Civilinė byla Nr. e2-73-921/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20855-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

sekretoriaujant Jolanta Žeimienei,

dalyvaujant ieškovės vadovui M. B., atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

atsakovės vadovui R. M., atstovui advokatui Vytautui Dargiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sirida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcine bendrovei „Veda“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veda“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Sirida“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

 

1.                      Ieškovė prašo:

-       priimti ieškovės 2014 m. sausio 18 d. pateiktą pareiškimą dėl dalies ieškinio, t. y. 9 916,12 Eur, reikalavimų atsisakymo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti; grąžinti ieškovei 137 Eur sumokėtą žyminį mokestį;

-       priteisti iš atsakovės 56 019,28 Eur skolą, 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 032 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 4 600 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą ir 3 630 Eur išlaidas, advokato pagalbai apmokėti);

-       atsakovės priešieškinį atmesti.

2.                      Nurodo, kad ieškovė, vadovaudamasi 2023 m. gegužės 19 d. Teismo ekspertizės aktu ir patikslintu 2023 m. gruodžio 8 d. Teismo ekspertizės aktu, sumažina ieškinio sumą nuo 65 935,40 Eur iki 56 019,28 Eur sumos. Pažymi, kad ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.

3.                      Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 56 019,28 Eur sumą, kurią sudaro: 1) 17 881,28 Eur už ortakių izoliavimą ir padengimą skarda, gaminant detales; 2) 4 900 Eur už cinkuotos skardos Z tipo profiliams panaudojimą; 3) 21 558,40 Eur už sumontuotas vamzdynų detales; 4) 8 233,60 Eur už dėžių stendų vamzdynų apskardinimo darbus; 5) 3 446 Eur už keltuvų nuomą.  

4.                      Nurodo, kad pagal atsakovės užsakymą ieškovė, kaip subrangovė, vykdė gamybinės dalies vėdinimo sistemos AHU, DŠ ir AEU darbus objekte Gamybinės paskirties pastate su sandėliavimo ir administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Rašytinė rangos sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. Darbai buvo atliekami pagal šalių žodžiu suderintas sąlygas. Darbų kiekiai ir įkainiai buvo derinami darbų eigoje. Ieškovės nuomone, šioje byloje ginčo darbų kainą turi nustatyti teismas pagal byloje surinktus įrodymus.

5.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 17 881,28 Eur už ortakių izoliavimą vata ir padengimą skarda, gaminant detales. Pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kad šių darbų įkainis yra 32 Eur už 1 kv. m. Minėtas įkainis buvo taikomas sudarant 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus ir apmokant už šiuos darbus. Ieškovė teigia, kad pagal standartus, sąmatines programas ir įprastą praktiką šių ginčo darbų kiekis skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą. Minėta aplinkybė yra nurodyta ir Ekspertizės akte. Ieškovė teigia, kad viso pagal atliktų darbų aktus, kurie buvo sudaryti 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn., atsakovė iš ieškovės priėmė ir apmokėjo už 2 077 kv. m. Ekspertizės akte nurodyta, kad minėtų darbų kiekis, skaičiuojant pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą, yra 2 635,79 kv. m. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, atsakovės nepriimtų ir neapmokėtų ortakių izoliavimo vata ir padengimo skarda darbų kiekis yra 558,79 kv. m. Todėl už šiuos darbus ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 17 881,28 Eur skola (558,79 kv. m x 32 Eur/kv. m). Tačiau jeigu teismas nuspręstų vadovautis galutiniu Ekspertizės aktu, tokiu atveju nepriimtų ir neapmokėtų darbų kiekis būtų 257,89 kv. m (2 334,89 kv. m – 2 077 kv. m). Todėl ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistina 8 252,48 Eur skola (257,89 kv. m x 32 Eur/kv. m). Pažymi, kad 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovės direktorius iš dalies pripažino skolą už šiuos darbus, nurodydamas, kad pripažįsta 5 865,60 Eur skolą.

6.                      Ieškovė taip pat nurodo, kad Objekte sumontuota 700 kv. m cinkuotų Z tipo profilių. Ginčo dėl to nėra. Šie profiliai buvo būtini išorės skardos konstrukcijos tvirtinimui, t. y. be šių profilių nebuvo galima atlikti darbų. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju atsakovė turi jai sumokėti už Z tipo profiliams panaudotą skardą po 7 Eur už 1 kv. m. Ieškovė prašo priteisti skolą tik už pačią skardą, kaip medžiagą, sunaudotą Objekte sumontuotų Z tipo profilių pagaminimui. Ieškovė neprašo papildomai priteisti už šių profilių lankstymo ir sumontavimo darbus. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju Z tipo profilių naudojimas buvo suderintas su atsakove, nepaisant to, atsakovė nepagrįstai nemoka už Z tipo profiliams pagamintą skardą. Ieškovė teigia, kad atsakovės skola už cinkuotus Z tipo profiliams panaudotą skardą sudaro 4 900 Eur (700 kv. m x 7 Eur/kv. m).

7.                      Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 21 558,40 Eur skolą už Objekte sumontuotus 673,70 vnt. vamzdynų detalių, su k-flex tipo izoliacija detalių gamyba ir sumontavimu, kurių kaina yra 32 Eur už 1 vnt. (detalę). Nurodo, kad ginčo tarp šalių, kad ieškovė atliko vamzdynų detalių, su k-flex tipo izoliacija detalių gamyba ir sumontavimu, montavimo darbus, nėra. Tačiau atsakovė jokia apimtimi šių darbų iš ieškovės nepriėmė ir neapmokėjo. Šie darbai nėra įtraukti į šalių 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. sudarytus atliktų darbų aktus. Šių darbų įkainis yra 32 Eur už 1 vienetą. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad tiesūs vamzdynai turi būti skaičiuojami metrais, o fasoninės dalys (alkūnės, trišakiai ir kt.) – vienetais. Nustatyta, kad ieškovės sumontuotų vamzdynų skaičius (fasoninės dalys) yra 678 vnt. Todėl, vadovaujantis Ekspertizės aktu, vamzdynų darbų kaina būtų dar didesnė, nei ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė suvestinėje iš dalies pripažino skolą už šiuos darbus, t. y. pripažino 14 304 Eur skolą, tačiau jos nesumokėjo. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju turi būti taikomas 32 Eur įkainis, skaičiuojant už 1 vienetą (detalę), o ne už bėginį metrą, kaip teigia atsakovė.  

8.                      Be to, ieškovė Objekte atliko dėžių stendų vamzdyno apskardinimo darbus. Nepaisant to, atsakovė atsisako už šiuos darbus apmokėti. Ekspertizės akte nurodyta, kad dėžių stendų vamzdyno apskardinimo darbų kiekis yra 257,3 kv. m. Ieškovė sutiko, kad šiems darbams turi būti taikomas atsakovės nurodytas įkainis 32 Eur už 1 kv. m. Atsižvelgiant į tai, šių darbų kaina yra 8 233,60 Eur (257,30 kv. m x 32 Eur/kv. m). Atsakovė suvestinėje nurodė, kad iš dalies pripažįsta skolą už šios darbus, t. y. pripažįsta darbus už 7 680 Eur (240 x 32 Eur), tačiau iki šiol net dalies skolos nesumokėjo.

9.                      Dėl skolos už žirklinių keltuvų nuomą, ieškovė nurodo, kad prašo priteisti iš atsakovės 3 446 Eur. Pažymi, kad keltuvai buvo naudojami atliekant darbus Objekte. Į suderintus darbų įkainius neįėjo mechanizmai (keltuvai), o įėjo tik pačių darbų kaina. 2024 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovo direktorius nurodė, kad atsakovė tiekė ieškovei keltuvus. Ieškovės nuomone, tuo atveju, jeigu keltuvai būtų įėję į darbų kainą, atsakovė nebūtų jų tiekusi ieškovei. Ieškovė nurodo, kad jai, vykdant darbus, trūko atsakovės pateiktų keltuvų, todėl papildomai nuomojosi, o patirtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovės. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė Objekte keltuvus nuomojo iš to paties tiekėjo UAB „Bokštelis.Lt“, kurio išrašytose PVM sąskaitose faktūrose aiškiai ir konkrečiai yra nurodyta, kad keltuvai tiekiami į Objektą.

10.                      Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovės prašoma priteisti suma,  t. y. 6 528 Eur, yra sumokėta už ieškovės atliktus darbus pagal atsakovės pasirašytus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu ieškovės išrašytas bei atsakovės priimtas ir abiejų šalių į apskaitą įtrauktas PVM sąskaitas faktūras. Tai patvirtina, kad  ieškovė minėtą sumą iš atsakovės gavo sutartinių teisinių santykių pagrindu. Tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Todėl atsakovės priešieškinis turi būti atmestas. Be to, ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė iš jos darbus priėmė pagal atliktų darbų aktus, kuriuose jokių pretenzijų ar pastabų dėl priimtų darbų kiekių, kainos bei kokybės nenurodė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, laikytina, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbai yra atlikti, darbų kaina apskaičiuota teisingai ir atsakovė turėjo įstatyminę pareigą apmokėti priimtus darbus. Ieškovė pažymi ir tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni profesionalumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl kritiškai turi būti vertinami atsakovės argumentai, kad ji pasirašė atliktų darbų aktus, į kuriuos buvo įtraukti neatlikti darbai. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad atliktų darbų aktuose yra padarytos aritmetinės ir skaičiavimo klaidos. Ieškovė teigia, kad aktuose yra įtraukti ieškovės faktiškai atlikti ir atsakovės patvirtinti darbai. Jokių aritmetinių ar skaičiavimo klaidų nėra. Ieškovė teigia, kad atsakovės pozicija, kad tariamai į sudarytus atliktų darbų aktus įtraukti faktiškai ieškovės neatlikti darbai (sudubliuoti darbai), yra deklaratyvi, nepagrįstai ir neįrodyta.

