Civilinė byla Nr. e2S-1695-1043/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17787-2020-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

        (S)

       3.2.6.12.2; 3.2.8.5.; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ir atsakovės J. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1021-1041/2021 ir atsakovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1021-1041/2021 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei J. G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui V. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriomis buvo nepaskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2021 m. kovo 19 d. patikslinęs, prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės: 1) 9/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 9/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 9/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 9/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) 9/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) 9/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 7) 9/10 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) 9/10 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 9) 9/10 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi natūra atidalijimas neįmanomas, ieškovas prašė jam nuosavybės teise palikti visą išvardintą nekilnojamąjį turtą, išmokant atsakovei J. G. 1 600,00 Eur piniginę kompensaciją.

2.       Atsakovė J. G. 2021 m. balandžio 7 d. priešieškiniu prašė teismo atidalinti ieškovo V. J. ir atsakovės J. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą: 1) priteisti iš ieškovo atsakovei asmeninės nuosavybės teise: 9/10 dalis 0,31 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 9/10 dalis 0,28 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui asmeninės nuosavybės teise: 1/10 dalį 0,39 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 1/10 dalį 0,77 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) 1/10 dalį 1,10 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) 1/10 dalį 0,15 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 7) 1/10 dalį 72,41 m2 ploto pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) 1/10 dalį 21 m2 ploto pastato–viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 9) 1/10 dalį 75 m2 ploto pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 10 priteisti atsakovei iš ieškovo 24,40 Eur, sudarančius skirtumą tarp ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamų nekilnojamojo turto dalių verčių; 11) priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės 2021 m. birželio 9 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje dėl materialinių reikalavimų nutraukė, grąžino ieškovui 52,56 Eur žyminį mokestį, o atsakovei 19,50 Eur žyminį mokestį. Teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimą  nusprendė išspręsti atskira nutartimi.  

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 25 d. nutartimi išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. nepaskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų ir paliko kiekvieną prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

5.       Atsakovė Kauno apylinkės teismui 2021 m. liepos 7 d. pateikė atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-87120) dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti teismo nutartį dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimą išspręsti iš esmės, priteisiant atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apmokant advokato teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

6.       Atsakovė 2021 m. liepos 26 d. pateikė teismui prašymą (reg. Nr. DOK-95060) dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriuo prašė teismo priimti papildomą nutartį ir priteisti 605,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas, patirtas rengiant atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutarties.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą priėmė ir panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutartį, kuria buvo nepaskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos ir kiekviena iš šalių palikta prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, ir priteisė iš ieškovo atsakovei 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, abipusių nuolaidų būdu šalims pasiekus jas abi tenkinantį kompromisinį susitarimą, ginčo laimėtojo ar pralaimėtojo nėra. Byloje nenustatytas šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – tiesiog abi šalys siekė apginti savo pažeistas teises, stengėsi ginčą spręsti taikiai, tą pavyko pasiekti, tačiau išsiskyrę šalių atstovų advokatų įkainiai operatyviai sutrukdė tą padaryti. Atsakovės argumentą, kad ieškinio pateikimo metu atsakovei nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš kartu su pradiniu ieškiniu pateikto testamentų registro išrašo matyti, kad atsakovė palikimą priėmė 2019 m. gegužės 11 d., nors paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas tik 2020 m. liepos 28 d. Tad ieškovo kreipimasis į ją, kaip į palikimą priėmusį asmenį (tai užfiksuota antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), buvo tinkamas ieškovo siekis ikiteismine tvarka spręsti tarp šalių kilusį ginčą.

1.2.                      Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad nėra galimas turto atidalinimas natūra, siūlydamas piniginę kompensaciją atsakovei, ir tik antrą kartą tikslindamas ieškinį, kuris nebuvo priimtas, reiškė reikalavimą dėl dviejų žemės sklypų priteisimo atsakovei, likusio turto – ieškovui, atsakovei sumokant kompensaciją. Ieškovas bendros pozicijos su atsakove padalinant turtą natūra, pradėjo siekti tik praėjus pusmečiui nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susidariusias bylinėjimosi procese.

