Civilinė
byla Nr. 2A-1897-343/2010
(Proceso
Nr. 2-05-3-05799-2009-1)
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė
Procesinio
dokumento kategorijos: 75.4.3; 78.2.1; 121.21
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo
Burzdiko, Albino Čeplinsko,
sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,
dalyvaujant ieškovei R. J., ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
atsakovo K. J. atstovei
advokatei Ligijai Marcinkienei,
trečiajam asmeniui K.
J.,
viešame teismo posėdyje žodinio
proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. patikslintą
apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d.
sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2618-587/2010 pagal ieškovės R.
J. ieškinį atsakovui K. J., tretiesiems asmenims E. J., K. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių
vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams
priteisimo, ir
n u s t a t ė:
ieškiniu (b.l. 36,
t. 1) ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės,
palikti šalims santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą
nustatyti su ieškove, priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymą po
500 Lt per mėnesį kiekvienam, priteisti nepilnamečiams vaikams po 3600 Lt išlaikymo
įsiskolinimo, priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Lt moralinei žalai atlyginti,
taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė su atsakovu
susituokusi 1993 m. gegužės 21 d., gyvenant santuokoje gimė du vaikai. Kartu su
atsakovu ieškovė nurodė nebegalinti gyventi, kadangi jis yra nelojalus šeimai,
elgiasi įžūliai, grubiai, niekina ir kolioja ieškovę vaikų akivaizdoje. Sūnus
dėl atsakovo elgesio yra įbaugintas, konsultuotas psichologo. Atsakovas šeimą
paliko 2008 m. pradžioje, nuo 2008 m. pavasario gyvena su kita moterimi, šeima
nesirūpina, todėl būtent atsakovas yra kaltas dėl faktinio santuokos iširimo.
Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi nepilnamečiai vaikai
artimai bendrauja tik su ja, atsakovas jais nesirūpina. Kiekvienam vaikui
išlaikyti ieškovė skiria virš 1000 Lt per mėnesį, todėl, atsakovui esant darbingam,
jis privalo prisidėti prie išlaikymo 500 Lt per mėnesį suma kiekvienam vaikui.
Bet to, už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. iš
atsakovo vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuotinas po 300 Lt
per mėnesį kiekvienam vaikui. Dėl atsakovo smurto ir neištikimybės ieškovė
patyrė moralinę žalą, kurios atlyginimas jai priteistinas iš atsakovo.
Atsiliepimu į
ieškinį (b.l. 42-45, t. 1) atsakovas nurodė sutinkantis su ieškinio reikalavimu
dėl santuokos nutraukimo, tačiau ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės,
kadangi ieškovės argumentai dėl atsakovo nelojalumo ir neištikimybės yra
deklaratyvūs, pati ieškovė buvo nelojali atsakovui, nuolat žemindavo jį vaikų
akivaizdoje. Nutraukus santuoką dėl ieškovės kaltės, atmestinas jos
reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovas taip pat
nurodė sutinkantis su ieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos
nustatymo su ieškove, tuo tarpu vaikams priteistiną išlaikymo sumą prašė
sumažinti iki 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, pabrėždamas, jog ieškovės
nurodytos išlaidos vaikams išlaikyti yra nepagrįstai didelės, ieškovas tokios
išlaikymo sumos mokėti neturi galimybių. Kadangi susitikdamas su vaikais
ieškovas duoda jiems pinigų, nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo
įsiskolinimo priteisimo.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu (b.l. 155-158, t. 1)
ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, paliko
šalims santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su
ieškove, priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt per
mėnesį, taip pat po 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, priteisė iš atsakovo
ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 930 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,
priteisė iš atsakovo valstybei 50 Lt pašto išlaidų atlyginimą ir 78 Lt žyminio
mokesčio. Remdamasis ieškovės paaiškinimais ir liudytojos parodymais, teismas
pripažino, jog atsakovas buvo nelojalus šeimai, neištikimas ieškovei, o tai yra
pakankamas pagrindas santuokai nutraukti dėl atsakovo kaltės, juolab kad
atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų. Santuoką
nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovė įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos,
kurios faktą patvirtina aplinkybė, jog santuoka truko ilgai, todėl jos faktinis
iširimas sąlygojo neigiamas emocijas, dvasinį skausmą, atlyginimo. Vertindamas
ieškovės prašomą priteisti išlaikymo vaikams dydį teismas nurodė, jog ieškovės
išlaidos kiekvienam iš vaikų siekia po 1500-1600 Lt per mėnesį, tačiau jos
turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, kuris yra bedarbis, todėl priteisiamą
išlaikymo sumą sumažino iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Kadangi liko
nepaneigtas ieškovės teiginys, jog atsakovas nuo 2008 m. vasario 1d. neteikė
išlaikymo vaikams, tenkintas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo
įsiskolinimo priteisimo.
Patikslintu apeliaciniu
skundu (b.l. 2-4, t. 2) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio
27 d. sprendimą pakeisti nustatant, kad šalių sudaryta santuoka nutraukiama dėl
ieškovės kaltės, sumažinant vaikams priteistino išlaikymo dydį iki 250 Lt per
mėnesį kiekvienam, atmetant ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos
priteisimo ieškovei ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams
vaikams, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas
nurodo, kad, vertindamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teismas
neatsižvelgė į tai, jog santykiai tarp ieškovės ir atsakovo pašlijo ne iš karto
po santuokos sudarymo, psichologinė įtampa atsirado dėl nuolatinių nepagrįstų
ieškovės priekaištų, atsakovo nuomonės nepaisymo. Būtent dėl netinkamo ieškovės
elgesio atsakovas buvo priverstas išsikelti pas savo tėvus. Atsakovas taip pat
atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės kviestos liudytojos parodymai vertintini
kaip prielaidos, jie turėtų būti vertinami kritiškai, nes liudytoja yra
ieškovės brolio žmona. Vertindamas sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo
nepilnamečiams vaikams atsakovas nurodė, jog jo pajamos tesiekia 1200 Lt per
mėnesį, todėl jis neturi galimybių teikti teismo priteistą išlaikymą.
Nepagrįstai teismas tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo
priteisimo. Nors atsakovas ir duodavo vaikams pinigų, jis, negalvodamas, jog
ieškovė gali elgtis nesąžiningai, pinigų perdavimo raštu neįformino. Kadangi
ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtos neturtinės
žalos faktą, teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino nepagrįstai.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą (b.l. 17-19, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti ir sutikdama
su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais papildomai nurodė, jog
atsakovui gyvenant su kita moterimi gimė vaikas, kas dar kartą patvirtina jo
neištikimybės faktą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą
išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir
nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu,
pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir
materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti
apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
CK 3.60 str.
įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį sutuoktinis, prašantis
nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog kitas
sutuoktinis pažeidė santuokines pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo
neįmanomu. Kartu minėto straipsnio 3 d. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos
išimtis, pagal kurią neištikimo, palikusio šeimą ir ja nesirūpinančio ilgiau
nei vienerius metus sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pastaruoju atveju ieškinį
reiškiančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti neištikimybės ar šeimos palikimo
faktą ir jis atleidžiamas nuo pareigos įrodyti kito sutuoktinio kaltę. Tokiu
atveju atsakovui tenka pareiga paneigti įstatyminę prezumpciją. Kaip matyti iš
faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurių šalys neginčija, ieškovas ilgiau
nei metus negyvena kartu su šeima, byloje nėra jokių duomenų, jog jis rūpintųsi
sutuoktine ar nepilnamečiais vaikais, teiktų pastariesiems išlaikymą. Tiek
tretieji asmenys, tiek ir apklausta liudytoja patvirtino, jog atsakovas gyvena
su kita moterimi, nors nėra iniciavęs santuokos su ieškove nutraukimo. Pažymėtina
ta aplinkybė, jog teismo ;posėdžio metu trečiasis asmuo K. J.,
atsakovo tėvas, pripažino, kad atsakovas turi vaiką su kita moterimi. Ši
aplinkybė patvirtina atsakovo santuokinės neištikimybės faktą. Jokių įrodymų,
patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, jog santuoka faktiškai nutrūko
dėl ieškovės netinkamo elgesio, byloje nėra, todėl kolegija sprendžia, jog
pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė
įstatyminės jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos. Nurodytų aplinkybių
visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl
santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkintas pagrįstai.