 

II.       Atsakovės argumentai

 

11.                      Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

12.                      Nurodo, kad tarp šalių kyla ginčas dėl sudarytos sutarties formos ir kai kurių sąlygų. Atsakovė teigia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės nuomone, kad darbų kiekiai ir įkainiai buvo derinami žodžiu darbų eigoje. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovei parengtą rangos sutarties projektą su priedu (darbų sąmata) išsiuntė 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu. Ieškovė neturėjo jokių pastabų atsakovei dėl 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu atsiųstos rangos sutarties projekto su darbų sąmata ir pradėjo darbus. Atsakovės nuomone, tuo atveju, jeigu ieškovei būtų netikę darbų sąmatoje įrašyti įkainiai, tai ji, būdama verslininke, būtų išreiškusi nepritarimą įkainiams ar siūliusi kitokius įkainius, o ne pradėjusi darbus. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė, siekdama perduoti Objekte atliktus darbus, teikė atsakovei atliktų darbų aktus, sudarytus vadovaujantis 2019 m. kovo 7 d. elektoriniu laišku pateikta darbų sąmata. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog šalys sudarė statybos rangos sutartį pagal jos ofertą, kurią sudaro 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu ieškovei nusiustas rangos sutarties projektas su darbų sąmata. Todėl sprendžiant ginčą tarp šalių turi būti vadovaujamasi šių dokumentų nuostatomis.

13.                      Atsakovė sutinka, jog Objekte ieškovė atliko ortakių izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, montavimo darbus. Tarp šalių yra ginčas dėl šių darbų kiekio. Ginčas pasireiškia kitokios metodikos naudojimu šių darbų kiekio apskaičiavimui. Ieškovė šių darbų kiekį skaičiuoja pagal apskardinimo plotą (išorinio sluoksnio paviršių), o atsakovė – pagal pačio ortakio paviršiaus plotą (vidinio sluoksnio paviršių). Atsakovės teigimu, 2019 m. kovo 7 d. įkainiuose aiškiai nurodytas ortakių montavimo ir jų izoliavimo bei apskardinimo darbų kiekių skaičiavimo metodas (ortakio paviršiaus plotas). Todėl ieškovė nepagrįstai nepaiso 2019 m. kovo 7 d. įkainių ir priešingai šalių sudarytai sutarčiai šių darbų kiekius skaičiuoja kvadratiniais metrais pagal apskardinto paviršiaus plotą. Dėl to šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Atsakovė sutinka, jog šių ieškovės Objekte atliktų darbų kiekis sudaro 1 944 kv. m, skaičiuojant pagal ortakio paviršiaus plotą.

14.                      Nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl 4 900 Eur priteisimo už Z tipo profiliams pagaminti panaudotą skardą yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovė teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės vadovo teiginius, kad jis su atsakovės projektų vadovu susitarė naudoti Z tipo profilius. Be to, atsakovės teigimu, Z tipo profiliai yra pagalbinė medžiaga, skirta ortakių apskardinimo darbams atlikti. Dėl šios priežasties atsakovė už Z tipo profilius (šiuo atveju jų pagaminimui panaudotą skardą) neturi pareigos ieškovei sumokėti. Atsakovė teigia ir tai, kad, jos nuomone, Z tipo profiliai pagal ieškovės pasirinktą ortakių montavimo technologiją patenka į darbų sąmatos ir jos pagrindu parengtų atliktų darbų aktų pozicijos Nr. 918 antrą eilutę ir pozicijos Nr. 1032 antrą eilutę. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, sudarydama rangos sutartį pagal suderintą darbų sąmatą, privalėjo įsivertinti Z tipo profilių poreikį. Dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti papildomo atlygio už Z tipo profilius. Be to, pagal galiojančius teisės aktus rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis.

15.                      Atsakovė teigia, kad ieškovės reikalavimas dėl 21 558,40 Eur priteisimo už sumontuotas vamzdynų detales yra taip pat nepagrįstas. Visų pirma, šis ieškovo reikalavimas iš esmės grindžiamas tik ieškovės vadovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Pasak jo dėl vamzdynų izoliavimo ir apskardinimo darbų skaičiavimo vienetais jis susitarė su atsakovės projektų vadovu, tačiau šis neigia buvus tokį susitarimą. Atsakovės projektų vadovas Š. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vamzdyno izoliavimo ir apskardinimo darbams sutarė naudoti būtent 32 Eur įkainį už 1 kv. m, prilyginant 1 tiesiniam metrui vamzdyno. Antra, vamzdynų izoliacija ir apskardinimas patenka po 2019 m. kovo 7 d. įkainių sąmatos ir ieškovės parengtų atliktų darbų aktų pozicijų Nr. 918, Nr. 1032 bei Nr. 1033 antra eilute. Tai yra identiški darbai, kuriems atlikti naudojamos identiškos medžiagos (izoliacinė medžiaga + skarda), kaip ortakių izoliavimo ir skardinimo statybiniai darbai. Iš 2019 m. kovo 7 d. įkainių lentelės matyti, jog šalys susitarė ne dėl detalių vienetų kainos, o dėl kvadratinio metro kainos (7 Eur už skardą + 25 Eur už darbą = 32 Eur). Sutartiniuose dokumentuose niekur nėra užuominos apie darbų kiekių skaičiavimą pagal detalių skaičių. Trečia, Ekspertizės akto išvados apie vamzdyno izoliavimo ir apskardinimo darbus vertintinos kritiškai. Patikslinto Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, atsakant į 7 klausimą, yra pateikta išvada, jog vamzdyne yra 678 alkūnės, skaičiuojant fasonines dalis. Apklausiant ekspertą teismo posėdžio metu jis negalėjo nurodyti, kaip jis rado tokį fasoninių dalių skaičių, šių duomenų vėliau taip pat ir nepatikslino. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad vamzdyne alkūnės sumontuotos kas 36 cm (245 m ilgis/678 vnt.) prieštarauja protingumo principui ir byloje esantiems įrodymams (nuotraukoms). Ketvirta, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės mokėti už vamzdyno izoliavimo ir apskardinimo darbus pagal detalių skaičių. Dėl to šis ieškovės reikalavimas yra neįrodytas ir atmestinas.

16.                      Atsakovė teigia, kad ieškovės pozicija dėl Objekte sumontuotų dėžių stendų apskardinimo darbų yra nenuosekli. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti skolą už 263 kv. m dėžių stendų vamzdynų apskardinimo darbus, kurių įkainis yra 41 Eur už 1 kv. m. Ieškovės pozicija pasikeitė 2024 m. sausio 18 d. Ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, prašo priteisti skolą už 257,3 kv. m dėžių stendų vamzdynų apskardinimo darbus, kurių įkainis yra 32 Eur už 1 kv. m. Taigi, ieškovė pripažino atsakovo atsikirtimą į ieškinį dėl šių darbų įkainio. Toks ieškovės nenuoseklumas dar kartą parodo jos paaiškinimų nepatikimumą. Atsakovė sutinka, jog Objekte buvo atliekami AHU mazgų dėžių ant stogo montavimo darbai ir sutinka, jog šių ieškovės atliktų darbų kiekis sudaro 247,18 kv. m. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog atsakovės apskaičiuotas šių darbų kiekis skiriasi tik 4 proc. nuo Ekspertizės akte nustatyto 257,3 kv. m kiekio, kas yra leistinos paklaidos ribose. Atsakovės nuomone, Ekspertizės aktu dėl jo trūkumų nėra pagrindo vadovautis.

17.                      Atsakovė teigia, kad ji jokiu būdu neįsipareigojo ieškovei padengti jos patirtas išlaidas už žirklinių keltuvų nuomą. Atsakovės teigimu, šios ieškovės patirtos išlaidos įeina į šalių suderintus įkainius, kurių papildomai atsakovė ieškovei neturi atlyginti. Be to, atkreipia dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis.

18.                      Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės nepagrįstai įgytą 6 528 Eur sumą, 8 proc. dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19.                      Nurodo, kad ieškovė atsakovei pateikė 6 darbų aktus už 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. atliktus rangos darbus. Šių aktų pagrindu ieškovė atsakovei išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras, iš viso 128 175 Eur (be PVM) sumai. Atsakovė šias PVM sąskaitas faktūras yra apmokėjusi. Atsakovė, peržvelgusi atliktų darbų aktus, pastebėjo, jog 2019 m. balandžio mėn. aktas Nr. 19/4-1 ir 2019 m. gegužės mėn. aktas Nr. 19/5-1 yra parengti su klaidomis – juose dubliavosi dvi atliktų darbų pozicijos, t. y. tie patys ortakių montavimo darbai aktuose buvo užfiksuoti po du kartus. Atsakovė teigia, kad ortakių montavimo darbų kainos dubliuojasi dvejose pozicijose: pozicija Nr. 924 „AEU-1“ dubliuojasi su pozicija Nr. „1031“ „Rectangular duct with duct fittings 1300 mmx400 mm“. Prie abiejų pozicijų yra užfiksuotos ir dubliuojasi dvi sumos, t.  y. 1 088 Eur suma (balandžio mėn.) ir 5 440 Eur suma (gegužės mėn.), kurios įtrauktos į bendrą 2019 m. balandžio mėn. ir 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų kainą. Ieškovė, padarydama atliktų darbų aktų užpildymo klaidą, šių klaidingų aktų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo. Dėl padarytų klaidų, atsakovė ieškovei yra sumokėjusi dvigubai. Taigi, ieškovė be teisėto pagrindo įgijo 6 528 Eur sumą. Atsakovė neturi galimybės apginti savo teisių kitais būdais.

