Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 49 - 227 / 2008
Alberta Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija:30.3;
(S)
30.8:
121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 06 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Margaritos
Dzelzienės (pranešėja), Rimanto Savicko,
sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo
2007m. lapkričio 19d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko
administracijai dėl nuosavybės teisės
įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Pareiškėjas 2007-06-05 pareiškimu dėl
nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį kreipėsi į teismą . Prašė
nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į 1/2 gyvenamojo
namo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), pažymėjimas plane
lHlp., į l/2ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
pažymėjimas plane 2Up ir į 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nes likusią dalį
statinių dalį valdo jis nuosavybės teise, įgyta paveldėjimo būdu.
Teigė, kad jis sąžiningai, atvirai,
teisėtai, nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų valdo 1/2 pastatų ir
niekas neturi daugiau teisių į jį , nes po savininko L. L. mirties
niekas jo turto nepaveldėjo ir nėra kliūčių jam įgyti nuosavybės teises į
nurodytą turtą. Šio turto savininku Nekilnojamojo turto registre 1977-01-26
įregistruotas L. L., miręs (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad visą namą asmeninės nuosavybės
teise iki savo mirties valdė J. L., mirusi (duomenys
neskelbtini) ir jos sutuoktinis L. L., miręs (duomenys
neskelbtini). Testamento jie nepaliko, po jų mirties į notarinę kontorą dėl
paveldėjimo niekas nesikreipė. Name gyveno judviejų sūnus A. J. Ž. ir pastarojo sutuoktinė I. Ž.,
kuri yra pareiškėjo sesuo. Mirus L. L. name 1997-01-03
apsigyveno ir jis (pareiškėjas) ir pradėjo rūpintis mirusiajam L.
L. priklausiusia ½ turto dalimi, nes kita, priklausiusia J.
L., dalimi rūpinosi A.J. Ž.. Dėl šios priežasties
1998-06-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu A.J. Z. jo
prašymu pripažinta nuosavybės teisė tik į 1/2 dalį pastatų,
priklausiusių jo motinai J. L.. Po A.J.
Ž. mirties 2005-12-22 palikimą(l/2 dalį pastatų) priėmė I.
Ž., o po pastarosios mirties ((duomenys neskelbtini)) pagal
testamentą paveldėjo jis(pareiškėjas).
2007m. lapkričio 19d. sprendimu Kėdainių
rajono apylinkės teismas A. B. pareiškimo netenkino.
Teismas nustatė, kad Kėdainių rajono
apylinkės teismo 1998 m. birželio 2 d. sprendimu nustatyta, kad visi pastatai,
įregistruoti L. L. vardu, yra jo(L. L.),
mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. L., mirusios (duomenys
neskelbtini), bendroji jungtinė nuosavybė ir priklausė jiems lygiomis
dalimis. Šiuo sprendimu jų sūnui A. J. Ž. pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastatų(b.l.25).
Po pastarojo, mirusio (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės I. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, 1/2
dalį pastatų 2006-09-11 paveldėjo pareiškėjas . Iš Valstybinės įmonės Registrų
centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą
nustatė, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais
(duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį įregistruotos pareiškėjo ir L. L. vardu (b.l. 6). Iš Namų knygos dėl įrašymo piliečių,
gyvenančių name Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje
nustatė, kad pareiškėjas A. B. 1998-08-19 atvyko gyventi
nuolat šiuo adresu (b.l. 19-21). Liudytojai V. S., G. Z., J. M. paaiškino, kad A. B. gyveno name, esančiame (duomenys
neskelbtini) kartu su seserimi I. Ž. ir jos vyru A. J. Ž.,
prižiūrėjo namą, remontavo, dirbo sode, dirbo ūkio darbus. Po jų mirties liko
tame name gyventi.
Teismas nurodė, kad įgyjamoji senatis
galima tik esant visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms. Nesant
bent vienos iš jų, minėtu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama. Dėl to, kad
Nekilnojamojo turto registre į minėto namo 1/2 dalį nuosavybės teisė yra
įregistruota L. L. vardu 1977-01-26, DŽDT VK sprendimo Nr.