1.3.                      Teismas įvertinęs atsakovei suteiktų paslaugų aprašymą, parengtų procesinių dokumentų sudėtingumą, įvertinęs bylos pobūdį, pakankamai trumpą teismo posėdžio trukmę (suteikiant šalims galimybę susitarti taikiai) bei tai, kad atsakovei teiktos teisinės pasaugos detalizuotos itin smulkiai, skaičiuojant išlaidas tiek už prašymų dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo ar bylinėjimosi išlaidų bei pranešimo teismui apie veiksmus, siekiant taikos sutarties sudarymo paruošimą, tiek procesinių dokumentų persiuntimą klientei, pokalbius telefonu ir pan., be to, tiek atsiliepimuose į pradinį bei patikslintus ieškinius, triplike ar priešieškinyje nebuvo nagrinėjamos iš esmės naujos faktinės aplinkybės, šalių teismui teiktais procesiniais dokumentais buvo formuluojamos šalių pozicijos dėl ginčo, iš esmės siekiant taikaus ir abi šalis tenkinančio susitarimo, be to, įvertinus, kad ieškovui priklausė 9/10 dalys, o atsakovei – 1/10 dalis ginčo turto, todėl atsakovės patirtas išlaidas mažino iki 2 000,00 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui patikslinus ieškinį, o atsakovei pateikus byloje priešieškinį, taip pat šalims parengus dubliką ir tripliką, šalių atsiliepimus, išsigryninę šalių pozicijas dėl ginčo, abipusių nuolaidų būdu šalims pasiekus jas abi tenkinantį kompromisinį susitarimą, sprendė pusę, t. y. 1 000,00 Eur atsakovės patirtų ir teismo pagrįstomis pripažintų išlaidų, priteisti atsakovei iš ieškovo.

1.4.                      Atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas nesprendė, nes atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas.

8.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovės J. G. prašymą priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmetė ir papildomą nutartį atsisakė priimti.

2.1.                      Teismas nurodė, kad atsakovė išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė 2021 m. liepos 26 d. kartu su prašymu priimti papildomą nutartį (DOK-95060). Iš pateiktos 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ASAU Nr. 0006684 matyti, kad advokatų profesinės bendrijos „ETB Legal“ atsakovei išrašytos sąskaitos 605,00 Eur sumai paskirtis „Teisinės paslaugos pagal sutartį Nr. 21-01-578 – Atskirojo skundo parengimas (c. b. v. V. J.)“. Į bylą taip pat pateiktas 2021 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymas 605,00 Eur sumai, kurios mokėjimo paskirtis nurodyta „už teisines paslaugas“. Teismas sprendė, kad pateiktuose atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad šios bylinėjimosi išlaidos patirtos už 2021 m. liepos 7 d. teismui pateiktą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-87120). Su 2021 m. liepos 22 d. teismui pateiktu atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-93744) taip pat nėra pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už jo parengimą, o teismui sąskaita už atskirąjį skundą (nenurodant skundžiamos nutarties datos ar atskirojo skundo datos) ir jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas pateiktas po abiejų atsakovės į bylą pateiktų atskirųjų skundų. Teismas negalėjo daryti neginčytinos išvados, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos už 2021 m. liepos 7 d. pateiktą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-87120).

III.       III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9.       Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-92997), pateiktu 2021 m. liepos 20 d., ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir palikti galioti 2021 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas rengiant atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Ieškovas nesutinku su teismo vertinimu, kad jis tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad nėra galimas turto atidalinimas natūra būdas, siūlydamas piniginę kompensaciją atsakovei, ir tik tikslindamas ieškinį, kuris buvo nepriimtas, reiškė reikalavimą dėl dviejų žemės sklypų priteisimo atsakovei, likusio turto – ieškovui, atsakovei sumokant kompensaciją. Teismui patikslinto ieškinio nepriėmus, šalys 2021 m. birželio 9 d. taikos sutartimi susitarė, kad vienas žemės sklypas natūra atitenka atsakovei, o ieškovui – likęs bendraturčių turtas, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją. Teismas prieštarauja savo išsakytai pozicijai ir vertinimui, nes ieškovas iki teismo bandė susisiekti su atsakove, siekdamas spręsti turto atidalijimo klausimus, ką patvirtina ir byloje pateikti įrodymai.

1.2.                      Pirmos instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ieškovo įrodymų, kad ieškovas jau dveji metai rūpinasi paveldėtu nekilnojamuoju turtu, kurio dalis priklauso ir atsakovei. Atsakovė elgiasi nerūpestingai ir netinkamai, nes visiškai nesidomėjo ir nesirūpino paveldėtu nekilnojamuoju turtu. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovui nepavyko susisiekti su atsakove, jis buvo ignoruojamas (antstolės konstatuotos aplinkybės, prie dubliko pateikti pasiūlymai atsakovei dėl turto atidalijimo). Nepagrįstas yra ir teismo vertinimas, kad ieškovas bendros pozicijos su atsakove padalinant turtą natūra, pradėjo siekti tik praėjus pusmečiui nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susidariusias bylinėjimosi procese.

