reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, kurios imperatyviai pasisako apie tai, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Teismas niekaip nevertino ieškovės baigiamosiose kalbose raštu išdėstyto reikalavimo taikyti įstatymą, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovė bylos eigoje ir baigiamosiose kalbose, teismui pateiktose raštu, nurodė, kad reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Teismas ieškovės reikalavimo motyvacinėje dalyje niekaip nevertino, kas rodo, kad teismas ieškinio neišnagrinėjo ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovė baigiamosiose kalbose, teismui pateiktose raštu, rėmėsi įvairia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kokiems ieškinio reikalavimams pagrįsti naudoja šiuos teisės šaltinius, tačiau teismas sprendime apie tai visiškai nepasisakė ir ignoravo pareigą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vienodinti teisės taikymą, priėmė sprendimą, kuris yra kardinaliai priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

22.       Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nebuvo suderintas su kitais bendrasavininkiais, t. y. neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriaus raštas Nr. 11SD-851-(14.11.104) yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Atsakovė pažymėjo, kad nenustačius, ar žemės sklypo dalis, kurią prašo išnuomoti UAB „Julisa“, gali būti išnuomota, kaip naudojama kitos paskirties žemės sklypo dalis, negalima prašyti teismo įpareigoti R. skyrių pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal pateiktą ieškovės prašymą ir prie jo pridėtą žemės sklypo planą. Atsakovė nurodė, jog pakeitus nuomos sutartį su ieškove pagal jos pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą UAB „Solaneksa“, keistųsi ir trečiųjų asmenų nuomojamos sklypo dalys, todėl toks pakeitimas tiesiogiai susijęs su jų interesais.

23.       Trečiasis asmuo B. S. atsiliepime į ieškovės skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad ieškovės ieškinys atmestas nepagrįstai, nesilaikant įstatymų. Pažymėjo, jog sutinka ir palaiko ieškovės apeliacinį skundą, kiekvieną iš apeliaciniame skunde nurodytą motyvą laiko pagrįstu ir teisiškai argumentuotu. Trečiasis asmuo nurodė, kad teismas apie jos poziciją sprendime nepasisakė, o sprendimo motyvacinėje dalyje vertino tik tuos trečiuosius asmenis, kurių pozicija yra palanki atsakovei, todėl byla, trečiojo asmens vertinimu, nėra išnagrinėta nešališko teismo.

24.       Tretieji asmenys M. Z., V. Z., E. Š., A. P. atsiliepimuose į ieškovės skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su trečiaisiais asmenimis atsakovė yra sudariusi žemės sklypo nuomos sutartis. Pažymėjo, jog ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu siekia pakeisti atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytas žemės sklypo dalies nuomos sutartis, nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp žemės sklypo nuomotojų pagal pateiktą 2019 m. sausio 21 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris ne tik, kad neatitinka įstatyminių normų ir teismų praktikos, bet pagal jį yra keičiamos ir žemės sklype nustatytos servituto ribos bei neteisėtai tretiesiems asmenims sumažinama žemės sklypo naudojimosi dalis pagal jų sudarytas nuomos sutartis. Tretieji asmenys pažymėjo, kad jiems, kaip žemės sklype esančių statinių savininkams ir žemės sklypo nuomininkams, ieškovės naujas planas susipažinimui ir suderinimui siųstas nebuvo. Trečiųjų asmenų vertinimu, ieškovė nenurodė jokių juridinių pagrindų, dėl kurių jos ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis turėtų būti pakeista ir nustatoma nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pagal ieškovės pateiktą naują planą naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tik ieškovės interesus ir vienareikšmiškai pažeidžia kitų žemės sklypo nuomininkų interesus, kadangi jiems sumažinamos žemės sklypo naudojimosi ribos (plotas). Tretieji asmenys nurodė, kad ieškovės prašymas su priedais atsakovei dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo neatitinka teisės aktų reikalavimų; ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį pagal ieškovės prašymą negali būti patenkinti, kadangi tai pažeistų teisės normų imperatyvus.

