Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [N2-8485-323-2012].doc
Bylos nr.: N2-8485-323/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Darbo teisės subjektai
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. N2-8485-323/2012

(Proceso Nr. 2-06-3-06149-2012-6)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

78.2.1.; 116.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui E. F. (E. F.) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pakeisti nepilnamečio sūnaus R. F., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus R. F., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 1998-10-26 nutarimu iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteista po 1/4 dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-09-15 iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad išaugo vaiko poreikiai ir yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, kuris šiuo metu yra neproporcingas ieškovei tenkančiai išlaikymo daliai (b. l. 2-4).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skirti didesnio išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui negali dėl objektyvių priežasčių, kadangi nuo 1998 m. dėl ligos nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Pažymėjo, kad dėl ligos negali susirasti darbo, darbdaviai atsisako suteikti net tokį darbą, kurį galėtų dirbti. Paaiškino, kad vienintelės pajamos yra iš neįgalumo pensijos, gyvena pas motiną, jos remiamas, vertingo turto neturi, nuosavybės teise priklauso tik 3000,00 Lt vertės automobilis (b. l. 16-17).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti.

Atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 55).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus R. F. (b. l. 7). 1999-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-869/99 nutraukta šalių santuoka (b. l. 10). 1998-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu dėl alimentų nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus R. F., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 1/4 dalį visų rūšių jo uždarbio (pajamų) nuo 1998-09-15 iki R. F. pilnametystės, bet ne mažiau nei po 1 MGL (b. l. 11). Padidėjus vaiko poreikiams ieškovė prašo pakeisti 1998-10-26 nutarimu priteistą išlaikymą ir jį padidinti iki 500,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2008; 2010-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-37/2010; 2011-12-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, todėl visais atvejais turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir kaip esminį vaiko poreikių pasikeitimą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gali būti pagrindas pakeisti teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nurodė esmingai išaugusius vaiko poreikius, turint omenyje aplinkybę, kad prašomo pakeisti išlaikymo dydis buvo nustatytas nutarimu, priimtu 1998-10-26, kai vaikui buvo 1 metai. Šiuo metu nepilnametis R. F., gim. (duomenys neskelbtini) yra paauglys, jo poreikiai didesni. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus, jau vien dėl vyresnio jo amžiaus, poreikiai išaugo, palyginus su jo poreikiais 1998 metais, laikytina, kad 1998-10-26 nutarimu iš atsakovo priteistas nepilnamečio R. F., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas yra nepakankamas dėl esmingai pasikeitusių jo poreikių, todėl yra pagrindas priteistą išlaikymą pakeisti ir jį padidinti.

Iš byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį nustatytą: po santuokos su atsakovu nutraukimo ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. K. (b. l. 9) ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 3,1700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-36). Taip pat po santuokos su atsakovu nutraukimo ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgijusi butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra parduoti (b. l. 37-46). Ieškovė be nepilnamečio šalių sūnaus R. F., gim. (duomenys neskelbtini) taip pat augina nepilnamečius vaikus T. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 8). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Ispanijoje ir, jos atstovo teigimu, jos mėnesio pajamos sudaro apie 500,00 EUR (b. l. 58-59). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo. Atsakovas po santuokos nutraukimo įgijo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25), jokio nekilnojamojo turto neįgijo ir jo neturi (b. l. 26). Atsakovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje (b.l. 22). Iš byloje esančio išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad dėl sveikatos būklės atsakovui sutrikusi socialinė adaptacija, jis nesugeba įsidarbinti ir nepajėgia dirbti, įsidarbinimo prognozė - nepalanki (b .l. 18). Atsakovui nustatytas neįgalumas, jis yra tik iš dalies darbingas: darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) procentai (b. l. 19). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vienintelės atsakovo pajamos – neįgalumo/netekto darbingumo pensija – 497,36 Lt, iš kurios išskaičiuojami 130,00 Lt kaip 1998-10-26 nutarimu priteistas išlaikymas; iš viso 367,36 Lt (b.l. 23-24). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės ne tik nepagerėjo, bet pablogėjo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies: keistinas 1998-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nepilnamečiam vaikui R. F., gim. (duomenys neskelbtini) priteistas 1/4 visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau nei po 1 MGL dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, į 200,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus R. F., gim. (duomenys neskelbtini) ugdymui ir vystymuisi tėvas pagal savo turtinę padėtį gali skirti ne daugiau kaip po 200,00 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mažinti vieno iš tėvų išlaikymą nepilnamečiam vaikui kito iš tėvų sąskaita galima tuomet, kai tai pateisinama to asmens darbingumo lygiu ir sveikatos būkle (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-307/2006; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, nors ir būdamas darbingo amžiaus, tačiau dėl ligos, savo sveikatos būklės bei turėdamas tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygį turi apsunkintas galimybes įsigarbinti ar apskritai negali dirbti, todėl teismo įsitikinimu 200,00 Lt dydžio išlaikymas atitinka atsakovo realias finansines galimybes, teikti didesnį išlaikymą atsakovas yra objektyviai nepajėgus (CK 3.192 str. 3 d.). Atsakovo sveikatos būklė bei darbingumo lygis pateisina aplinkybę, kad ieškovė turi prisiimti pareigą teikti sūnui R. F. didesnį išlaikymą, juolab kad ieškovės šeimos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo ir leidžia jai prisiimti didesnę sūnaus išlaikymo pareigą.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 282 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 1998-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nepilnamečiui R. F., gim. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą ir nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-05-21 iš atsakovo E. F. (E. F.), a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiam R. F., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio R. F., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo E. F. (E. F.), a.k. (duomenys neskelbtini) 72,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                      Genovaitė Vaizgėlienė