1.3.                      Teismas neanalizavo ir nevertino pateiktų įrodymų, kad ieškovas siekė su atsakove susitarti taikiai dar iki ieškinio pateikimo bei 2021 m. sausio mėnesį siuntė atsakovei pasiūlymą dėl turto atidalijimo. Atsakovės vienintelis pasiūlymas buvo gauti už ieškovui perleidžiamą 1/10 jos nekilnojamojo turto piniginę kompensaciją. Atsakovei pateikus priešieškinį ir nurodžiusi ieškovui tinkamą paveldėto turto tarp bendrasavininkų pasidalijimo būdą, t. y. turto atidalinimą natūra, ieškovas sutiko su tokiu turto atidalinimu su sąlyga, kuri jam buvo finansiškai nepalanki, nes ieškovas atsakovei sumojo 3 500 Eur kompensaciją, nors vidutinė rinkos vertė yra tik 643,00 Eur. Teismas nepalankiai analizavo ir vertino ieškovo pateiktus įrodymus apie atsakovės neapdairumą ir nerūpestingumą byloje.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-100543) atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-93744), pateiktu 2021 m. liepos 22 d., atsakovė J. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir atsakovei iš ieškovo priteisti visas išlaidas, patirtas mokant už advokato teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje ginčo laimėtojo ar pralaimėtojo nėra, tačiau atsakovė yra faktinė ginčo laimėtoja ir teismas šių atsakovės argumentų skundžiama nutartimi nepaneigė. Iš taikos sutarties sąlygų įmanoma nustatyti, kuri šalis materialiniu teisiniu atžvilgiu faktiškai laimėjo bylą, o kuri ją pralaimėjo. Šios faktinės aplinkybės yra svarbus kriterijus teismui sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Jeigu ieškovas nuo pradžių nebūtų siekęs už nedidelę piniginę kompensaciją perimti atsakovės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir būtų siekęs realiai įmanomo ir galimo atidalijimo natūra, šalims susitarimą būtų pavykę pasiekti kur kas anksčiau ir atsakovės išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti būtų buvusios kur kas mažesnės. Ieškovo pradinio ieškinio ir 2021 m. kovo 19 d. patikslinto ieškinio reikalavimai lyginant su ieškovo įsipareigojimais pagal taikos sutartį rodo jo netinkamą procesinį elgesį.

3.2.                      Atsakovės procesinis elgesys turi būti vertinamas ne tuo momentu, kai ji net nežino, kad yra patraukta atsakove, o po to, kai sužinojo apie tai. Tuo tarpu ieškovo procesinis elgesys turi būti vertinamas nuo pat apsisprendimo teikti teismui ieškinį dienos. Ieškovo veiksmai siunčiant ne visais rišlaus turinio sms žinutes atsakovei negali būti laikomi tinkamu bendrasavininkio pareigos siekti susitarimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės realizavimu. Ieškovas akivaizdžiai neišnaudojo visų galimybių siekti kompromiso su atsakove ir be teisminio ginčo išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą. Ieškovas iki ieškinio pateikimo nebuvo atsakovei pateikęs jokio konkretaus pasiūlymo dėl klausimų, susijusių su šalių dalimis paveldėtame nekilnojamajame turte. Teismas nepagrįstai sumenkino ieškovo neapdairų ir nerūpestingą elgesį paduodant aiškiai per ankstyvą ir nepagrįstą ieškinį ir neteisėtai kaltę dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų bandė įžvelgti atsakovės procesiniame elgesyje, t. y. kad atsakovei procesinius dokumentus pavyko įteikti tik paskelbus paiešką. Tokie teismo motyvai yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja Kasacinio teismo išaiškinimui, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu.

