Civilinė byla Nr. e2A-2713-910/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-68-3-10188-2021-2

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.4;

 (S)

                                                                                         1.3.7.2.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro ,,Trimitas“ ieškinį atsakovui U. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl darbo ginčo – atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. DGKS-1092 darbo byloje Nr. APS-131-756/2021 (toliau – Sprendimas), prašė pripažinti, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta teisėtai.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu atleido atsakovą iš vyriausiojo dirigento pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovas dėl atleidimo iš darbo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri Sprendimu: 1) pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino su tuo susijusį įsakymą; 2) negrąžino atsakovo į darbą, konstatuodama, kad darbo sutartis nutraukta Sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 3) išieškojo atsakovui iš ieškovės 677,79 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos, 12 248,76 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Darbo ginčų komisija nustatė, kad atsakovas buvo atleistas ne dėl objektyvių ir būtinų struktūrinių pokyčių, neįrodyta, kad jo pareigybė nereikalinga ir būtina ją naikinti. Ieškovės teigimu, šios Darbo ginčų komisijos išvados nepagrįstos.

3.       Ieškovės vadovo 2020 m. sausio 28 d. veiklos vertinimo išvados 2.1 punkte buvo nustatyta einamųjų metų veiklos užduotis – koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro ,,Trimitas“ (toliau – ir KĮ VPIO „Trimitas“) vidaus valdymo tobulinimo veiksmai. Ieškovės steigėja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2020 m. vasario 10 d. įpareigojo ieškovės vadovą per 2020 metus pakeisti ieškovės struktūrą ir pareigybių sąrašą. Ieškovės vadovas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu patvirtino naują KĮ VPIO „Trimitas“ struktūros schemą ir pareigybių sąrašą. Šiuo sprendimu buvo panaikinta vyriausiojo dirigento pareigybė, įsteigta nauja meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybė, taip pat panaikintos vairuotojo-ekspeditoriaus, vyr. buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybės.

4.       Ieškovė 2020 m. spalio 27 d. įteikė atsakovui įspėjimą dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, o 2020 m. lapkričio 19 d. nusiuntė pranešimą apie laisvas pareigybes. Atsakovas 2020 m. lapkričio 26 d. pranešė ieškovei, kad sutinka eiti laisvas orkestro vadovo-vyriausiojo dirigento pareigas. Ieškovė 2020 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku paprašė atsakovo atsiųsti dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija yra tinkama šioms pareigoms, 2020 m. gruodžio 14 d. informavo atsakovą, kad neturi jo aukštojo universitetinio magistro kvalifikacinio laipsnio – dirigavimo orkestrui specializacijos – diplomo, dokumentų, patvirtinančių anglų kalbos žinias B2 lygiu ir gebėjimą dirbti MS Office bei nuotoliniam darbui skirtomis programomis. Atsakovas jokio atsakymo nepateikė. Dėl to ieškovė konstatavo, kad atsakovas neatitinka naujai pareigybei keliamų reikalavimų, ir 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu atleido atsakovą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atleidimo dieną su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta.

5.       Ieškovės teigimu, įstaiga turi teisę spręsti dėl darbuotojų skaičiaus ar jų paskirstymo, priimti ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje, nuspręsti, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne. Nauja meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybė reikalinga strateginiam kolektyvo meninės veiklos planavimui bei profesionalaus scenos meno (muzikos) atlikimo krypties formavimui ir įgyvendinimui, ieškovės meninių programų inicijavimo, kuravimo ir meninės priežiūros veiklai, taip pat orkestro tarptautiškumo plėtrai įgyvendinti, inicijuoti pasaulinius standartus atitinkančias menines partnerystes, kurios leistų orkestrui dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose profesionalaus meno festivaliuose bei konkursuose. Ieškovė yra nedidelė įstaiga, todėl nėra racionalu turėti du atskirus etatus: meno vadovo ir vyriausiojo dirigento. Meno vadovo-vyriausiojo dirigento funkcijos apima programų parinkimą, suformavimą ir jų galutinį įgyvendinimą, t. y. atlikimą. Tokia praktika vyrauja daugumoje profesionalių koncertinių kolektyvų. Atsakovo pareigybė tapo perteklinė, struktūriniai pokyčiai buvo realūs ir objektyviai būtini.

6.       Pasak ieškovės, vyriausiasis dirigentas neturėjo pareigos vykdyti meninių partnerių paiešką koncertinėms programoms, atlikti tarptautinių profesionaliosios pučiamųjų muzikos konkursų, festivalių monitoringą, sekti pasaulines pučiamųjų orkestrų žanro tendencijas ir teikti pasiūlymus ieškovės vadovui, analizuoti orkestro meninę koncertinę veiklą, vertinti rezultatus, pagal poreikį dalyvauti, vykdant naujų orkestro narių atranką ir priėmimą, kvalifikacijos vertinimą, kelti ieškovės meninį lygį, ugdyti orkestro atlikėjų tarpusavio bendravimo ir sceninę kultūrą. Didžiąją meno vadovo–vyriausiojo dirigento pareigybės dalį sudaro ne atlikėjo, o administracinės funkcijos. Meno vadovas anglų kalba pildo paraiškas dalyvauti įvairiose tarptautinėse organizacijose, teikia paraiškas dėl finansavimo į tarptautinius fondus, anglų kalba bendrauja su būsimais partneriais, atlikėjais, dirigentais, kolektyvais. Dėl to meno vadovo–vyriausiojo dirigento pareigybei buvo nustatyti anglų kalbos žinių B2 lygiu ir gebėjimo dirbti MS Office ir nuotoliniam darbui skirtomis programomis reikalavimai. Jų atsakovas neatitiko.

7.       Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priešieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į darbą, o tuo atveju jei tai nebūtų įmanoma – priteisti jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8.       Nurodė, kad

9.       Atsakovo teigimu, ieškovės veiksmai sukėlė jam didelius emocinius išgyvenimus, kurie pasireiškė ir fizinės sveikatos pablogėjimu, pažeidė atsakovo garbę bei orumą. Ieškovės vadovas diskreditavo atsakovą viso kolektyvo akyse. Ieškovės vadovas 2020 m. rugsėjo 23 ir 25 dienomis, atsakovui nežinant, organizavo darbuotojų susitikimus, kuriuose skleidė abejones dėl atsakovo tinkamumo eiti vyriausiojo dirigento pareigas. Ieškovės vadovas spaudimą dėl pasitraukimo iš darbo atsakovui darė net (duomenys neskelbtini), kelis kartus skambino jam, siūlydamas trauktis iš pareigų. Atsakovui nesutikus to padaryti, vadovas pradėjo neteisėtą atleidimo iš darbo procedūrą. Ieškovė pažeidė DK 30 straipsnyje įtvirtintą pareigą užtikrinti darbo aplinką, kurioje būtų ginama darbuotojų garbė bei orumas, jų psichologinė bei fizinė sveikata. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pripažino atsakovo U. V. atleidimą iš KĮ VPIO „Trimitas“ vyriausiojo dirigento pareigų neteisėtu, panaikino 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą dėl jo atleidimo, grąžino atsakovą į buvusį darbą KĮ VPIO „Trimitas“ dabartinę meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareiginę poziciją. Išaiškino, kad darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė atsakovui iš ieškovės 10 207,30 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 80,69 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, taip pat 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 095,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 275 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos Sprendimas netenka galios.  

11.       Teismas nustatė, kad ieškovės vadovas 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. IV-08 patvirtino naują vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymą, kuriuo susiaurino vyriausiajam dirigentui priskirtinas funkcijas (iš esmės panaikindamas meno vadovo pareigas). Atsakovas su šiuo pareigybės aprašymu buvo supažindintas tik 2020 m. liepos mėnesį ir atsisakė jį pasirašyti. Ieškovės steigėja Kultūros ministerija 2020 m. vasario 10 d. raštu pritarė ieškovės 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 15 d. raštais teiktiems KĮ VPIO ,,Trimitas“ struktūros schemoms ir pareigybių sąrašo projektams. Priešingai, negu nurodė pati ieškovė, šio rašto turinys nepatvirtina, kad steigėja įpareigojo ieškovės vadovą per 2020 metus pakeisti ieškovės struktūrą ir pareigybių sąrašą. Ieškovė nepateikė teismui 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 15 d. raštais teiktų KĮ VPIO ,,Trimitas“ struktūros schemų ir pareigybių sąrašo projektų, tačiau šių dokumentų datos patvirtina, kad iniciatyvos teise naudojosi ieškovės vadovas, o ne steigėja.

12.       Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu patvirtinti naują KĮ VPIO ,,Trimitas“ pareigybių sąrašą. Kultūros ministerija 2020 m. spalio 21 d. pritarė pareigybių sąrašo pakeitimams su tam tikrais pastebėjimais. KĮ VPIO ,,Trimitas“ Darbo taryba 2020 m. spalio 13 d. pritarė vadovo pasiūlytiems pareigybių sąrašo pakeitimams, kuriais buvo siūloma panaikinti vairuotojo-ekspeditoriaus ir vyriausiojo dirigento pareigybę, vietoje pastarosios steigiant meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę. Ieškovės vadovas 2020 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą patvirtinti naują KĮ VPIO „Trimitas“ struktūros schemą ir pareigybių sąrašą. Šiuo sprendimu buvo panaikinta vyriausiojo dirigento pareigybė, įsteigiant vietoje jos meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę, taip pat panaikintos vairuotojo-ekspeditoriaus, vyr. buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybės.

13.       Ieškovė nekėlė ginčo ir nemėgino paneigti atsakovo teiginių, kad vairuotoju dirbęs asmuo jau anksčiau buvo nutraukęs darbo santykius su ieškove, o vyr. buhalterio ir buhalterio-kasininko pareigas užėmę asmenys buvo perkelti į analogiškas pareigas kitokiais pavadinimais. Dėl to teismas padarė išvadą, kad vienintelis asmuo, kuriam įvardinti pokyčiai turėjo esminės reikšmės ir įtakos, buvo atsakovas.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės vadovui darbo veiklos įvertinimo metu pateikti siūlymai optimizuoti įstaigos veiklą savaime nepatvirtina poreikio atlikti struktūrinius pokyčius joje. Ieškovė nusprendė panaikinti vyriausiojo dirigento pareigybę (vietoje jos įsteigdama meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę), panaikinti vairuotojo-ekspeditoriaus, vyriausiojo buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybes, siekdama efektyviau organizuoti įstaigos veiklą. Nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui nebuvo pateikti konkretūs sprendimai (įsakymai, potvarkiai ar kt. dokumentai, tarp jų – ir priimti ieškovės steigėjo), patvirtinantys šių pareigybių naikinimą, darbo organizavimo pakeitimų vykdymą bei esminį to būtinumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad toks būtinumas iš esmės nulemtas ieškovės vadovo noro ir vizijos bei suvokimo būtent tokiu būdu optimizuoti įstaigos veiklą.

15.       Vyriausiojo dirigento darbo (pareigų) aprašymas ir meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymas patvirtina, kad tokios funkcijos, kaip vadovavimas orkestrui, orkestro profesionalaus scenos meno kūrimo organizavimas ir viešas atlikimas, orkestro kūrybinės veiklos formavimas, bendradarbiavimas su šalies ir užsienio atlikėjais, dirigavimas orkestrui, esamų orkestro programų atnaujinimas, buvo vykdomos ir vyriausiojo dirigento. Šios esminės funkcijos numatytos ir naujai sukurtos meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašyme, kitaip formuojant jų turinį, pasitelkiant šiuolaikiškesnius apibrėžimus, sakinių ir žodžių konstrukcijas bei išsireiškimus. Naujų specialių reikalavimų meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybei nustatymas (pvz., aukštojo universitetinio magistro kvalifikacinio laipsnio meno studijų srities muzikos krypties išsilavinimo, dirigavimo orkestrui specializacijos turėjimas, anglų kalbos B2 lygiu mokėjimas, dirbti su MS Office programiniu paketu, nuotoliniam darbui skirtomis programomis mokėjimas, nepagrįstas realiai egzistuojančiomis su darbdavio veikla susijusiomis priežastimis (vidinėmis ir išorinėmis), lėmusiomis atsakovo atleidimą iš darbo.

16.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos atsakovo atleidimo iš darbo priežastys ir pagrindai buvo sudaryti siekiant pagrįsti darbo sutarties nutraukimą faktiškai tik su atsakovu. Šie pagrindai nėra realūs, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nelemia atsakovo vykdytų darbo funkcijų nereikalingumo. Šių funkcijų turinys ir esmė liko nepakitę. Atsakovas ilgus metus gebėjo atlikti tas funkcijas, atitiko joms keliamus reikalavimus ir tą darė puikiai, deramai palaikė tarptautinius ryšius, gebėjo organizuoti, vadovauti ir susikalbėti su užsienio atstovais. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo įvertinimai ir tarptautinis pripažinimas. Byloje yra dokumentai, įrodantys reikiamo lygio atsakovo anglų kalbos žinių turėjimą. Tikėtina, kad ieškovei buvo ir yra žinomi tiek šio žinojimo aspektai, tiek ir atsakovo turima kvalifikacija bei išsilavinimas.

17.       Teismas pažymėjo, kad iki naujos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo, meno vadovo pareigybės KĮ VPIO ,,Trimitas“ nebuvo. Taigi daugelį organizacinių ir kitų klausimų, susijusių su orkestro veikla, sprendė vyriausias dirigentas ir savo pareigas atliko labai gerai – tai įrodo įvertinimai ir atestavimo rezultatai. Atsakovas turi daugiau kaip dvidešimties metų darbo patirtį orkestre ir nemažą patirtį vyriausiojo dirigento pareigose, yra įgijęs Lietuvos muzikos akademijos pučiamųjų instrumentų orkestro dirigento bakalauro, muzikos magistro ir pedagogo išsilavinimą bei specializaciją. Tačiau pagal naują meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymą atsakovas negali eiti šių pareigų, nes turi turėti aukštąjį universitetinį magistro kvalifikacinio laipsnio meno studijų srities muzikos krypties išsilavinimą, dirigavimo orkestrui specializaciją. Tokių sąlygų nustatymas yra ieškovės vadovo valios išraiška, neparemta įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatomis. Ieškovė objektyviai nepagrindė, kodėl meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybei buvo reikalingas magistro kvalifikacinis laipsnis, dirigavimo orkestrui specializacija, kodėl atsakovo turima kvalifikacija, ilgus metus leidusi atlikti šias funkcijas, pradėjo nebetikti.

18.       Teismas padarė išvadą, kad atlikti ieškovės darbo organizavimo pakeitimai nebuvo realūs ir objektyviai būtini, kad vyriausiojo dirigento darbo funkcijos netapo perteklinėmis, jos faktiškai išliko, yra perimtos ir toliau vykdomos pagal kitaip įvardintą meno vadovo–vyriausiojo dirigento pareigybę. Darbdavys neįrodė, kad jo struktūra (sandara) pakito, todėl teismas padarė išvadą, kad struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs, jais buvo siekiama faktiškai pagrįsti nenorą tęsti darbo santykius su konkrečiu darbuotoju – atsakovu – ir pagrįsti darbo sutarties su juo nutraukimą. 

19.       Darbdavys, atleisdamas darbuotoją pagal DK 57 straipsnį, atleidimo procedūrą įgyvendino netinkamai, su esminiais procedūriniais pažeidimais. Ieškovė, turėdama atsakovo sutikimą eiti jos pasiūlytas naujas meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigas, pagal DK 57 straipsnio 2 dalį privalėjo svarstyti atsakovo perkėlimo į kitas pareigas klausimą. Ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. elektroniniu laišku pakartotinai prašiusi pateikti papildomus dokumentus, nelaukdama jokio atsakymo, tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 14 d., priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. Ši aplinkybė patvirtina tam tikrą kryptingą ir tendencingą ieškovės požiūrį į atsakovą. Atsakovas turėjo realią ir faktinę galimybę pagal turimą kvalifikaciją gauti pasiūlytą darbo vietą, nes esminės atliekamos funkcijos išliko iš esmės nepakitusios. Darbdavys šią jam tenkančią pareigą akivaizdžiai ignoravo.

20.       Teismas pripažino, kad nėra pagrindo atsisakyti grąžinti darbuotoją į buvusį darbą faktiškai tomis pačiomis darbo sąlygomis, nepaisant to, kad atsakovo vykdytos pareigos yra pavadintos kitaip, ir nepaisant to, kad į jas yra priimtas kitas asmuo. Tokį sprendimą teismas priėmė, atsižvelgdamas į ieškovės vykdomos veiklos tam tikrą tautinį identitetą bei tautinę saviraišką, atsakovo ilgametį ir puikiai vertinamą darbą šiame kolektyve, neabejotinus atsakovo nuopelnus KĮ VPIO ,,Trimitas“ kolektyvui ir jo veiklai, jo dėka garsinamą Lietuvos vardą, tarptautinį tiek kolektyvo, tiek ir atsakovo pripažinimą, atsakovo įgytą kvalifikaciją ir turimą patirtį.

21.       Teismas nurodė neturįs pagrindo manyti, kad atsakovas negebės vykdyti investicinių infrastruktūros projektų, auginti meninę kokybę, įgyvendinti ieškovės įstatuose numatytus tikslus – aukščiausiu meniniu lygiu kurti, puoselėti, plėtoti profesionalų scenos meną bei išlaikyti KĮ VPIO ,,Trimitas“ pagrindiniu Lietuvos pučiamųjų orkestru, t. y. negebės įvykdyti ieškovės vadovo įvardintų įstaigai keliamų tikslų, uždavinių ir pan. Ieškovė turi apie 80 etatų, todėl pagal DK 218 straipsnio 5 dalies nuostatas buvusio darbdavio nenoras, kad darbuotojas grįžtų į buvusį darbą, nėra esminis.

22.       Bylos duomenimis, atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 2 041,46 Eur, dienos – 80,69 Eur. Priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo į buvusias pareigas, atsakovui išieškotina 10 207,30 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. už 7 mėnesius, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 80,69 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus.

23.       Teismas nurodė, kad atsakovas neteisėtai atleistas iš darbo be faktinio pagrindo, ieškovei padarius reikšmingus ir esminius procedūrinius pažeidimus. Darbdavys darbuotojo atžvilgiu elgėsi pakankamai šiurkščiai ir tendencingai, pažeisdamas akivaizdų įstatymo imperatyvą, nesudarė ilgamečiam, patyrusiam, kvalifikuotam darbuotojui sąlygų likti darbo rinkoje. Šiuos veiksmus atliko ilgą laiką vadovaujančias pozicijas užėmusio, tarptautinį pripažinimą pelniusio asmens atžvilgiu, jo ligos metu, įtraukdamas į tai kitus KĮ VPIO ,,Trimitas“ narius. Šios aplinkybės negalėjo nesumenkinti atsakovo orumo, gebėjimų ir turimos kvalifikacijos bei reputacijos buvusių ilgamečių pavaldinių, kitų darbuotojų akyse, nepakenkti atsakovo žinomumui tarptautinėje rinkoje. Be jokios abejonės tai sukėlė jam didelius asmeninius išgyvenimus ir nepatogumus, sumenkino jį jo paties akyse, sąlygojo pablogėjusią emocinę būseną ir sveikatą.

24.       Teismas atsižvelgė ir į ieškovės statusą – ji yra valstybės įmonė, kuriai turi būti taikomi aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui. Priteistas vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija darbuotojui už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą, ir savo prigimtimi ginčo atveju negali tokia būti, nes yra savaiminė darbuotojo grąžinimo į buvusį darbą pasekmė. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta, priteisiant jam iš ieškovės 2 000 Eur neturtinės žalos. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Teismui nusprendus, kad atsakovas buvo atleistas neteisėtai, prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir atsakovo į buvusias pareigas negrąžinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Teismas neįsigilino į valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro darbo specifiką, organizacinių pertvarkymų tikslus ir priežastis, todėl nepagrįstai nenustatė, kad organizaciniai pertvarkymai realiai įvyko. Vyriausiojo dirigento pareigybė buvo panaikinta ir vietoje jos įsteigta meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybė tam, kad būtų pakeistas įstaigos orkestro muzikinis profilis. Iki pakeitimų orkestras orientavosi į lengvo turinio muzikinį žanrą – maršinio tipo kūrinių žanrą. Naujos pareigybės steigimu buvo siekiama pereiti į simfoninio tipo ir lygio pučiamųjų orkestrą su žymiai vertingesniu ir dėl to techniniu bei meniniu požiūriu sudėtingesniu profesionaliu muzikiniu repertuaru, kuris iš orkestro meno vadovo ir dirigento reikalauja itin aukšto specialių žinių bei kompetencijų lygio.

25.2.                      Atsakovo dirigavimo maniera priskirtina prie pasyvaus – maršinio – dirigavimo tipo, atitinkamos yra ir dauguma jo rengtų koncertinių programų. Kadangi žanro specifika reikalauja sieti teorinius, organizacinius ir praktinius įgyvendinimo procesus, buvo nuspręsta, kad reikalinga nauja aukščiausios kompetencijos meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybė, kuri optimizuotų visų susijusių funkcijų atlikimą į vieną asmenį – nuo programų parinkimo, suformavimo iki jų galutinio įgyvendinimo (atlikimo). Atsakovui dirbant vyriausiojo dirigento pareigose, meno vadovo funkcijas įgyvendino ieškovės vadovas. Atsakovas niekada nerengė kūrybinės veiklos planų, neteikė meno tarybai svarstyti, nerengė paraiškų finansavimui gauti, kūrybinės veiklos analizių, ataskaitų, tarptautinių pučiamųjų orkestrų gyvenimo monitoringo.

25.3.                      Aplinkybę, kad atlikti darbo organizavimo pakeitimai buvo realūs ir objektyviai būtini, patvirtina jau dabar pasiekti rezultatai ir teigiami atsiliepimai viešoje erdvėje. Iki pakeitimų KĮ VPIO „Trimitas“ tiek viešoje erdvėje, tiek vidinėje aplinkoje buvo itin kritikuojamas dėl pasenusio veiklos modelio, kad nukrypo nuo pučiamųjų muzikos, nes nerengiamos rimtos klasikinės programos. Itin daug kritikos daug metų susilaukia ir asmeniškai atsakovas – tiek iš KĮ VPIO „Trimitas“ orkestro muzikantų, tiek iš recenzijų viešoje erdvėje bei pretenzijų valstybės institucijoms. Skundai Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui patvirtina aplinkybę, kad iki pertvarkymų orkestro padėtis buvo kritikuojama ir pertvarkymai buvo būtini.

25.4.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas de facto atitinka orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybei keliamus reikalavimus. Ieškovės tikslai pasiekti aukštesnį muzikavimo ir muzikinio turinio išpildymo lygį lėmė poreikį turėti aukštesnės kvalifikacijos dirigentą, kuris gebėtų diriguoti simfoninio žanro pučiamųjų orkestrui. Dėl to orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymo 3.1 punkte buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį magistro kvalifikacinio laipsnio meno studijų srities muzikos krypties išsilavinimą, dirigavimo orkestrui specializaciją. Atsakovas, būdamas iš esmės dirigentas savamokslis, tiko senojo repertuaro maršinio žanro orkestrui, todėl jam užteko aukštojo universitetinio pučiamųjų orkestro solisto ir fakultatyvinio pučiamųjų orkestro dirigento išsilavinimo. Tačiau, atlikus organizacinius KĮ VPIO „Trimitas“ pakeitimus ir siekiant pereiti į profesionalų simfoninį pučiamųjų orkestrą, atsakovo turima kompetencija tapo nepakankama. Atsakovas neturi muzikinės patirties, kompetencijos ir būtino akademinio išsilavinimo, kad galėtų dirbti su simfoninio lygio repertuaru.

25.5.                      Byloje keliami tiesiogiai su atleidimo priežastimis susiję klausimai reikalauja specialių ir specifinių meno srities žinių. Teismas viršijo savo kompetenciją, nuspręsdamas, kad atsakovo turima darbo patirtis orkestre bei patirtis vyriausiojo dirigento pareigose, o taip pat įgytas išsilavinimas turi būti pakankami darbdaviui. Teismas, neturėdamas specialių žinių, objektyviai negali suprasti maršinės muzikos ir simfoninės aukštą meninę vertę turinčios muzikos skirtumų bei šiam menui atlikti nulemtų skirtingų kvalifikacijos reikalavimų. Teismas, būdamas aktyvus darbo bylose, turėjo ir galėjo ex officio skirti ekspertizę tam, kad objektyviai išsiaiškintų dirigentų kvalifikacinių reikalavimų maršinio tipo ir simfoninio tipo orkestrams, jų dirigavimui ir repertuaro skirtumus.

25.6.                      Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – SKVC) teikia konsultacijas darbdaviams ir profesinį pripažinimą atliekančioms institucijoms. Nors šios viešojo administravimo institucijos funkcijos pagrindinė paskirtis – įvertinti užsienyje įgyto formalaus išsilavinimo atitiktį Lietuvoje suteikiamai kvalifikacijai, tačiau ši institucija taip pat turi nagrinėjamai bylai reikalingą patirtį ir kompetenciją įvertinti atsakovo formalios kvalifikacijos atitiktį ieškovės keliamam išsilavinimo reikalavimui.

25.7.                      Teismas šiurkščiai pažeidė CPK teisės normas, 2021 m. birželio 7 d. parengiamojo posėdžio metu be jokių motyvų atmesdamas ieškovės prašymą apklausti kaip liudytojus D. S., R. B., E. A., E. R., R. V.. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos fakulteto dekanas, KĮ VPIO „Trimito“ meno tarybos narys D. S. būtų paaiškinęs, kad atsakovo darbo patirtis negali atstoti būtinų kompetencijų, kurias suteikia specializuotos dirigavimo studijos. Liudytojai R. B., E. A. ir Z. B. būtų patvirtinę aplinkybę, kad, optimizuojant veiklą, meno vadovo pareigybė nebuvo sugretinta su vyriausio dirigento pareigybe, šias funkcijas vykdė ieškovės vadovas, o ne vyriausias dirigentas, kad atsakovas niekada nerengė kūrybinės veiklos planų, neteikė meno tarybai svarstyti, nerengė paraiškų finansavimui gauti, kūrybinės veiklos analizių, ataskaitų ir t. t. R. V. ir E. R. būtų patvirtinę, kad muzikantai savarankiškai surengė slaptą balsavimą dėl nepritarimo atsakovo veiklai. Darbo bylose būtent darbdavys turi įrodyti daugumą aplinkybių. Tačiau teismas užkirto galimybę ieškovei įrodyti reikšmingas ir tiesiogiai susijusias su ginčo dalyku aplinkybes.

25.8.                      Naujai orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybei priskirtoms funkcijoms atlikti reikalingi specialieji gebėjimai – tinkamos anglų kalbos žinios B2 lygiu ir kompiuterinis raštingumas. Atsakovas, sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo, nepateikė turimų dokumentų apie anglų kalbos žinias. Teismui atsakovas pateikė 6 metų senumo neakredituotos UAB „Viskas lengvai“ 2015 m. birželio 30 d. pažymėjimą, kad jis baigė anglų kalbos B2 lygio kursą. Šiame pažymėjime nenurodytas asmens kodas, tarptautinio užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo testo pavadinimas ar pobūdis, neaišku, kokio pobūdžio anglų kalbos kursus atsakovas lankė, kokio lygio kvalifikaciją pagal Bendrųjų Europos kalbų metmenų kalbos mokėjimo lygių sistemą įgijo, ar laikė egzaminą. Anglų kalbos mokėjimą patvirtinančios pažymos galioja 3 metus, todėl atsakovo pateiktas dokumentas turi būti vertinamas kritiškai.

25.9.                      Ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, nes nepateikė reikšmingų duomenų darbdaviui, kai to buvo prašoma ir sprendžiama dėl atsakovo galimybių užimti laisvas pareigybes. Pagal teismų praktiką nesąžiningu darbuotojo elgesį galima laikyti tada, kai jis nepraneša aplinkybių, kurios reikšmingos jo atleidimui. Jeigu darbuotojas nepraneša darbdaviui tokių aplinkybių atleidimo iš darbo procedūrų metu, tai vėliau jo objektyviai pažeista teisė gali būti neginama dėl nesąžiningo naudojimosi savo teise. Atsakovas faktiškai neturi tokių anglų kalbos įgūdžių, kokie yra deklaruojami pateiktu pažymėjimu. Ieškovės administratorė E. R. būtų patvirtinusi aplinkybę, kad atsakovas darbo metu sklandžia anglų kalba bendrauti nesugebėjo. Tačiau teismas 2021 m. birželio 7 d. parengiamojo posėdžio metu be jokių motyvų netenkino ieškovės prašymo apklausti nurodytą liudytoją.

25.10.                      Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, ignoruodamas motyvuotą darbdavio prašymą negrąžinti atsakovo į pareigas, iš jis kurių buvo atleistas, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta darbo ginčą nagrinėjančio organo diskrecija spręsti, ar, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti darbuotoją į darbą. Viena iš alternatyvių priežasčių, kodėl teismas galėtų negrąžinti darbuotojo į ankstesnes pareigas, yra darbdavio prašymas, kurio pagal teismų praktiką jis motyvuoti neprivalo. Byloje yra duomenys apie ieškovės muzikantų išreikštą nepasitenkinimą atsakovu dėl jo kompetencijos. Atsakovas 2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio metu pats pripažino, kad grįžimas būtų sudėtingas, jis neįsivaizduojantis, kaip dirbti su ta pačia komanda, tačiau vis tiek pageidavo sugrįžti į buvusią darbovietę. Esant konfliktiškiems atsakovo ir orkestro muzikantų santykiams, joks bendras darbas nėra įmanomas, jis nebus efektyvus. Viešoje erdvėje publikuoti straipsniai patvirtina, kad ieškovės koncertinė veikla yra pasiekusi naują lygį, o orkestro muzikantai yra patenkinti įvykusiais pokyčiais.

25.11.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas nebuvo pašalintas iš darbo rinkos, jis šiuo metu dirba kitoje darbovietėje. Taigi atsakovo galimybės konkuruoti darbo rinkoje nepasikeitė. Ieškovės darbuotojų kolektyvas pats raštu kreipėsi į darbdavį su prašymu pakeisti dirigentą kitu dėl vidinių darbinių kolektyvo aplinkybių. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė įtraukė kolektyvo narius ir taip sumenkino atsakovo orumą. Atsakovas neįrodė, kad jam buvo daromas spaudimas, ar būtent dėl ieškovės veiksmų jam kokiu nors būdu buvo pakenkta. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovo sveikatos būklė susijusi su (duomenys neskelbtini), o ne su darbdavio veiksmais. Atsakovas buvo atleistas oriai. Jis apie atleidimą buvo įspėtas, jam buvo pasiūlyta užimti laisvas darbo vietas. Teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma viršija įprastai teismų praktikoje tokiose bylose priteisiamas sumas.

26.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                       Atsakovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nes nebuvo jokių realių struktūrinių (organizacinių) pertvarkymų. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi nauju KĮ VPIO „Trimitas“ muzikiniu profiliu, kuriuo grindžia atliktų pertvarkymų realumą. Tačiau jokie argumentai (ir juos pagrindžiantys įrodymai), susiję su nauju orkestro muzikiniu profiliu, nebuvo pateikti nei Darbo ginčų komisijai, nei pirmosios instancijos teismui. Vyriausiojo dirigento darbo funkcijos netapo perteklinės, jos ir toliau sudaro naujos pareigybės – meno vadovo-vyriausiojo dirigento – funkcijų esmę. Nė vienas orkestras negali funkcionuoti be vyriausiojo dirigento. Taigi vyriausiojo dirigento funkcijos orkestre negali tapti perteklinės vien dėl savo esmės.

26.2.                       Iki 2013 m. KĮ VPIO „Trimitas“ buvo dvi pareigybės – meno vadovo ir vyriausiojo dirigento, kurias vykdė du skirtingi asmenys. Optimizuojant ieškovės veiklą, meno vadovo pareigybė buvo sugretinta su vyriausiojo dirigento pareigybe. Nuo tada iki atleidimo šias funkcijas vykdė vyriausiasis dirigentas, t. y. atsakovas. Ieškovės įvardyti liudytojai negali paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų, 2018-2020 m. KĮ VPIO „Trimitas“ veiklos planų, kuriuose vyr. dirigentui, t. y. atsakovui, aiškiai priskirtos meno vadovo funkcijos. Vyriausiojo dirigento pareigybės ir naujosios meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymų palyginimas patvirtina, kad funkcijos nepasikeitė, naujosios pareigybės aprašyme numatytos funkcijos iš esmės yra tos pačios, kaip ir ankstesniojoje pareigybėje, tik suformuluotos pasitelkiant šiuolaikiškesnius apibrėžimus, sakinių ir žodžių konstrukcijas.

26.3.                       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vyriausiojo dirigento pareigų panaikinimas, vietoje jų įsteigiant naują meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę, yra tiesiog pareigybės pavadinimo pakeitimas, o ieškovės veiklos pertvarkymas yra fiktyvus ir atliktas tik tam, kad galėtų būti nutraukta darbo sutartis su atsakovu. KĮ VPIO „Trimitas“ niekada nebuvo tik „maršinis“ orkestras. KĮ VPIO „Trimitas“ atliko platų spektrą pučiamųjų orkestrų muzikos, įskaitant simfoninio pobūdžio muziką, todėl jokie pertvarkymai, susiję su muzikiniu profiliu, nebuvo reikalingi. KĮ VPIO „Trimitas“ muzikinio profilio keitimas nėra struktūriniai ieškovės pertvarkymai. Tai ne darbo organizavimo pakeitimai, o paprasčiausi muzikinės programos pokyčiai. Orkestre toliau dirba toks pat skaičius tokio paties meninio lygio muzikantų. Be to, aplinkybę dėl KĮ VPIO „Trimitas“ meninio profilio pasikeitimo ieškovė ėmė akcentuoti tik apeliaciniame skunde.

26.4.                       Atsakovas 1996 m. įgijo muzikos bakalauro kvalifikaciją, specializacija – pučiamųjų orkestro dirigentas, o 2007 m. Meno srities Muzikos magistro kvalifikacinį laipsnį (pagal dabar galiojantį Studijų krypčių klasifikatorių – Menų magistro kvalifikacija). Į vyriausiojo dirigento pareigas atsakovas buvo paskirtas 2009 m., tuo metu jo formalusis išsilavinimas buvo tinkamas. Atsakovas ne tik turi ilgametę vyriausiojo dirigento-meno vadovo patirtį, bet ir yra itin aukštos kompetencijos bei itin gerai vertintas visu savo KĮ VPIO „Trimitas“ veiklos laikotarpiu. Dėl to ypač įžūliai ir diskredituojančiai skamba ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas, būdamas iš esmės dirigentas savamokslis, tiko senojo repertuaro maršinio žanro orkestrui, o siekiant pereiti į profesionalų simfoninį pučiamųjų orkestrą atsakovo turima kompetencija tapo nepakankama. Nepaisant nurodomos netinkamos atsakovo kvalifikacijos, ieškovė pasiūlė jam užimti naujas meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigas.

26.5.                       Atsakovo anglų kalbos žinios buvo pakankamos, vykdant vyriausiojo dirigento pareigas. Jis Jeilio universitete (JAV) parengė muzikinę programą, todėl klausimų kelia pats B2 lygio anglų kalbos reikalavimas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas atsisakė pateikti kalbos mokėjimą įrodantį dokumentą. Dokumentas įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu negalėjo būti pateiktas dėl atsakovo nedarbingumo, o pirmą darbo dieną atsakovas jau buvo atleistas. Neaišku, kaip liudytoja E. R. galėtų nurodyti atsakovo kalbos lygį. Akivaizdu, kad nurodytais reikalavimais pateikti konkrečius šių gebėjimų turėjimą pagrindžiančius dokumentus tiesiog buvo siekiama sudaryti kliūtis atsakovui užimti naujai įsteigtą meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę.

26.6.                       Ieškovė nepagrįstai ginčija atsakovo grąžinimą į darbą. Pagal DK 218 straipsnio nuostatų sisteminę analizę darbdavio prašymas negrąžinti neteisėtai atleisto darbuotojo į darbą turėtų būti vertinamas tik kaip viena iš aplinkybių, nurodytų DK 218 straipsnio 4 dalyje. Toks prašymas tampa privalomas tik tuo atveju, kai jį pareiškia darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis iki dešimt darbuotojų. Tuo tarpu KĮ VPIO „Trimitas“ turi gerokai daugiau nei dešimt darbuotojų, todėl ieškovei ši nuostata netaikoma. Jeigu neteisėtai atleisto darbuotojo negrąžinimui į darbą savaime pakaktų vien darbdavio prašymo, DK 218 straipsnio 2 dalyje numatytas grąžinimo į darbą teisių gynimo būdas taptų neefektyvus, nes didžiąja dalimi atvejų darbdavys, neteisėtai atleidęs tam tikrą darbuotoją, nenorėtų, kad jis būtų sugrąžintas į darbą. Teismas teisėtai nurodė, kad nėra pagrindo atsisakyti grąžinti darbuotoją į buvusį darbą faktiškai tomis pačiomis darbo sąlygomis.

26.7.                       Ieškovė nepagrįstai ginčija teismo atsakovui priteistą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nors pats atleidimo iš darbo faktas nelaikytinas sukeliančiu neturtinę žalą, tačiau ieškovės veiksmai, kurių ji ėmėsi, siekdama nutraukti darbo santykius su atsakovu, neabejotinai sukėlė jam didelius emocinius išgyvenimus, pasireiškusius ir jo fizinės sveikatos pablogėjimu, pažeidė jo garbę bei orumą. Ieškovės vadovas 2020 m. rugsėjo 23 ir 25 dienomis be atsakovo žinios organizavo darbuotojų susitikimus, kuriuose skleidė abejones dėl atsakovo tinkamumo eiti vyriausiojo dirigento pareigas. Ieškovė šiuos klausimus nagrinėdama ne diskretiškai su atsakovu, o su visu darbuotojų kolektyvu atsakovui už akių, neabejotinai pažeidė atsakovo garbę bei orumą. Spaudimą pasitraukti iš pareigų ieškovė atsakovui toliau darė net (duomenys neskelbtini). Atsakovui (duomenys neskelbtini), ieškovės vadovas kelis kartus jam skambino, siūlydamas trauktis iš pareigų. Atsakovui nesutikus, ieškovės vadovas pradėjo neteisėtą atleidimo iš darbo procedūrą. Tai sunkino ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kėlė papildomą neigiamą poveikį jo sveikatai.

26.8.                       Ieškovė apeliaciniame skunde dar kartą bando sumenkinti atsakovo kompetencijas ir nuopelnus, apibūdindama jį kaip nekompetentingą, savamokslį, nemokantį sklandžiai kalbėti angliškai. Šie teiginiai ne tik visiškai neatitinka tikrovės, bet ir yra atsakovą, kaip profesionalą, diskredituojančio pobūdžio. Aplinkybė, kad atsakovas įsidarbino kitoje darbovietėje, patvirtina ne atleidimo tinkamumą, o atsakovo kompetenciją ir paklausą darbo rinkoje. Be to, atsakovas darbui KĮ VPIO „Trimitas“ atidavė produktyviausius bei brandžiausius savo gyvenimo metus, darbas orkestre suformavo bei sudarė esminę jo asmeninio identiteto dalį. Dėl to, ieškovei nurodytomis aplinkybėmis atleidus atsakovą iš darbo, jis ne tik patyrė savo garbės ir orumo sumenkinimą, bet ir prarado esminę savo identiteto dalį.

26.9.                       Teismas, atmesdamas šalių prašymus kviesti liudytojus, nepažeidė civilinio proceso teisės normų. Ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašyta apklausti liudytojus, yra tinkamai nustatytos ir patvirtintos į bylą pateiktas rašytiniais įrodymais, kurie yra pakankami ir kurių liudytojų parodymai negali nei pakeisti, nei paneigti. Teismas 2021 m. birželio 6 d. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovo atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, šio pagrindo buvimas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Ieškovės prašytų kviesti liudytojų dalis visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Be to, teismas atsisakė kviesti abiejų šalių liudytojus, todėl nebuvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27.       Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, atsakovas grąžintas į darbą, iš ieškovės atsakovui priteistas 10 207,30 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo ir po 80,69 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, taip pat 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

28.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas KĮ VPIO „Trimitas“ pradėjo dirbti nuo 1993 m. rugsėjo 23 d. ir šioje darbovietėje užėmė įvairias pareigas: orkestro artisto-trimitininko, orkestro inspektoriaus, orkestro muzikanto, dirigento-pedagogo, orkestro artisto (trimitas-solo reguliatorius), orkestro artisto-dirigento. Nuo 2009 m. balandžio 14 d. atsakovas ėjo vyriausiojo dirigento pareigas. Atsakovas savo veikloje turėjo vadovautis ieškovės vadovo 2009 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. IV-8 patvirtinta vyriausiojo dirigento pareigine instrukcija, vėliau – 2013 m. liepos 30 d. įsakymu patvirtinta vyriausiojo dirigento pareigine instrukcija ir ieškovės vadovo 2017 m. vasario 14 d. įsakymu patvirtintu vyriausiojo dirigento darbo pareigų aprašymu, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai 2017 m. kovo 1 d.

29.       Ieškovės vadovui 2020 m. sausio 28 d. veiklos vertinimo išvados 2.1. punkte buvo nustatyta, kad jo einamųjų metų veiklos užduotys yra ieškovės vidaus valdymo tobulinimo veiksmai, o siektini rezultatai – ieškovės struktūrinių padalinių nuostatų atnaujinimas, atnaujintos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimas. Ieškovės vadovas 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. IV-08 patvirtino naują vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymą, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas tik 2020 m. liepos mėnesį. Atsakovas atsisakė pasirašyti šį įsakymą.

30.       Ieškovės steigėja Kultūros ministerija 2020 m. vasario 10 d. raštu pritarė ieškovės 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 15 d. raštais teiktiems KĮ VPIO ,,Trimitas“ struktūros schemoms ir pareigybių sąrašo projektams. Ieškovės vadovas 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1V-36 patvirtino ieškovės veiklos nuostatus, pagal kurių 16 punktą orkestro skyriaus veiklą planuoja, organizuoja ir koordinuoja bei už tikslų ir funkcijų tinkamą vykdymą atsako vyriausiasis dirigentas, kuris yra tiesiogiai pavaldus įstaigos vadovui.

31.       Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu patvirtinti naują KĮ VPIO ,,Trimitas“ pareigybių sąrašą, kuriam Kultūros ministerija 2020 m. spalio 21 d. pritarė. KĮ VPIO ,,Trimitas“ Darbo taryba 2020 m. spalio 13 d. pritarė vadovo pasiūlytiems pareigybių sąrašo pakeitimams, kuriais buvo siūloma panaikinti vairuotojo-ekspeditoriaus ir vyriausiojo dirigento pareigybę, vietoje pastarosios steigiant meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę. Ieškovės vadovas 2020 m. spalio 26 d. patvirtino naują KĮ VPIO „Trimitas“ struktūros schemą ir pareigybių sąrašą, kuriuo buvo panaikinta vyriausiojo dirigento pareigybė, vietoje jos įsteigiant meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę, taip pat panaikintos vairuotojo–ekspeditoriaus, vyr. buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybės.

32.       Ieškovė 2020 m. spalio 27 d. pateikė atsakovui įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, kad dėl darbo organizavimo pakeitimų, organizuojant ,,Trimitas“ veiklą įstaigos nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti, panaikinama vyriausiojo dirigento pareigybė. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, atsakovas įspėtas, kad bus atleistas iš darbo, praėjus 30 kalendorinių dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos. Taip pat atsakovas įspėtas, kad bus atleistas, jeigu laikotarpiu iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos ,,Trimitas“ nebus laisvos darbo vietos, į kurią jis galėtų būti perkeltas jo sutikimu.

33.       Ieškovės vadovas 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 1V-63 patvirtino orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė atsakovui pranešimą apie laisvas pareigybes kartu su laisvų pareigybių sąrašu. Atsakovas 2020 m. lapkričio 26 d. raštu sutiko užimti pranešime pasiūlytas laisvas orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigas. Ieškovės administratorė 2020 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovui, kad turimi dokumentai neįrodo jo atitikties keliamiems specialiesiems kvalifikacijos reikalavimams, ir paprašė atsiųsti dokumentus, nurodytus orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymo 3.1 punkte. Atsakovas atsakė, kad ieškovė turi visus dokumentus, atitinkančius jo kvalifikaciją.

34.       Ieškovės administratorė 2020 m. gruodžio 14 d. laiške atsakovui nurodė, kad ieškovės turimi dokumentai neįrodo jo atitikties naujai pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams, ir paprašė pateikti orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymo 3.1, 3.6 ir 3.8 punktuose įvardintus dokumentus, informavo, kad įstaiga neturi duomenų apie atsakovo įgytą aukštąjį universitetinį magistro kvalifikacinį laipsnį bei atsakovo turimą anglų kalbos B2 lygį.

35.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1P-99 atleido atsakovą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl darbo organizavimo pakeitimų, optimizuojant „Trimitas“ veiklą nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti, panaikinus vyriausiojo dirigento pareigybę.

36.       (duomenys neskelbtini).

37.       Ieškovės vadovo 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1P-15 nuo 2021 m. vasario 17 d. į ieškovės meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigas pagal terminuotą darbo sutartį iki 2023 m. vasario 16 d. priimtas L. K..

Dėl naujų įrodymų priėmimo

38.       Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 3 d. ir 2021 m. liepos 7 d. straipsnius apie ieškovės veiklą visuomenės informavimo priemonėje „15min“ ir 2021 m. liepos 20 d. ieškovės koncerto recenziją leidinyje „Literatūra ir menas“, taip pat KĮ „Trimitas“ meno tarybos nario L. V. 2021 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimus apie KĮ „Trimitas“ veiklą, LMTA dirigento ir lektoriaus V. L. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Ekspertinę nuomonę dėl dirigavimo kompetencijų simfoninio ir maršinio tipo pučiamųjų orkestruose skirtumo, LMTA muzikos fakulteto dekano D. S. 2021 m. liepos 29 d. liudijimą dėl meno vadovo pareigybės, 2018-2019 m. Muzikos gerbėjų draugijos, ieškovės muzikantų raštus dėl atsakovo veiklos ir Kultūros ministerijos atsakymą.

39.       Ieškovė teigia, kad visuomenės informavimo priemonėse pasirodę straipsniai patvirtina, jog atsakovo grąžinimas į darbą negalimas, nes ieškovės veikla yra pasiekusi naują lygį, o muzikantai yra patenkinti įvykusiais pokyčiais. Pasak ieškovės, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinėje stadijoje dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti ieškovės nurodytus liudytojus ir priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, remdamasis faktais, kuriuos liudytojai būtų paneigę.

40.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su naujų įrodymų priėmimu, nurodydamas, kad didžioji dalis jų galėjo būti pateikta nagrinėjant bylą iš esmės, tuo tarpu pateikti straipsniai apie ieškovės veiklą nėra susiję su ginčo dalyku, nes parašyti jau po atsakovo atleidimo iš darbo.

41.       Pažymėtina tai, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Esant poreikiui, jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

42.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnį, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

43.       Nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl pagal CPK 414 straipsnio 1 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai būtina, siekiant teisingai išspręsti ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo teismui suteiktą teisę būti aktyviam, sprendžia, kad nauji ieškovės pateikti duomenys leis išsamiau ir detaliau atskleisti atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybes bei jo grąžinimo į darbą galimybes. Atsakovas yra susipažinęs su naujai pateiktais įrodymais, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė savo nuomonę dėl šių įrodymų įtakos nagrinėjamam ginčui, todėl šalių lygiateisiškumo principas nebus pažeistas (CPK 17 straipsnis). Dėl to ieškovės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl ieškovės įstaigos organizacinių pertvarkymų realumo

44.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovės struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs, siekiant nutraukti darbo sutartį tik su vienu atsakovu, neįsigilino į ieškovės veiklos specifiką, nepagrįstai savo iniciatyva vertino atsakovo profesinius įgūdžius ir pripažino, kad atsakovo kompetencija atlikti naujas meno vadovo- vyriausiojo dirigento pareigas yra tinkama. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai apribojo darbdavio teisę keisti veiklos modelį ir nusistatyti savo vidinę organizacinę struktūrą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

45.       Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukiama, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu.

46.       Pagal kasacinio teismo praktiką, kai sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016, 13 punktas; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).

47.       Vadovaujantis DK 57 straipsnio 2 dalimi, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Ši įstatymo nuostata lemia, kad teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu teisėtumo, turi įvertinti aplinkybes, susijusias su sprendimo nutraukti darbo sutartį priėmimu. Visų pirma tai susiję su priežasties, dėl kurios darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė, realumo įvertinimu. Antra, teismas turi įvertinti, ar ši priežastis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė. Esant ginčui, pareiga įrodyti šių DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų su sprendimo nutraukti darbo sutartį aptariamu pagrindu priėmimu susijusių aplinkybių buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

48.       Sprendžiant dėl priežasčių realumo, darbdavys turi įrodyti, kad darbo sutarties su darbuotoju nutraukimą lėmė darbo organizavimo pakeitimai ar kitos svarbios priežastys, susijusios su darbdavio veikla. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs baigtinio šių priežasčių sąrašo. Tai gali būti tiek vidinės priežastys (darbo organizavimo pertvarkymas, optimizuojant turimus resursus ar pan.), tiek išorinės priežastys (ekonominės ar kitos išorinės priežastys, dėl kurių darbdavys nusprendžia sumažinti įmonės veiklos sąnaudas, ar pan.). Įstatyme įtvirtintas šių priežasčių realumo reikalavimas reiškia, jog darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimas buvo pagrįstas realiai egzistuojančiomis su darbdavio veikla susijusiomis vidinėmis ar išorinėmis priežastimis, lėmusiomis pasikeitusį darbuotojų darbo poreikį ir sprendimo dėl darbuotojo atleidimo priėmimą. Įgyvendinant darbdavio veiklos tikslus priimtų sprendimų kaip priežasties, dėl kurios konkretaus darbuotojo funkcija tampa perteklinė, realumo įvertinimas neapima jų tikslingumo ir pagrįstumo įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

49.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo aptariamu pagrindu realumo, būtina įvertinti, ar konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą lėmusios priežastys nėra fiktyvios, t. y. ar tos priežastys nėra sudarytos turint tikslą pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).

50.       Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai suformuluoti dar iki naujos DK redakcijos patvirtinimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad DK reglamentavimas tuo aspektu nėra pasikeitęs, jie taikytini aiškinant ir šiuo metu galiojančio DK nuostatas. Pažymėtina, kad darbo sutarties nutraukimo nagrinėjamu pagrindu fiktyvumą gali įrodyti aplinkybė, jog atleisto darbuotojo atliekama darbo funkcija tapo perteklinė ne dėl darbo organizavimo pakeitimų, bet dėl to, kad prieš tai buvo priimtas kitas besidubliuojančias funkcijas atliekantis darbuotojas; tai, kad po darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimo į atleisto darbuotojo vietą buvo priimtas kitas darbuotojas, dėl ko sprendimas pakeisti darbo organizavimą nebuvo realiai įgyvendintas ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

51.       Antroji aplinkybė, kuri turi būti įvertinta sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo  DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu teisėtumo, yra ryšys tarp nurodytų priežasčių ir konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumo. Tam, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, galėtų būti darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo priežastimi, jos turi lemti konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą. Tai reiškia, kad nurodytas realias su darbdavio veikla susijusias priežastis ir darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą turi sieti tiesioginis priežastinis ryšys, o konkretaus darbuotojo darbo funkcijos nereikalingumas turi būti tiesioginė darbo organizavimo pakeitimų ar kitokių su darbdavio veikla susijusių priežasčių pasekmė. Kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, darbdavys sprendimą dėl darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimo gali priimti dėl to, kad jis visiškai atsisako atleidžiamo darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, nusprendžia sumažinti tą pačią funkciją atliekančių darbuotojų skaičių ar atlikti kitus darbo organizavimo pakeitimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

52.       Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nustatyti naują ieškovės struktūrą bei patvirtinti naują pareigybių sąrašą buvo ieškovės vadovo iniciatyva, suformuluota jo 2020 m. sausio 28 d. veiklos vertinimo išvadoje, taip pat pateikta 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 15 d. raštais ir 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymu ieškovės steigėjai Kultūros ministerijai patvirtinti. Taigi ieškovės vadovo atliktus ieškovės struktūros ir pareigybių pakeitimus nulėmė ne ekonominės ar kitos išorinės priežastys, tačiau vidinės – ieškovės vadovo siekis pereiti į aukštesnį muzikinį bei meninį lygį ir atlikti sudėtingesnį repertuarą.

53.       Ieškovė apeliaciniame skunde daug kartų įvairiais aspektais akcentuoja, kad atsakovo užimta vyriausiojo dirigento pareigybė buvo panaikinta, vietoje jos įsteigiant meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę, tam, jog būtų pakeistas orkestro muzikinis profilis ir nuo daugiausia lengvojo turinio muzikinio žanro būtų pereita prie simfoninio tipo ir lygio orkestro su gerokai vertingesniu ir dėl to techniniu bei meniniu požiūriu sudėtingesniu profesionaliu muzikiniu repertuaru, kuris iš orkestro meno vadovo ir dirigento reikalauja itin aukšto specialių žinių ir kompetencijų lygio. Ieškovės išdėstyta pozicija suponuoja išvadą, kad esminė priežastis, dėl kurios panaikinta atsakovo vykdyta vyriausiojo dirigento pareigybė, buvo atsakovo kompetencija, kuri, ieškovės vertinimu, buvo nepakankama naujo repertuaro programai parengti ir atlikti. Pažymėtina tai, kad darbuotojo atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą priežastis nesiejama su jo kompetencijos lygiu.

54.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neturi kompetencijos spręsti, ar atsakovas atitinka orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybei keliamus reikalavimus. Nustatyti, koks išsilavinimas ir profesinis pasirengimas būtinas dirigentui, siekiančiam parengti ir pristatyti publikai ieškovės nurodomą aukšto simfoninio lygio repertuarą, gali specialių muzikos žinių turintis specialistas. Tačiau nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl atsakovo atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir vertino, ar atsakovo vykdyta vyriausiojo dirigento funkcija tapo perteklinė dėl realaus šios funkcijos nereikalingumo. Dėl to buvo palygintas atsakovo vykdytų vyriausiojo dirigento pareigų aprašymas su naujos pareigybės apraše nurodytomis funkcijomis, taip pat išanalizuotos faktiškai atsakovo vykdytos funkcijos ir jų vykdymo kokybės oficialus įvertinimas.

55.       Ieškovės vadovo 2017 m. vasario 14 d. patvirtintame KĮ VPIO „Trimitas“ vyriausiojo dirigento darbo (pareigų) aprašyme nustatyta, kad KĮ VPIO „Trimitas“ vyriausiasis dirigentas yra struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų grupės A2 lygio darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (1 punktas). Pareigybė reikalinga orkestro kūrybinėms programoms rengti ir įgyvendinti, orkestro profesionalaus scenos meno kūrimui ir viešam atlikimui organizuoti bei kūrybinės veiklos politikai formuoti, dalyvauti koncertinėje veikloje, bendradarbiauti su šalies ir užsienio atlikėjais, orkestro dalyvavimui edukaciniuose užsiėmimuose užtikrinti (2 punktas). Tam buvo įtvirtintas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį meno studijų srities muzikos krypties išsilavinimą (4.1 punktas), tarp vykdomų funkcijų buvo numatytas ir orkestro kūrybinės veiklos politikos formavimas (5.3 punktas), ir naujų orkestro programų kūrimas, rengimas bei jų teikimas orkestro meno tarybai svarstyti (5.4 punktas).

56.       Kultūros ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu patvirtintame ieškovės 2018 m. veiklos plane numatyta, kad atsakovas buvo atsakingas už naujų ir ankstesnių koncertinių programų sukūrimą su kviestiniais pripažintais atlikėjais, jų kolektyvais paruošimą, rodymą. Kultūros ministro 2019 m. birželio 14 d. patvirtintame ieškovės 2019 m. veiklos plane nurodyta, kad atsakovas buvo atsakingas už ieškovės tarptautiškumą, turėjo sudaryti sąlygas kviestiniams užsienio atlikėjams, jų kolektyvams dalyvauti įstaigos kūrybinėje veikloje.

57.       Kūrybinio darbuotojo 2019 m. gegužės 10 d. vertinime nurodyta, kad buvo vertintos atsakovo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, tokios kaip dirigavimas orkestrui, orkestro kūrybinės veiklos politikos formavimas. Šiame vertinime pripažinta, kad atsakovas profesionaliai ir kokybiškai diriguoja skirtingų žanrų ir sudėtingumo programas, nuolat inicijuoja kūrybines programas, intensyviai dalyvauja kūrybinės veiklos politikoje, nuolat dalyvauja bendruose projektuose su aukšto profesionalumo užsienio atlikėjais.

58.       Ieškovės vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. patvirtintame orkestro meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašyme nurodyta, kad KĮ VPIO „Trimitas“ meno vadovas-vyriausiasis dirigentas yra struktūrinio padalinio vadovas, kurio pareigybės lygis A (vėliau 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu nustatytas lygis – A1). Nurodyti reikalavimai, tarp jų – turėti aukštąjį universitetinį magistro kvalifikacinio laipsnio meno studijų srities muzikos krypties išsilavinimą, dirigavimo orkestrui specializaciją (3.1 punktas), mokėti anglų kalbą įgudusio vartotojų lygmens B2 lygiu (3.6 punktas) ir mokėti dirbti su MS Office programiniu paketu, nuotoliniam darbui skirtomis programomis (3.8 punktas). Pagal numatytas funkcijas meno vadovas-vyriausiasis dirigentas formuoja orkestro kūrybinės veiklos kryptis ir jų įgyvendinimo koncepciją (4.1 punktas), rengia ir sudaro metinius ir perspektyvinius meninių programų planus ir juos pateikia derinti koncertinės įstaigos vadovui, meno tarybai (4.2 punktas); vykdo meninių partnerių paiešką koncertinėms programoms, projektams (4.3 punktas), atlieka tarptautinių profesionaliosios pučiamųjų muzikos konkursų, festivalių monitoringą, seka pasaulines pučiamųjų orkestrų žanro tendencijas ir teikia pasiūlymus koncertinės įstaigos vadovui, meno tarybai (4.4 punktas).

59.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nauja pareigybe buvo siekiama optimizuoti visas susijusias funkcijas, sujungiant jas į vieną bendrą pareigybę – nuo programų parinkimo, suformavimo (kurias anksčiau vykdė ieškovės vadovas) iki jų galutinio įgyvendinimo (atlikimo). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2017 m. vasario 14 d. patvirtintą vyriausiojo dirigento darbo (pareigų) aprašymą atsakovas privalėjo rengti, kurti ir teikti meno tarybai svarstyti orkestro programas, taip pat nutarties 55-57 punktuose aptarti ieškovės veiklos planai ir atsakovo veiklos vertinimas patvirtina, kad jis dalyvavo ir tam tikru mastu šias programas rengė bei organizavo ir dalyvavo tarptautiniuose projektuose.

60.       UAB „Viskas lengvai“ pažymėjime, išduotame 2015 m. birželio 30 d., nurodyta, kad atsakovas baigė anglų kalbos B2 lygiu kursą, baigiamasis įvertinimas – 79/100. Taigi atsakovas, vykdydamas vyriausiojo dirigento pareigas, ne tik turėjo jo anglų kalbos žinias patvirtinantį dokumentą, bet ir realiai vykdė pareigas, kurioms tinkamai atlikti buvo būtinos anglų kalbos žinios, bei, bylos duomenimis, šias pareigas vykdė tinkamai.

61.       Ieškovės pateikti Meno tarybos 2018 m. lapkričio 27 d., 2019 m. kovo 21 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. posėdžių protokolų išrašai patvirtina, kad ieškovės vadovas pristatydavo ieškovės metines kūrybinės veiklos programas. Tačiau šių protokolų išrašuose nurodyta, kad posėdžiuose dalyvaudavo ir atsakovas, posėdžiuose būdavo svarstoma orkestro meninė programa. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas prie šių programų rengimo visiškai neprisidėdavo.

62.       Apeliacinio skundo argumentų analizė patvirtina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo panaikinta KĮ VPIO „Trimitas“ vyriausiojo dirigento pareigybė, vietoje jos įsteigiant meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę su aiškiau ir griežčiau apibrėžtais kvalifikaciniais reikalavimais, buvo ieškovės abejonės dėl galbūt nepakankamos atsakovo kompetencijos tinkamai parengti ir atlikti sudėtingesnį orkestro repertuarą bei įgyvendinti iškeltus tikslus. Tačiau aplinkybės, kad, be atsakovo, ir pats ieškovės vadovas rengdavo orkestro meninę programą, kad ieškovė abejojo atsakovo gebėjimais rengti šias programas numatytu aukščiausiu muzikiniu lygiu ir dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose profesionalaus meno festivaliuose bei konkursuose, nėra pagrindas pripažinti atsakovo vykdytas vyriausiojo dirigento funkcijas perteklinėmis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto darbo sutarties nutraukimo pagrindo prasme. Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo vykdytos vyriausiojo dirigento funkcijos tapo perteklinės. Ieškovės atlikti struktūriniai pertvarkymai buvo formalūs, lemti ieškovės nenoro tęsti darbo santykius su konkrečiu darbuotoju – atsakovu, siekiant jais faktiškai pagrįsti darbo sutarties su juo nutraukimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). 

63.       Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė, atleisdama atsakovą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, netinkamai įgyvendino atleidimo procedūrą, padarydama esminių procedūrinių pažeidimų. Pagal DK 57 straipsnio 2 dalį ieškovė privalėjo svarstyti atsakovo perkėlimo į naujas pareigas klausimą. Tačiau ieškovė, 2020 m. gruodžio 14 d. el. laišku pakartotinai paprašiusi atsakovo pateikti papildomus dokumentus, nelaukdama šio atsakymo, tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 14 d., priėmė įsakymą nutraukti darbo sutartį su atsakovu. Apeliaciniame skunde ieškovė neginčijo teismo išvados dėl konstatuoto procedūrinio pažeidimo, nepateikė jokių paaiškinimų dėl tokio savo elgesio.

64.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai pripažino neteisėtu.

Dėl ieškovės procesinių teisių pažeidimo

65.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino ieškovės prašymo apklausti kaip liudytojus D. S., R. B., E. A., E. R., R. V., taip apribodamas ieškovės teisę ir pareigą įrodinėti su ginčo dalyku tiesiogiai susijusias aplinkybes.

66.       Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė apklausti kaip liudytojus D. S., R. B., E. A., E. R., R. V.. Atsakovas taip pat prašė teismo iškviesti liudyti A. K., A. V. ir K. M.. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 7 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje netenkino abiejų šalių prašymų dėl liudytojų apklausos, nurodydamas, kad byloje nėra būtina liudytojų apklausa, bus vertinami rašytiniai įrodymai, nes, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo pagrindą, jo pagrįstumas turi būti įrodinėjamas rašytiniais dokumentais.  

67.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti abiejų šalių prašymus dėl liudytojų apklausos. Apeliacinės instancijos teismas priėmė ir įvertino ieškovės pateiktus naujus įrodymus, kuriais ieškovė siekia patvirtinti tas pačias aplinkybes, kurias norėjo įrodinėti liudytojų parodymais. Dėl to aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti ieškovės įvardytus asmenis kaip liudytojus, nevertintina kaip ieškovės procesinės teisės bylai reikšmingas aplinkybes įrodinėti jos pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis esminis pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais.

Dėl atsakovo grąžinimo į darbą

68.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės prašymą dėl atsakovo negrąžinimo į darbą ir sprendimu grąžino atsakovą į darbą. Ieškovės teigimu, teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl orkestro muzikantų nepasitenkinimo atsakovo darbu, paties atsakovo pripažinimo, kad jam būtų sudėtinga grįžti į darbą ir dirbti su ta pačia komanda. Tokiu atveju, grąžinus atsakovą į darbą, darbas nebus efektyvus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus pripažįsta pagrįstais.

69.       Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

70.       Teismų praktikoje, aiškinant DK 218 straipsnio 4 dalį, yra nurodyta, kad joje įtvirtintos trys alternatyvios sąlygos, kurias nustatęs darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas (nagrinėjamu atveju – teismas) priima sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, t. y. kai nustato, kad: 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; arba 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. Taigi nagrinėjamu atveju teismas pagrindinio pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas – negalėjo taikyti nustatęs bent vieną iš šių alternatyvių sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019).

71.       DK 218 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas turi būti taikomas ir tada, kai to prašo darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis iki dešimt darbuotojų.

72.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grąžino atsakovą į buvusį darbą faktiškai tomis pačiomis darbo sąlygomis, atsižvelgdamas į KĮ VPIO ,,Trimitas“ vykdomos veiklos tam tikrą tautinį identitetą bei tautinę saviraišką, atsakovo ilgametį ir puikiai vertinamą darbą šiame kolektyve, neabejotinus atsakovo nuopelnus ieškovės kolektyvui ir jo veiklai, jo dėka garsinamą Lietuvos vardą, tarptautinį tiek kolektyvo, tiek ir atsakovo pripažinimą, atsakovo įgytą kvalifikaciją ir turimą patirtį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė turi apie 80 etatų, todėl pagal DK 218 straipsnio 5 dalį buvusio darbdavio nenoras, kad darbuotojas grįžtų į buvusį darbą, nėra esminis.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis DK 218 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, kai darbdavys turi iki 10 darbuotojų, tai darbo ginčą nagrinėjantis organas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, esant darbdavio prašymui negrąžinti darbuotojo į darbą, privalo atsisakyti grąžinti darbuotoją į darbą ir turi taikyti alternatyvų įstatyme numatytą pažeistų teisių gynimo būdą. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas darbo ginčą nagrinėjantis organas savo nuožiūra gali priimti sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą dėl to, kad darbuotojo negrąžinti į darbą atleisto darbuotojo į darbą prašo darbdavys. Taigi darbdaviui, įdarbinančiam daugiau kaip dešimt darbuotojų, pareiškus prašymą negrąžinti darbuotojo į darbą, teismas turi vertinti darbdavio nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atleisto darbuotojo į darbą negrąžinti, bet taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą.

74.       Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. birželio 30 d., atsakovas nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tačiau nori tęsti darbą, kurį išmano, nori grįžti į buvusį darbą. Kartu atsakovas pripažino, kad neįsivaizduoja, kaip reikės dirbti su ta pačia komanda iš administracijos pusės, neįsivaizduoja tos atmosferos, pripažino, kad jam būtų labai didelių keblumų. Baigiamojoje kalboje atsakovas pažymėjo, kad jam galvoti apie adekvatų darbą kitoje institucijoje yra sudėtinga, norėtų oriai save atstovauti šioje situacijoje, taip pat nurodė, jog mano, kad kolektyvas šiuo metu yra netinkamam kelyje. Aptartų atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje analizė leidžia teigti, kad atsakovas faktiškai pripažino, kad, jam grįžus į ankstesnes pareigas, darbas su orkestro kolektyvu bus sudėtingas.

75.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi išrašą orkestro koncertmeisterių 2020 m. rugsėjo 24 d. prašymo ieškovės vadovui paskirti į vyriausiojo dirigento pareigas kitą dirigentą, nes netinkamai parenkamas repertuaras, dirigento pastabos repeticijų metu nesutampa su jo kūno kalba koncertų metu, dirigentas nesugeba motyvuoti muzikantų tinkamam muzikos atlikimui, subjektyviai interpretuoja muzikantų grojimą, neproduktyviai išnaudoja repeticijų laiką. Ieškovės pateiktame KĮ VPIO „Trimitas“ 2020 m. rugsėjo 25 d. slapto balsavimo protokolo išraše nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. vyko slaptas KĮ VPIO „Trimitas“ muzikantų balsavimas dėl pritarimo KĮ VPIO „Trimitas“ koncertmeisterių 2020 m. rugsėjo 24 d. raštui. Iš viso balsavo 41 darbuotojas, pritarė 32, nepritarė – 7.

76.       Aptarti išrašai, taip pat byloje esantys ieškovės administratorės E. R. 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimas darbuotojams apie 2020 m. rugsėjo 25 d. vyksiantį orkestro muzikantų susirinkimą, muzikantų A. K. ir A. V. raštai dėl 2020 m. rugsėjo 25 d. susirinkimo, R. V. 2021 m. vasario 25 d. pranešimas patvirtina, kad ieškovės darbuotojų dalis vis tik nebuvo patenkinta atsakovo darbu ir jo vadovavimu orkestrui.

77.       Ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktas Kultūros ministerijos 2019 m. birželio 20 d. raštas patvirtina, kad jau 2019 m. buvo kilęs tam tikras darbuotojų nepasitenkinimas atsakovo vadovavimo orkestrui būdu, siūlyta svarstyti konkurso į vyriausiojo dirigento pareigas skelbimo klausimą. Ieškovės vadovas šios galimybės nesvarstė ir nebandė įgyvendinti iki atsakovo atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 

78.       Ieškovė savo internetiniame tinklapyje 2021 m. sausio 21 d. buvo paskelbusi atranką meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigoms užimti. Ieškovės vadovo 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1P-15 nuo 2021 m. vasario 17 d. į ieškovės meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigas pagal terminuotą darbo sutartį iki 2023 m. vasario 16 d. priimtas L. K.. M. S. 2021 m. liepos 20 d. „Literatūra ir menas“ paskelbtoje recenzijoje „Iš maršų seklumos į šokių vandenyną“ apie ieškovės 2021 m. liepos 9 d. vykusį koncertą nurodyta, kad naujomis orkestro programomis siekiama atsiplėšti nuo žygiuojančio ir maršus grojančio orkestro įvaizdžio, neriama į virtuozines ir iššūkių keliančias programas – programa parengta vadovaujant naujam vyriausiuoju dirigentui L. K. ir orkestro dirigentui K. V..

79.       Aptarti duomenys patvirtina, kad, nepaisant ilgamečio atsakovo vadovavimo KĮ VPIO „Trimitas“, tarp jo ir orkestro muzikantų nuo 2019 m. buvo kilusių nesutarimų, šiuo metu ieškovė vykdo naują programą su nauju, laimėjusiu konkursą, vyriausiuoju dirigentu, o atsakovas pats pripažįsta, kad sugrįžus jam dirbti bus sudėtinga.

80.       Remdamasi aptartais bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas atsakovą į buvusį darbą, netinkamai parinko neteisėtu atleidimu pažeistų jo teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal pareigas turės rengti naują programą ir vadovauti muzikantams, jau sėkmingai dirbantiems su kitais dirigentais, toks bendras darbas nebus produktyvus ir neužtikrins KĮ VPIO „Trimitas“ darnios veiklos tęstinumo. Dėl to yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jo į darbą, pripažįstant, kad darbo sutartis su juo nutraukta pagal DK 218 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, ir priteisti atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taip pat  kompensaciją, apskaičiuotą atsižvelgiant į atsakovo darbo ieškovės koncertinėje įstaigoje trukmę (DK 218 straipsnio 4 dalis).

81.       DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje.

82.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 50 punktas; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 62 punktas).

83.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant 2002 m. DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas). Ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į jos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt.).

84.       Bylos duomenimis, atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 2 041,46 Eur, dienos – 80,69 Eur. Pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovui priteistina 10 207,30 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. liepos 16 d.), t. y. už 7 mėnesius (suma nurodyta atskaičius atsakovui atleidimo dieną išmokėtą 2 mėnesių išeitinę išmoką) ir po 80,69 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. 

85.       Ieškovė apeliaciniame skunde nekvestionavo pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, nesirėmė tuo, kad tokio dydžio kompensacijos priteisimas sukeltų darbdaviui pernelyg sunkių padarinių. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad, apeliacinės instancijos teismui visgi pripažinus, jog atsakovas buvo atleistas neteisėtai, prašo jo negrąžinti į darbą, tačiau argumentų dėl negrąžinimo į darbą atveju ieškovei kilsiančių padarinių neišdėstė, prašymų dėl padarinių švelninimo nepareiškė.

86.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovui priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgia į tai, kad atsakovas ieškovės koncertinėje įstaigoje nepertraukimai dirbo daugiau kaip 20 metų, jo atleidimą iš darbo lėmė ne objektyvios priežastys, bet subjektyvūs veiksniai. Ieškovė nesirėmė aplinkybėmis, kurios teiktų pagrindą mažinti atsakovui pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas apskaičiuotos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė tokių aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į ieškovės nurodomą jos sėkmingai vykdomą veiklą, atsakovui iš jos priteistinų sumų dydis yra adekvatus ir nenulems ieškovei pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų jos darbuotojų interesai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

87.       Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį darbuotojui taip pat priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Kadangi atsakovo darbo santykiai su ieškove tęsėsi daugiau kaip 20 metų, atsakovui iš ieškovės priteistina jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 12 248,76 Eur (2 041,46 Eur x 6 mėn.).

Dėl neturtinės žalos dydžio

88.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nes atsakovas neįrodė tokio dydžio neturtinės žalos pagrįstumo, be to, priteistos žalos dydis viršija teismų praktikoje darbo ginčų bylose paprastai priteisiamus neturtinės žalos dydžius. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais.

89.       Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą ( DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

90.       Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

91.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

92.       Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

93.       Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

94.       Pirmosios instancijos teismas 2 000 Eur neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė darbuotojo atžvilgiu elgėsi pakankamai šiurkščiai, ilgamečiam, patyrusiam, kvalifikuotam darbuotojui nesudarė sąlygų likti darbo rinkoje, šiuos veiksmus atliko ilgą laiką vadovaujančias pozicijas užėmusio, tarptautinį pripažinimą pelniusio asmens atžvilgiu, jo ligos metu, įtraukiant į tai kitus kolektyvo KĮ VPIO ,,Trimitas“ narius. Be to, teismas atsižvelgė ir į ieškovės statusą, nes ji yra valstybės įmonė, kuriai turi būti taikomi aukštesni nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai.

95.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje nustatytas atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti ieškovei atsakomybę dėl atsakovui sukeltos neturtinės žalos. Kartu sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad dėl neteisėto atleidimo atsakovui nebuvo sumažintos galimybės likti darbo rinkoje, jis susirado kitą darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas iš darbo atleistas nediskriminuojančiu pagrindu, nesiremiant jo kaip darbuotojo kalte, o be kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, siekdama atleisti atsakovą iš darbo, įtraukė kitus orkestro narius. Šios nutarties 74-77 punktuose aptarti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad kiti darbuotojai vien tik dėl ieškovės iniciatyvos reiškė nepasitenkinimą atsakovo darbu.

96.       Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atsakovui priteista 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija yra didesnė, lyginant su darbo bylose priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

97.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo aplinkybes, jam kilusius padarinius, atsižvelgdama taip pat į atsakovui priteisiamas kompensacijų už priverstinės pravaikštos laiką ir darbo ieškovės įstaigoje trukmę sumas, be to, į teismų praktikoje darbo ginčų bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, daro išvadą, kad 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacija šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga ir proporcinga atsakovo neturtinio pobūdžio išgyvenimų satisfakcija (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių atsakovui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1 000 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

98.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, negrąžinant atsakovo į darbą, bet priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, taip pat 12 248,76 Eur kompensaciją ir sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį iki 1 000 Eur, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

99.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

100.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimo dalį, pritaikydamas DK 218 straipsnio 4 dalyje, o ne 2 dalyje nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, taip pat priteisė mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina tai, kad bet kurio iš DK 218 straipsnyje numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdo pritaikymas reiškia, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neteisėto atleidimo padarinių yra patenkinti. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju, nors apeliacinės instancijos teismas nustatė mažesnę neturtinės žalos piniginę kompensaciją, vertintina, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra patenkintas. Dėl to nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų ir pirmosios instancijos teisme ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas perskirstyti kitaip.

101.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 3 786,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šalys pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas.

102.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės apeliacinį skundą, nes pripažino, kad yra pagrindas negrąžinti atsakovo į darbą. Pripažintina, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 1/3 dalimi, todėl, atsižvelgiant į tai, skirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese.

103.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.9 punktą už apeliacinį skundą maksimali atlygintina suma nagrinėjamu atveju būtų 3 793,50 Eur, o pagal 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 972,62 Eur.

104.       Taigi ieškovės už apeliacinio skundo parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos yra itin artimos pagal Rekomendacijas apskaičiuotam maksimaliam atlygiui, o atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalų atlygintinų išlaidų dydį. Nagrinėjama byla nepripažintina tokia sudėtinga, kad būtų pakankamas pagrindas pagrįstomis ir atlygintinomis pripažinti išlaidas, viršijančiais pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius dydžius. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistinas trečdalis jos patirtų už apeliacinio skundo parengimą išlaidų, kurios neviršija pagal Rekomendacijas nustatyto maksimalaus dydžio, t. y. 1 262,27 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistini du trečdaliai pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. 1 315,08 Eur.

105.       Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina 52,81 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.        

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę išdėstyti jį taip:

„Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo U. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ (juridinio asmens kodas 190755551) vyriausiojo dirigento pareigų neteisėtu, panaikinti 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą dėl jo atleidimo.

Negrąžinti atsakovo U. V. į buvusį darbą Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“ (juridinio asmens kodas 190755551), pripažįstant, kad atsakovo ir ieškovės darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ (juridinio asmens kodas 190755551) atsakovo U. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 10 207,30 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 80,69 Eur (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, 12 248,76 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 76 ct) (neatskaičius tenkančių mokėti mokesčių) dydžio kompensaciją, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 3 095,58 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt penkis Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ (juridinio asmens kodas 190755551) 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. DGKS-1092 darbo byloje Nr. APS-131-756/2021 laikyti netekusiu galios.“

Priteisti atsakovui U. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš KĮ VPIO „Trimitas“ (juridinio asmens kodas 190755551) 52,81 Eur (penkiasdešimt du eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                            Ramunė Mikonienė

                                                                        Asta Pikelienė

                                                                        Laima Ribokaitė