Pripažinęs, jog
santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis
CK 3.70 str. 2 d., esant ieškovės prašymui, pagrįstai sprendė neturtinės žalos
atlyginimo klausimą. Ginčas šiuo atveju gali kilti tik dėl prašomos priteisti
neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių,
santuokinį gyvenimą šalys gyveno apie 15 metų, todėl santuokos iširimas, su tuo
susiję teisinio statuso pokyčiai ir moralinio bei ekonominio pobūdžio grėsmės,
liekant su dviem nepilnamečiais vaikais, pergyvenant kiekvienam nemalonias
santuokos nutraukimo procedūras, akivaizdžiai sąlygoja neigiamus išgyvenimus.
Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės nurodyta ir teismo
patvirtinta neturtinės žalos suma nelaikytina nepagrįstai didele, atsakovas
ginčijo patį reikalavimą, o ne jo dydį. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia
teisėjų kolegijai apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai iš atsakovo
ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.
Nagrinėjamoje
byloje kilo ginčas ir dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 38 str. 6d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui
teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių
įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos
poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas
konstatavo, jog kiekvieno iš vaikų poreikiai per mėnesį sudaro apie 1500 Lt.
Šios aplinkybės apeliaciniu skundu atsakovas neginčija, tenurodydamas, jog jo
gaunamos 1200 Lt per mėnesį pajamos neleidžia teikti teismo nustatyto dydžio
išlaikymo. Nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, kuris yra
mažesnis nei pusė sumos, reikalingos teismo nustatytiems vaikų poreikiams
patenkinti, teismas kartu pripažino, jog ieškovė prie vaikų išlaikymo turi
prisidėti daugiau. Dar labiau didinti ieškovės dalį vaikų išlaikyme nėra
pagrindo, kadangi atsakovas pats patvirtino gaunantis po 1200 Lt per mėnesį,
nepaneigė savo darbingumo ir galimybių užsidirbti prezumpcijos, todėl teisėjų
kolegija sprendžia, jog prašymas dar labiau sumažinti atsakovo teiktiną
išlaikymo sumą neatitinka tėvų pareigos pagal galimybes lygiomis dalimis
prisidėti prie vaikų išlaikymo principo.
Atmestinas ir
apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai priteisto išlaikymo įsiskolinimo.
Kadangi įsiskolinimo suma apskaičiuota taikant mažesnį, nei priteista išlaikymo
suma dydį, atsakovui pripažinus, jog jis su šeima negyvena nuo 2008 m.
pradžios, jog nuo to laiko neveda su ieškove bendro ūkio, nepateikus teismui
jokių įrodymų, patvirtinančių išlaikymo teikimo faktą, konstatuotina, jog
pareigos teikti išlaikymą atsakovas nevykdė, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš
jo priteistas pagrįstai.
Visus
apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais, atmestinas ir
reikalavimas dėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų
bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Kartu iš atsakovo ieškovei priteistinas 800
Lt bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų
atlyginimas, valstybei iš atsakovo priteistinas apeliacinės instancijos teismo
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimas - 23,85 Lt.
Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas
sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio - 250 Lt (b.l. 5, t. 2), likusios dalies
mokėjimas jam Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi
(b.l. 11, t. 2) atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Apeliaciniame skunde buvo reiškiamas
neturtinis reikalavimas dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, už kurį
mokėtinas 132,70 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 4 d., 82 str.). Taip
pat reiškiamas turtinis reikalavimas nepilnamečiams vaikams priteistiną
išlaikymo sumą sumažinti nuo 400 Lt per mėnesį kiekvienam iki 250 Lt per mėnesį
kiekvienam, kurio bendra suma yra 3600 Lt ((150Lt+150Lt)*12=
3600 Lt) (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), o mokėtinas žyminis mokestis - 108 Lt. Tuo
tarpu žyminis mokestis už turtinius reikalavimus - panaikinti sprendimo
dalis dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo
priteisimo mokėtinas 366 Lt. Bendra mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 606,70
Lt. Kadangi atsakovas sumokėjo 250 Lt, likusi suma - 356,70 Lt - priteistina iš
atsakovo valstybei.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų
kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo K. J. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) ieškovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Lt apeliacinės instancijos teisme
patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš
atsakovo K. J. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) valstybei 356,70 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio
mokesčio ir 23,85 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo
dienos.
Kolegijos pirmininkė Rūta
Palubinskaitė
Kolegijos teisėjai Evaldas
Burzdikas
Albinas Čeplinskas