3.3.                      Teismas mažindamas atsakovės patirtas išlaidas, neatliko konkrečios atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų analizės ir jas mažino vadovaudamasis abstrakčiais pastebėjimais, neatsakant, kodėl egzistuoja objektyviai pagrįstas pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovė būtų galėjusi tinkamai dalyvauti teismo procese ir be kai kurių teisinių paslaugų jai suteikimo, t. y. prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pranešimo teismui apie veiksmus, siekiant taikos sutarties sudarymo, procesinių dokumentų persiuntimo klientei, advokato pokalbių su kliente telefonu. Visi aukščiau paminėti dokumentai, kuriuos teismui parengė atsakovės advokatas buvo būtini ir atsakovei buvo suteiktos visos būtinosios teisinės paslaugos tinkamai ją atstovaujant teisme. Jokių perteklinių teisinių paslaugų atsakovei nebuvo suteikta.

3.4.                      Atsakovė nesutinka su teismo teiginiu, kad yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas dėl parengtų procesinių dokumentų sudėtingumo. Panagrinėjus atsakovės pateiktų dokumentų turinį matyti, kad jų parengimas iš tiesų reikalavo ne tik didelio atidumo, kruopštumo ir aukštos teisinės kompetencijos, bet ir svarbiausio dalyko – didelių advokato darbo laiko sąnaudų.

3.5.                      Atsakovė nesutinka su teismo motyvu dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo dėl teismo posėdžių trumpumo. Atsakovės įsitikinimu bylinėjimosi išlaidų mažinimą galėtų lemti ne teismo posėdžių trukmė, o kokios nors klaidos jos atstovo ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas.

3.6.                      Teismas nurodė, kad byloje nebuvo nagrinėjamos iš esmės naujos faktinės aplinkybės, dėl ko turėtų būti mažinamos priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šis apylinkės teismo pastebėjimas yra toks abstraktus, kad jo pagrįstumo yra neįmanoma objektyviai patikrinti ir įvertinti. Ieškovas du kartus tikslino ieškinį, kurį grindė iš esmės naujais įrodymais, kėlė prielaidas apie sklypo „uždarumo“ problemą ir t.t. Šias aplinkybes reikia vertinti kaip iš esmės naujas aplinkybes, dėl ko ginčo sprendimas užtruko ir lėmė didesnes atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.7.                      Atsakovė kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo sprendimu mažinti jai priteistinas bylinėjimosi išlaidas remiantis motyvu, kad jai priklausanti ginčo turto dalis yra 1/10, o Ieškovo – 9/10. Šis teismo motyvas tiesiogiai prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui (Konstitucijos 29 straipsnis).

3.8.                      Atsakovė kategoriškai nesutinka su teismo vertinimu, kad vien pats taikos sutarties sudarymas lemia tai, kad turi būti priteisiama ne daugiau 50 proc. proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju apylinkės teismas akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ir pritaikė tokią taisyklę, kuri neegzistuoja nei rašytinėje, nei precedentinėje, nei paprotinėje teisėje. Būtina priminti, kad atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

12.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-100540) ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutarties.

13.       Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-98229), pateiktu 2021 m. rugpjūčio 3 d., atsakovė J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir priimti papildomą sprendimą – priteisti atsakovei 605,00 Eur advokato išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Teismui sutikus su atsakovės atskiruoju skundu dėl 2021 m. birželio 25 d. nutarties panaikinimo, ir pačiam teismui pasinaikinus 2021 m. birželio 25 d. nutartį, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atskirojo skundo dėl 2021 m. birželio 25 d. nutarties parengimą. Teismas ignoravo aiškų ir nedviprasmišką atsakovės atstovo patvirtinimą prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo, kad už atskirojo skundo parengimą dėl 2021 m. birželio 25 d. nutarties atsakovė patyrė 605 Eur išlaidas, ir nepagrįstai šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

5.2.                      Teismas nesąžiningai bando iškelti abejonę, kad sąskaita, serija ASAU Nr. 0006684, yra išrašyta tariamai ne už atskirojo skundo dėl 2021 m. birželio 25 d. nutarties parengimą, o galimai už atskirojo skundo dėl 2021 m. liepos 12 d. nutarties parengimą. Tačiau sąskaitoje nurodyta aiški paslaugas – atskirojo skundo parengimas. Vien tai, kad pateiktoje sąskaitoje nebuvo nurodyta skundžiamos nutarties, dėl kurios parengtas atskirasis skundas, data, nepaneigia atsakovės atstovo patvirtinimo, kad išrašyta sąskaita yra būtent už atskirąjį skundą dėl 2021 m. birželio 25 d. nutarties. Atsakovės patirtos išlaidos buvo realios ir pagrįstos patikimais įrodymais.