20.                      Atsakovė teigimu, įvertinus šalių reikalavimų pagrįstumą, turi būti sprendžiama dėl priešpriešinių prievolių balanso. Atsakovė sutinka ieškovei sumokėti 7 910,40 Eur už dėžių ant stogo montavimą ir 5 865,60 Eur už sumontuoto vamzdyno izoliavimą ir apšiltinimą, tačiau su sąlyga, kad ieškovė ištaisys aktuose padarytas klaidas. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju turi būti išskaičiuota ieškovei nepagrįstai sumokėti 1 370 Eur už ortakių montavimą ir 4 256 Eur už ortakių apšiltinimą vata ir apskardinimą, taip pat padarytos klaidos 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte (1 088 Eur sumai) ir 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų akte (5 440 Eur sumai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės ieškovei mokėtina suma sudaro 1 622 Eur (5 865,60 Eur + 7 910,40 Eur – 1 370 Eur – 4 256 Eur – 1 088 Eur – 5 440 Eur). Pažymi, jog atsakovė su 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu taip pat informavo ieškovė, jog sulaiko savo neginčijamos prievolės (1 622 Eur) mokėjimą iki tol, kol ieškovė parengs teisingus ir faktinę situaciją atitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės iš savo pusės, todėl prievolės vykdymo sulaikymas galioja. Tai reiškia, kad šiai dienai atsakovo prievolė nėra vykdytina. Atitinkamai ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

III.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir tarp šalių kilusio ginčo esmės

 

21.                      Teismo vertinimu, šalis sieja statybos rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias rangos sutartis, atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams.

22.                      CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

23.                      CK 6.650 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu.

24.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kaip rangovė, pasitelkė ieškovę, kaip subrangovę, vykdyti gamybinės dalies vedinimo sistemos AHU, DŠ ir AEU darbus Gamybinės paskirties pastate su sandėliavimo ir administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini).

25.                      Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 65 935,40 Eur skolą, kurios dydį vėliau sumažino iki 56 019,28 Eur sumos, už Objekte atliktus darbus, panaudotas medžiagas (skardą) ir vykdant darbus naudotų keltuvų nuomą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta, darbų sąmata nepatvirtinta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, darbų kainą ir kiekį turi nustatyti teismas pagal byloje surinktus įrodymus. Atsakovės su ieškovės ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį pagal atsakovės elektroniniu laišku pateiktą ofertą. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai iš jos prašo priteisti ieškinyje nurodytą sumą, nes tam tikrų ieškovės prašomų išlaidų ji neįsipareigojo padengti (pvz., keltuvų nuomos, Z tipo profiliams gaminti panaudotos skardos). Kitas sumas ieškovė taip pat prašo priteisti nepagrįstai, nes neteisingai skaičiuoja atliktus darbus (jų kiekį) ir kt.

26.                      Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl statybos rangos sutartinių teisinių santykių pagrindu atliktų ieškovės darbų apimties (kiekio) ir atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, panaudotas medžiagas, išsinuomotus keltuvus darbams atlikti (ne)buvimo.

 

Dėl tarp šalių pasirašytos rangos sutarties ir raštu suderintų darbų įkainių (ne)buvimo

 

27.                      Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovė, kaip subrangovė, vykdė statybos rangos darbus Objekte pagal atsakovės, kaip rangovės, užsakymą.

28.                      Ieškovės teigimu, tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta, šalys dirbo pagal žodžiu suderintas sąlygas. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad rangos sutartis buvo sudaryta pagal 2019 m. kovo 7 d. atsakovės elektroniniu paštu ieškovei išsiųstą rangos sutarties projektą ir darbų įkainius. Atsakovė teigia, kad šalys nesusitarė dėl galutinių Objekte ieškovės atliktinų statybos darbų apimčių, tačiau susitarė dėl Objekte atliekamų statybos darbų įkainių, kurie buvo nurodyta 2019 m. kovo 7 d. atsakovės siųstoje lentelėje.

29.                      Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal  CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

30.                      CK 6.181 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. CK 6.181 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina.

31.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį. Įstatymas šalims nenustato privalomos rašytinės statybos rangos sutarties formos, todėl šalims pakako susitarti dėl tam tikrų darbų sąlygų žodžiu.

32.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2019 m. vasario 13 d. išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame paprašė pateikti pasiūlymą dėl darbų atlikimo Objekte. Kartu su paklausimu atsakovė išsiuntė 2019 m. vasario 13 d. darbų ir medžiagų paklausimą (darbų sąmatą). Iš byloje esančio paklausimo nustatyta, kad jame nebuvo užpildytas laukelis „Kaina”. Be to, apačioje buvo padarytas prierašas: „Pastabos skaičiavimas” ir pažymėta: „Kainos eilutėje turi būti įvertinti visi darbai, medžiagos ir mechanizmai, reikalingi nurodytam darbui atlikti”. Minėtas aplinkybes patvirtina su ieškiniu pateikti priedai Nr. 4-1 ir Nr. 4-2.

33.                      2019 m. vasario 19 d. ieškovė atsakovei elektroniniu laišku atsiuntė pasiūlymą dėl darbų atlikimo kartu su užpildyta darbų sąmata pagal atsakovės pateiktą darbų ir medžiagų paklausimo pavyzdį. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys ieškinio priedai Nr. 5-1 ir Nr. 5-2. Atsakovė 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei 2019 m. kovo 6 d. statybos subrangos sutarties projektą ir parengtą priedą prie sutarties (darbų sąmatą). Minėtas aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikti priedai Nr. 6-1, 6-2 ir 6-3. Duomenų apie tai, kad minėta sutartis su darbų sąmata būtų pasirašyta, nėra. Tačiau byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi atsakovei prieštaravimus (nesutikimus) dėl atsakovės 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu laišku atsiųsto sutarties projekto ir (ar) darbų sąmatos. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, gavusi anksčiau minėtą sutarties projektą ir darbų sąmatą, pradėjo darbus Objekte.

34.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, gavusi statybos subrangos sutarties projektą, tačiau jo nepasirašiusi, pradėjo darbus Objekte, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė, o ne rašytinė rangos sutartis. Minėtą išvadą teismas daro įvertindamas ir tai, kad šalys byloje neįrodinėjo, jog, vykdydamos tarpusavio įsipareigojimus, laikėsi statybos subrangos sutarties projekte nustatytų sąlygų (terminų, apmokėjimo tvarkos ir kt.).

35.                      Teismas, vertindamas tai, ar šalys, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, vadovavosi atsakovės 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu laišku ieškovei atsiųsta darbų sąmata (įkainiais), sprendžia, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės darbų sąmatą, nepareiškė jokių prieštaravimų, nesiūlė jokių kitų įkainių, o pradėjo darbus. Be to, byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad po 2019 m. kovo 7 d. elektroninio laiško gavimo šalys būtų papildomai derėjęsi dėl darbų įkainių, nurodytų atsiųstoje sąmatoje.  

36.                      Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė, sudarydama atliktų darbų aktus, vadovavosi jai atsakovės 2019 m. kovo 7 d. atsiųstais darbų įkainiais. Minėtas aplinkybes patvirtina, pavyzdžiui, ieškovės kartu su 2024 m. sausio 18 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos pateikti atliktų darbų aktai Excel formatu. Atidarius minėtus atliktų darbų aktus matyti, kad kiekviename faile yra po dvi korteles (angl. tab), iš kurių viename yra išsaugota 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu atsakovės siųsta darbų sąmata. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad minėta aplinkybė patvirtina, jog ieškovė, rengdama atliktų darbų aktus, vadovavosi 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu jai atsiųstoje darbų sąmatoje nurodytomis darbų pozicijomis ir įkainiais. Be to, palyginus byloje esančius atliktų darbų aktus, nustatyta, kad jie iš esmės atitinka  atsakovės ieškovei 2019 m. kovo 7 d. pateiktus įkainius, t. y. buvo užpildyti naudojant atsakovės ieškovei 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu pateikta darbų sąmatą ir jose nurodytus įkainius.

37.                      Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys rangos sutartį sudarė žodžiu, nes rašytinė statybos subrangos sutartis (atsakovės pateiktas projektas) taip ir liko nepasirašyta. Nepaisant to, ieškovė, sudarydama atliktų darbų aktus, vadovavosi atsakovės jai 2019 m. kovo 7 d. atsiųsta darbų sąmata ir joje numatytais įkainiais. Minėta aplinkybė patvirtina, kad ieškovė sutiko su atsakovės jai 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu siųsta darbų sąmata ir joje nurodytais darbų įkainiais.

 

Dėl pagrindo vadovautis Ekspertizės aktu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, (ne)buvimo

 

38.                      Teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, paskyrė byloje statybos darbų ekspertizę, ją pavedė atlikti teismo ekspertui S. Z.. Teismas minėta nutartimi teismo ekspertui pateikė abiejų šalių nurodytus klausimus, suformuotus atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką ir ekspertizės paskirtį. 2022 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas teismo eksperto S. Z. pranešimas dėl teismo ekspertizės nutraukimo.

39.                      Teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutartį, kuria 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirtą statybos darbų ekspertizę pavedė atlikti kitam teismo ekspertui, t. y. E. L.. Ekspertui buvo pateikti šie klausimai: 1) Koks yra objekte atliktų ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, kiekis kvadratiniais metrais, skaičiuojant pagal izoliacinės medžiagos vidinio paviršiaus plotą (apšiltinamų ortakių paviršiaus plotą)? Koks yra objekte atliktų ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, kiekis kvadratiniais metrais, skaičiuojant pagal apšiltinimo medžiagos išorinio paviršiaus plotą? Kaip pagal statybinius techninius reglamentus, statybos darbų skaičiuojamąsias sąmatas (pvz., Sistela) ir įprastą praktiką turi būti skaičiuojamas šių darbų kiekis – pagal izoliuojamo ortakio paviršiaus plotą ar pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą? 2) Kokia yra darbų, nurodytų 1 klausime, kaina pagal UAB „Sirida“ 2019 m. vasario 19 d. pasiūlymo įkainius? Kokia yra darbų, nurodytų 1 klausime, kaina pagal UAB „Veda“ 2019 m. kovo 7 d. pasiūlymo įkainius? Ar UAB „Sirida“ 2019  m. vasario 19 d. parengto pasiūlymo ir UAB „Veda“ 2019 m. kovo 7 d. parengtos darbų sąmatos eilutė Nr. 918 apie ortakio tiesimo, ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, darbų sudėtimi, kiekiu ir jo skaičiavimo metodu bei įkainiu identiškos? Jeigu skiriasi, – nurodyti skirtumus. Kokia yra šių darbų rinkos kaina 2019 m. lapkričio mėn. kainų lygiu? 3) Koks ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, darbų kiekio skaičiavimo metodas UAB „Veda“ 2019 m. kovo 7 d. parengtoje darbų sąmatoje? 4) Ar UAB „Sirida“ 2019 m. vasario 19 d. pasiūlyme yra įtraukti Z profilio montavimo darbai? Ar šie darbai pagal statybos technologiją yra sudėtinė ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, darbų dalis? 5) Ar UAB „Veda“ 2019 m. kovo 7 d. parengtoje darbų sąmatoje yra įtraukti Z profilio montavimo darbai? Ar šie darbai pagal statybos technologiją yra sudėtinė ortakio izoliavimo ir padengimo skarda gaminant detales darbų dalis? 6) Ar buvo galima atlikti ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, darbus nesumontuojant Z tipo profilių? Jeigu galima, kokios medžiagos (darbai) pagal funkcinę paskirtį pakeičia Z tipo profilius? 7) Koks yra objekte UAB „Sirida“ sumontuotų vamzdynų darbų kiekis, skaičiuojant pagal detalių skaičių? Koks yra objekte UAB „Sirida“ sumontuotų vamzdynų darbų kiekis, skaičiuojant bėginiais metrais? Kaip objekte sumontuotų vamzdynų darbų kiekis turi būti skaičiuojamas pagal statybinius techninius reglamentus, statybos darbų skaičiuojamąsias sąmatas (pvz., Sistela) ir įprastą praktiką – ar bėginiais metrais ar detalėmis? Kokia yra šių darbų rinkos kaina 2019 m. lapkričio mėn. kainų lygiu? 8) Ar UAB „Sirida“ 2019 m. vasario 19 d. pasiūlyme yra įtraukti vamzdynų detalių su k-flex tipo izoliacija montavimo darbai? Ar šie darbai pagal statybos technologiją yra sudėtinė ortakio montavimo, ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, darbų dalis? 9) Ar UAB „Veda“ 2019 m. kovo 7 d. parengtoje darbų sąmatoje yra įtraukti vamzdynų detalių su k-flex tipo izoliacija montavimo darbai? Ar šie darbai pagal statybos technologiją yra sudėtinė ortakio montavimo, ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, darbų dalis? 10) Koks yra objekte UAB „Sirida“ atliktų dėžių stendų apskardinimo darbų kiekis kvadratiniais metrais? Kokia yra šių darbų rinkos kaina 2019 m. lapkričio mėn. kainų lygiu? 11) Koks yra objekte UAB „Sirida“ atliktų dėžių stendų apskardinimo darbais uždengtų vamzdyno izoliavimo darbų kiekis kvadratiniai metrais (tiesiniais metrais)? 12) Ar dėžių stendų apskardinimo darbai pagal savo funkcinę paskirtį ir įrengimo technologiją yra analogiški vamzdyno padengimo skarda darbams? Jeigu šie darbai skiriasi, – nurodyti jų skirtumus.

40.                      Teismo ekspertas E. L. 2023 m. birželio 1 d. pateikė 2023 m. gegužės 19 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 23/05/19-01. Teismo ekspertas E. L. buvo apklaustas 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu. Po minėto teismo posėdžio, teismo ekspertas 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė patikslintą 2023 m. gruodžio 8 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 23/12/08-02. Teismo ekspertas, atsakovės prašymu, buvo apklaustas pakartotinai 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu. Teismo ekspertas po minėto teismo posėdžio, t. y. 2024 m. kovo 22 d., pateikė dar vieną patikslintą Teismo ekspertizės aktą (2023 m. gruodžio 8 d. Nr. 23/12/08-2) (DOK–7137) (toliau – Ekspertizės aktas).  

41.                      Atsakovė viso proceso metu tvirtino, kad nėra pagrindo vadovautis minėtu Ekspertizės aktu (dėl to, kad teismo ekspertizė buvo pavesta atlikti teismo ekspertui, neturinčiam tam reikalingos kompetencijos, dėl to, kad Ekspertizės akte nenurodyta taikyta mokslinė metodologija ir kt.). Teismas sprendžia toliau pasisakyti dėl pagrindinių atsakovės argumentų ir įvertinti ar yra pagrindas, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, vadovautis teismo eksperto E. L. 2024 m. kovo 22 d. pateiktu paskutiniu Ekspertizės aktu.

42.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

43.                      Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismo paskirtas ekspertas E. L. neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti teismo paskirtą ekspertizę.

44.                      Šiuo aspektu teismas pažymi, kad teismo eksperto E. L., kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kvalifikacija buvo vertinta du kartus, t. y. sprendžiant klausimą dėl ieškovės pateikto prašymo skirti byloje ekspertizę (žr. 2022 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą šioje byloje), taip pat sprendžiant klausimą dėl teismo eksperto parinkimo po to, kai ją atsisakė atlikti 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi teismo paskirtas ekspertas S. Z. (žr. 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, priimtą šioje byloje).

45.                      Teismas, pasisakydamas dėl teismo eksperto E. L. kvalifikacijos (ne)turėjimo, papildomai pažymi, kad nesutinka su atsakove, jog E. L. turėjo turėti kvalifikacijos atestatą, kuriame būtų nurodyta darbų sritis: „statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas”. Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų, jų kiekio, darbų įkainių, jų skaičiavimų metodų ir kt. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčas dėl statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo (ne)tinkamo veikimo ir (ar) kokybės. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, teismo eksperto E. L. kvalifikacija buvo (ir yra) pakankama tam, kad galėtų pateikti išvadą šio sprendimo 39 punkte nurodytais klausimais.

46.                      Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad Ekspertizės akte nėra pateikta mokslinė metodologija, kurios pagrindu buvo padarytos tam tikros išvados. Pažymėtina, kad teismas, šalindamas šį Ekspertizės akto turinio trūkumą, teismo ekspertą apklausė dviejų teismo posėdžių metu. Todėl, teismo vertinimu, tik dėl anksčiau minėtos atsakovės nurodytos priežasties, t. y. tai, kad Ekspertizės aktas nenurodyta mokslinė metodologija, nesivadovauti Ekspertizės aktu, kaip įrodymu, nebūtų ir nėra jokio pagrindo.

47.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad Ekspertizės akte padarytomis išvadomis nėra pagrindo vadovautis, nes didžioji dalis tyrimo objektą sudarančių darbų nebuvo apžiūrėti ir išmatuoti (nebuvo darytos atodangos, apsiribota iš lauko pusės matomų darbų rezultatų apžiūra). Viena vertus, sutiktina su atsakovės argumentais, kad teismo ekspertas, pateikdamas išvadas apie darbų kiekius, nedarė atodangų. Kita vertus, vien minėta aplinkybė taip pat nėra pagrindas nesivadovauti Ekspertizės aktu. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Ekspertizės akte padarytas išvadas. Atsakovė nesutikimą su Ekspertizės aktu grindė savo subjektyviais paaiškinimais ir skaičiavimais, o atlikti skaičiavimai nebuvo iš esmės priešingi Ekspertizės akte padarytoms išvadoms.

48.                      Pažymėtina, kad teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovė prašo ekspertizę pavesti atlikti jos nurodytam asmeniui L. K., kuris nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Duomenų, kad teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, atsakovė nepateikė. Be to, ieškovė atsiliepime į atsakovės pateiktą prašymą nurodė, kad L. K. dirba UAB „Mavista“, kuri bendradarbiauja su atsakove įvairiuose projektuose. Ieškovės duomenimis, UAB „Mavista“ buvo subrangove ir ginčo objekte. Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad ekspertas, be kita ko, privalo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė siūlė pakartotinę ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui D. K., tačiau atsakovė kategoriškai su ieškovės siūlomu kandidatu nesutiko. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad atsakovė, prašydama paskirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti iš esmės suinteresuotam asmeniui, nesiekė gauti objektyvaus ir išsamaus duomenų ištyrimo.

49.                      Atsakovė prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę pateikė ir 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu. Teismas atsakovės prašymą atmetė. Teismas pažymi, kad atsakovė nuo 2023 m. birželio 1 d. (kai buvo pateiktas pirmasis Teismo ekspertizės aktas) iki 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių sukelti abejonių Ekspertizės akte padarytomis išvadomis (pvz., specialisto išvados ar akto). Be to, atsakovė ir 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu nenurodė jokių teismo eksperto kandidatūrų, galinčių atlikti ekspertizę. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad šią naštą (eksperto parinkimą) siekė perkelti teismui. Sutiktina su atsakove, kad teismas gali parinkti ekspertą ir savo nuožiūra. Kita vertus, pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovės 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu pateikto prašymo, nesant parinktos teismo eksperto kandidatūros, nebuvo pagrindo tenkinti ir dėl tos priežasties, kad jis akivaizdžiai nebuvo susijęs su greitu bylos išsprendimu, laiku ir tinkamai pateikti teismui įrodymus.

50.                      Teismas, apibendrindamas, tai kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, atmeta atsakovės argumentus, kad nėra pagrindo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, vadovautis Ekspertizės aktu.

51.                      Kita vertus, pažymėtina, kad dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta.  Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.). 

52.                      Teismas, atsižvelgdamas į teismo praktiką, nurodytą sprendimo 51 punkte, pažymi, kad, nustatant Ekspertizės akte padarytų išvadų patikimumą kiekvienu bylai reikšmingu klausimu, pasisakys žemiau, be kita ko, atsižvelgdamas ir į kitus byloje esančius įrodymus (visą byloje esančią medžiagą).

 

Dėl skolos už ortakių izoliavimo ir padengimo skarda darbus priteisimo

 

53.                      Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 17 881,28 Eur (558,79 kv. m x 32 Eur/kv. m) skolą už ortakių izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, montavimo darbus (toliau – ortakių izoliavimo darbai).

54.                      Atsakovė sutiko, kad ieškovė Objekte atliko ortakių izoliavimo darbus. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo, kad minėtų darbų įkainis yra 32 Eur už 1 kv. m. Minėtas įkainis buvo taikytas sudarant 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus ir apmokant už šiuos darbus. Iš byloje esančių atliktų darbų aktų, sudarytų 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn., nustatyta, kad atsakovė ieškovei yra apmokėjusi už 2 077 kv. m ortakių izoliavimo darbus.

55.                      Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, kaip turi būti skaičiuojami ortakių izoliavimo darbai, t. y. ar pagal apšiltinimo medžiagos paviršiaus plotą (izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą), kaip teigia ieškovė, ar pagal apšiltinamų ortakių paviršiaus plotą (izoliacinės medžiagos vidinio paviršiaus plotą), kaip teigia atsakovė.

56.                      Ekspertizės akte, atsakant į 1 klausimą (žr. šio sprendimo 39 punktą), buvo pateikta išvada, kad ortakių izoliavimo darbų kiekis turi būti skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą bei nustatyta, kad taip skaičiuojant šių darbų kiekis yra 2 334,89 kv. m. Teismas pažymi, kad tai, jog minėti darbai, t. y. ortakių izoliavimo darbų kiekis, pagal sąmatines programas ir statybinę praktiką skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą yra nurodyta ir ieškovės 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismui pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. 20210804.

57.                      Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad 2019 m. kovo 7 d. ieškovei atsiųstoje darbų sąmatoje yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas ortakių darbų kiekių skaičiavimo metodas. Teismas pažymi, kad iš pateiktos darbo sąmatos galima nustatyti, koks įkainis yra taikomas atliktiems darbams, t. y. 32 Eur už 1 kv. m. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, darbų sąmatoje (įkainiuose) nėra aiškiai įvardinta, jog ortakių izoliavimo darbai turi būti skaičiuojami pagal izoliacinės medžiagos vidinio paviršiaus plotą. Analogiška išvada iš esmės nurodyta ir Ekspertizės akte, atsakant į 3 klausimą. Teismo vertinimu, nesant šalių aiškaus susitarimo, skaičiuojant tokio pobūdžio darbų kiekį, turi būti vadovaujamasi įprastine praktika, t. y. darbų kiekis turi būti skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą (žr. Ekspertizės akto išvadą ir Specialisto išvadą).   

58.                      Ieškovė, kaip minėta anksčiau, prašo priteisti iš atsakovės 17 881,28 Eur (558,79 kv. m x 32 Eur /kv. m). Nagrinėjamu atveju teismo ekspertas 2024 m. kovo 22 d. pateikė patikslintą Ekspertizės aktą, kuriame, kaip minėta anksčiau, nurodė, kad atliktų ortakių izoliavimo darbų kiekis yra 2 334,89 kv. m. Atsižvelgiant į tai, taip pat taikant šalių suderintą darbų įkainį, ieškovei iš atsakovės priteistina 8 252,48 Eur ((2 334,89 kv. m – 2 077 kv. m) x 32 Eur/kv. m) už ortakių izoliavimo darbus.

 

Dėl skolos už skardą, panaudotą Z tipo profilių gamybai, priteisimo

 

59.                      Ieškovė nurodo, kad Objekte yra sumontuota 700 bėginių metrų cinkuotų Z tipo profilių, kurie jokia apimtimi nebuvo apmokėti. Šie profiliai buvo būtini išorės ortakių skardos konstrukcijos tvirtinimui. Ieškovė prašo priteisti 4 900 Eur už skardą, kuri buvo reikalinga Z tipo profiliams pagaminti, t. y. po 7 Eur už 1 kv. m sunaudotos skardos. Atsakovė nurodo, kad Z tipo profiliai yra pagalbinė medžiaga, skirta ortakių apskardinimo darbams atlikti. Atsakovės teigimu, šie profiliai patenka po ieškovės galutinio (sankaupinio) atliktų darbų akto (ieškinio priedas Nr. 1) pozicijos Nr. 918 antra eilute ir pozicijos Nr. 1032 antra eilute ir atskirai už juos neturi būti apmokama. Be to, atsakovė pabrėžia, kad 2019 m. kovo 7 d. įkainiuose buvo nurodytas prierašas, jog „Kainos eilutėse turi būti įvertinti visi darbai, pagalbinės medžiagos ir mechanizmai, reikalingi nurodytam darbui atlikti”. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai prašo apmokėti už pagalbines medžiagas, kurios buvo skirtos ortakių apskardinimo darbams atlikti.

60.                      Ieškovė kartu su dubliku pateikė 3 krovinio važtaraščius, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. į Objektą buvo pristatyti cinkuotos skardos Z tipo profiliai, iš viso 3 500 kg arba 700 kv. m. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės 2019 m. kovo 7 d. darbų sąmatos pozicijoje Nr. 918 ir pozicijos Nr. 1032 yra įtraukti ortakio tiesimo, ortakio izoliavimo ir padengimo skarda darbai. Minėtų darbų įkainis buvo apskaičiuojamas tokiu principu: vata, skarda ir darbo užmokestis (7 Eur + 7 Eur + 25 Eur).

61.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad Z tipo profiliai buvo būtini ne ortakių apskardinimui, o išorės ortakių skardos konstrukcijos tvirtinimui. Tai, kad Z tipo profiliai buvo panaudoti išorės ortakių skardos konstrukcijos tvirtinimui, tarp šalių ginčo nekilo. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad į atsakovės sudarytą ir ieškovei 2019 m. kovo 7 d. atsiųstą sąmatą Z tipo profiliai atskirai nebuvo įtraukti. Nepaisant to, ieškovė tvirtino, kad Z tipo profilius buvo būtina sumontuoti, norint tinkamai atlikti darbus.

62.                      Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės ieškovei 2019 m. kovo 7 d. siųstoje sąmatoje yra numatyta, kokiu įkainiu bus apskaičiuojami ortakio tiesimo, izoliavimo ir padengimo skarda darbai (7 Eur (vatos kaina) + 7 Eur (skardos kaina) + 25 Eur (darbo užmokestis)), tačiau joje nėra numatyta, kad ortakių skardos konstrukcijos tvirtinimui bus naudojami Z tipo profiliai, taip pat nėra numatytas ir tokių profilių įkainis.

63.                      CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

64.                      Be to, CK 6.684 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. CK 6.684 straipsnio 5 dalis nustato, kad neįvykdžius šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, rangovas netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.

65.                      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalis numato, kad  normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuriuo nustatomi statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai ir charakteristikos. Tai statybos techninis reglamentas, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartas, techninis įvertinimas, metodiniai nurodymai, rekomendacija.

66.                      Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 3 priede „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis” numatyta, kad statinio statybos rangovas (subrangovas) iki statybos darbų pradžios turi parengti statybos darbų technologijos projektą. Minėtame Reglamente taip pat numatyta, kad rengiant statybos darbų technologijos projektą, privaloma vadovautis statinio projektu, techninio projekto sprendiniais, statybos techniniais reglamentais, įmonės statybos taisyklėmis ir kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais. Statybos darbų technologijos projekte turi būti pateikti konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sprendiniai. Jais negali būti nuorodos ar ištraukos iš darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų bei normatyvinių dokumentų.

67.                      Reglamento 3 priedo III skyriaus 2 punkte numatyta, kad atskirų statybos darbų technologijos projektas rengiamas, kai pagal rangos sutartį ruošiamasi atlikti statybos ir (ar) specialiuosius statybos darbus esamuose statiniuose. Tokį projektą, be kita ko, sudaro: technologinės kortelės (technologinės schemos). Reglamento 3 priedo II skyriuje numatyta, kad technologinė kortelė – techninis dokumentas, kuriame aprašyta statybos darbų pagrindinių ir pagalbinių operacijų technologija, įrenginiai, režimai, darbo laiko normatyvai, nurodyta reikalinga darbuotojų kvalifikacija, kokybės kontrolės metodai ir būdai, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės.

68.                      Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad, vykdant statybos rangos darbus, rangovas (subrangovas) turi parengti statybos darbų technologijos projektą, kurio viena iš sudėtinių dalių yra technologinė kortelė. Technologinėje kortelėje turi būti aprašyta statybos darbų pagrindinių ir pagalbinių operacijų technologijos, o šiuo konkrečiu atveju ortakių skardinimo technologinėje kortelėje turėjo būti nurodyta, kad bus naudojamas Z tipo profilis.

69.                      Nagrinėjamu atveju vėdinimo sistemų montavimo izoliavimo ir skardinimo technologinė kortelė, parengta ieškovės, kaip subrangovės, buvo pateikta teismo ekspertui, atliekant teismo paskirtą ekspertizę. Technologinėje kortelėje, kaip pažymėta Ekspertizės akte, yra nurodytas apvalių ortakių ir stačiakampių ortakių skardinimo būdas, taip pat stačiakampių ortakių ir izoliavimo ortakių skardinimo būdas, tačiau joje nėra nurodyta (detalizuota), kur yra (bus ar turi būti) naudojamas Z tipo profilis (žr. Ekspertizės akto 28–30 psl.).

70.                      Tokiu atveju, teismo vertinimu, ieškovė, matydama, kad reikalinga atlikti papildomus statybos darbus (naudoti Z tipo profilius), kurie nebuvo numatyti ir aiškiai šalių aptarti, privalėjo apie tai pranešti atsakovei, kaip užsakovei, ir suderinti atliktų darbų kainą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovė sutiko papildomai apmokėti už Objekte Z tipo profilių gamybai panaudotą skardą. Tokie ieškovės, kuri veikė kaip subrangovė, veiksmai laikomi kaip atlikti laisva valia ir jos iniciatyva, t. y. nesuderinti su atsakove. Tai, pagal CK įtvirtintas nuostatas (žr. sprendimo 63–64 punktus) leidžia teigti, jog ieškovė veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

71.                      Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė, vykdydama darbus, būtų suderinusi atsiradusių papildomų darbų apmokėjimo įkainius ir jų tvarką. Todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės 4 900 Eur už skardą, kuri buvo panaudota Objekte, Z tipo profilių gamybai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 900 Eur atmestinas.

 

Dėl skolos už vamzdynuose sumontuotas detales priteisimo

 

72.                      Ieškovė nurodo, kad Objekte yra sumontuota 673,70 vnt. vamzdynų detalių, su k-flex tipo izoliacija, kurių kaina yra 32 Eur už 1 vienetą. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, prašo priteisti iš atsakovės 21 558,40 Eur skolą už Objekte 673,70 vnt. sumontuotų vamzdynų detalių (673,70 vnt. x 32 Eur/vnt.).

73.                      Ginčo dėl to, kad ieškovė atliko vamzdynų detalių, su k-flex tipo izoliacija detalių gamybos ir sumontavimo, montavimo darbus, tarp šalių nėra. Tačiau atsakovė šių darbų iš ieškovės nepriėmė ir neapmokėjo. Šie darbai nebuvo įtraukti į šalių 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. sudarytus atliktų darbų aktus.

74.                      Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kaip turi būti skaičiuojamas šių darbų kiekis – detalėmis, kaip teigia ieškovė, ar bėginiais metrais, kaip teigia atsakovė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šių darbų įkainis yra 32 Eur už atitinkamą vienetą, kuris turi būti taikomas šių darbų apskaičiavimui (už detalę (ieškovės pozicija) ar bėginį metrą (atsakovės pozicija).

75.                      Suvestinėje, parengtoje atsakovės vadovo, kuri patekta į bylą kartu su ieškiniu (ieškinio priedas Nr. 9), vykstant tarp šalių deryboms dėl taikaus ginčo išsprendimo būdo, nurodyta, kad yra atlikta 447 m darbų, taikant 32 Eur už 1 m, suma už atliktus vamzdynų izoliavimo darbus sudaro 14 304 Eur.

76.                      Taigi, atsakovės vadovas, skaičiuodamas skolą už atliktus darbus, taikė 32 Eur įkainį už 1 m, o ne už 1 detalę. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju buvo montuojamos alkūnės, trišakiai, pereigos, kurių metrais suskaičiuoti objektyviai nėra įmanoma. Dėl šios priežasties turi būti taikomas suderintas įkainis, t. y. 32 Eur, skaičiuojant už detalę, o ne už bėginį metrą.

77.                      Specialisto išvadoje Nr. 20210804, kurią, kaip minėta anksčiau, ieškovė pateikė 2021 m. rugpjūčio 5 d., yra nurodyta, kad vamzdynus, kurių izoliuotas išorines diametras neviršija 315 mm sudaro tiesūs metrai ir atskiros detalės, tokios kaip alkūnės, trišakiai, pereigos, nuimami gaubtai. Pažymėta, kad statybinėje praktikoje tokiais atvejais įprasta skaičiuoti vamzdynų įrengimo darbus detalėmis, vienetais. Pažymėta, kad Objekte yra sumontuota 674 vnt. detalių.

78.                      Ekspertizės akte, atsakant į 7 klausimą, nurodyta, kad pagal sąmatinę programą Sistela vamzdynai skaičiuojami taip: tiesūs vamzdynai – metrais, fasoninės dalys – (alkūnės, trišakiai, revizijos ir kt.) skaičiuojamos vienetais. Ekspertizės akte nurodyta, kad sumontuotų vamzdynų darbų kiekis, skaičiuojant metrais, pagal skersmenį: d 16 cm – 19,93 m; d 10 cm - 71,65 m, d 18 cm – 98,26 m, d 13 cm - 13,43 m, d 12 cm - 2,32 m, d 23 cm - 57,96 m, d 32 cm - 1,98 m, d 25 cm - 1,27 m, d 22 cm - 15,45 m, d 24 cm - 0,036 m, d 35 cm - 2,7 m, d 27 cm - 2,64 m, d 26 cm - 0,42 m, d 75 cm – 4 m bei 678 fasoninės dalys.

79.                      Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad Objekte buvo montuojami ne tik vamzdynai, bet ir atitinkamos fasoninės dalys (alkūnės, trišakiai, revizijos ir kt.). Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas už atliktus darbus skaičiuoti 32 Eur įkainį už 1 m. Minėtos aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovė, nepatvirtina ir byloje esanti 2019 m. kovo 7 d. ieškovei siųsta įkainių lentelė. Teismo vertinimu, tai, kad vamzdynų izoliavimas ir apskardinimas patenka po 2019 m. kovo 7 d. įkainių ir ieškovės atliktų darbų aktų pozicijų Nr. 918, 1032 ir 1033 antra eilute, yra tik atsakovės niekuo nepagrįsti samprotavimai, kaip ji minėtas pozicijas interpretuoja. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo suderinę, kad ginčo darbų įkainis bus skaičiuojamas metrais, o ne vienetais, kaip nurodo atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškaus ir konkretaus šalių susitarimo, kaip turi būti skaičiuojami atlikti darbai, teismo vertinimu, yra pagrindas vadovautis susiformavusia praktika, atliekant tokio pobūdžio darbus.

80.                      Kaip minėta anksčiau, Specialisto išvadoje Nr. 20210804 yra nurodyta, kad pagal statybinę praktiką tokiu atveju įprasta tokio pobūdžio darbus skaičiuoti detalėmis, o Ekspertizės akte nurodyta, kad tiesūs vamzdynai turi būti skaičiuojami metrais, o fasoninės dalys – vienetais. Teismo vertinimu, minėti įrodymai vienas kitam neprieštarauja. Taigi, konstatuotina, kad Ekspertizės akte padaryta išvada, atsakant į 7 klausimą, yra visiškai pagrįsta.

81.                      Atsakovė nagrinėjamu atveju nesutiko su ekspertizės metu atliktais paskaičiavimais. Atsakovė 2024 m. sausio 26 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė į bylą Objekto vamzdyno 3D modelį. Atsakovė teigimu, minėtas modelis leidžia vizualiai nustatyti alkūnių kiekį ir paneigia Ekspertizės akto išvadą, kad vamzdyne alkūnės sumontuotos kas 36 cm (245 m/678 vnt.). Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateiktas vamzdyno modelis nepaneigia ekspertizės metu atliktų skaičiavimų. Juolab, įvertinant ir tai, kad atsakovė pateikė tik vamzdyno 3D modelį, tačiau  nepateikė jokių paskaičiavimų dėl vamzdyne sumontuotų fasoninių detalių kiekio.

82.                      Be to, teismas sutinka su ieškovė, kad vamzdynuose sumontuotų detalių bėginiais metrais, atsižvelgiant į tai, kad buvo montuojamos ir tokios detalės kaip alkūnės, pereigos ir kt., objektyviai suskaičiuoti nėra įmanoma. Atsižvelgiant į tai, taip pat į atsižvelgiant į Ekspertizės akte padarytas išvadą ir Specialisto išvadą Nr. 20210804, teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju, skaičiuojant skolą, turi būti taikomas 32 Eur įkainis už 1 detalę, o ne už metrą, kaip teigia atsakovė.

83.                      Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 21 558,40 Eur skolą už vamzdynuose sumontuotas detales.

 

Dėl skolos už vamzdyno dėžių stendų apskardinimo darbus priteisimo

 

84.                      Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 8 233,60 Eur skolą už vamzdyno dėžių stendų apskardinimo darbus.

85.                      Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė atliko vamzdyno dėžių stendų apskardinimo darbus. Ekspertizės akte, atsakant į 10 klausimą (žr. šio sprendimo 39 punktą), nurodyta, kad Objekte buvo atlikti dėžių stendų apskardinimo matavimai bei apskaičiuotas jų kiekis kvadratiniais metrais. Skaičiuojant dėžių apskardinimą vamzdynų diametrai nebuvo išskaičiuoti. Bendras plotas 257,03 kv. m.

86.                      Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, nurodė, kad ji sutinka, skaičiuojant mokėtiną sumą už vamzdyno dėžių stendų apskardinimo atliktus darbus, taikyti atsakovės pripažintą įkainį – 32 Eur už 1 kv. m. Ieškovė, atsižvelgdama į Ekspertizės akte padarytą išvadą apie atliktų darbų kiekį ir atsakovės pripažintiną įkainį, prašo priteisti iš atsakovės 8 233,60 Eur sumą (257,30 kv. m x 32 Eur).

87.                      Atsakovė nurodo, kad ji sutinka, jog: 1) Objekte buvo atliekami AHU mazgų dėžių ant stogo montavimo darbai; 2) šių darbų įkainis yra 32 Eur už 1 kv. m; 3) šių ieškovės atliktų darbų kiekis sudaro 247,18 kv. m, o ne 257,30 kv. m, kaip nurodyta Ekspertizės akte. Pati atsakovė nurodo, kad jos paskaičiuotas darbų kiekis skiriasi nuo Ekspertizės akte paskaičiuoto kiekio tik 4 proc. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės paskaičiuotų darbų kiekis nuo Ekspertizės akte nurodytų darbų kiekio nesiskiria iš esmės, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovės atlikti skaičiavimai yra teisingi, sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti Ekspertizės aktu ir jame šiuo klausimu (dėl darbų kiekio) padaryta išvada.

88.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta ir nurodyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti jos prašomą 8 233,60 Eur sumą už vamzdyno dėžių stendų apskardinimo darbus.

 

Dėl skolos už žirklinių keltuvų nuomą priteisimo 

 

89.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 446 Eur skolą už žirklinių keltuvų nuomą. Nurodo, kad pagal susitarimą žirklinių keltuvų nuomos išlaidas turėjo apmokėti atsakovė, tačiau savo pareigos nevykdo. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, be kita ko, nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu atsakovė būtų įsipareigojusi ieškovei padengti žirklinių keltuvų nuomos išlaidas.

90.                      Ieškovė kartu su dubliku pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad ji iš UAB „Bokštelis.lt”, į Objektą nuomojosi žirklinius keltuvus. UAB „Bokštelis.lt” ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. išrašė 10 PVM sąskaitų faktūrų 3 446 Eur sumai.

91.                      CK 6.647 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis.

92.                      CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

93.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad keltuvai ieškovei buvo reikalingi vykdant statybos rangos darbus Objekte. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei jos iš UAB „Bokštelis.lt” papildomai išsinuomotus keltuvus. Minėtos aplinkybės (atsakovės įsipareigojimo atlyginti išlaidas už keltuvų nuomą) nepatvirtina ir tai, kad dalį keltuvų, reikalingų darbams atlikti, atsakovė tiekė ieškovei, kuriuos taip pat nuomojosi iš UAB „Bokštelis.lt”. Juolab, kad, kaip minėta anksčiau, CK 6.647 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis.

94.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, ieškovės reikalavimą dėl 3 446 Eur skolos už žirklinių keltuvų nuomą priteisimo atmesta kaip neįrodytą.

 

Dėl atsakovės pasinaudotos sulaikymo teisės (ne)pagrįstumo

 

95.                      Atsakovė teigia, kad ji su 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu informavo ieškovę, jog, vadovaudamasi CK 6.69 straipsniu, sulaiko savo neginčijamos prievolės (1 622 Eur) mokėjimą iki tol, kol ieškovė parengs teisingus ir faktinę situaciją atitinkančius buhalterinius apskaitos dokumentus.

96.                      Atsakovė anksčiau minėtą pranešimą su priedais pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį (atsiliepimo priedas Nr. 5). Minėtame pranešime, be kita ko, nurodyta ir tai, kad atsakovė ieškovei 1 622 Eur sumą (be PVM) sumokės per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo reikalavimų įvykdymo dienos.

97.                      CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

98.                      CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (išsamus), todėl prievolės gali būti užtikrinamos ir kitais sutarties šalių sutartais, CK 6.70 straipsnio normoje nenurodytais būdais. Tokią šalių teisę tiesiogiai įtvirtina CK 6.70 straipsnio 1 dalies norma ir 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas.

99.                      Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisė sulaikyti mokėjimus  gali būti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, išaiškino, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2014, taip pat pripažino, jog, sutarties šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, nustatytų statybos rangos sutartyse, tai yra tam tikras užtikrintas kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jei rangovas dėl subrangovo netinkamų veiksmų ar neveikimo patirtų nuostolių.

100.                      Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atliktas sulaikymas savo esme yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 straipsnis), o ne daikto sulaikymas CK 6.69 straipsnio prasme.

101.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė minėtu pranešimu, be kita ko, prašė iš atsakovės panaikinti klaidingai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIR00556, pakoreguoti galutį (sankaupinį) atliktų darbų aktą, pakoreguoti galutinio (sankaupinio) atliktų darbų akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

102.                      Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sulaikyti 1 622 Eur sumos mokėjimą. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų sudarę susitarimą dėl teisės sulaikyti mokėjimus. Antra, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė 1 622 Eur sumos sumokėjimą sulaikė tuo pagrindu, kad ieškovė nepateikė pakoreguotų dokumentų, taip pat įvertinęs ir tai, kad atsakovė neįrodė, jog dėl nurodytų dokumentų nepateikimo ji patiria ar gali patirti nuostolių, sprendžia, kad šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovės atliktas 1 622 Eur sumos sulaikymas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, negali būti laikomas pagrįstu ir sąžiningu ieškovės atžvilgiu.

103.                      Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti 38 044,48 Eur (8 252,48 Eur + 21 558,40 Eur + 8 233,60 Eur). Kita ieškovės ieškinio reikalavimų dalis atmetama (CPK 178, 185 straipsniai).

 

 Dėl palūkanų priteisimo

 

104.                      Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė 2024 m. sausio 18 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo, kuriuo, be kita ko, prašo: priteisti ieškovei iš atsakovės ne 8 proc. dydžio metines palūkanos, o 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti 12,50 proc. dydžio metinių palūkanų. Metinių palūkanų dydis turi būti paskaičiuotas ir priteistas toks, koks galiojo bylos iškėlimo momentu, t. y. 8 proc. Teismas su atsakovės argumentais sutinka.

105.                      CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

106.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, 29 punktas; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-108-248/2018, 27 punktas). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 29 punktas).

107.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

108.                      Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta 2021 m. sausio 4 d. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taikytina ta palūkanų norma, kuri galiojo tą metų pusmetį, kurį atsakovei atsirado pareiga mokėti palūkanas, t. y. 2021 metų pirmąjį pusmetį (bylos iškėlimo momentu). 2021 metų pirmąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina 8 proc. dydžio palūkanų norma, o ne ieškovės nurodyta ir prašoma priteisti 12,50 proc. 

109.                      Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl ieškovės pareiškimo dėl dalies reikalavimų atsisakymo ir dalies civilinės bylos nutraukimo

 

110.                       Ieškovė 2024 m. sausio 18 d. pareiškime nurodo, jog, atsižvelgdama į 2023 m. gegužės 15 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 23/05/19-01 ir patikslintą Teismo ekspertizės aktą Nr. 23/12/08-02, sumažina ieškinio sumą nuo 65 935,40 Eur sumos iki 56 019,28 Eur sumos. Ieškovė prašo priimti jos pateiktą dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą (nuo 9 916,12 Eur sumos) ir šią civilinės bylos dalį nutraukti. Atsakovė neprieštaravo dėl ieškovės pateikto prašymo.

111.                       Nustatyta, jog ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 65 935,40 Eur. Ieškovė 2024 m. sausio 18 d. savo reikalavimą sumažino iki 56 019,26 Eur sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas nuo dalies, t. y. 9 916,12 Eur, reikalavimų priimtinas ir ši civilinė bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnis, 293–295 straipsniai).

112.                       Ieškovei grąžintina už šią reikalavimo dalį sumokėta 75 proc. žyminio mokesčio dalis, t. y. 137 Eur (9 916,12 Eur x 1 214 Eur / 65 935,40 Eur x 75 proc.) (CPK 80, 87 ir 140 straipsniai).

 

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 6 528 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą

 

113.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vykdant rangos darbus ieškovė atsakovei pateikė 6 atliktų darbų aktus už 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. Minėtų aktų pagrindų, ieškovė atsakovei išrašė 6 PVM sąskaitas faktūros, iš viso 128 175 Eur sumai (be PVM). Atsakovė šias PVM sąskaitas faktūras yra apmokėjusi. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nekilo.

114.                      Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 6 528 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą. Nurodo, kad, patikrinus 2019 m. balandžio ir gegužės mėn. atliktų darbų aktus, buvo nustatyta, kad juose dubliavosi dvi atliktų darbų pozicijos, t. y. tie patys ortakių montavimo darbai aktuose užfiksuoti du kartus. Dėl klaidingai parengtų aktų, ieškovė iš atsakovės be teisėto pagrindo įgijo 6 528 Eur sumą. Ieškovė teigia, kad atsakovės prašomą priteisti sumą ji gavo sutartinių teisinių santykių pagrindu, todėl negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo normos. Be to, ieškovė teigia, kad  atsakovė iš jos darbus priėmė pagal atliktų darbų aktus, jokių pretenzijų ar pastabų dėl priimtų darbų kiekių, kainos bei kokybės nenurodė. Ieškovės nuomone, laikytina, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbai yra atlikti, darbų kaina apskaičiuota teisingai ir atsakovė turėjo įstatyminę pareigą apmokėti priimtus darbus.

115.                      Taigi, byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

116.                      Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio Kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

117.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 19 punktas).

118.                      Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

119.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nepaisant šio teisių gynybos būdo subsidiarumo, kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 21 punktas).

120.                      Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019, 18 punktas). 

121.                      Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 27 punktas).

122.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 19/14-1. Minėtame akte nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 13 696 Eur. Minėto akto pagrindu ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIR00519 13 696 Eur sumai (be PVM). Be to, ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą Nr. 19/5-1. Minėtame akte nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 21 845 Eur. Ieškovė minėto akto pagrindu 2019 m. gegužės 29 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. SUR00527 21 845 Eur sumai (be PVM). Atsakovė minėtas sąskaitas apmokėjo visiškai. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai ir kad atsakovės prašomą priteisti sumą ieškovė yra atsakovei sumokėjusi pagal šalių pasirašytus 2019 m. balandžio ir gegužės mėn. atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

123.                      Atsakovės teigimu, ieškovė iš jos gavo 6 528 Eur sumą nepagrįstai, nes 2019 m. balandžio mėn. ir gegužės mėn. atliktų darbų aktuose buvo padarytos aritmetinės (skaičiavimo) klaidos (tie patys ortakių montavimo darbai aktuose užfiksuoti du kartus).

124.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė 2024 m. sausio 18 d. į bylą pateikė 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto Nr. 19/4-1 ir 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto Nr. 19/5-1 Excel formatus. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti atliktų darbų aktai Excel formatu patvirtina atsakovės argumentus, kad juose, skaičiuojant atliktus darbus ir jų kainas, yra padarytos aiškios aritmetinės klaidos.

125.                      Atsakovė 2024 m. sausio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė momentinę ekrano kopiją iš 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto, pateikto Excel formatu. Minėta momentinė ekrano kopija patvirtina, kad langelyje K37 esanti formulė sudeda skaičius, esančius laukeliuose K38, K39, K40, K41, K42, K43, K44. Laukelis K44 neturėtų būti įtrauktas į minėtą formulę, nes jis rodo kitoje sistemoje „AEU-1” atliktus darbus (K44 laukelyje yra formulė, sudedanti skaičius nuo K46 iki K52).

126.                      Be to, iš byloje esančio 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto, pateikto Excel formatu, nustatyta, kad jame nurodyta darbų kaina yra 13 696 Eur (K7 laukelis). Minėta suma, pagal Excel matomą formulę, gaunasi susumavus eilutes K8+K18+K28+K37+K44+K53.

127.                      Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, kad minėti duomenys (2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto Excel formatas) patvirtina, kad laukelyje K44 esantis skaičius (1 088 Eur) 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte buvo įtrauktas du kartus, t. y. vieną kartą kaip K7 laukelio formulės dalis ir per klaidą kaip K37 laukelio formulės dalis.

128.                      Be to, teismas sutinka su atsakovės argumentais, nurodytais 2024 m. sausio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kad momentinės ekrano kopijos dalis iš 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto patvirtina, kad langelyje M37 esanti formulė sudeda skaičius, esančius laukeliuose M38, M39, M40, M41, M42, M43, M44. Laukelis M44 neturėtų būti įtrauktas į formulę, kadangi jis rodo kitoje sistemoje „AEU-1” atliktus darbus (M44 laukelyje yra formulė sudedanti skaičius nuo M45 iki M51).

129.                      Be to, iš byloje esančio 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto, pateikto Excel formatu,  nustatyta, kad jame nurodyta darbų kaina yra 21 845 Eur (laukelis M37). Minėta suma, pagal Excel matomą formulę, gaunasi susumavus eilutes M8+M18+M28+M37+M44+M53.

130.                      Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, kad minėti duomenys (2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto Excel formatas) patvirtina, kad laukelyje M44 esantis skaičius (5 440 Eur) 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų akte buvo įtrauktas du kartus, t. y. vieną kartą kaip M7 laukelio formulės dalis ir per klaidą kaip M37 laukelio formulės dalis.

131.                      Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, daro išvadą, kad atsakovė ieškovei prašomą priteisti sumą, t. y. 6 528 Eur (1 088 Eur + 5 440 Eur), sumokėjo nesant sutartyje nustatyto pagrindo, o dėl 2019 m. balandžio mėn. ir 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktuose padarytų klaidų.

132.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien teismų nustatyta (ir šalių neginčijama) aplinkybė, jog mokėjimai ieškovės buvo atliekami pagal statybos rangos sutarčių pagrindu surašytus ir ieškovės pasirašytus darbų perdavimo–priėmimo aktus bei šių aktų pagrindu išrašytas sąskaitas, savaime nepašalina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

133.                      Šios galimybės taip pat nepašalina atsakovei tenkanti rūpestingumo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

134.                      Taigi, vien ta aplinkybė, kad atsakovė, apmokėdama ieškovės jai pateiktas sąskaitas, galimai veikė nepakankamai rūpestingai, nes nepasitikrino surašytuose atliktų darbų aktuose duomenų teisingumo, nesudaro pagrindo teigti, kad atitinkamo dydžio atsakovės mokėjimo prievolė kilo iš sutarties ir kad ieškovė yra įgijusi teisę į atsakovės sumokėtas sumas, jei šios sumos atsakovės faktiškai buvo sumokėtos nesant sutartyje nustatyto pagrindo.

135.                      Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra visos sąlygos, patvirtinančios nepagrįsto praturtėjimo buvimą, nes: atsakovė ieškovei sumokėjo 6 528 Eur dydžio sumą, vadovaudamasi atliktų darbų aktuose padarytomis klaidomis bei jų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis; ieškovė praturtėjo atsakovės sąskaita; egzistuoja tiesioginis ryšys tarp atsakovės turto sumažėjimo ir ieškovės praturtėjimo 6 528 Eur suma; ieškovės praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, nes atsakovė atliko mokėjimus ieškovei pagal klaidingai išrašytus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu klaidingai nurodytas PVM sąskaitose faktūrose mokėtinas sumas; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant priešieškinį; nenustatyta, kad atsakovė būtų prisėmusi nuostolių atsiradimo riziką; sutiktina su atsakovės argumentais, kad ji negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

136.                      Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, spręstina, kad yra pagrindas atsakovės reikalavimą dėl 6 528 Eur  sumos priteisimo iš ieškovės tenkinti visiškai (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).

 

Dėl palūkanų priteisimo

 

137.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad prašomų priteisti palūkanų dydį paskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu.

138.                      Kaip minėta anksčiau, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad

 skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

139.                      Teismo vertinimu, šiuo atveju mokėtina procesinių palūkanų norma (jos dydis) negali būti nustatoma pagal sprendimo 137 punkte paminėto Įstatymo normas. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. 

140.                      Nagrinėjamu atveju nors ginčas ir kilo tarp ūkio subjektų, tačiau atsakovės prašoma priteisti suma yra kildinama ne iš komercinės sutarties netinkamo vykdymo, o iš ieškovės be pagrindo įgyto turto. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsakovei priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad analogiška praktika yra formuojama ir Lietuvos apeliaciniame teisme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-81-302/2016).

 

Dėl kitų argumentų

 

141.                      Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

142.                      CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

143.                      Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

144.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 214 Eur už žyminį mokestį, 4 600 Eur už ekspertizę ir 3 630 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Iš viso ieškovė patyrė 9 444 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju, ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, jai buvo sugrąžinta 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos už atsisakytą ieškinio reikalavimo dalį, t. y. 137 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad ieškovės pagrįstų išlaidų suma sudaro 9 261 Eur (9 444 Eur - 137 Eur (ieškovei grąžinto žyminio mokesčio suma) - 46 Eur (25 proc. žyminio mokesčio, kurio dalis ieškovei negrąžinama, atsisakius nuo ieškinio)).

145.                      Atsakovė 2024 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė iš viso prašo priteisti 14 949,55 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė prašyme nurodė suteiktų išlaidų detalizaciją, o kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitas faktūras, tarpusavio atsiskaitymo aktus, sąskaitos išrašus. Teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

146.                      Atsakovė prašyme nurodo, kad ji nėra apmokėjusi atstovui paskutinės išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinė PVM sąskaita faktūra yra išrašyta 2024 m. gegužės 6 d. 1 210 Eur sumai. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad išrašyta PVM sąskaita faktūra iš esmės atspindi tarp atsakovės ir jo atstovo sutarimą dėl atstovavimo paslaugų apmokėjimo ateityje. Atsižvelgiant į tai, pagal naujausią teismų praktiką, yra pagrindą spręsti klausimą ir dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovės, nepaisant to, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti duomenys apie išlaidų apmokėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

147.                      Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 65 935,40 Eur skolą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas. Vėliau, ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino iki 56 019,28 Eur sumos, tačiau prašomas priteisti palūkanas padidino iki 12,50 proc. Tuo tarpu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 6 528 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas.

148.                      Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimas dėl prašomų priteisti palūkanų dydžio buvo tenkintas iš dalies. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia ieškinio ir priešieškinio atmestų (patenkintų) reikalavimų proporcijas skaičiuoti tik nuo pagrindinės ieškinio ir priešieškinio sumos.

149.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

150.                      Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodyta sprendimo 149 punkte, ieškovei sumažinus pareikštą reikalavimą ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, byloje nesant duomenų, kad pirminio didesnio reikalavimo pareiškimą, o vėliau reikalavimų sumažinimą, būtų nulėmęs atsakovės elgesys, darytina išvada, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas.

151.                      Taigi, nepaisant to, kad pradinio ieškovės reikalavimo suma buvo sumažinta iki 56 019,28 Eur sumos, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pirminį, t. y. 65 934,40 Eur, reikalavimą. Teismui patenkinus 38 044,48 Eur reikalavimą, laikytina, jog ieškovės reikalavimas patenkintas (58 proc. = 38 044,48 Eur x 100 proc. / 65 935,40 Eur). Tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimas patenkintas 100 proc.

152.                      Teismas, įvertinęs ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalį, konstatuoja, kad iš viso nagrinėjamoje byloje yra patenkinta 29 proc. ieškovės reikalavimų, šis procentas apskaičiuojamas taip: (58 proc. (ieškinio reikalavimų patenkintų dalis) + 0 proc. (priešieškinio atmestų reikalavimų dalis))/2, o atsakovės nagrinėjamoje byloje iš viso yra patenkinta 71 proc. reikalavimų, šis procentas apskaičiuojamas taip: (100 proc. (priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis) + 42 proc. (atmestų ieškinio reikalavimų dalis))/2)

153.                      Teismas, atsižvelgdamas į šalių atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 2 685,69 Eur (9 261 Eur x 29 proc.) bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės 10 614,18 Eur (14 949,55 Eur x 71 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Minėtas sumas įskaičius, atsakovei iš ieškovės priteistinos 7 928,49 Eur (10 614,18 Eur – 2 685,69 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sirida“, juridinio asmens kodas 134552483, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veda“, juridinio asmens kodas 132201578, 38 044,48 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų ir 48 ct) skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sirida“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies, t. y. 9 916,12 Eur, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veda“, juridinio asmens kodas 132201578, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sirida“, juridinio asmens kodas 134552483, 6 528 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veda“, juridinio asmens kodas 132201578, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sirida“, juridinio asmens kodas 134552483, 7 928,49 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

 

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė