Civilinė byla Nr. e2S-2366-340/2018 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13399-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9.6; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ANLE.LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. liepos 2 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ANLE.LT“ ieškinį atsakovei N. J. dėl žalos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „ANLE.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės N. J. 13 711,34 Eur dydžio žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės UAB „ANLE.LT“ ieškinį atsakovei N. J. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

3.       Teismas nurodė, kad

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „ANLE.LT“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. liepos 2 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 6 d. ieškovo atstovas advokatas A. T. buvo kasmetinėse atostogose, užsienyje ir fiziškai negalėjo pašalinti ieškinio trūkumų, nurodyti ieškinio su priedais įteikimo būdo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6.       Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

7.       Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.

8.       Kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t. y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nenustato, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tokiais atvejais pagal bendrąją taisyklę teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tačiau teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir tik vėliau pastebėjus jo turinio trūkumus, gali tokį ieškinį palikti nenagrinėtą tik tada, kai prieš tai nustato ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis).

9.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „ANLE.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės N. J. 13 711,34 Eur žalą. Teisėjos 2018 m. gegužės 16 d. rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį su priedais atsakovei N. J. siuntė du kartus ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei paskutiniu ieškovei žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl atsakovės gyvenamosios, darbo vietos nustatymo, kito procesinių dokumentų atsakovei įteikimo būdo pasirinkimo, ir tuo pagrindu siūlyti ieškovei atlikti atitinkamus veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CPK normų, pagrįstai 2018 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas ieškovei patikslinti atsakovės gyvenamąją ar buvimo vietą arba informuoti teismą apie pasirinktą CPK įtvirtintą kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Naikinti teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį nėra jokio teisinio pagrindo. 

10.       Kadangi ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. liepos 2 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovė, nesutikdama su šia nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad ji negalėjo pašalinti teismo nustatytų trūkumų ir nurodyti ieškinio su priedais įteikimo būdo, nes ieškovės atstovas advokatas A. T. nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 2 d. buvo kasmetinėse atostogose. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11.       Pažymėtina, jog ieškovės atstovas advokatas A. T. yra savo srities (teisės) profesionalas. Lietuvos Advokatūros tinklapio duomenimis advokatu dirba nuo 2001 m. Atstovaudamas ieškovės interesus civilinėje byloje teisme, atstovas privalo išmanyti taisykles, reglamentuojančias civilinį procesą. Advokatui prisiėmus teises ir pareigas pagal atstovavimo sutartį, jis tuo pačiu įgijo teises ir pareigas, numatytas civilinį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl šiomis teisėmis ir pareigomis privalo naudotis tinkamai, netrukdyti teismui siekti civilinio proceso tikslų, o prisidėti prie jų užtikrinimo, siekti, kad nagrinėjama civilinė byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.  

12.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog civilinio proceso teisės normos nenumato teismui pareigos susilaikyti nuo procesinių veiksmų nagrinėjamoje civilinėje byloje atlikimo, remiantis vien ta aplinkybe, jog šalies atstovas advokatas atostogauja. Priešingai, pagal civilinio proceso teisės normas šalies ar jos atstovo atostogos nelaikytinos proceso vilkinimą pateisinančia priežastimi. Nagrinėjamu atveju atstovas, išvykdamas atostogauti ir savo teisių ir pareigų kitam asmeniui neperdavęs, žinodamas, kad pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį su byla susiję procesiniai dokumentai bus įteikiami tik jam, turėjo pasirūpinti, kad galimi teismo procesiniai dokumentai, nustatyti įpareigojimai, būtų įteikiami ir įvykdomi nepriklausomai nuo atstovo atostogų. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės atstovas minėtų veiksmų neatliko, todėl jam pačiam tenka su tuo susijusios teisinės pasekmės.

13.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovei nustatytu terminu nepašalinus 2018 m. birželio 20 d. teismo nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

14.       Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, jų keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,  

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. liepos 2 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                          Tatjana Žukauskienė