25.       Trečiasis asmuo G. Ž. atsiliepime į ieškovės skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas privalėjo inicijuoti trečiųjų asmenų įtraukimą į procesą, nes valstybė, atstovaujama atsakovės, būtent su trečiaisiais asmenimis, nuosavybės teisėmis valdančiais nekilnojamąjį turtą valstybei priklausančiame žemės sklype, yra sudariusi ilgalaikes valstybinės žemės nuomos sutartis. Tretieji asmenys išsinuomotomis žemės sklypo dalimis naudojasi savo ūkinės veiklos vykdymui. Šių asmenų neįtraukimas į procesą neabejotinai pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Trečiasis asmuo akcentavo, kad teismas sprendime pagrįstai pasisakė, jog byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar UAB „Julisa“ rengiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, buvo būtina gauti trečiųjų asmenų, kitų nekilnojamojo turto, esančio šiame žemės sklype, savininkų ir žemės sklypo dalies naudotojų sutikimą. Sprendime akcentuojama, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, rengdama žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, būtų derinusi tą planą su kitais žemės sklypo naudotojais. Galimai ieškovė, kreipdamasi į teismą ir neįtraukdama žemės sklypo nuomininkų į procesą trečiaisiais asmenimis, siekė ginčą išspręsti tretiesiems asmenims apie tai nežinant. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad teismas, aprašydamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, išvardijo visus byloje esančius įrodymus, apžvelgdamas ir abiejų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų turinį, tačiau nepadarė jokių išvadų dėl aikšteles būkles, nes bylos esmė buvo ne aikštelės būklė ar teisinė priklausomybė, o tai, ar pagrįstai 2019 m. kovo 18 d. atsakovės raštu buvo atmestas UAB „Julisa“ prašymas pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį pagal UAB „Solaneksa“ parengtą valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nesuderinus šio plano su kitais žemės sklypo nuomininkais.

26.       Trečiasis asmuo K. Ž. atsiliepime į ieškovės skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovei iš VĮ „Registrų centras“ išrašo buvo žinomas jos išsinuomotas žemės sklypo plotas, pagal UAB „Solaneksa“ parengtą naudojimosi tvarkos planą, trečiojo asmens nuomojamo žemės sklypo plotas ženkliai sumažėja. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, rengdama žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jį būtų derinusi su kitais žemės naudotojais. Trečiasis asmuo nurodė, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi, tarp bendraturčių teisminių ginčų nebuvo kilę, tvarkos keitimas gali sukelti (priklausomai nuo konkrečių aplinkybių) daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių. Trečiojo asmens vertinimu, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad prie apeliacinio skundo yra pridedami teisės aktai, kuriais šalys nesirėmė pirmosios instancijos teisme, tačiau aplinkybė, kad atsakovė proceso metu nesielgs sąžiningai, išaiškėjo pirmosios instancijos procesui pasibaigus, todėl teikiami teisės aktai ir motyvai prijungtini ir vertintini apeliacinio proceso metu.

29.       Ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyrius 2019 m. spalio 7 d. yra pateikęs išvadą Nr. lAV-7-(9.10.) dėl NŽT veiklos sričių, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė. Išvados 2 punkte yra pasisakoma dėl sprendimų lengvatine (ne aukciono) tvarka išnuomoti naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju akivaizdus asmens, atstovavusio NŽT teismo proceso metu, nesąžiningumo pavyzdys – tarnyba viešai deklaruoja siekį atsikratyti korupcinių ryšių, o asmuo teisme visai priešingai – teikia poziciją, kuri yra priešinga imperatyvioms teisės normoms, siekia įteisinti korupcinius ryšius.

30.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija rašte Nr. 3IN-1103(8.1) dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacijų vykdymo, papildomai adresuoto Vyriausybei, atsiskaito prieš kontroliuojančias valstybines institucijas ir viešai deklaruoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto imperatyvą bei skelbia poziciją apie tai, kad valstybinei žemei, esant užstatytai fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais statiniais ar įrenginiais, valstybinė žemė nuomojama ne aukcionu būdu statinių ar įrenginių savininkams. Ieškovė akcentavo, kad atsakovės atstovas teisme sutiko, kad aikštelė priklauso UAB „Julisai“, tačiau klaidino teismą, nuslėpdamas tikrąją atsakovės poziciją.

31.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

32.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad rašytinių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

         Dėl faktinių bylos aplinkybių

33.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Julisa“ nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), pastatas – kavinė (duomenys neskelbtini), pastatas – kontora (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis (duomenys neskelbtini), pastatas – kontrolinis pervažiavimo punktas (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (tvora, kiemo aikštelė) (duomenys neskelbtini), pastatas – katilinė su sandėliu (duomenys neskelbtini), aikštelė (duomenys neskelbtini), aikštelė (duomenys neskelbtini), aikštelė (duomenys neskelbtini).

34.       Nustatyta, kad kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso: pastatas - saldainių cechas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso MB „Viduklės odontologijos centras“; pastatas - dispečerinė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. Š.; pastatas - degalinė (duomenys neskelbtini) ir pastatas - dirbtuvė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. Ž. ir K. Ž.; pastatas - dirbtuvės (duomenys neskelbtini), pastatas - kontora (duomenys neskelbtini), buitinės patalpos (duomenys neskelbtini), gamybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini), lentpjūvė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso B. S..

35.       Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei.

36.       Nustatyta, kad 2007 m. balandžio 24 d. su UAB „Julisa“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 72/07-0146, kuria jai buvo išnuomota 5,8211 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis – 2,3437 ha prie nuosavybės teise esančių pastatų (statinių), įregistruotų Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini); ši sutartis 2018 m. gruodžio 20 d. buvo pakeista, ieškovei išnuomota 2,3445 ha žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalis iki 2022 m. sausio 2 d.

37.       Likęs nurodyto žemės sklypo plotas dalimis yra išnuomotas kitiems šiame sklype esančių pastatų (statinių) savininkams – tretiesiems asmenims.

38.       Nustatyta, kad K. Ž. 2004 m. vasario 24 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kuri 2016 m. spalio 20 d. buvo pakeista, K. Ž. išnuomota 0,7151 ha žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) dalis iki 2064 m. vasario 24 d. G. Ž. 2004 m. vasario 24 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kuri 2016 m. spalio 20 d. buvo pakeista, G. Ž. išnuomota 0,7152 ha žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) dalis iki 2064 m. vasario 24 d. E. Š. nuosavybės teise priklauso pastatas - sandėliavimo pastatas ((duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 20 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią E. Š. išnuomota 0,3358 ha valstybinės žemės sklypo dalis iki 2064 m. vasario 24 d. 2016 m. vasario 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi M. Z. iš A. P. įsigijo pastatą - ruošimo cechą ((duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 30 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri 2016 m. gegužės 4 d. buvo pakeista, Mantui ir V. Z. išnuomota žemės sklypo 0,1733 ha dalis iki 2065 m. kovo 7 d. A. P. nuosavybės teise priklauso pastatai: garažas ((duomenys neskelbtini)), dirbtuvės ((duomenys neskelbtini)), sandėlis ((duomenys neskelbtini)) ir sandėlis ((duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 30 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią A. P. išnuomota 0,6179 ha valstybinės žemės sklypo dalis iki 2065 m. kovo 7 d. UAB „Gristoma“ 2004 m. vasario 24 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kuri 2010 m. birželio 3 d. buvo pakeista, UAB „Gristoma“ išnuomota 0,4889 ha žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) dalis iki 2064 m. vasario 24 d. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2005 m. kovo 7 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, UAB „Raseinių šilumos tinklai“ išnuomota 0,4312 ha žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) dalis iki 2065 m. kovo 7 d.

39.       Nustatyta, kad UAB „Julisa“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos R. skyrių, prašė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. UAB „Solaneksa“ pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriui pranešimą dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2000 m. vasario 20 d. V. N. parengtame žemės sklypo plane nurodomas 8 m² įsiterpęs naudotojas, tačiau plane matininkas nekoordinavo objektų, kurie nurodyti kaip įsiterpę naudotojai, jie aprašyti kaip Šiaulių ET žemė po 10 kv elektros oro linijos atramos, kuri yra UAB „Julisa“ naudojamoje žemės sklypo dalyje. Po atnaujinimo žemės sklypo duomenų plotas padidėja 8 m². 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. kovo 18 d. raštais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyrius informavo, kad atsisako tenkinti UAB „Julisa“ prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, nes prie prašymo pateiktas žemės sklypo planas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų, planas pateiktas be bendrasavininkių parašų.

40.       Į bylą pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas be žemės naudotojų parašų.

41.       2020 m. sausio 14 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad UAB „Julisa“ prašymu užfiksuota daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), padėtis, būklė. Konstatuota, kad statinys plane pažymėtas 10H1p – nenaudojamas, statinys, plane pažymėtas 11H1p – nenaudojamas, statinys 1h1p nugriautas, statiniai 3G2p ir 12G1p yra, teritorija asfaltuota, vietomis asfaltas ištrupėjęs. Pateiktos teritorijos fotonuotraukos. 2020 m. sausio 16 d. antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad buvo apžiūrėtas kiemo statinys (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad kiemo aikštelės danga yra fiziškai nusidėvėjusi, formuojasi duobės, pastebimas dangos senėjimas ir korėjimas, kiemo aikštelės dangoje kaupiasi drėgmė. Tam tikrose statinio plotuose yra senas asfaltbetonis, betonas, betono plokštės, skalda, vietomis danga yra visiškai nusidėvėjusi ir matomas žvyras. Kiemo aikštelei būtinas remontas. Pateiktos fotonuotraukos.

         Dėl ginčo esmės

42.       CK 6.545 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

43.       Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį (CK 6.551 straipsnio 1 dalis). Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

44.       Valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 24 punktas).

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

46.       Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas; kt.).

47.       Teismų praktikoje pažymėta, kad, viena vertus, turi būti užtikrinta, jog, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas).

48.       Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 24 d. su UAB „Julisa“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 72/07-0146, kuria jai buvo išnuomota 5,8211 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis – 2,3437 ha prie nuosavybės teise esančių pastatų (statinių), įregistruotų Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini); ši sutartis 2018 m. gruodžio 20 d. buvo pakeista, ieškovei išnuomota 2,3445 ha žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalis iki 2022 m. sausio 2 d. Ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, vadovaudamasi statinių nuosavybės teise bei 2019 m. sausio 21 d. UAB „Solaneksa“ parengtu sklypo naudojimosi tvarkos planu. 2019 m. kovo 18 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyrius informavo, kad atsisako tenkinti UAB „Julisa“ prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, nes prie prašymo pateiktas žemės sklypo planas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų, planas pateiktas be bendrasavininkių parašų.

49.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

50.       1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punkte numatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

51.       Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama (šiuo atveju išnuomojama) žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų (šiuo atveju išnuomojama) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

52.       Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 37 punkte nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypų planai sudaromi laikantis šių reikalavimų: planas pateikiamas abiejose lapo pusėse: vienoje pusėje braižomas planas, kitoje pildomas koordinačių žiniaraštis; dešinėje lapo dalyje, lentelėse, įrašomi šie duomenys: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas ir rekvizitai; kairiajame viršutiniame lapo kampe parodoma žemės sklypo išsidėstymo schema; koordinačių žiniaraštis išdėstomas kairėje lapo dalyje. Lapo viršuje rašomas pavadinimas. Jis turi būti vienodas abiejose lapo pusėse; pavadinimas išdėstomas plano viršutinėje dalyje, laisvai tarp sklypo išdėstymo schemos ir lentelių. Žemės sklypo pavadinimo paskutinės eilutės apačia turi būti ne žemiau kaip žemės sklypo vietos schemos apatinis rėmelis. Pavadinime didžiosiomis raidėmis rašoma: „ŽEMĖS SKLYPO PLANAS M1:“. Įrašomas plano sudarymo mastelio vardiklis. Po šiuo užrašu privalomas toks įrašas „Sklypo plotas m2“. Čia įrašomas žemės sklypo plotas (kvadratinio metro tikslumu); kitoje plano pusėje sudaromas koordinačių žiniaraštis. Viršutinėje lapo dalyje, kairėje, pakartojamas plano pavadinimas. Žemiau rašoma „Žemės sklypo kadastro Nr. “, dar žemiau – pavadinimas „KOORDINAČIŲ ŽINIARAŠTIS“ ir lentelė, kurioje surašomos žemės sklypo ribos posūkio taškų bei koordinuotų pastatų kerčių koordinačių reikšmės; apatinėje lentelės dalyje, pirmojoje skiltyje, nurodomos žemės sklypo centro koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Paskutinėje eilutėje turi būti vykdytojo parašas, vardo pirmoji raidė, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris ir pasirašymo data; lapo apačioje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį; plano kitos pusės dešinėje į lenteles surašomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir servitutai (nurodant jų plotus) (tik tarnaujančiojo daikto plane).

53.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 38.4.5. papunktyje nurodyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo planas rengiamas laikantis šių reikalavimų – Taisyklių 5 priedo 5 lentelės pirmoje eilutėje nurodoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo data. Ketvirtoje eilutėje nurodomas žemės sklypo savininko (esamojo arba busimojo) vardas ir pavardė arba jo įgalioto asmens vardas ir pavardė, arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas. Žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas pasirašo, nurodydamas pasirašymo datą. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, čia YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena. Ketvirtoje eilutėje pasirašydamas žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą–parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu.

