Civilinė byla Nr. e3K-3-70-684/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18197-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.2; 1.3.2.7.3; 1.3.2.7.7; 1.3.2.9.2; 1.3.2.9.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties su sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovu ir susitarimo dėl darbo sutarties pakeitimo kvalifikavimą, terminuotos darbo sutarties pasibaigimo padarinius, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 (toliau – 2018 m. pakeitimas) buvo sudarytas ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl papildomo darbo einant Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį (toliau – Darbo sutartis); 2) pripažinti neteisėta 2023 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. P1-1247K dalį dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovą į darbą eiti 0,25 etato vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigas; 4) pripažinti, kad atsakovės 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. P1-1559K, kuriuo pavedama R. L. laikinai vykdyti atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, yra neteisėtas, ir šią jo dalį panaikinti; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą – 3408,79 Eur per mėnesį, t. y. vidutinį ieškovo darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d., iki į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas; 6) priteisti ieškovui iš atsakovės 4621,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovo negauta priemoka už gydytojų rezidentų vadovo pareigas, kurią ieškovas būtų galėjęs gauti per 2023–2024 mokslo metus; 7) priteisti ieškovui iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 8) esant būtinybei, atnaujinti ieškinio senaties terminus; 9) priteisti ieškovui iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis Darbo sutarties 2018 m. pakeitimu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. faktiškai buvo perkeltas iš neterminuotų 0,25 etato darbo krūvio vaikų pulmonologo pareigų į terminuotas 1 etato darbo krūvio atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas ir vaikų pulmonologo pareigas. Eidamas vedėjo pareigas, ieškovas atliko tiek vedėjo, tiek gydytojo vaikų pulmonologo funkcijas. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pasibaigus skyriaus vedėjo kadencijai, ieškovas nepagrįstai atleistas iš darbo. Po 2023 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas turėjo laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, iki būtų buvęs paskirtas nuolatinis vadovas, arba turėjo būti grąžintas į 0,25 etato vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigas, tačiau negavo nė vieno iš šių pasiūlymų. Ieškovas niekada nesutiko neterminuotos Darbo sutarties pakeisti į terminuotą sutartį. 2018 m. teikdamas prašymą dėl paskyrimo į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, ieškovas suprato, kad, 2023 m. pasibaigus penkerių metų kadencijai, jis toliau eis vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Ieškovo pareigos buvo Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo, taigi jis realiai ėjo ir ankstesnes savo pareigas

4.       Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą – nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. negavo darbo užmokesčio, be to, dėl atleidimo iš darbo negalėjo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atlikti rezidentų vadovo pareigų ir dėl to negavo priemokos. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė lėtinį stresą, jam padaryta neturtinė žala.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Darbo sutarties 2018 m. pakeitimu ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą dėl papildomo darbo; 2) pripažino, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės 2023 m. birželio 28 d. įsakymą; nustatė, kad Darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) priteisė ieškovui iš atsakovės 3780,40 Eur (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. birželio 14 d., įskaitytinai) ir po 18,09 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną (taikant penkių darbo dienų savaitę) iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai); 4) priteisė ieškovui iš atsakovės 6817,58 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 4 dalį; 5) priteisė ieškovui iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad 2018 m. pakeitimu šalys sudarė susitarimą dėl papildomo darbo, nes vertino, kad toks reikalavimas nelaikytinas materialiuoju reikalavimu byloje, jis nenagrinėtinas teisme kaip nesukeliantis teisinių pasekmių.

7.       Teismas nustatė, kad šalis siejo darbo santykiai: nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas pas atsakovę dirbo profesoriumi konsultantu-gydytoju vaikų pulmonologu (0,25 pareigybės darbo krūvis); nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. ėjo atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas (1 pareigybės darbo krūvis). Šias pareigas ėjo pagal ieškovo 2018 m. liepos 13 d. prašymą, atsakovės 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. P1-1762K, su kuriuo ieškovas nebuvo supažindintas, Darbo sutartį, kuri buvo keičiama 2018 m. pakeitimu. 2023 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas atleistas iš atsakovės Vaikų ligų klinikos vedėjo ir vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 2023 m. birželio 28 d. įsakymu pagal DK 69 straipsnio 1 dalį (suėjus darbo sutarties terminui), jam išmokėta vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. 2023 m. birželio 28 d. įsakymo pagrindu atsakovės 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateiktą pasirašyti dokumentą dėl Darbo sutarties pasibaigimo ieškovas atsisakė pasirašyti.

