Civilinė byla Nr. e2S-2428-863/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02415-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.1; 33.2.9.1; 3.2.5

       (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovės (toliau – AB) SEB bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. P. i kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. P., prašydamas pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovui ir atsakovei po ½ dalį nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą: i) 401/1001 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ii) pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iii) 166/28223 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iv) 43/500 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir reikalavimų užtikrinimui taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo apribojimo, uždraudžiant atsakovei K. P. perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti jai nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad ginčo turtą jis ir atsakovė įgijo jungtinės veiklos pagrindu. Kadangi šalys buvo nesusituokusios, gyveno partnerystėje, kartu nusprendė, kad jiems patikusį ir tinkamą nekilnojamąjį turtą įgis ir registruos atsakovės vardu, nes ji nuolat gyveno Lietuvoje, čia gavo pajamas ir todėl galėjo gauti papildomą turto įsigijimui reikalingą finansavimą iš banko, be to, atsakovė yra nekilnojamojo turto agentė, o nekilnojamojo turto pardavimas yra jos pagrindinė profesinė veikla, ir taip kur kas paprasčiau tvarkyti visus su turtu susijusius klausimus, juo labiau, kad atsakovas vis dar dirbo užsienyje ir dažnai buvo išvykęs. Kreditas iš banko buvo paimtas atsakovės vardu, nors įmokas pagal atsakovės vardu įsigijimui suteiktą būsto kreditą nuolat mokėjo ir iki šiol moka ieškovas, pervesdamas jas atsakovei. Ieškovas investavo savo asmeninius pinigus ne tik į turto įsigijimą, bet ir į jo įrengimą bei remontą, pirko turtui reikalingus daiktus ir jį išlaikė, finansavo gyvenamojo namo apstatymą, išlaikymą ir kitas eksploatacines išlaidas visus tuos metus. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes apie tai, kad šalys ilgus metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu rinkosi ir įgijo bendrą turtą, jį įrengė ir jame kaip šeima gyvena daugiau nei šešerius metus. Pašlijus šalių tarpusavio santykiams, atsakovė sprendimus dėl ginčo turto priima vienasmeniškai, nesidalina su ieškovu informacija, dokumentais.

2.       Ieškovo ieškinys priimtas 2023 m. rugpjūčio 23 d. teisėjo rezoliucija ir išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti. Tą pačią dieną teismas nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.       2023 m. rugsėjo 8 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas (toliau – ir Bankas) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog Bankas šiuo atveju sudarė Kredito sutartį būtent su atsakove, vertino duomenis apie atsakovę, jokių duomenų apie ieškovą Bankas neturėjo nei kredito sutarties sudarymo metu, nei vykdymo metu. Jei šalys būtų pageidavusios sudaryti kredito sutartį su Banku kartu, tai galėjo tai ir padaryti, tačiau dėl Bankui nežinomų priežasčių to nepadarė. Jei teismas priimtų sprendimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe į ginčo turto dalis, tai būtų pakeistas įkeisto turto savininkas (atsirastų dar vienas bendraturtis – ieškovas), tuo pačiu be kreditoriaus sutikimo būtų sukurta situacija, kai pusė Bankui įkeisto turto asmeninės nuosavybės teise nebepriklausytų kredito gavėjai (atsakovei), bei be hipotekos kreditoriaus sutikimo ir valios būtų sukurti teisiniai santykiai tarp Banko ir ieškovo. Tokiu būdu būtų šiurkščiai pažeistas sutarties laisvės principas. 

4.       2023 m. rugsėjo 12 d. byloje gautas atsakovės atsiliepimas, kuriuo ji su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovė, be kita ko, nurodė, jog tarp šalių niekuomet nebuvo ginčo dėl turto priklausomybės bendrosios nuosavybės teise po ½ dalį; lygiai kaip ir nebuvo ginčo dėl to, kad turtas bus parduodamas ir padengus kreditorinius įsipareigojimus ir su turto pardavimu susijusias išlaidas likutinė suma bus dalijama tarp šalių pusiau. Pažymėjo, jog ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškinys priimtas nepagrįstai ir turi būti paliktas nenagrinėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš ieškovo atsakovei byloje patirtas 2 128 Eur atstovavimo išlaidas bei valstybei 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. 

