Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-664-1170/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00996-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija: 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2023 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,
sekretoriaujant: Elžbietai Liubartovič, Aleksandrai Kiburienei,
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. A. (nuotoliniu būdu),
administracinėn atsakomybėn traukiamo A. R. įgaliotai atstovei A. B.,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. R., būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas apie savo finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2022 m. rugsėjo 5 d. – 5639,55 Eur (1527,16 Eur (mokestinė nepriemoka) + 4112,39 Eur (perdelsta pagal paskolos sutartį)) dydžio įsiskolinimą, o 2023 m. vasario 4 d. – 124301,38 Eur (123836,57 Eur (mokestinė nepriemoka) + 464,71 Eur (perdelsta pagal paskolos sutartį)) dydžio įsiskolinimą), atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ((duomenys neskelbtini), E. P., (duomenys neskelbtini), D. B., R. B., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), G. S., T. B., I. L., (duomenys neskelbtini) ir V. U.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. R. įgaliotoji atstovė A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškimu susipažino. A. R. nepripažįsta, kad padarė nusižengimą. Nėra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad būtų jo kaltė. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra, kad asmuo turi siekti neatsiskaityti su kreditoriumi, šiuo atveju VMI. Kaip matyti iš bylos, pats A. R. kreipėsi dėl mokestinės paskolos sutarties, nes ji 2023 m. vasario mėnesį buvo nutraukta. Viena iš sąlygų yra pateikti mokėjimo išrašus, kuriuos jis pateikė 2022 m. Jų pagrindu buvo atsisakyta sudaryti naują mokestinės paskolos sutartį. 2022 metų išrašai įvertinami kaip pažeidžiantys VMI eiliškumą. 2022 m visi pavedimai yra nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio. 2022 m. buvo galiojanti mokestinės paskolos sutartis, tai yra nebuvo VMI išieškoma prievole skola. Dar gruodžio mėnesį A. R. stengėsi daryti tuos pavedimus. Jam sunkiai sekėsi pilnai mokėti tas įmokas, tą jis nurodė ir VMI prašyme dėl mokestinės paskolos sutarties. Tiek dėl banko kylančių palūkanų, tiek dėl infliacijos. Asmuo, vykdantis aktyvią (duomenys neskelbtini) veiklą, susidūrė su didesniais finansiniais sunkumais. Iš to išėjo, kad nespėjo atlikti visų mokėjimų. Tačiau VMI 2022 m. netaikė jokių išieškojimo veiksmų. Sutartis buvo nutraukta vasario mėnesį 2023 m., tada susiformavo išieškotina skola. Tik 2023 m. gegužės mėnesį buvo imtasi išieškojimo aktyvių veiksmų. Asmeninėje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje matyti, kad yra mokami darbuotojams darbo užmokesčiai, šitos išlaidos yra neišvengiamos. Tyčinio prioriteto nesumokėti VMI nebuvo. Sutartis buvo nutraukta VMI sprendimu. R. bandė pasivyti vėluojančias įmokas, išsaugoti sutartį. Jis darė visus veiksmus, kad sutartis nebūtų nutraukta ir jis galėtų toliau ją vykdyti. Tai įrodo, kad jokio sąmoningo, tyčinio vengimo atsiskaityti su VMI ir suteikti prioritetą kitiems kreditoriais nebuvo. Kitas dalykas, kur yra paminėti tie mokėjimai, - dalinis palūkanų mokėjimas. Buvo skolinamasi pinigus, A. R. skolindavosi bandydamas padengti įmokas kitiems kreditoriams ir dar VMI kažkiek sumokėti, nes tuo metu einamųjų lėšų neturėjo. Taip pat yra mokėjimai nurodyti (duomenys neskelbtini), tai yra būsto paskola. Bankai nėra numatę tokio dalyko, kad asmuo pats moka į sąskaitą lėšas, tai bankai nusirašo tuos pinigus į sąskaitas. Įtakos tiems mokėjimams nelabai galėjo ir padaryti. Kas liečia mokėjimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai pabrėžiu, kad A. R. turi galiojantį susitarimą, kad vietoje alimentų jis apmoka mokyklą, nuperka tam tikras, pagal nurodymą prekes. Tai iš esmės buvo vaiko išlaikymas. Jeigu palygintume kaip išieškojimo veiksmus vykdo antstoliai, tai asmeniui visais atvejais priklausys nors kažkokia dalis būtinoms išlaidoms. Kadangi pati sutartis dar galioja, ji nebuvo nutraukta, tai jo veiksmai negali būti laikomi tokie sąmoningi, kad jie buvo daromi išvengimui. Vis tiek yra skirtumas kai asmuo turi nustatytą nepriemoką, skolą VMI, taikomi veiksmai ir jis va tais būdais bando apeiti tuos mokėjimus ir yra visai kita situacija kai asmuo bando susitvarkyti su visais savo mokėjimais, kad neprarastų sutarčių. A. R. veikia pagal (duomenys neskelbtini) įstatymą, vykdo individualią veiklą. Kaip (duomenys neskelbtini), jie turi atsidaryti (duomenys neskelbtini) vardu sąskaitą. Paprastai dar yra atsidaroma papildomai iš depozitinių sąskaitų, kuri jau yra naudojama klientams. Kas liečia šią (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kuri yra minima, ji nėra depozitinė, bet yra skirta daugumai veiklos vykdymui. Iš šios sąskaitos yra mokami mokesčiai Registrų centrui. Būtent šita sąskaita yra pagrinde naudojama (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti. (duomenys