5.3.                      Pagal teisinių paslaugų sutartį tarp atsakovės ir advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos už per mėnesį suteiktas paslaugas išrašomos pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui. Atsižvelgiant į tai, sąskaita už atskirąjį skundą dėl 2021 m. liepos 12 d. nutarties buvo išrašyta pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui ir išlaidos už šio atskirojo skundo parengimą bus pateiktos apeliacinės instancijos teismui. Atsakovė teikia teismui sąskaitą ir teisinių paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, kad išlaidos už atskirojo skundo dėl 2021 m. liepos 12 d. nutarties parengimą yra įtrauktos į 2021 m. liepos 30 d. sąskaitą, serija ASAU Nr. 0006687.

14.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-105126) ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutarties.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartis, kuria atsakovei iš ieškovo priteistos 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo dėl 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17.       2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovės atstovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus (937,75 Eur apmokėjimą patvirtinantį dokumentą) (DOK-20713). 2021 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus (DOK-21114). Ieškovo atstovė 2021 m. rugsėjo 21 d. (DOK-21590 ir DOK 21591) pateikė nuomones dėl rašytinių paaiškinimų prašydama rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo į bylą nepriimti vadovaujantis CPK 323 straipsniu, draudžiančiu keisti ar pildyti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą. 

18.       CPK

Dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties

19.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

20.       CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

21.       Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

22.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1 straipsnį, 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai).

23.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 26 punktas).

24.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš jo atsakovei buvo priteistos 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, pateikė atskirąjį skundą, kuris argumentuojamas tuo, kad teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas taikaus susitarimo pradėjo siekti tik praėjus pusmečiui nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris argumentuojamas tuo, kad pagal taikos sutartį ji yra ginčo laimėtoja ir šios faktinės aplinkybės yra svarbus kriterijus teismui sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, be to ieškovas neišnaudojo visų galimybių siekti kompromiso su atsakove ir be teisminio ginčo išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą.

25.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Byloje nenustatytas šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nes abi šalys siekė apginti savo pažeistas teises, stengėsi ginčą spręsti taikiai. Atsakovės argumentas, kad pagal taikos sutarti jį yra ginčo laimėtoja, todėl teismas visas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti iš ieškovo, atmestinas kaip negrįstas, nes taikos sutartis yra bendra šalių valia pagrįstas sprendimas, todėl sudarius tokį susitarimą, ieškovo ir atsakovės interesai yra suderinami ir teismui tvirtinti pateikiamas derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuriai galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Kitaip tariant, taikos sutartį galima laikyti laisvomis šalių derybomis, kurių tikslas pasiekti tokį rezultatą, kad laimėjusiomis galėtų save laikyti abi ginčo šalys, t. y. rasti kompromisą. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė taikos sutartį, kurią pateikė teismui tvirtinti, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė yra laikomos ginčo laimėtojomis.

26.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas dar iki ieškinio pateikimo siekė ginčą išspręsti taikiai siųsdamas atsakovei taikaus ginčo sprendimo siūlymus, o atsakovės argumentai, kad iki ieškinio pateikimo jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir ji nebuvo turto savininkė, bei, kad ieškovo siųstos sms žinutės buvo neaiškaus turinio ir nesuprantamos, atmetami kaip nepagrįsti. Nors paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei išduotas tik 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovė palikimą priėmė dar 2019 m. gegužės 11 d. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Ieškovo kreipimasis į atsakovę, kaip į palikimą priėmusį asmenį, buvo užfiksuotas antstolės J. B. 2021 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o ir pati atsakovė neneigė, kad siųstas ieškovo sms žinutes gavo, tačiau į jas nereagavo tik dėl to, kad jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Visos šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas nuo pat pradžių sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, siekdamas iki teismo ginčą spręsti taikiai. 

27.       Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas bendros pozicijos su atsakove padalinant turtą natūra, pradėjo siekti tik praėjus pusmečiui nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susidariusias bylinėjimosi procese. Šiuo atveju, tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją dėl turto padalijimo būdo ir su atsakove sudarė taikos sutartį, nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl teisminio proceso ir atsakovės susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra išimtinai kaltas tik ieškovas. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad pati atsakovė būtų siekusi dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisą ir susitarti su ieškovu dėl turto padalijimo būdo.

28.       Kitų aplinkybių apie išskirtinai netinkamą ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abi šalys kreipėsi į teismą, siekdamos apginti, jų manymu, pažeistas teises, nepažeisdamos pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, taip pat apdairumo ir rūpestingumo standartų. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 ). Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytinas ir nagrinėjamoje byloje, nes toks sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo, paliekant kiekvieną iš šalių prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

29.       Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, o kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

30.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovo atsakovei 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės nepaskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų, kiekvieną šalį paliekant prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties

31.       Pagal CPK 227 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

32.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti ir netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

34.       Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai dėl jo taikymo suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas, kuriuo būtų išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, gali būti priimamas tik tokiu atveju, jei teismas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, gavęs prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį bei apmokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus, šio klausimo neišsprendė.

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė pateiktu prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė išspręsti jos patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo klausimą, nes teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi sutiko su atsakovės atskiruoju skundu ir pats pasinaikino skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atskirojo skundo dėl 2021 m. birželio 25 d. nutarties parengimą. Teismas prašymą priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmetė ir papildomą nutartį atsisakė priimti. Nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. nutartyje atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas nesprendė, nes atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovės pateikta 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra ir 2021 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymas 605,00 Eur sumai, neįrodo, kad šios atsakovės išlaidos yra patirtos už 2021 m. liepos 7 d. teismui pateiktą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-87120), nes atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas pateiktas po abiejų atsakovės į bylą pateiktų atskirųjų skundų.

36.       Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovė iki 2021 m. liepos 12 d. nutarties priėmimo nebuvo pateikusi įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų atlyginimo klausimo nesprendė. Atsakovė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui pateikė tik 2021 m. liepos 26 d. kartu su prašymu priimti papildomą nutartį (DOK-95060). Iš pateiktos 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaitos faktūros serija ASAU Nr. 0006684 datos ir joje nurodytos paskirties matyti, kad advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei išrašytos sąskaitos 605,00 Eur sumai paskirtis „Teisinės paslaugos pagal sutartį Nr. 21-01-578 - Atskirojo skundo parengimas (c. b. v. V. J.)“. Tačiau atsakovė civilinėje byloje pateikė du atskiruosius skundus – 2021 m. liepos 7 d. dėl 2021 m. birželio 25 d. nutarties (DOK-87120) ir 2021 m. liepos 22 d. dėl 2021 m. liepos 12 d. nutarties (DOK-93744). Todėl teismui pagrįstai kilo abejonių, už kurį atskirąjį skundą atsakovė prašo priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės teismui pateiktos 2021 m. liepos 30 d. sąskaitos Nr. ASAU Nr. 0006687 matyti, kad atsakovei suteiktos visos teisinės paslaugos yra subendrintos, įvardijant „teisinės paslaugos pagal sutartį Nr. 21-01-578“ ir pateikta 2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. teisinių paslaugų ataskaita, iš kurios matyti, kad liepos mėnesį atliktu darbų ataskaitoje yra parengtas tik vienas atskirasis skundas dėl 2021 m. liepos 12 d. nutarties ir nurodyta suma 100,00 Eur.

37.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovės pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už 2021 m. liepos 7 d. atskirojo skundo parengimą ir teismui pateikta sąskaita už atskirąjį skundą nenurodant skundžiamos nutarties datos ar atskirojo skundo datos, ir jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą pateikus po dviejų atsakovės į bylą pateiktų atskirųjų skundų, nesant kitų rašytinių įrodymų, nesudarė pagrindo daryti neginčytinos išvados, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos už 2021 m. liepos 7 d. teismui pateiktą atskirąjį skundą (DOK-87120).  

38.       Pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismo yra panaikinta ir kiekviena šalis yra palikta prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už 2021 m. liepos 7 d. pateiktą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-87120).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40.       Ieškovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tenkinus, o atsakovės atskiruosius skundus atmetus, iš atsakovės ieškovui priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kaip matyti iš ieškovo su atskiruoju skundu pateikto 2021 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1108259 ir 2021 m. liepos 19 d. sąskaitos už teisines paslaugas, ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 300,00 Eur išlaidų, kurias sudaro užmokestis už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

ieškovo V. J. atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-92997) tenkinti, o atsakovės J. G. atskiruosius skundus (reg. Nr. DOK-93744, DOK-100540) atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovo V. J. atsakovei J. G. 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti, kiekvieną šalį paliekant prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                   Anita Sereikienė