54.       Minėtų teisės aktų pagrindu darytina išvada, kad keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) eksploatuoti, suformavus vieną valstybinės žemės sklypą, šio žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, gali būti išnuomotos šių statinių ar įrenginių savininkams pagal kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą žemės sklypo planą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, rengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas turi būti derinamas ir su žemės sklypo naudotojais, turinčiais šiame objekte nekilnojamąjį turtą.

55.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Ilgalaikė nuoma (emphyteusis), kaip daiktinė teisė, – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų darbų, kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamojo daikto vertę, išskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas (CK 4.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš esmės nedidina jo vertės, taip pat neturi teisės keisti jo tikslinės paskirties be savininko sutikimo (CK 4.168 straipsnio 1 dalis).

56.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009 yra pasisakęs, jog vienas iš atvejų, kai savininkas tam tikras nuosavybės teisės į daiktą dalis teisėtai perduoda kitam asmeniui, yra daikto nuoma. Valstybei nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios žemės sklypo dalies išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės nuomininkui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto – žemės sklypo dalies – valdytojas ir naudotojas.

57.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia naudojimosi žemės sklypu klausimą, jos vertinimu, atsakovė, atsisakydama pakeisti nuomos sutartį, nepagrįstai žemės sklypo nuomininkus sutapatino su savininkais, todėl nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 38.4.5. punktu. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypo plotas (be ieškovės) dalimis yra išnuomotas kitiems šiame sklype esančių pastatų (statinių) savininkams – tretiesiems asmenims. Tretieji asmenys yra pastatų, esančių valstybei priklausančiame žemės sklype, savininkai, jų interesai byloje kildinami iš pastatų, esančių minėtame žemės sklype, valdymo nuosavybės teise. Tretieji asmenys yra teisėti žemės sklypo dalių valdytojai ir valdo savo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise. 

58.       Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, kai ieškinys pareikštas dėl žemės sklypo naudojimosi klausimų, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – naudojimosi tvarkos nustatymo, tokiomis aplinkybėmis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

59.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovės ir kitų žemės sklypo naudotojų valia, rengiant naudojimosi žemės sklypu planą, buvo derinama, atsižvelgiant į nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką, žemės sklypo naudotojų išsakytus poreikius, interesą ir pan. Ieškovė atsakovei pateikė UAB „Solaneksa“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris nebuvo suderintas su kitais žemės sklypo nuomininkais, t. y. neatitiko jau minėtų teisės aktų nuostatų ir taisyklių reglamentavimo.

60.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovei UAB „Julisa“ nepateikus teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, suderinto su kitais žemės sklypo nuomininkais, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriaus raštą, atmestinas.

61.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje yra nepagrįstas teisiškai bei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Tretieji asmenys po UAB „Julisa“ esančiu statiniu negali turėti jokių teisių ar pareigų, ieškovės prašomo patvirtinti žemės sklypo plano patvirtinimas ir atmetimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, todėl jų dalyvavimas procese yra neteisėtas.

62.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

63.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą inicijuoti trečiųjų asmenų įtraukimą į procesą, kadangi valstybė, atstovaujama atsakovės, būtent su trečiaisiais asmenimis, nuosavybės teisėmis valdančiais nekilnojamąjį turtą valstybei priklausančiame žemės sklype, yra sudariusi ilgalaikes valstybinės žemės nuomos sutartis. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, tretieji asmenys išsinuomotomis žemės sklypo dalimis naudojasi savo ūkinės veiklos vykdymui, tad šių asmenų neįtraukimas į procesą neabejotinai pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Ieškovės prašymas pakeisti žemės nuomos sutartį pagal jos pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą UAB „Solaneksa“, yra susijęs su trečiųjų asmenų nuomojamomis žemės sklypo dalimis, todėl ieškovės reikalavimų tenkinimas yra tiesiogiai susijęs su jų interesais.