5.1.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Įvertinęs, kad teismo procesas pradėtas 2023 m. rugpjūčio 23 d., ieškinys priimtas, o klausimas dėl privalomos mediacijos iškeltas 2023 m. rugsėjo 12 d., sprendė dėl tikslingumo tęsti teismo procesą ir nurodė, jog teismo vertinimu, teismas neturi pagrindo nagrinėti bylą, jeigu ieškinys priimtas nepagrįstai.

5.2.       Teismas sprendė, jog šiuo atveju teisės aktai imperatyviai nustato išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Pažymėjo, kad ikiteisminės mediacijos ir šalių taikinimo civilinio proceso metu principai ir pasekmės skirtingi. Pvz., šalys ikiteisminėje mediacijoje, gali pasiekti ne tik teisinę taiką, bet ir socialinę taiką, bei susitarti dėl turto dalių net nesudarydamos taikos sutarties, o tiesiog vykdydamos įstatymo nustatytas galimybes registruoti turtą savo nuožiūra, kai šalys gyvena bendrai. Be to, atsakovė pripažįsta, kad šalys įgijo turtą bendrai po ½ dalį. Tai reiškia, kad šalims nekyla kliūčių pasiekti taiką be bylos nagrinėjimo teisme. Taigi, neatlikus privalomosios ikiteisminės mediacijos, teismo procesas ir sprendimo priėmimas negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

6.1.       Mano, jog tarp šalių kilęs ginčas nėra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl jam neturėtų būti taikomas Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Nurodė, jog pareiškė ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe. Ieškinio reikalavimai yra išimtinai susiję tik su šalių turtiniais klausimais, t. y. su ½ dalies ginčo turto pripažinimu asmenine ieškovo nuosavybe. Jokie šeimos santykių klausimai (dėl santuokos nutraukimo ar separacijos nustatymo, tėvystės (motinystės) nustatymo, tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvų valdžios apribojimo, įvaikinimo, vaiko nuolatinės globos ir rūpybos šioje byloje nėra keliami. Todėl ši byla nėra šeimos byla Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies prasme, kuriai privalomai turi būti taikoma išankstinė privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pažymėjo, jog nors šalys ir susilaukė dukters Šarlotės Paulauskaitės, jokie su bendru vaiku susiję reikalavimai byloje nėra pareikšti.

6.2.       Atkreipia dėmesį, kad šalys nėra įregistravusios santuokos Lietuvos Respublikoje, todėl jų turto teisiniam režimui netaikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Nurodė, kad šalys 2017 m. balandžio 23 d. lankydamosi Las Vegaso mieste (Clark apygardoje, Nevados valstijoje, JAV) atliko santuokos ceremoniją, tačiau ši santuokos ceremonija nėra įtraukta į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka, todėl šalys santuokos Lietuvos Respublikoje nėra sudariusios ir nėra susituokusios (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalių ginčas dėl jų tarpusavio turtinių santykių nelaikytinas šeimos ginču, nes turtas neįgytas santuokoje ir nėra bendroji jungtinė nuosavybė.

6.3.       Remdamasis teismų praktika, mano, jog šiuo metu teismai laikosi pozicijos, jog tarp šalių kilusiam ginčui nėra privaloma ikiteisminė mediacija.

6.4.       Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu buvo perteklinis veiksmas, nes buvo pagrindas manyti, kad atsakovė neketina geranoriškai spręsti turto pasidalinimo klausimų. 

6.5.       Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų ar teismų praktikos, kuri pagrįstų teismo teiginį, jog šiuo atveju taikoma išankstinė privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismo nutartis iš esmės nemotyvuota, neatitinka jai keliamų reikalavimų, civilinio proceso tikslų, pažeidžia ieškovo teisę į teisminę gynybą, taip pat nėra jokios garantijos, kad šalims pavyks ginčą baigti taikiai.

6.6.       Teismas pats savo iniciatyva ar vienos iš šalių prašymu gali nukreipti šalis spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu, jei matys esant didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę (CPK 2311 straipsnis). Todėl skundžiamos nutarties panaikinimo atveju, teismui toliau nagrinėjant bylą, tai neužkerta kelio vėliau nei pačioms šalims, nei teismui inicijuoti teisminės mediacijos vykdymą.

7.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Mano, kad ieškovo argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o atskirasis skundas pateiktas tikslu toliau taikyti ginčo turtui suvaržymus. Atsiliepimas grindžiamas toliau nurodomais pagrindiniais argumentais.

7.1.       Vien ieškovo nurodytos aplinkybės apie šalių bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą ir ketinimus gyventi šeimoje, santuokos sudarymą patvirtina, kad bylos kategorija priskirtina šeimos byloms. Tuo tarpu ieškovo argumentacija, neva kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK, kuriuo remiantis neva galima skirti šias šeimos bylų rūšis, tačiau pagal tokią ieškovo logiką bylos dėl sugyventinių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos taipogi nebūtų priskirtos šeimos byloms, kadangi ieškovo cituojamame sąraše tokių kategorijų bylų nėra.

7.2.       Ieškovas atskiruoju skundu mėgina sumenkinti šalių sudarytos santuokos užsienyje reikšmę nurodydamas, jog „ši santuokos ceremonija nėra įtraukta į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka, todėl šalys santuokos Lietuvos Respublikoje nėra sudariusios ir nėra susituokusios“. Ir čia ieškovas mėgina suklaidinti teismą, kadangi sąmoningai ar ne, tačiau nutyli, jog analogiškose bylose šalims Lietuvoje neįregistravus santuokos, teismai laiko, kad nepaisant santuokos neįregistravimo Lietuvoje, nuo santuokos sudarymo šalims bet kuriuo atveju taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo gyvenamasis namas patenka po būtent bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu, kadangi deklaracija apie šalių gyvenamojo namo statybos užbaigimą/paskirties keitimą buvo surašyta jau šalims esant santuokoje (2018 m. gruodžio 17 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-181217-00545, 2019 m. sausio 3 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-190103-00002).

7.3.       Akivaizdu, kad teismo žinioje yra byla, kurioje ginčas kilęs ne vien dėl bendrosios dalinės, bet ir dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto, o tai jau yra CK trečiosios knygos reglamentavimo dalykas, ko pasėkoje akivaizdu, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kadangi ši byla yra akivaizdžiai šeimos byla, susijusi su šalims kaip šeimai priklausančio bendrosios nuosavybės turto padalijimu. Todėl nagrinėjamu atveju buvo būtina privalomoji mediacija kaip išankstinė ginčų sprendimo procedūra.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

9.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo paliko nenagrinėtą, nes sprendė, jog ieškovas, prieš reikšdamas ieškinį atsakovei, turi pasinaudoti privalomosios mediacijos procedūra, kadangi civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą.

18.       Tačiau, iš šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų faktinių aplinkybių ir prie ieškinio pridėto (neišversto) rašytinio įrodymo taip pat matyti, kad šalys 2017 m. balandžio 23 d. Las Vegaso mieste (Clark apygardoje, Nevados valstijoje, JAV) sudarė santuoką. Viena vertus, Nekilnojamojo turto registro duomenimis visas ginčo turtas, nuosavybės teise priklausantis atsakovei K. P., buvo įsigytas iki minėtos santuokos sudarymo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarytų sandorių pagrindu:

18.1.                      401/1001 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 43/500 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2016 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SK-8162, pagrindu;

18.2.                      pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2016 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SK-8162, pagrindu bei 2018 m. gruodžio 17 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-181217-00545 ir 2019 m. sausio 3 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-190103-00002) pagrindu;

18.3.                      166/28223 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2016 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SK-8157, pagrindu. 