neskelbtini) statuso juridinio asmens neturi. A. R. yra vienintelis (duomenys neskelbtini) tame biure. Jis yra (duomenys neskelbtini) biuro vadovas, kiti asmenys dirba darbo sutarties pagrindu. Jis yra kaip fizinis asmuo vykdantis individualią veiklą. Nebuvo jokių priverstinių išieškojimo veiksmų, automatiniai priminimai tikėtina buvo. Jis įmokas mokėjo iki pat gruodžio 29 d., jis vis dar vykdė sutartį. Visi mokėjimai, kuriuos VMI nurodo pareiškime, patenka į tą laikotarpį, kai sutartis buvo galiojanti ir dar buvo vykdoma. Dėl papildomos įmokos priminimo nebuvo. Kas liečia kontaktavimą kai VMI nutraukė sutartį, tai A. kreipėsi prašydamas sudaryti naują sutartį. Paaiškino VMI aplinkybes, pateikė iš kur atsirado vėlavimas, pateikė notarų veiklos patalpų sutarties, kad išaugo mokėjimai, jo būsto sutarties. Tikėtina, kad galėjo anksčiau kreiptis, bet VMI yra numatyta tokia tvarka. Dėl to ir kreipėsi į mus dėl atstovavimo, iki galo tos sistemos nesuprato. Nesuprato kiek svarbu tuos dokumentus pateikti. Antrą prašymą netenkino visų pirmą dėl to, kad jis nepateikė vieno banko išrašo, nes tiesiog nežinojo, kad jį būtina pateikti. Iš esmės jis kreipėsi ir kontaktavo su VMI, bet sutartis jau buvo nutraukta. VMI tik 2023 m. gegužės mėnesį pradėjo išieškojimų veiksmus. Kaip suprantu tada nelaikė iki to laiko, kad yra pagrindų iš jo išieškoti tą nepriemoką. Sutartis nutraukta vasarį, tada jau turėto susiformuoti bendra skola. Dar 3 mėnesius pati VMI jokių veiksmų dėl tos skolos nesiėmė. Pats A. R. nurodė, kad pasiskolino tas lėšas iš fizinių asmenų, kad galėtų pasidengti ir išlaikyti tas sutartys. Kiekvienu atveju kai buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, buvo vertinama jo finansinė padėtis. A. B. atkreipė dėmesį į tai, kad jam teikiant mokestinės paskolos prašymą, kuris buvo teiktas 2023 m. vasarį po nutraukimo, nebuvo vertinama jo finansinė padėtis. Jis pateikė reikalaujamus dokumentus, įskaitant šiuos išrašus 2022 m. Tačiau turėjo sąskaitą, kuria nesinaudojo. Į jį kreipėsi, kad pateiktų tos sąskaitos išrašą, kadangi jis nesinaudojo, galvojo, kad nereikia. Dėl to jo prašymas vertinamas nebuvo, nes jis trečios sąskaitos nepateikė. VMI jo finansinės padėties neanalizavo. Priėmė prašymą, kad prašymas netenkinamas, nes nepateikti dokumentai, kitas specialistas pasiėmė jo paties pateiktus išrašus ir dėl to surašė pareiškimą. A. R. įgaliotoji atstovė taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikosi savo pozicijos, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė, kadangi jo veiksmuose nėra dviejų būtinųjų požymiu t. y. nėra kaltės, jis neveikė tiesiogiai tyčia, pagal kasacinio teismo šiuo metu formuojamą teismų praktiką neužtenka vien formaliai nustatyti CK 6.9301 straipsnio eiliškumo pažeidimo fakto, tai tik veikos apibrėžimas, tačiau būtina nustatyti asmens veiksmuose kaltę t. y., kad asmuo tyčia siekė išvengti mokėjimų VMI ir dėl to sąmoningai prioritetą kitiems kreditoriams, konkrečiai A. R. yra (duomenys neskelbtini), vykdantis veiklą, dėl to viena sąskaita yra veiklos vykdymo išlaidoms. Kaip buvo paaiškinta posėdžio metu, kad apskritai didžioji dauguma mokėjimų, kuriuos pareiškime nurodo VMI, 2022 metais buvo susiję su vaiko išlaikymu arba skolų dengimu, kurios buvo imtos tam, kad asmuo galėtų sumokėti VMI įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį. Jeigu pasižiūrėti bylos medžiagą vien A. R. kreipimasis matosi, kad asmuo susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. Vienu metu matyt sumažėjo pajamos, atsirado didesnės išlaidos t. y. asmuo patirdamas finansinius sunkumus ėmėsi visų priemonių t. y. kreipėsi į VMI dėl paskolos sudarymo, atsisakė kitų nebūtinų savo mokėjimų, atsisakė patalpų, susirado mažesnes patalpas, nes susidūrus su finansiniais sunkumais jam pakankamai per trumpą laiką nepavyko su jais susitvarkyti, teko skolintis iš vienų asmenų, kad padengti VMI skolas ir pan., bet iš esmės pagrindinis dalykas yra tai, kad A. R. tikrai neveikė tiesiogine tyčia, tai tas faktas, kad pati VMI sudarydavo paskolos sutartį, kiekviena būtina sąlyga mokestinės paskolos sutarties sudarymui yra tai, kad asmuo turi laikinų finansinių sunkumų, tai VMI išvadoje konstatuodavo, kad asmuo laikinai susidūręs su finansiniais sunkumais tai iš esmės sutiko, kad asmuo turi realių problemų. Taip pat aktualus dalykas tai, kad visgi VMI teigia, kad asmuo pažeidė mokėjimo eiliškumą, nes atlikti įmokas naudodavo mokestinės paskolos sutartį. Vis dėl to mokestinės paskolos sutartis tai nėra skola VMI pradelsta, ji yra vis dar galiojanti ir nenutraukta tai skola nelaikoma pradelsta VMI. Pati VMI išieškojimų veiksmų, minimų 2022 metų laikotarpiu, neatliko nors pareiškime tais išieškojimo veiksmais remiasi, nurodo, kad 2023 m. gegužės mėnesį pradėjo taikyti kažkokius išieškojimo veiksmus, kai būtent jau nustatyta medžiagoje 2023 m. gegužės 12 d. buvo priimtas nutarimas išnagrinėti A. R. duomenis, kuriais pagal prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir būtent tuo pačiu laikotarpiu atmestas prašymas, pradėti taikyti išieškojimo