64.       Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad tam tikrų matmenų aikštelę įsigijo teisėtai, žemė po visu aikštelės plotu priklauso valstybei, todėl nagrinėjamu atveju teisinis santykis sieja tik valstybinės žemės tvarkytoją ir pastato savininką, bet kokios trečiųjų asmenų pretenzijos į valstybinę žemę, esančią po privačiu statiniu, negali būti pagrįstos nei teisės aktais, nei tuo labiau nuomone.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, dėl byloje dalyvaujančių asmenų sudarytų nuomos sutarčių teisėtumo, tretieji asmenys nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų į žemę, esančią po ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

66.       Įstatyme numatyta, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 20 punktas).

67.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriaus raštą Nr. 11SD-851-(14.11.104) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyrių pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal ieškovės prašymą. Ieškovė pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriui pakeisti nuomos sutartį, vadovaudamasi statinių nuosavybės teise bei 2019 m. sausio 21 d. sklypo naudojimosi tvarkos planu, parengtu UAB „Solaneksa“, pagal kurį ieškovei išskirta sklypo dalis padidėja nuo 2,3445 ha iki 3,4699 ha. Planas nesuderintas su kitais žemės sklypo nuomininkais. 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 11SD-851-(14.11.104.) atsakovė informavo ieškovę, kad negali tenkinti prašymo pakeisti nuomos sutartį, kadangi šis planas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų, nes planas nėra suderintas (pasirašytas) kitų bendrasavininkių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, priėmė atitinkamą sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovei UAB „Julisa“ rengiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, buvo būtina gauti trečiųjų asmenų, kaip nekilnojamojo turto (statinių), esančių šiame žemės sklype savininkų ir šio žemės sklypo dalies naudotojų, sutikimą. Teismas nurodė, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą rengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas turi būti derinamas ir su žemės sklypo naudotojais, turinčiais šiame objekte nekilnojamąjį turtą. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovei UAB „Julisa“ nepateikus teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, suderinto su kitais žemės sklypo nuomininkais, todėl ieškovės reikalavimą panaikinti 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos R. skyriaus raštą atmetė kaip nepagrįstą.

68.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, atsižvelgęs į ieškovės ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, įvertinęs atsakovės atsikirtimais nurodytas aplinkybes, nustatė teisminio nagrinėjimo dalyką ir iš ieškinio ribų neišėjo. Teismas išnagrinėjo ieškovės patikslintą ieškinį bei jame pareikštus reikalavimus ir dėl jų priėmė procesinį sprendimą ieškovės pareikštų reikalavimų ribose.

69.       Ieškovė skunde pažymėjo, kad teismas sprendimo motyvacine dalimi įvertino niekaip teisiškai neargumentuotas ir prieštaraujančius įstatymui atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicijas, tačiau ieškovės proceso metu išsakytų argumentų ir raštu pateiktų baigiamųjų kalbų bei juose nurodytų teisės aktų nevertino.

70.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, atsižvelgė į byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu išsakytas pozicijas, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į ieškovės apeliaciniame skunde pažymėtas aplinkybes, analizuoti į bylą pateikti įrodymai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

71.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, sprendimas buvo priimtas sutrumpintais motyvais; skundžiamu sprendimu neatskleistos ir neišnagrinėtos pagrindinės ginčo aplinkybės, sudarančios tikruosius teisinius ieškovės lūkesčius.

72.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu. 

73.       Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje H. ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

74.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). 

75.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos duomenis bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ginčo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė bylai aktualias teisės normas, rėmėsi tinkama teismų praktika ir pateikė savo išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakankamo motyvuotumo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

76.       Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

77.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

79.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tretieji asmenys M. Z., V. Z., E. Š., A. P., G. Ž., K. Ž. atsiliepimuose į ieškovės skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys M. Z. ir V. Z. pateikė 2020 m. balandžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo E. Š. pateikė 2020 m. balandžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo A. P. pateikė 2020 m. balandžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo G. Ž. pateikė 2020 m. kovo 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo K. Ž. pateikė 2020 m. kovo 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

80.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, trečiųjų asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, tad trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovės UAB „Julisa“ (juridinio asmens kodas 272419240) trečiųjų asmenų M. Z. ir V. Z. naudai 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Julisa“ (juridinio asmens kodas 272419240) trečiojo asmens E. Š. naudai 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Julisa“ (juridinio asmens kodas 272419240) trečiojo asmens A. P. naudai 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Julisa“ (juridinio asmens kodas 272419240) trečiojo asmens G. Ž. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Julisa“ (juridinio asmens kodas 272419240) trečiojo asmens K. Ž. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.