Todėl santuokos sudarymas neturi jokios įtakos paminėto turto teisiniam režimui. Kita vertus, nekilnojamojo turto registro duomenys (įrašai) apie ginčo vienbutį gyvenamąjį namą – Deklaracijos apie gyvenamojo namo statybų užbaigimą / paskirties keitimą suponuoja tai, jog po šalių užsienyje sudarytoas santuokos sudarymo turtas buvo pertvarkomas, todėl santuokos sudarymas gali įtakoti tokio turto teisinį režimą, pvz., pagal CK išdėstytą reglamentavimą, sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe dėl esminio tokio turto pagerinimo šalims esant santuokoje (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

19.       Byloje nustatyta, jog šalys užsienyje sudarytos santuokos į apskaitą Lietuvoje neįtraukė, tačiau atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog nepaisant santuokos neįregistravimo Lietuvoje, nuo santuokos sudarymo šalims bet kuriuo atveju taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, t. y. taikomas šeimos santykių reglamentavimas ir tokią savo poziciją grindžia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017. Visgi su tokia atsakovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

20.       Atkreiptinas dėmesys, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 362- 701/2017). Įvertinus šios bylos ginčo esminius aspektus ir faktines bylos aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis atsakovės minima teismų praktika Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017, nes anos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtoje byloje ginčas buvo dėl užsienio piliečių, sudariusių kelias santuokas užsienio valstybėse, Lietuvoje esančio turto padalinimo. Apie santuokų sudarymą teismas minėtoje byloje sprendė iš šalies paso įrašų, tačiau santuokų galiojimo klausimų nesprendė, nes tam neturėjo jurisdikcijos. Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra Lietuvos piliečiai, todėl norėdami, kad jų Lietuvoje esančiam turtui, taip pat tarpusavio teisėms ir pareigoms būtų taikomas sutuoktiniams taikytinas teisinis reglamentavimas, užsienyje sudarytą santuoką privalo apskaityti Lietuvoje nustatyta tvarka (CK 3.7 straipsnio 2 dalis). Užsienio valstybėse sudarytos santuokos į apskaitą įtraukiamos tik tais atvejais, jei užsienio valstybėse jos buvo įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12 –3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 98 punktas). Įtraukiant santuoką į apskaitą atliekamas minėtų sąlygų laikymosi patikrinimas, ir tik nuo santuokos įtraukimo į apskaitą, atsiranda civilinės turtinės sutuoktinių teisės ir pareigos, kurių įgyvendinimą reglamentuoja sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises nustatančios materialinės teisės normos.

21.       Kadangi šalys dėl JAV sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Lietuvoje nesikreipė, teismas neturi pagrindo spręsti, jog tarp šalių kilusiam ginčui dėl daiktinių teisių į turtą turėtų būti taikomos sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises nustatančios materialinės teisės normos, t. y. nėra jokio pagrindo bylą priskirti šeimos bylų kategorijai ir jai taikyti išankstinę privalomąją mediacijos procedūrą.

22.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands, peticijos Nr. 16034/90, par. 61).

23.       Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis panaikinama.

Dėl prašymo patvirtinti taikos sutartį 

24.       2023 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teisėjo rezoliucija apeliacinės instancijos teismui perduotas spręsti šalių prašymas dėl sudarytos taikos sutarties patvirtinimo.

25.       CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai.

26.       Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje, taigi ir esant bylai apeliacinės instancijos teisme (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

27.       Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

28.       Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas yra susijęs su trečiojo asmens – AB SEB banko teisėmis ir interesais, tačiau, kaip matyti iš pateiktos taikos sutarties, trečiasis asmuo nėra šalių sudarytos taikos sutarties šalis, byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo sutiko su šalių pasiektu taikiu ginčo sprendimo būdu. Kadangi apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys) apeliacine tvarka neskundžiami (CPK 301 straipsnio 2 dalis), taikos sutarties patvirtinimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir dėl šalių sudarytos taikos sutarties atitikimo įstatymo reikalavimams nepasisako, siekdamas neužkirsti kelio byloje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui pasisakyti dėl prašomos patvirtinti taikos sutarties atitikimo jo interesams ir esant poreikiui skųsti teismo sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taigi, taikos sutarties patvirtinimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo K. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir bylą, taip pat šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimą, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Kristina Lysionok