veiksmai, ir paties A. R. pateiktus duomenis t. y., kadangi jis turėjo prievolę pateikti duomenis kreipiantis dėl mokestinės paskolos sutarties, būtent jo duomenys buvo įvertinti, buvo nuspręsta, kad jis sąmoningai bando padaryti pažeidimą. Tačiau jokių tyčinių veiksmų A. R. nesiekė daryti, jis kaip tik nuolat kreipdamasis į VMI ir pats pateikdamas būtinus dokumentus, įskaitant ir išrašus, siekė susitvarkyti su savo laikinais finansiniais sunkumais, tikrai nebuvo tikslo išvengti mokėjimo ir suteikti prioritetą vienam kitam kreditoriui. Tai dėl visų šių paminėtų aplinkybių A. R. įgaliotoji atstovė nurodė, kad, pagal šiuo metu formuojamą kasacinę teismo praktiką bylose, konkrečiai dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo, šioje byloje nėra nustatyta A. R. tiesiogine tyčia išvengti mokėjimo, o kitas dalykas, kad visi VMI pareiškime inkriminuojami A. R. mokėjimai atlikti dar 2022 metais, kai dar galiojo mokestinė paskolos sutartis ir dar tuomet kada asmuo neturėjo pradelstų mokėjimų, o tiesiog pradėjo susidurti su finansiniais sunkumais, kuriuos vėliau patvirtindavo ir pati VMI sudarydama mokestinės paskolos sutartį teikdama išvadas. VMI paminėjo, kad pareikšime pateikė tik pavyzdinį mokėjimų sąrašą, tai tiesiog pabrėžtina, kad pagal ANK vėlgi teismų praktika – institucija privalo suformuluoti pareiškime iš esmės kaltinimą t. y. kiek pareiškime apibrėžiama pažeidimų tokios ir yra bylos ribos, o pažeidimų, kurių pareikšime negrindė ir nenurodė, tai šioje byloje neturėtų būti vertinami. Ir kas liečia CK normos išimtis, tai pati norma išimčių nenumato, tačiau praeitame posėdyje pacituota kasacinė teismų praktika būtent aiškina, kad norma nėra taikoma, t. y. vertinama ir teismų praktikų kontekste ir administracinėse bylose sudėties požymiai yra nustatinėjami (b. l. 63-66, 86-89).
VMI atstovė O. A. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) veikia kaip fizinis asmuo vykdantys individualią veiklą. Jis yra vienintelis to (duomenys neskelbtini). Sąskaita yra atidaryta (duomenys neskelbtini) biuro vardu, tačiau kortelė, kuri yra prie šios sąskaitos, yra išduota kaip fiziniam asmeniui. VMI vertinimu, tie visi mokėjimai buvo atlikti būtent A. R., nes būtent jis turėjo galimybę prisijungti prie banko, atlikti kitus atsiskaitymus ir mokėti ta kortele. Kiekvienu atveju, kai A. R. kreipėsi dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, iš viso buvo sudaryta 10 mokestinės paskolos sutarčių, buvo vertinama finansinė padėtis ir galimybė atsikaityti. Kaip ir buvo sudarytos visos sąlygos sumokėti mokestinę nepriemoką. Buvo daug kartų sudaryta mokestinės paskolos sutartis tačiau, kaip nurodyta pareiškime, jos buvo arba nutrauktos dėl jų nevykdymo, arba dėl pasibaigimo. Tada A. R. vėl kreipėsi, dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Paskutinį kartą jo prašymas buvo nepatenkintinas dėl to, kad jis nepateikė prašymo nagrinėjimui pakankamai dokumentų. Buvo nurodyta kokių būtent trūksta. Tuo metu, kai A. R. kreipėsi su eiliniu prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį, buvo išanalizuota dėl kokių priežasčių nevykdo mokestinių prievolių. Buvo pateiktos jo sąskaitos ir VMI nustatė, kad A. R. turėdamas mokestinę nepriemoką, pagal įstatymą privalėjo laikytis atsiskaitymo eiliškumo. VMI pareiškime atskirai išskyrė, kokia buvo mokestinė nepriemoka pavedimo, atsiskaitymo padarymo dieną. Būtent išskirta einamųjų mokesčių nepriemoka. Tai nėra įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį. Taip pat nurodyta kiek buvo pradelsta. Nuo rugsėjo mėnesio iki 2023 m. sausio 30 d. matome, kad mokestinė nepriemoka sistemiškai didėja. Analizuojant banko išrašus, buvo nustatyta, kad A. R. turėjo galimybę gaudamas dideles įplaukas iš (duomenys neskelbtini) klientų ir tas įplaukas pasirinko atsiskaityti su kreditoriais, o ne su VMI. Pažymime, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčius įstatymo nustatytais terminais. Nėra taip, kad mokesčius privalo mokėti tik tada, kada yra vykdomas išieškojimas. Tuo pat metu, kai asmuo turėjo įpareigojimą pagal paskolos sutartį mokėti mokesčius jis taip pat turėjo mokėti einamuosius mokesčius. Tai yra būtina sąlyga. Šio pažeidimo sudėtis yra formali. Nustačius, kad būtent tą dieną buvo mokestinė nepriemoka atsiskaitymo padarymo dieną, darytina išvada, kad A. R. pažeidė CK 69301 nustatytą tvarką. Į bylą yra pateikti įrodymai, mokesčių apskaitos informacinės sistemos įrašai, kurie įrodo, kad atsiskaitymo padarymo dieną, A. R. turėjo mokestinę nepriemoką, einamųjų mokesčių nepriemoką ir papildomai buvo pradelsta pagal mokestinės paskolos sudarymo sutartį. Šios nepriemokos mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašuose yra atskirai nurodytos ir pateiktos prie pareiškimo priedų. (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą, bet turi sąskaitą, į kurią gauna įplaukas. Iš tos sąskaitos sumoka už savo vaikų (duomenys neskelbtini). Vienareikšmiškai pasakyti, kad tai buvo atsieta kaip fizinis asmuo, ar kaip (duomenys neskelbtini), VMI nuomone buvo vertinama plačiai. Sąskaitos, kurios yra pateiktos, yra (duomenys neskelbtini), kuris vykdo individualią veiklą. Buvo vertinamos visos pajamos. 2023 m. vasaris, šis laikotarpis yra pasirinktas būtent dėl to, kad A. R. kreipėsi su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir jis pateikė šiuos išrašus. Todėl VMI išanalizavus pateiktus išrašus, nustatė pažeidimus ir pareiškime nurodė didžiausius atsiskaitymus. Finansinė padėtis yra vertinama nagrinėjant prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Sudarant mokestinės paskolos sutartį buvo vertinama finansinė padėtis. Dėl paskutinio prašymo jis nepateikė visų prašymo nagrinėjimui reikalingų dokumentų, būtent dėl to prašymas buvo atmestas. 2022 m. kovo 18 d. sprendime dėl nutraukimo nėra pasisakoma apie asmens finansinę padėtį. Ten yra pasisakoma dėl kokių priežasčių yra nutraukiama mokestinės paskolos sutartis. VMI atstovė taip pat nurodė, kad A. R. mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gegužės 3 d., nuo to laiko VMI matė, kad mokestinė nepriemoka nemažėja, šiai dienai sudaro 135 891,19 Eur. Kas patvirtina, jog nei mokestinės paskolos sutartis, nei išieškojimo veiksmai šiuo atveju nėra rezultatyvūs ir mokestinė nepriemoka vis tik lieka. Šioje byloje buvo nagrinėjama situacija kai A. R. pateikė eilinį prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau VMI nurodžius, kad reikia pateikti papildomus dokumentus, A. R. to nepadarė, ir VMI negalėjo nagrinėti prašymo dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių susidarė didelė mokestinė nepriemoka, kurios A. R. negali padengti, buvo išanalizuotos pateiktos banko sąskaitos t. y. dvi sąskaitos, esančios Šiaulių banke. Vienas sąskaita - (duomenys neskelbtini) biuro sąskaita, prie tos sąskaitos kortelė yra išduota A. R. vardu ir kita sąskaita yra būtent A. R.. VMI nustatė, kad A. R. atliko atsiskaitymus, visi jie yra nurodyti pareiškime t. y. pavyzdiniai, keletas konkrečių pažeidimo faktų įrodančių pavyzdžių. Kas yra svarbiausia yra tai, kad A. R. atstovė paminėjo, kad VMI inkriminuoja pažeidimą ne dėl to, kad A. R. vėluodavo mokėti mokestinės paskolos sutarties įmokas kaip yra nurodyta pareiškime, tai patvirtina mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai pateikti į bylą, o tomis dienomis kai A. R. vykdė atsiskaitymus pareiškime nurodytoje lentelėje yra aiškiai nurodyta kreditoriai, atsiskaitymo data, pervesta suma. Mokestinė nepriemoka tai dienai tai reiškia, kad tą dieną A. R. buvo skolingas ne tik pagal mokestinės paskolos sutartį, bet ir einamuosius mokesčius. Jeigu būtent einamieji mokesčiai yra nurodyti mokestinės nepriemokos stulpelyje. Taip pat atstovė paminėjo, kad tuo metu dar galiojo sutartis ir nebuvo pradelstų įsipareigojimų, tai iš tikrųjų šis teiginys yra nepagrįstas, dėl to, kad pareiškime, atsiskaitymų lentelėje pateikta informacija t. y. paskutinis stulpelis kiek būtent tai dienai buvo pradelsta pagal mokestinės paskolos sutartį. Ši informacija yra pateikta papildomai, nes tomis dienomis buvo ir einamųjų mokesčių nepriemoka, ir šiuo atveju yra svarbiausia aplinkybė. Toliau atstovė dar minėjo, kad A. R. pateikė visus išrašus, kiek matyti iš VMI atsakymų, ir kiek teko bendrauti su mokestinės paskolos sutarčių administravimo skyriaus darbuotojais, tai A. R. yra labai daug kartų teikęs prašymus ir tikrai žino kokia yra tvarka, kokius dokumentus reikia pateikti, tačiau arba nepateikia, arba pateikia tuščius „word‘inius“ failus, o ne VMI prašoma informaciją dėl prašymo nagrinėjimo. Dar pasisakytina tai, kad A. R., ką ir praeito teismo posėdžio metu patvirtino atstovė, t. y. tai, kad A. R., jis veikė kaip vadovas, kaip atsakingas asmuo, nes darbuotojai yra įdarbinti darbo sutarties pagrindu, ir tik A. R. turi prieigą prie banko sąskaitų, prie kortelių - tik jis yra atsakingas už šių atsiskaitymų atlikimą. Dėl tyčios VMI laikosi pozicijos, kad jeigu asmuo skyrė prioritetą kitiems kreditoriams, žinodamas, kad yra susidariusi mokestinė nepriemoka, tai jis sąmoningai skyrė prioritetą kitiems kreditoriams ir veikė tyčia. kodekso CK 6.9301 straipsnis nenumato jokių išimčių, kada galima būtų nesilaikyti šio straipsnio įtvirtintos tvarkos, ir mokesčių mokėtojas privalo laikytis atsiskaitymo eiliškumo, nepaisant to ar yra pradėti išieškojimo veiksmai, ar ne. Šiuo atveju A. R. turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką ir akivaizdu, kad jis nesiekė jos tinkamai vykdyti. Jis, žinodamas apie savo finansinę padėtį t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtino atskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, jeigu jis vykdytų šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą mokestinė priemoka būtų padengta. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. nesilaikė atsiskaitymų tvarkos ir tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimą, tenkinimą, eilę, tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio numatytą pažeidimą, dėl ko jam tikslinga skirti baudos, nustatytos 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje vidurkį, - 2200 Eur (b. l. 63-66, 86-89).
VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad A. R. vykdoma veikla yra (duomenys neskelbtini). Jis yra VMI skolininkas. Mokesčių apskaitos ir informacinės sistemos balanso 2023 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis mokestinė nepriemoka yra 136 040,08 Eur. Ją sudaro – 49 949,10 Eur gyventojų pajamų mokestis (48 387,70 Eur mokestis ir 1 561,40 Eur delspinigiai), 85 644,02 Eur pridėtinės vertės mokestis (82 320,49 Eur mokestis ir 3 323,53 Eur delspinigiai). A. R. taip pat skolingas 54,77 Eur, 379,75 Eur padidintų palūkanų bei 12,44 Eur palūkanų delspinigių pagal anksčiau galiojusias mokestinės paskolos sutartis. A. R. gyventojų pajamų mokesčių nepriemoką susidarė nuo 2019 m. gegužės 3 d., o pridėtinės vertės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. sausio 28 d., dėl to, kad A. R. atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjo deklaruotų mokesčių. VMI su A. R. 2022 m. kovo 18 d. sudarė mokestinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 133 624,56 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Pagal sudarytą mokestinės nepriemokos sutartį A. R. įsipareigojo mokėti po 3711,79 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2025 m. vasario 25 d. Pripažinta, kad A. R. nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų – nebuvo mokamos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį, todėl 2023 m. vasario 3 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti 2022 m. kovo 18 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinė 1000 Eur įmoka pagal mokestinės paskolos sutartį buvo sumokėta 2022 m. gruodžio 29 d. Nuo šios dienos VMI jokių įmokų pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį negavo. VMI kartu atkreipė dėmesį, kad VMI su A. R. nuo 2015 m. birželio 12 d. buvo sudariusi 10 mokestinės paskolos sutarčių, kurios buvo nutrauktos dėl jų nevykdymo arba pasibaigimo. 2022 m. kovo 18 d. nutraukus mokestinę paskolos sutartį, VMI tęsė išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. liepos 4 d. buvo priimti keturi nurodymai dėl mokestinės nepriemokos nurašymo. A. R. 2023 m. vasario 5 d. pateikė prašymą VMI dėl 118 802,11 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2023 m. vasario 25 d. Pastarasis 2023 m. kovo 2 d. pranešimu buvo informuotas, kad pateikė ne visą informaciją ir prašymas neatitinka visų jam keliamų reikalavimų, tačiau A. R. papildomų dokumentų nepateikė ir jo prašymas buvo atmestas. Pareiškime taip pat nurodyta, kad A. R. naudojasi dviem banko sąskaitomis – savo asmeninę banko sąskaitą bei (duomenys neskelbtini) banko sąskaita. Išanalizavus minėtas banko sąskaitas, nustatyta, kad pastarasis iš savo asmeninės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. sausio 30 d. atliko mokėjimus kitiems asmenims: 2022 m. rugsėjo 12 d. 120 Eur suma buvo pervesta (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 6 d. buvo atliktas 250 Eur mokėjimas E. P., 2022 m. spalio 7 d. buvo atliktas 46,30 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 10 d. buvo atliktas 350 Eur mokėjimas E. P., 2022 m. spalio 16 d. buvo atliktas 600 Eur mokėjimas D. B., 2022 m. spalio 25 d. buvo atliktas 50 Eur mokėjimas R. B., 2022 m. spalio 28 d. buvo atliktas 400 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas 440 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas 600 Eur mokėjimas D. B., 2011 m. lapkričio 27 d. buvo atliktas 140 Eur mokėjimas R. B., 2022 m. gruodžio 13 d. buvo atliktas 300 Eur mokėjimas R. B., 2023 m. sausio 30 d. buvo atliktas 100 Eur mokėjimas R. B.. Iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos A. R. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. vasario 4 d. atliko mokėjimus: 2022 m. rugsėjo 5 d. atliktas 127,50 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 20 d. atliktas 437,37 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 26 d. atliktas 230 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 4 d. atliktas 110,40 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 5 d. atliktas 100 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 11 d. atliktas 1100 Eur mokėjimas G. S., 2022 m. spalio 27 d. atliktas 300 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas 600 Eur mokėjimas T. B., 2022 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas 210,07 Eur mokėjimas I. L., 2022 m. lapkričio 16 d. buvo atliktas 950 Eur mokėjimas G. S., 2022 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas 400 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 12 d. buvo atliktas 400 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 17 d. buvo atliktas 174,82 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 21 d. buvo atliktas 600 Eur mokėjimas D. B., 2023 m. sausio 26 d. atliktas 4300 Eur mokėjimas V. U., 2023 m. vasario 4 d. atliktas 690 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškime pripažinta, kad A. R., gaudamas dideles įplaukas – 2022 m. rugsėjo 26 d. iš (duomenys neskelbtini) gauta 1305,36 Eur suma, 2022 m. spalio 10 d. iš (duomenys neskelbtini) gauta 1117,58 Eur suma, 2022 m. spalio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) gauta 1906,22 Eur suma, 2023 m. gegužės 25 d. gauta iš (duomenys neskelbtini) 1408,99 Eur suma, turėjo galimybę dalį mokestinės nepriemokos padengti, tačiau to nepadarė. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. R. turėjo visas galimybes ženkliai sumažinti arba visiškai padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė (b. l. 2-3).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 14 d. išrašo matyti, kad A. R. 2023 m. rugpjūčio 14 d. turėjo šias mokestines prievoles: 49 949,10 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (48 387,70 Eur mokestis ir 1 561,40 Eur delspinigiai), 85 644,02 pridėtinės vertės mokesčio prievolę (82 320,49 Eur mokestis ir 3 323,53 Eur delspinigiai). Visą A. R. 2023 m. rugpjūčio 14 d. mokestinės prievolės sumą sudarė 135 593,12 Eur suma. Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 54,77 Eur mokestinės paskolos sutartys, 379,75 Eur padidintos palūkanos ir 12,44 Eur delspinigiai, iš viso – 446,96 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 0,26 Eur palūkanos (b. l. 6).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 12 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. rugsėjo 12 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 260,32 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 152,18 Eur mokestis ir 108,14 Eur delspinigiai), 157,94 Eur pridėtinės vertės mokesčio prievolę (157,94 Eur delspinigiai). Visą A. R. 2022 m. rugsėjo 12 d. mokestinės prievolės sumą sudarė 1 529,26 Eur suma. Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711, 79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 35 Eur padidintos palūkanos ir 8,79 Eur delspinigiai, palūkanos – 356, 81 Eur, iš viso – 4 112,39 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 111 353,82 Eur mokestinės paskolos sutartis, 12,21 Eur padidintos palūkanos, 1,21 Eur palūkanų delspinigiai, 189,38 palūkanos, iš viso – 111 556,62 Eur (b. l. 7).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 6 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. spalio 6 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 404,98 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 387,55 Eur mokestis ir 17,43 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711,79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 67,72 Eur padidintos palūkanos ir 11,96 Eur delspinigiai, palūkanos – 1,70 Eur, iš viso –3 793,17 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 107 642,03 Eur mokestinės paskolos sutartis, 5,55 Eur padidintos palūkanos, 54,93 Eur palūkanos, iš viso – 107 702,51 Eur (b. l. 8).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 16 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. spalio 16 d. turėjo šias mokestines prievoles: 2 252,87 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (2 235,44 Eur mokestis ir 17,43 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711,79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 67,72 Eur padidintos palūkanos ir 11,96 Eur delspinigiai, palūkanos – 1,70 Eur, iš viso – 3 793,17 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 107 642,03 Eur mokestinės paskolos sutartis, 16,65 Eur padidintos palūkanos, 54,93 Eur palūkanos, iš viso – 107 702,51 Eur (b. l. 11).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 25 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. spalio 25 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 252,87 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 235,44 Eur mokestis ir 17,43 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711,79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 67,72 Eur padidintos palūkanos ir 11,96 Eur delspinigiai, palūkanos – 1,70 Eur, iš viso –3 793,17 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 107 642,03 Eur mokestinės paskolos sutartis, 26,64 Eur padidintos palūkanos, 57,78 Eur palūkanos, iš viso – 107 726,45 Eur (b. l. 12).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 28 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. spalio 28 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 252,87 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 235,44 Eur mokestis ir 17,43 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 7 432,58 Eur mokestinės paskolos sutartys, 67,72 Eur padidintos palūkanos ir 11,96 Eur delspinigiai, palūkanos – 59,63 Eur, iš viso – 7 562,89 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 103 930,24 Eur mokestinės paskolos sutartis, 32,21 Eur padidintos palūkanos, palūkanų delspinigiai – 0,04 Eur, 0,28 Eur palūkanos, iš viso – 103 962,77 Eur (b. l. 13).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 10 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. lapkričio 10 d. turėjo šias mokestines prievoles: 866,26 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (847,89 Eur mokestis ir 18,37 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 7 423,58 Eur mokestinės paskolos sutartys, 108,85 Eur padidintos palūkanos ir 12,08 Eur delspinigiai, palūkanos – 59,63 Eur, iš viso –7604,14 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 103 930,24 Eur mokestinės paskolos sutartis, 32,21 Eur padidintos palūkanos, palūkanų delspinigiai – 0,28 Eur, 2,80 Eur palūkanos, iš viso – 103 964,54 Eur (b. l. 14).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 27 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. lapkričio 27 d. turėjo šias mokestines prievoles: 2 016,81 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 998,44 Eur mokestis ir 18,37 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 11 135,37 Eur mokestinės paskolos sutartys, 108,85 Eur padidintos palūkanos ir 12, 08Eur delspinigiai, palūkanos – 63,97 Eur, iš viso –11 320,27 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį –100 218,45 Eur mokestinės paskolos sutartis, 59,09 Eur padidintos palūkanos, palūkanų delspinigiai – 0,52 Eur, 0,14Eur palūkanos, iš viso – 100 278,20 Eur (b. l. 16).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 13 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. gruodžio 13 d. turėjo šias mokestines prievoles: 2035,44 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1998,44 Eur mokestis ir 37 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 10 670,37 Eur mokestinės paskolos sutartys, 148 Eur padidintos palūkanos ir 12,68 Eur delspinigiai, palūkanos – 62,27 Eur, iš viso – 10893,32 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 100218,45 Eur mokestinės paskolos sutartis, 38,40 Eur padidintos palūkanos, palūkanų delspinigiai – 0,24 Eur, 2,38 Eur palūkanos, iš viso –100 259, 47 Eur (b. l. 17).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 30 d. išrašo matyti, kad A. R. 2023 m. sausio 13 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 140,59 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 130,05 Eur mokestis ir 10,54 Eur delspinigiai). 11 582 Eur pridėtinės vertės mokesčio prievolę. Visą A. R. 2023 m. sausio 30 d. mokestinės prievolės sumą sudarė 12 722,59 Eur suma. Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 17 093,95 Eur mokestinės paskolos sutartys, 249,24 Eur padidintos palūkanos ir 13,30 Eur delspinigiai, palūkanos – 70,52 Eur, iš viso –17 427,01 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 92 794,87 Eur mokestinės paskolos sutartis, 120,77 Eur padidintos palūkanos, iš viso – 92 794,87 Eur (b. l. 18).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 5 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. rugsėjo 5 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 258,22 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 152,18 Eur mokestis ir 106,04 Eur delspinigiai), 157,94 Eur pridėtinės vertės mokesčio prievolę (157,94 Eur delspinigiai). Visą A. R. 2022 m. rugsėjo 5 d. mokestinės prievolės sumą sudarė 1527,16 Eur suma. Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711,79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 35 Eur padidintos palūkanos ir 8,79 Eur delspinigiai, palūkanos – 356,81 Eur, iš viso – 4 112,39 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 111 353,82 Eur mokestinės paskolos sutartis, 4,44 Eur padidintos palūkanos, 0,44 Eur palūkanų delspinigiai, 111,40 palūkanos, iš viso – 111 470,10 Eur (b. l. 19).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 20 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. rugsėjo 20 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 500,65 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 498,55 Eur mokestis ir 2,10 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711, 79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 35 Eur padidintos palūkanos ir 8,79 Eur delspinigiai, palūkanos – 356, 81 Eur, iš viso – 4 112,39 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 111 353,82 Eur mokestinės paskolos sutartis, 21,09 Eur padidintos palūkanos, 2,09 Eur palūkanų delspinigiai, 278,50 palūkanos, iš viso – 111 655,50 Eur (b. l. 20).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 26 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. rugsėjo 26 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 389,65 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 387,55 Eur mokestis ir 2,10 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 7 423,58 Eur mokestinės paskolos sutartys, 35 Eur padidintos palūkanos ir 8,79 Eur delspinigiai, palūkanos – 702,15 Eur, iš viso – 8 169,52 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 107 642,03 Eur mokestinės paskolos sutartis, 27,75 Eur padidintos palūkanos, 2,75 Eur palūkanų delspinigiai, iš viso – 107 672,53 Eur (b. l. 21).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 4 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. spalio 4 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 404,98 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 387,55 Eur mokestis ir 17,43 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711,79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 35 Eur padidintos palūkanos ir 11,96 Eur delspinigiai, palūkanos – 1,70 Eur, iš viso – 3796,17 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 107 642,03 Eur mokestinės paskolos sutartis, 3,33 Eur padidintos palūkanos, 54,63 Eur palūkanos, iš viso – 107 699,99 Eur (b. l. 22).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 5 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. spalio 5 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 404,98 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 387,55 Eur mokestis ir 17,43 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711, 79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 67,72 Eur padidintos palūkanos ir 11,96 Eur delspinigiai, palūkanos –1,70 Eur, iš viso – 3 793,17 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 107 643,03,82 Eur mokestinės paskolos sutartis, 4,44 Eur padidintos palūkanos, 254,78 Eur palūkanos, iš viso – 107 701,25 Eur (b. l. 23).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 11 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. spalio 11 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 404,98 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 387,55 Eur mokestis ir 17,43 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 3 711,79 Eur mokestinės paskolos sutartys, 67,72 Eur padidintos palūkanos ir 11,96 Eur delspinigiai, palūkanos – 1,70 Eur, iš viso – 3 793,17 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį –107 642,03 Eur mokestinės paskolos sutartis, 11.10 Eur padidintos palūkanos, 55,68 Eur palūkanų delspinigiai, 278,50 palūkanos, iš viso – 107 708,81 Eur (b. l. 24).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 27 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. spalio 27 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 252,87 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 235,44 Eur mokestis ir 17,43 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 7 423,58 Eur mokestinės paskolos sutartys, 67,72 Eur padidintos palūkanos ir 11,96 Eur delspinigiai, palūkanos – 59,63 Eur, iš viso –7 562,89 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 103 930,24 Eur mokestinės paskolos sutartis, 29,98 Eur padidintos palūkanos, 0,02 Eur palūkanų delspinigiai, 0,14 palūkanos, iš viso – 103 960,38 Eur (b. l. 25).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 10 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. lapkričio 10 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1866,26 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (847,89 Eur mokestis ir 18,37 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 7 423,58 Eur mokestinės paskolos sutartys, 108,85 Eur padidintos palūkanos ir 12,08 Eur delspinigiai, palūkanos – 59,63 Eur, iš viso –7 604,14 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 103 930,24 Eur mokestinės paskolos sutartis, 20,07 Eur padidintos palūkanos, 0,18 Eur palūkanų delspinigiai, 2,10 palūkanos, iš viso – 103 952,59 Eur (b. l. 26).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 15 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. lapkričio 15 d. turėjo šias mokestines prievoles: 2 016,81 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1998,44 Eur mokestis ir 18,37 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 7 423,58 Eur mokestinės paskolos sutartys, 108,85 Eur padidintos palūkanos ir 12,08 Eur delspinigiai, palūkanos – 59,63 Eur, iš viso –7 604,14 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 103 930,24 Eur mokestinės paskolos sutartis, 31,22 Eur padidintos palūkanos, 0,28 Eur palūkanų delspinigiai, 2,80 palūkanos, iš viso – 103 964,54 Eur (b. l. 27).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 31 d. išrašo matyti, kad A. R. 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo šias mokestines prievoles: 3 176,12 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (3 139,12 Eur mokestis ir 37 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 13 382,16 Eur mokestinės paskolos sutartys, 148 Eur padidintos palūkanos ir 12,68 Eur delspinigiai, palūkanos – 66,47 Eur, iš viso – 13 609,31 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 96 506, 66 Eur mokestinės paskolos sutartis, 97,23 Eur padidintos palūkanos, 0,60 Eur palūkanų delspinigiai, 0,67 palūkanos, iš viso – 96 605,16 Eur (b. l. 30).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 12 d. išrašo matyti, kad A. R. 2023 m. sausio 12 d. turėjo šias mokestines prievoles: 704,42 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (638,28 Eur mokestis ir 66,14 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 13 382,16 Eur mokestinės paskolos sutartys, 249,24 Eur padidintos palūkanos ir 13,30 Eur delspinigiai, palūkanos – 66,47 Eur, iš viso – 13 711,17 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 96 506,66 Eur mokestinės paskolos sutartis, 44,11 Eur padidintos palūkanos, 0,22 Eur palūkanų delspinigiai, 2,23 palūkanos, iš viso –96 553,22 Eur (b. l. 31).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 21 d. išrašo matyti, kad A. R. 2023 m. sausio 21 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 140,59 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 130,05 Eur mokestis ir 10,54 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 13 382,16 Eur mokestinės paskolos sutartys, 249,24 Eur padidintos palūkanos ir 13,30 Eur delspinigiai, palūkanos – 66,47 Eur, iš viso – 13 711,17 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 96 506,66 Eur mokestinės paskolos sutartis, 80,20 Eur padidintos palūkanos, 0,40 Eur palūkanų delspinigiai, 3,40 palūkanos, iš viso –96 590,66 Eur (b. l. 33).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 26 d. išrašo matyti, kad A. R. 2023 m. sausio 26 d. turėjo šias mokestines prievoles: 1 140,59 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (1 130,05 Eur mokestis ir 10,54 Eur delspinigiai). Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 17 093,95 Eur mokestinės paskolos sutartys, 249,24 Eur padidintos palūkanos ir 13,30 Eur delspinigiai, palūkanos – 70,52 Eur, iš viso – 17 427,01 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 92 794,87 Eur mokestinės paskolos sutartis, 100,25 Eur padidintos palūkanos, 0,50 Eur palūkanų delspinigiai, iš viso – 92 895,62 Eur (b. l. 34).
Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 4 d. išrašo matyti, kad A. R. 2023 m. vasario 4 d. turėjo šias mokestines prievoles: 45 582,58 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių prievolę (44 047,75 Eur mokestis ir 1 534,83 Eur delspinigiai), 78 253,99 Eur pridėtinės vertės mokesčio prievolę (75 655,60 Eur mokestis ir 2 598,39 Eur delspinigiai). Iš viso – 123 836,57 Eur. Taip pat A. R. nemokestines prievoles sudarė 380,27 Eur padidintos palūkanos ir 13,92 Eur delspinigiai, palūkanos –70, 52 Eur, iš viso – 464,71 Eur. Taip pat pagal kitą mokestinės paskolos sutartį – 15,39 Eur padidintos palūkanos, 0,06 Eur palūkanų delspinigiai, 1,17 Eur palūkanos, iš viso – 16,62 Eur (b. l. 35).
Iš A. R. 2023 m. vasario 25 d. prašymo, adresuoto VMI, matyti, kad pastarasis 2023 m. vasario 25 d. kreipėsi į VMI su prašymu laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 25 d. iki 2028 m. rugpjūčio 25 d. atidėti 118 802,11 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą (b. l. 36-38).
2023 m. vasario 25 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad A. R. kreditorius nuo (duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas – 13 000 Eur pagal patalpų nuomos sutartį (b. l. 39).
VMI 2022 m. kovo 16 d. mokestinėje paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2025 m. vasario 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2022 m. kovo 25 d., buvo išdėstytas A. R. 133 624,56 Eur įsiskolinimas VMI, kas mėnesį mokant po 3711,79 Eur (b. l. 69-71).
VMI 2022 m. kovo 15 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ nurodyta, kad mokesčių mokėtojas – A. R. gauna pajamas, tačiau neturi santaupų ir pakankamai lėšų nedelsiant sumokėti mokestinę nepriemoką ar baudą už administracinį nusižengimą, todėl mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti išdėstytas. Mokestinė nepriemoka būtų mokama iš gaunamų veiklos pajamų (b. l. 72-73).
VMI 2023 m. kovo 2 d. atsakyme į prašymą išdėstyti mokestinę nepriemokos mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. 2023 m. vasario 25 d. prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl laikomas nepateiktu. Kartu išaiškinta, kad prašymas bus laikomas gautu, atitinkamai bus stabdomi/nepradedami išieškojimo veiksmai, tik tada, kai bus pateikta paskutinė tinkama patikslinta informacija nurodyta šiame rašte (b. l. 74-75).
Iš A. R. 2023 m. gegužės 1 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, kad A. R. 2023 m. gegužės 1 d. kreipėsi į VMI dėl 122 144,25 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2028 m. balandžio 24 d. (b. l. 76- 78).
VMI 2023 m. gegužės 12 d. atsakyme į prašymą išdėstyti mokestinę nepriemokos mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. 2023 m. gegužės 1 d. prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl laikomas nepateiktu. Kartu išaiškinta, kad prašymas bus laikomas gautu, atitinkamai bus stabdomi/nepradedami išieškojimo veiksmai, tik tada, kai bus pateikta paskutinė tinkama patikslinta informacija nurodyta šiame rašte (b. l. 79-80).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (tame tarpe ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą sieja su specialiuoju subjektu - asmeniu, užimančiu juridinio asmens vadovo pareigas, arba kitu atsakingu asmeniu. Remiantis gramatiniu teisės aiškinimo metodu, pripažintina, kad abiem atvejais šio administracinio nusižengimo subjektas vienokiu ar kitokiu būdu yra saistomas su juridiniu asmeniu. Vienu atveju tai gali būti tiesioginis to juridinio asmens vadovas, kitu atveju – kitas asmuo, kuriam yra pavestos ar pagal jo kompetenciją priskirtinos funkcijos atsakyti būtent už šio juridinio asmens veiklą.
Kaip matyti iš šios administracinio nusižengimo bylos turinio, administracinė teisena pagal VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo pradėta A. R. - (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - ir Notariato įstatymas) 2 straipsnį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Jis taip pat gali būti civilinių ginčų mediatoriumi, kai sprendžiami ginčai, ir turto pardavimo ir nuomos viešųjų aukcionų organizatoriumi bei vykdytoju. Notaro statusas yra dvejopas – jie yra ne tik valstybės įgaliotas asmuo, kurio veikla yra susijusi su viešųjų funkcijų vykdymu, bet ir verčiasi profesine veikla – teikia teisines paslaugas. Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notariato įstatymo 16 straipsnyje yra numatyta notaro atsakomybė. Pastarasis atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Be kita ko, už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas (Notariato 16 straipsnis).
Notariato įstatymo 6 straipsnyje yra numatyta, kad notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Tuo tarpu, CK 2.33 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Iš pirmiau nurodytų šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jiems aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad A. R. vykdomų funkcijų atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), kuris neatitinka pirmiau nurodytų ir CK 2.33 straipsnio 1 dalyje numatytų juridinio asmens požymių, ko pasėkoje nėra ir jokių civilinių teisinių santykių subjektas, įskaitant ir bet kokius teisinius santykius, susijusius su juridinio asmens veikla. Pagal Notariato įstatymą, notaro biuras yra tik notaro darbo vieta, įsteigta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Tai reiškia, kad A. R., vykdydamas notaro funkcijas, negali būti laikomas įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovu ar kitu šių subjektų atsakingu asmeniu. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-83/2012). Šių teismo nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigtina, kad A. R., vykdydamas notaro funkcijas, turi keletą pavaldinių, tačiau pastarasis veikia individualios veiklos pagrindais, bet ne kaip juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo.
Taigi, remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu bei bylos nagrinėjimo teisme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad A. R., vykdydamas notaro funkcijas, nėra priskirtinas jokio juridinio asmens atsakingo asmens kategorijai, pripažintina ir tai, kad pastarasis nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo specialaus subjekto kategoriją. Pastarasis nėra nei juridinio asmens vadovas nei koks kitas to juridinio asmens atsakingas asmuo, o ANK 120 straipsnis nenumato administracinės atsakomybės fiziniam asmeniui, veikiančiam ne juridinio asmens vardu, už kreditorių teisių pažeidimą. Atitinkamai konstatuotina, kad neegzistuoja būtinas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – subjektas. Dėl to yra aiškus pagrindas pripažinti, kad nėra visų A. R. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį būtinų požymių, o pastarojo atžvilgiu pradėta administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis). Kartu pabrėžtina, jog nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. nelaikytinas tinkamu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu, teismas plačiau nepasisako dėl kitų pastarajam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių ir iš jų sekančių proceso šalių bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų argumentų, kadangi jų turinys yra išvestinis ir neatsiejamas nuo juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens statuso, kuris šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas,
n u t a r i a :
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė