Civilinė byla Nr. 2-4434-998/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02169-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.8.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovui A. K. dėl turto dalies nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad I. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusios I. K. palikimo priėmimo faktų. Turto bankas, siekdamas Lietuvos Respublikos vardu priimti I. K. palikimą, kreipėsi į teismą dėl I. K. priklausiusios turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. 2017-10-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta, kad sutuoktiniai A. K. ir I. K. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki I. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Siekdamas įregistruoti I. K. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, Turto bankas kreipėsi į VĮ Registrų centras ir pateikė minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. VĮ Registrų centro 2018-02-09 sprendimu atsisakyta prašymą tenkinti, nes 2017-10-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina I. K. asmeninės nuosavybės teisės.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad A. K., gim (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ši santuoka buvo nutraukta 2008-01-14. I. K. mirė (duomenys neskelbtini). I. K. 2006-06-14 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2006-07-12) pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis: dalimi koridorių a-14, a-18, a-26 (3,87 kv. m.), virtuvės a-16 (0,65 kv. m.), tualetų a-20, a-21, a-22, a-23 (0,62 kv. m.), prausyklos a-24 (0,65 kv. m.), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-10 sprendimu VĮ Turto bankas ieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad sutuoktiniai A. K. ir I. K. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės iki I. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
VĮ Turto bankas prašo pripažinti, kad I. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), nes 2017-10-10 sprendimu nebuvo patvirtinta I. K. asmeninė nuosavybės teisė.
Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Taigi iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad butas buvo įgytas santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė, nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. N. K, bylos Nr. 3K-3-30/2011; kt.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-10-10 sprendimu konstatavo, kad atsakovas neginčijo ieškovo (VĮ Turto bankas) nurodytų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad santuokos metu sutuoktiniams įgyjant butą vieno iš sutuoktinių indėlis buvo didesnis, byloje nebuvo duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas VĮ Turto bankas prašymą tenkino ir nustatė, kad A. K. ir I. K. santuokos metu butą įgijo lygiomis dalimis ir jį valdė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu buvo nustatyta, kad I. K. ir atsakovui A. K. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog I. K. dalis minėtame turte sudarė ½ dalį.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo valstybei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. K. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.
Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Diana Bučienė