26 pagrindu, šie duomenys vieši ir nenuginčyti( LR Nekilnojamojo turto registro
įstatymo 4 str.), t.y nenuginčytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, bei
registracija, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nevaldė daikto CK
4.68-4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis, ir todėl pareiškėjo prašomu
pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama.
Pažymėjo, kad liudytojo G.
Z. parodymais, pareiškėjas šiame name pastoviai negyveno, nenakvodavo, iš
rašytinių įrodymų matyti, kad atvyko gyventi nuolat į ginčo namą 1998-08-19.
Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, jog turto valdymas tęsėsi CK
4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kad turtas visą valdymo laikotarpį
jo buvo valdomas kaip savas, t.y., kad pareiškėjas elgėsi kaip daikto
savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomą turtą.
Nesant išpildytoms visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms,
pareiškėjo pareiškimas atmestinas.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas dėl
netinkamai įvertintų rašytinių įrodymų, bei liudytojų parodymų ir padarytų
netinkamų išvadų prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą - patenkinti pareiškimą.
Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai.
kad po L. L. (duomenys neskelbtini) mirties niekas
nesikreipė dėl paveldėjimo, valstybei šis turtas neperėjo ir jo valdymo
valstybė nenutraukė, niekas, išskyrus jį, šiuo turtu nesinaudojo, pretenzijų
jam. niekas nereiškė. Jis, kaip faktinis valdytojas tvarkė namus, mokėjo
mokesčius, remontavo ir buvo Įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į
juos. Priešingų įrodymų teismui nepateikta. Liudytojai patvirtino, kad 1/2
pastatų, registruotų daugiau kaip prieš 10 metų mirusio L. L. vardu
. valdo ir prižiūri j is( pareiškėjas) sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai,
ir kad name jis apsigyveno daugiau kaip prieš 10 metų, nors gyvenamą vietą šiame
name deklaravo tik 1998-08-19 . Todėl savo teises į pastatų ginčo dalį jis
kildina tik iš faktinio naudojimosi(valdymo), kuriam neprieštarauja kiti
asmenys, byloje esantys įrodymai bei liudininkų parodymai. Teigia, kad gyvenime
pasitaiko situacijų, kai vienoks ar kitoks turtas ne remiantis teisiniais santykiais
, tačiau neprieštaraujant galiojančiai teisei atsiranda vieno ar kito
asmens, kuris nėra savininkas, rankose. Bendroji taisyklė, kad kiekvienas
daiktas turi savininką, turi išimčių. Viena iš tokių yra ta, kad jo
nurodytos ½ pastatų savininkas yra miręs prieš 10 metų. Iš čia
kyla kelios problemos: pirma, neabejotinai egzistuoja visuomenės
suinteresuotumas, kad toks turtas butu tvarkomas rūpestingai; antra, jis, kaip
turto valdytojas, yra suinteresuotas, kad jo valdymas butu stabilus ir ateityje
sukeltų teisėtus lūkesčius, nuosavybės teisės į daiktą atsiradimą. Dėl to, kad
jis dorai vykdė pareigas prižiūrėdamas esamą turtą ir todėl pagrįstai reiškia
teises į jį. Atlikti veiksmai: faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį
valdyti kaip savą , yra savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas
nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti(CK 4.22 str.ld). Teisinas,
neįsigilinęs į faktinį daikto valdymą ir atmesdamas jo pareiškimą, dėl
įgyjamosios senaties fakto nustatymo, nes nėra visų CK 4.68-4.71 str. numatytų
sąlygų, nevykdė teisinės lygybės. Be to, remiantis teismų suformuota praktika,
šių materialinių teisės normų visetas, nėra imperatyvas. Esant
nurodytoms aplinkybėms nors ir neįregistruotas valdymas gali sukelti nuosavybės
teisės atsiradimą.
Laiko, jog ta aplinkybė, kad daiktas į
kurį jis pretenduoja šiuo pareiškimu, yra registruotas, nėra labai svarbus
kriterijus, nes jis registruotas prieš daugiau kaip dešimtį metų mirusio asmens
vardu ir tas asmuo jau niekaip nesusijęs su valdymo esme. Pagal LR CK 4.31
straipsnyje įtvirtintą klasikinį valdymo pasibaigimo pagrindą , valdymas
baigiasi kai asmuo nustoja ne tik fiziškai valdyti daiktą, bet ir atsisako
valios jį valdyti kaip savo. Su L. L. mirtimi pasibaigė
fiziškas daikto valdymas -CK 4.31 str. L. L., nepalikdamas
testamento, atsisakė savo kaip savininko teisių į daiktą, o pagal įstatymą šio
turto taip pat niekas nepaveldėjo. Nuo 1997-01-03 kiekvienas suinteresuotas
asmuo galėjęs ir turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į L. L. priklausiusią turto dalį, pretenzijų nereiškė. Dėl to
sprendžia, kad jo(pareiškėjo) valdymas daikto atitinka ir reikalavimą daiktą
valdyti taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti
savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų pasinaudojęs.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą
suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo
apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, nes nėra
visų sąlygų, numatytų CK 4.68-4.71 str.
Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326
str.ld.lp)
Įgyjamoji senatis - tai pirminis
nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą
įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui -
įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja
senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68-4.71
straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu
susijusios CK normos, kaip CK 4.22 , 4.23 str. ir kt. Pagal CK nustatytą reguliavimą
nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi
konstatuojamas esant šių sąlygų, nustatytų CK 4.68-4.71 str., visetui. Taigi,
įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK
4.47 straipsnio 11 punktas). Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties
pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą
bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savavaldes
nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo
laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į
daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas
gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25
straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik
fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį
daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į
tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1
dalis). Pagal CK 4.30 straipsnį ir valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį,
kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007,
bylos kategorija: 30.8; 121.19.2 (S) 2007m. spalio 3 d nutartyje nurodė, kad
Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame
registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre,
jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27
straipsnio 2, 3 dalys). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė
į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne
valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Analogiškai
nurodyta kitose tokio pat pobūdžio bylose.
Šioje byloje pareiškėjas nėra pageidaujamų
įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti 1/2 dalies pastatų savininkas ir
nepripažįsta, jog kiti asmenys turi daugiau už jį teisių į šį turtą. Savo
teises į šiuos pastatus pareiškėjas kildina tik iš faktinio naudojimosi,
prasidėjusio, jo tvirtinimu, nuo pastatų savininko L. L. mirties-
(duomenys neskelbtini) ir jo faktiniam valdymui neprieštaraujant kitiems
asmenims. Tačiau tai, kad niekas neprieštaravo ir neprieštarauja faktiniam
daikto naudojimui, nepakanka reikalavimo patenkinimui, nes šioje byloje būtent
pastatų dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra įregistruota L. L. vardu 1977-01-26 Nekilnojamo turto registre ir nei
nuosavybės teisė, nei jos įregistravimo pagrindas nenuginčyti. Todėl šiuo
atveju pareiškėjo prašomu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama dėl to, kad
ginčo daiktai yra įregistruoti kito asmens vardu. Ta aplinkybė, jog savininkas
miręs, o paveldėtojų nėra, esmės nekeičia, nes CK 4.69 str.3 dalyje suformuota
įstatyminė norma, draudžianti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktus,
registruotus kito asmens(ne valdytoj o) vardu, nenumato išimčių, kurioms esant
pastarasis draudimas galėtų būti netaikomas. Be to, pagal CK 5.2 straipsnio 3
dalyje ir CK 5.62 straipsnio 1 dalies 1-3punktuose bei 2 dalyje nustatyta, kad
tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė
vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina
valstybei.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina
išvada, jog pareiškėjas įgyjamąja senatimi negali įgyvendinti nuosavybės teisės
į L. L. vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3
dalis). Kėdainių rajono apylinkės teismas įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės
normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai. Todėl
apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas
paliktinas galioti(CPK 326 str.ld.lp).Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto
priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų
įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.ld.3p).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m.
lapkričio 19d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B.,
a.k(duomenys neskelbtini) 10 Lt(dešimt litų)teismo
turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės
biudžetą.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Laimantas Misiūnas
Rimantas Savickas