VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Parex bankas“ pareiškimą skolininkei G. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo
n u s t a t ė :
Kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės 3523,06 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Kreditorius pareiškime nurodo, kad nors skolininkės gyvenamoji vieta yra Kaune pareiškimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis su skolininke 2004-11-10 sudarytos Kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr. VCL/1441 (toliau – Sutartis) 15 punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas teisme pagal kreditoriaus buveinę. Byloje iškilo būtinumas įvertinti Sutarties nuostatos dėl sutartinio teismingumo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad nurodyta analizė yra susijusi tik su ginčo teismingumo klausimu ir jokiu būdu nereiškia ginčo sprendimo iš esmės.
Byloje pateikta Sutartimi, sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu (kreditoriaus), ir fizinio asmens (skolininkės), kreditorius atlygintinai įsipareigojo suteikti skolininkei kreditą, o pastaroji įsipareigojo kreditą priimti, naudoti jį pagal paskirtį ir sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą. Pagal Sutarties dalyką, šalių ypatumus sudaryta sutartis - vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), o skolininkė – vartotoja (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Kaip matyti iš Sutarties vizualinės išraiškos, jos sąlygos yra išdėstytos kreditoriaus rekvizitais pažymėtame lape, o sutarties tekstas yra spausdintas. Nors Sutarties sąlygos, apibūdinančios kredito gavėją, sutarties objektą, mokėjimo grafiką yra atspausdintos, tačiau tai padaryta lapuose, kuriuose jau buvo išdėstytos bendrosios Sutarties nuostatos bei kreditoriaus rekvizitai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sutarties sąlygos, nesusijusios su suteikiamo kredito dydžiu, gražinimo terminu bei kitomis sutarties sąlygomis, apibūdinančiomis sutarties objektą, mokėjimo grafiku ir kredito gavėjo duomenimis, yra kreditoriaus iš anksto, nederinant su skolininke, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (CK 6.185 straipsnis). Standartine sąlyga yra ir minėta Sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Teismo nuomone, vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 16 straipsnio 1 dalis.
Teismo nuomone, iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei skolininkės – vartotojos gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypač tai taikytina tuo atveju, kai ginčas, remiantis standartinėmis vartojimo sutarties sąlygomis, spręstinas kreditoriaus – verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes paminėtais atveju verslininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Be to, vartotojas, įvertinęs šias laiko ir lėšų sąnaudas, gali apskritai nuspręsti neginti savo teisių nuo kreditoriaus – verslininko pareikštų reikalavimų, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagrįsti. Tai ypač pasakytina tuo atveju, kai verslininko reikalavimas pinigine išraiška nėra sąlyginai didelis ir galimos vartotojo bylinėjimosi sąnaudos būtų nedaug mažesnės ar net didesnės nei verslininko pareikštas reikalavimas. Situacija, kai iš vartojimo sutarčių kilęs ginčas, remiantis tokių sutarčių standartinėmis sąlygomis, būtų nagrinėjamas verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams.
Dėl šių priežasčių, teismas daro išvadą, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme ir netaikoma šioje byloje. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Skolininkės gyvenamoji vieta yra Kauno miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl vadovaujantis LR CPK 435 str. 2 d. 3 p. pareiškimą, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, atsisakytina priimti.
Vadovaudamasis LR CPK 435 str. 2 d. 3 p., 290-292 str. teismas
n u t a r ė :
Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Parex bankas“ pareiškimą skolininkei G. P. dėl skolos priteisimo.
Išaiškinti kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą ar ieškinį teisme pagal teismingumą – Kauno miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras
Teisėjas Gintaras Seikalis