8.       Įvertinęs Darbo sutarties 2018 m. pakeitimo turinį, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog juo būtų pakeista Darbo sutarties rūšis iš neterminuotos į terminuotą, o patį pakeitimą teismas pripažino terminuotu susitarimu dėl darbo funkcijų gretinimo. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, kad Darbo sutarties 2018 m. pakeitime šalys aiškiai įvardijo, jog terminuotumą jos sieja su pareigomis; aiškaus teiginio, kad pakeičiama Darbo sutarties rūšis, nėra, nenurodyta, kokie konkretūs Darbo sutarties punktai keičiami (pildomi); pakeitimo (papildymo) turinys skirtas tam tikroms pareigoms, jų terminuotam pobūdžiui. Teismo vertinimu, šalių tikroji valia sudarant pakeitimą sutapo. Atsakovė savo 2018 m. rugpjūčio 6 d. veiksmais – Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybės pakeitimu į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę – patvirtino, kad dėl DK 35 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 46 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų sąlygų buvimo ji atliko terminuoto ieškovo eitų pareigų gretinimo faktinius veiksmus. 2018 m. pakeitimą teismas laikė Darbo sutarties terminuotu papildymu ir dėl to, kad šalys keitė Darbo sutartį ją papildydamos, o ne nutraukdamos ir pasirašydamos naują. 2018 m. pakeitime vartojami terminai ir formuluotės suponuoja, kad gydytojo vaikų pulmonologo ir Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų gretinimas buvo terminuoto pobūdžio (pakeitime aiškiai suformuluota, kad sugretintos pareigos ieškovui pavedamos terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d, tačiau ne ilgiau, iki ieškovas yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, ir ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.).

9.       Konstatavęs, kad Darbo sutartis nebuvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, teismas nusprendė, jog be papildomos atsakovės valios, išreikštos 2023 m. birželio 28 d. įsakymu, Darbo sutartis nebūtų pasibaigusi, 2023 m. rugpjūčio 14 d. būtų tik nustojęs galioti 2018 m. pakeitimas. 2023 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas turėjo tęsti darbą – eiti konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas (0,25 pareigybės darbo krūviu). Teismas vertino, kad atsakovės 2023 m. birželio 28 d. įsakymas yra neteisėtas, nes atsakovė neturėjo teisės 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti Darbo sutartį su ieškovu DK 69 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu.  

10.       Teismas atmetė prašymą grąžinti ieškovą į darbą pas atsakovę į iki jo atleidimo iš darbo turėtas pareigas, nurodė, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu aiški – negrąžinti ieškovo į darbą, be to, nenustatyta, kad negrąžinus būtų pažeidžiamas viešasis interesas. Darbo santykiai grindžiami darbo teisės subjektų lygybės principu, darbo sutartis sudaroma šalių susitarimu, jos sprendžia, ar tęsti darbo santykius. 

11.       Teismas taikė DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytus neteisėto atleidimo padarinius – priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už metus, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal pareigas, eitas iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., nes, teismo vertinimu, šias pareigas ieškovas turėjo teisę eiti po 2023 m. rugpjūčio 14 d.; taip pat priteisė dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo turėti išimtinio teisėto lūkesčio (privilegijos) laikinai tęsti darbą einant Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas ar jas laikinai vykdyti, iki bus išrinktas konkurso laimėtojas, todėl atmetė reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą, juolab kad ieškovas neturi teisės ginti viešąjį interesą, taigi ir teisės ginčyti šio įsakymo teisėtumą.  

13.       Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą – 3408,79 Eur per mėnesį, t. y. vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d., iki į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas, nurodęs, kad tarp šalių nesusiklostė ikisutartiniai santykiai dėl laikino Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų ėjimo nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir tam nebuvo jokių pagrįstų teisinių prielaidų.

14.       Teismas atmetė kaip neįrodytą reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės 4621,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovo negauta priemoka už gydytojų rezidentų vadovo pareigas per 2023–2024 mokslo metus.

15.       Teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, be kitų, kad ieškovas patyrė ilgalaikį stresą, sirgo, buvo laikinai nedarbingas, ir jas patvirtinančius įrodymus.

16.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2024 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo skundą atmetė, atsakovės skundą patenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 20 738,02 Eur bylinėjimosi išlaidų  atlyginimo.

17.       Kolegija vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taikė sisteminį-lingvistinį aiškinimo metodą ir konstatavo, kad Darbo sutarties 2018 m. pakeitimu ieškovas buvo ne tik perkeltas į kitas – Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo – pareigas, bet buvo pakeista ir Darbo sutarties rūšis iš neterminuotos į terminuotą. Kolegijos vertinimu, tokią išvadą patvirtina ne tik pakeitimo, bet ir susijusių šalių pasirašytų dokumentų (2018 m. liepos 13 d. ieškovo prašymo, 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktorius įsakymo) turinys, taip pat šalių elgesys prieš pasirašant pakeitimą ir jį pasirašius.

18.       Kolegija vertino, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateikta šalių pasirašytų dokumentų interpretacija, kad juose terminuotumas siejamas su vedėjo pareigomis, o ne su darbo santykiais. Apie gydytojo vaikų pulmonologo pareigų tęsimą pasibaigus vedėjo pareigų terminui dokumentuose nieko nenurodyta, priešingai, aiškiai įvardyta, kad iš gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ieškovas perkeliamas į terminuotas vedėjo pareigas, kurių terminas siejamas ne tik su data (2023 m. rugpjūčio 14 d.), bet ir su ieškovo darbu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Šalių elgesys taip pat patvirtina, kad joms 2018 m. pakeitimo turinys buvo aiškus. Ginčas dėl jo kilo tik po to, kai, pasibaigus ieškovo eitų vedėjo pareigų terminui, jis nebuvo paskirtas eiti šias pareigas, iki paaiškės naujo konkurso laimėtojas. Kolegija pažymėjo, kad, vadovaudamosi         DK 45, 46 straipsnių nuostatomis, darbo sutarties šalys yra laisvos inicijuoti sudarytos darbo sutarties sąlygų, sutarties rūšies iš neterminuotos į terminuotą darbo sutartį keitimą.

19.       Kolegija padarė išvadą, kad Darbo sutarties 2018 m. pakeitimu šalys nesusitarė dėl papildomo darbo, nes nenurodyta, kuri darbo funkcija yra papildoma, kuriuo metu ji bus atliekama, kokia jos apimtis darbo valandomis, taip pat darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą. Ieškovo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. eitos Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos sudarė visumą – vieną pareigybę 1 etato darbo krūviu, o iki ieškovo paskyrimo į vedėjo pareigas Vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos 0,25 etato pareigybės darbo krūviu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. tapo laisvos, jas užėmė kita atsakovės darbuotoja. 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktoriaus įsakyme taip pat nėra nuorodos į DK 35 straipsnio 1 dalį. Ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis už Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, t. y. už tokias pareigas (tokį darbą), kokios buvo sulygtos Darbo sutarties 2018 m. pakeitime. Tapęs Vaikų ligų klinikos vedėju-vaikų ligų gydytoju-gydytoju vaikų pulmonologu, ieškovas ligoninėje klinikinį darbą dirbo gerokai mažesne apimtimi nei iki tol, ieškovas neįrodė, kad dirbo konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo darbą 0,25 etatu (2020 m. turėjo 16 konsultacijų, 2021 m. – 8, 2022 m. – 6, o 2023 m. – 2 konsultacijas). Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigos užimamos konkurso būdu, remiantis specialiuoju Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (toliau – ir SPĮĮ; šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), todėl šios funkcijos jokia apimtimi negali būti laikomos papildomu darbu.

20.       Kolegija kaip nepagrįstą atmetė ieškovo teiginį, kad jo kadencijos laikotarpiu eitas Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas galima atskirti nuo vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų. Bylos duomenys, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos sudarė visumą – vieną pareigybę 1 etato darbo krūviu, kuri apėmė tiek vedėjo vykdytą administracinį darbą, tiek tam tikra apimtimi dirbtą klinikinį darbą (siekiant išsaugoti galiojančią medicinos praktikos licenciją, būtiną vedėjo pareigoms). Šį sudėtinį pareigų turinį atskleidžia pareigybės pavadinimas. Ieškovui visą darbo einant vedėjo pareigas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo mokamas darbo užmokestis už 1 etato pareigas, nebuvo mokamas darbo užmokestis ar priemoka už konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 etato pareigybę.

21.       Ieškovas turėjo suprasti ir suprato, kad eina vienas pareigas pagal terminuotą Darbo sutartį. Jau dalyvaudamas konkurse turėjo žinoti, kad į vedėjo pareigas tuo atveju, jei laimės, bus priimtas penkerių metų kadencijai. Ieškovas teikė prašymą ne Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms, o Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigoms užimti, be to, 1 etato darbo krūviu, o ne 1,25 etato krūviu. Šio prašymo pagrindu priimtas darbdavės įsakymas ir padaryti atitinkami Darbo sutarties pakeitimai. Ieškovo žinojimą ir suvokimą, kad,  pasibaigus vedėjo pareigų terminui, pasibaigs jo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai, kad jis neina jokių kitų pareigų ligoninėje, patvirtina šalių susirašinėjimas vedėjo pareigų terminui einant į pabaigą ir pasibaigus. Ieškovo elgesys, kaip nurodė kolegija, patvirtina atsakovės argumentus dėl 2018 m. pakeitimo turinio. O liudytojo N. M. parodymai nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų atsakovės įsipareigojimų ir atitinkamos atsakovo teisės grįžti į prieš vedėjo kadenciją eitas pareigas.

22.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, kaip laimėjęs konkursą asmuo, turėjo būti įdarbintas į pareigas, kurių konkurse dalyvavo, o įdarbinimo sąlygos turėjo atitikti konkurso sąlygas. Atitinkamai ieškovo Darbo sutartis po 2018 m. pakeitimo buvo terminuota ir terminui pasibaigus turėjo būti nutraukta. Nei DK, nei specialiajame SPĮĮ nenustatyta darbuotojo teisė (garantija) išlaikyti turėtas pareigas po to, kai laikinai (terminuotai) buvo vykdomos kitos (aukštesnės) pareigos, į kurias darbuotojas paskirtas laimėjęs konkursą, ir jų terminas pasibaigė. Kolegija konstatavo, kad 2023 m. įsakymas dėl atleidimo yra teisėtas, nes atsakovė turėjo teisę 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti Darbo sutartį su ieškovu DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu, suėjus darbo sutarties terminui. Darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, darbdavei nepažeidus darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą, taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 20 738,02 Eur sumokėtą sumą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl konkurso sąlygų laikymosi sudarant darbo sutartį. Konkursui keliami skaidrumo reikalavimai, kurie reiškia, kad turi būti laikomasi konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633-421/2015). Ieškovui laimėjus konkursą terminuotoms Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms eiti buvo padarytas šiurkštus pažeidimas, nes ieškovas buvo įdarbintas nukrypstant nuo konkurso sąlygų – ne vedėjo pareigoms, o vedėjo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigoms.

23.2.                      Teismas nepagrįstai pripažino šalių darbo santykius terminuotais ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų daliai bei visa apimtimi pritaikė terminuotos sutarties pasibaigimo pasekmes. Gydytojo pareigas ieškovas iki konkurso ėjo neterminuotos darbo sutarties pagrindu.

23.3.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – priskyrė ją ieškovui (darbuotojui), nors buvo nukrypta nuo konkurso sąlygų. Būtent darbdavys yra atsakingas už darbo santykių įforminimą ir jam turi tekti neigiamos pasekmės, jei kyla neaiškumų dėl įdarbinimo ir darbo sąlygų. Nagrinėjamu atveju teismas priešingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai neaiškumus aiškino darbavio (atsakingo už tinkamą santykių įforminimą) naudai.

23.4.                      Teismas neatskleidė neterminuotų ieškovo pareigų santykio su kadencinėmis pareigomis pagal specialiojo SPĮĮ 15 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai nenustatė teisinio pagrindo tęsti neterminuotas pareigas, atsižvelgiant į DK 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir į tai, kad šalys nebuvo susitarusios, jog po kadencinių pareigų nebus tęsiamos neterminuotos gydytojo pareigos.

23.5.                      Šalių susitarimas dėl darbo sąlygų keitimo laikytinas terminuotu susitarimu dėl darbo funkcijų gretinimo. Nėra pagrindo išvadai, kad juo būtų buvusi keista Darbo sutarties rūšis iš neterminuotos į terminuotą.

23.6.                      Net laikant, kad Darbo sutarties rūšis buvo pakeista į terminuotą, turėtų būti taikomas DK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reguliavimas. SPĮĮ 15 straipsnyje nenustatyta išimčių iš bendrosios DK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl maksimalaus galimo 2 metų terminuotos darbo sutarties termino nuolatinio pobūdžio darbui atlikti.

24.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad buvo priimtas į kitas pareigas, nei laimėjo konkursą. Šia aplinkybe ieškovas anksčiau reikalavimų negrindė. Ieškovas įdarbintas eiti būtent tas pareigas, dėl kurių laimėjo konkursą. Konkurso skelbime buvo nurodytas reikalavimas turėti galiojančią medicinos praktikos licenciją ir funkcijos bei pareigos, įskaitant susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, – klinikos skyrių vizitavimas. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad vedėjo pareigos buvo sujungtos su gydytojo specialisto pareigomis. Su kokiomis būtent – skelbime nenurodyta, nes tai priklausė nuo konkursą laimėjusio pretendento turimos gydytojo specializacijos. Į vedėjo pareigybės aprašymą neįrašius atitinkamos gydytojo profesinės kvalifikacijos ir nenustačius su tuo susijusių pareigų vykdymo, toks vedėjas po 5 metų netektų turimos licencijos. Ieškovo pasirašytos pareigybės aprašymo 6.5 punkte buvo nustatytas reikalavimas turėti galiojančią medicinos praktikos licenciją, kurią norėdamas išsaugoti privalo užsiimti klinikine veikla. Taigi 2018 m. pakeitime susitarta dėl jungtinių pareigų siekiant sudaryti sąlygas ieškovui išlaikyti turimą licenciją. Aplinkybė, kad ieškovas iki konkurso dirbo ligoninėje, nevertintina kaip pagrindžianti nukrypimą nuo įstatymo ar konkurso sąlygų.

24.2.                      Pagal SPĮĮ, Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigos gali būti užimtos tik konkurso būdu ir šios pareigos sudaro visumą, todėl negali būti skaidomos ir laikomos neterminuotomis jokia apimtimi. Pagal viešo konkurso skelbimą, tai visu darbo laiku einamos pareigos, į kurias, atsižvelgiant į licencijos turėjimo reikalavimą ir nurodytą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kaip sudarantį dalį funkcijų, įeina ir gydytojo specialisto darbas.

24.3.                      Apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino ieškovo prieš konkursą eitų neterminuotų pareigų pasibaigimo momentą, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas aiškiai suprato, jog, laimėjus konkursą, keičiasi ir jo darbo sutarties rūšis bei pareigybė. Ieškovas buvo perkeltas į terminuotas pareigas, o konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 etatu nebevykdė.

24.4.                      Teismas, aiškindamas Darbo sutarties 2018 m. pakeitimą, tinkamai vadovavosi sutarčių aiškinimo principais ir taisyklėmis, pagrįstai konstatavo, kad 2018 m. pakeitimo ir su juo susijusių šalių pasirašytų dokumentų lingvistinė-sisteminė analizė, Darbo sutarties šalių elgesys, ieškovo priimti sprendimai patvirtina, jog Darbo sutarties rūšis buvo pakeista į terminuotą. Nebuvo poreikio vadovautis sutarties aiškinimo darbuotojo naudai principu, nes jis taikomas tik tuo atveju, jei abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančios sutarties sąlygų. Pavartotas žodis „terminuotai“ reiškė tik tai, kad darbo santykiai tapo terminuoti, juo norėta labai aiškiai akcentuoti Darbo sutarties pasikeitimą iš neterminuotos į terminuotą. Toks pakeitimas galimas, vadovaujantis DK 45 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 4 dalimi.

24.5.                      Nėra jokio teisinio pagrindo grąžinti ieškovą į prieš konkurso laimėjimą eitas vaikų ligų gydytojo pulmonologo pareigas. Šalių pasirašytuose dokumentuose nėra užuominų į iki tol ieškovo eitų gydytojo vaikų pulmonologo pareigų tęsimą, pakeitimą, išskyrus tai, kad jos keičiamos į terminuotas vedėjo pareigas. Nei DK, nei SPĮĮ neįtvirtina ieškovo teisės (garantijos) išlaikyti prieš konkurso laimėjimą turėtas pareigas. DK 46 straipsnio 4 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes ieškovo prašyme perkelti į vedėjo-specialisto pareigas nenurodyta, kad jis yra terminuotas, be to, šios nuostatos įsigaliojo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

24.6.                      Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad laikant, jog Darbo sutartis buvo pakeista į terminuotą, taikytinas DK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reguliavimas ir Darbo sutartis kvalifikuotina kaip neterminuota nuolatinių gydytojo vaikų pulmonologo pareigų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

25.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir reiškė kitus susijusius reikalavimus. Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo.

28.       Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad Darbo sutarties rūšis 2018 m. pakeitimu nebuvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, šalys susitarė tik dėl terminuoto darbo funkcijų – Vaikų ligų klinijos vedėjo ir gydytojo vaikų pulmonologo – gretinimo, konstatavo, kad Darbo sutartis, nustojus galioti 2018 m. pakeitimui, be atsakovės valios, išreikštos 2023 m. birželio 28 d. įsakyme, kuriuo atsakovas atleistas iš pareigų, nebūtų pasibaigusi, ieškovas turėjo tęsti darbą –  eiti gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Teismas tenkino pagrindinį ieškovo reikalavimą ir pripažino, kad jis iš darbo buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės įsakymą, kuriuo ieškovas atleistas iš Vaikų ligų klinikos vedėjo – vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų pagal DK 69 straipsnio 1 dalį, suėjus Darbo sutarties terminui, nustatė, kad Darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir  kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, taip pat neturtinės žalos atlyginimą. Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Darbo sutarties 2018 m. pakeitimu šalys sudarė susitarimą dėl papildomo darbo, teismas nutraukė, konstatavęs, kad jis nelaikytinas materialiuoju, teisines pasekmes sukeliančiu reikalavimu. Kitus ieškovo reikalavimus atmetė.  

29.       Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teiktame apeliaciniame skunde prašė pakeisti šio sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai, ir šiuos reikalavimus atmesti. Taip pat atsakovė prašė apeliacinės instancijos teismo tuo atveju, jeigu teismas netenkintų prašymo pripažinti ieškovo Darbo sutarties nutraukimą teisėtu ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šio sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, kompensacija ir neturtinės žalos atlyginimas, palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas patenkino pirmąjį atsakovės reikalavimą – ieškovo ieškinį atmetė. Teismas vertino, kad Darbo sutarties 2018 m. pakeitimu šalys ne susitarė dėl papildomo darbo, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, o šio pakeitimo pagrindu ieškovas buvo perkeltas į kitas pareigas ir buvo pakeista Darbo sutarties rūšis – iš neterminuotos į terminuotą. Pasibaigus konkursinių pareigų terminui, Darbo sutartis pagrįstai atsakovės buvo nutraukta, vadovaujantis DK 69 straipsnio 1 dalimi. 

30.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jis nebeginčija, kaip tai darė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei pirmosios instancijos teismo atsisakymo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovą į darbą, nei priteistų sumų dydžio ar atsisakymo priteisti kitas reikalautas sumas. Ieškovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teikia argumentus dėl netinkamo šalių darbo santykių teisinio kvalifikavimo, netinkamo Darbo sutarties 2018 m. pakeitimo aiškinimo, nepagrįsto šalių darbo santykių pripažinimo terminuotais, terminuotos darbo sutarties pasekmių taikymo ne tik konkursinėms pareigoms, bet ir gydytojo specialisto pareigoms.

31.       Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą ir į pirmiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovės pozicijos pirmosios instancijos teismo priteistų sumų aspektu tuo atveju, jei Darbo sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, laikytina, kad į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas įeina tik teismų išvadų – dėl Darbo sutarties 2018 m. pakeitimo kvalifikavimo bei ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo – pagrįstumo patikra teisės taikymo aspektu. Į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, net tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta nepagrįstai, neįeina kitų teismų išvadų dėl kitų ieškovo reikštų reikalavimų (įskaitant dėl grąžinimo į darbą, atsisakymo priteisti ieškovo reikalautas sumas, dėl priteistų sumų dydžio) teisinė patikra.

32.       Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šalys šią bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neginčijo konkurso Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti sąlygų, neprašė pripažinti negaliojančiu Darbo sutarties 2018 m. pakeitimo dėl neatitikties konkurso sąlygoms, teismai to nenagrinėjo, todėl dėl kasacinio skundo argumentų, kiek jie susiję su konkurso sąlygomis ar jų įgyvendinimu (nukrypimu, šiurkščiu pažeidimu, kaip nurodoma ieškovo kasaciniame skunde (žr. šios nutarties 23.1, 23.3 punktus), šioje nutartyje pasisakys tik tiek, kiek reikia kitų kasacinio skundo argumentų pagrįstumui vertinti.

Dėl savivaldybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo darbo teisinių santykių reglamentavimo, terminuotos darbo sutarties pasibaigimo

33.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, priklausanti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – ir LNSS), įsteigta iš Vilniaus miesto savivaldybės turto ir lėšų (įstatų 1 punktas). Atsakovės vienintelė dalininkė (savininkė) yra Vilniaus miesto savivaldybė (įstatų 22 punktas). Atsižvelgdama į atsakovės teisinio statuso ypatumus, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl kasacinei bylai išnagrinėti aktualaus – viešosios sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo – darbo santykių teisinio reguliavimo.     

34.       Darbo kodekse yra įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, pagal kurias į tam tikras pareigybes darbuotojai atrenkami konkurso būdu. DK 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus pareigybes, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas ir kurių sąrašą ir (ar) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.  

35.       DK 68 straipsnio, reglamentuojančio maksimalų terminuotos darbo sutarties terminą ir jo išimtis, 4 dalyje nustatyta, kad terminuotų darbo sutarčių, kurių maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai. Tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos įstatymo nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos.

36.       Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka iš dalies reglamentuojama specialiajame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Tam skirtas šio įstatymo 15 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus (SPĮĮ 15 straipsnio 3 dalis). Jų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos (nurodyto straipsnio 5 dalis). SPĮĮ 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma – nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.  

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, turėdamas priedermę rūpintis žmonių sveikata, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir valdymo ypatumus taip, kad būtų sudarytos prielaidos tam, jog šiose įstaigose vadovaujančiųjų darbuotojų bei specialistų pareigas eitų kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistai, atitinkantys tam tikrus profesinius standartus. Šiems tikslams pasiekti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad ligoninių padalinių ir filialų vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Priimant šias įstatymo nuostatas, ribojančias tam tikrų pareigų kadencijos trukmę, siekta užtikrinti, kad sudėtingiausias, aukščiausio lygio sveikatos apsaugos paslaugas teiktų tik tie specialistai, kurie taiko naujausius metodus, nuolat kelia kvalifikaciją, yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2011). 

38.       Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad, pagal DK ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų padalinių vadovai į darbą priimami įstaigos vadovo organizuojamo viešo konkurso būdu, taip užtikrinant konkurencingą aukščiausios kvalifikacijos specialistų atranką į šias pareigas. Su konkursą laimėjusiu asmeniu jo iniciatyva sudaroma terminuota darbo sutartis penkerių metų laikotarpiui. Šios sutarties pasibaigimas sureguliuotas Darbo kodekso nuostatomis.  

39.       Darbo sutartis pasibaigia, kai ji yra nutraukiama ar pasibaigia kitais Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (DK 53 straipsnis). DK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui. DK 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis darbo sutarčiai su vadovu netaikytina (DK 104 straipsnio 3 dalis).

40.       Vadovaujančiųjų darbuotojų darbo santykių ypatumai, taip pat ir darbo sutarties pasibaigimo ypatumai reglamentuojami DK II dalies VII skyriaus pirmajame skirsnyje. Pagal DK 106 straipsnį, viešojo juridinio asmens vadovu išrinktas ar paskirtas juridinio asmens darbuotojas, pasibaigus jo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo santykiams, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis nutraukta šio kodekso 58 straipsnyje nustatytu pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), turi teisę sugrįžti į buvusias darbo pareigas tokiomis pačiomis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į visus darbo sąlygų pakeitimus, kurie buvo padaryti kitiems tokį patį ar panašų darbą dirbusiems darbuotojams. Apie valią sugrįžti į buvusias darbo pareigas jis privalo pranešti darbdaviui ne vėliau kaip per tris darbo dienas po sutarties pasibaigimo. DK 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens padalinių (filialų ir atstovybių) vadovams VII skyriuje nurodyti darbo santykių ypatumai galioja mutatis mutandis (su būtinais (tam tikrais) pakeitimais).

41.       Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nors paprastai, pasibaigus (padalinio) vadovo terminuotai darbo sutarčiai, pasibaigia ir šalių darbo santykiai, buvusiems juridinio asmens darbuotojams, išrinktiems ar paskirtiems į viešojo juridinio asmens (padalinio) vadovus, pasibaigus jų įgaliojimams (kadencijai), įstatymas įtvirtina teisę sugrįžti į ankstesnes pareigas ir sieja ją su tam tikromis sąlygomis. Teisę sugrįžti į buvusias darbo pareigas pas tą patį darbdavį turi darbuotojas, kuris: buvo išrinktas ar paskirtas to juridinio asmens (padalinio) vadovu ir jo įgaliojimai pasibaigė; darbo sutartis su (padalinio) vadovu pasibaigė ne dėl priežasčių, susijusių su jo kalte (pvz., pasibaigus darbo sutarties terminui); buvęs (padalinio) vadovas darbdaviui per įstatyme nustatytą terminą pranešė apie pageidavimą sugrįžti į ankstesnes pareigas.

42.       Pažymėtina, kad nors pirmiau nurodytomis DK 106 straipsnio nuostatomis tiesiogiai nereglamentuojama situacija, kai darbuotojas iki darbo teisinių santykių dėl konkursinių sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo pareigų pagal terminuotą sutartį dirbo pas tą patį darbdavį neterminuotos darbo sutarties pagrindu ir šalys, darbuotojui laimėjus konkursą, susitarimu pakeitė darbo sutartį, į šias nuostatas, kaip įtvirtinančias garantiją specialaus statuso darbuotojams, atsižvelgtina aiškinant šalių susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo.

Dėl šalių darbo santykių teisinio kvalifikavimo, taikytinų taisyklių aiškinant darbo sutarties pakeitimus

43.       CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja ieškovą ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktą). Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 25 punktą).

44.       Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad: ieškovas, iki tol ėjęs 1-ojo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas (0,25 etato krūviu) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10344-727/2017 neterminuota pripažintą Darbo sutartį, 2018 m. liepos 13 d. laimėjo atsakovės skelbtą konkursą Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti. Ieškovas pateikė prašymą ir, atsakovei priėmus įsakymą bei šalims atlikus Darbo sutarties pakeitimą, buvo perkeltas į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas penkeriems metams. 2023 m. birželio 28 d. atsakovės direktorės įsakymu, vadovaujantis DK 69 straipsnio 1 dalimi, ieškovas – Vaikų ligų klinikos vedėjas-vaikų ligų gydytojas-gydytojas vaikų pulmonologas – 2023 m. rugpjūčio 14 d. atleistas iš darbo suėjus Darbo sutarties terminui.

45.       Ieškovas pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo, kad pasibaigus jo, kaip skyriaus vedėjo, penkerių metų kadencijai, neterminuota Darbo sutartis dėl vaikų pulmonologo pareigų negalėjo pasibaigti, ieškovas turėjo būti grąžintas į gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Ieškovas, kaip jis nurodė, suprato, kad pagal jo prašymą atlikti Darbo sutarties 2018 m. pakeitimai buvo terminuoto pobūdžio, ieškovas neišreiškė valios šiais pakeitimais neterminuotą Darbo sutartį pakeisti į terminuotą, todėl turėjo teisėtą lūkestį po penkerių metų grįžti į gydytojo vaikų pulmonologo pareigas (0,25 etato), juolab kad visą šį laikotarpį vykdė ne tik skyriaus vedėjo, bet ir ankstesnes gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Atsakovės parengti Darbo sutarties 2018 m. pakeitimai, ieškovo vertinimu, yra neaiškūs, todėl aiškintini darbuotojo (ieškovo) naudai.

46.       Minėta (žr. šios nutarties 28, 29 punktus), kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė skirtingas išvadas dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodytumo ir šalių darbo santykių teisinio kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad Darbo sutarties 2018 m. pakeitimu šalys susitarė tik dėl terminuoto darbo funkcijų – Vaikų ligų klinikos vedėjo ir gydytojo vaikų pulmonologo – gretinimo (sudarė susitarimą dėl papildomo darbo), konstatavo, kad Darbo sutartis, nustojus galioti 2018 m. pakeitimui, be atsakovės įsakyme išreikštos valios atleisti ieškovą iš pareigų nebūtų pasibaigusi, ieškovas turėjo tęsti darbą kaip gydytojas vaikų pulmonologas. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su Darbo sutarties 2018 m. pakeitimo kvalifikavimu kaip susitarimo dėl papildomo darbo, pažymėjo, kad 2018 m. pakeitime nebuvo nurodyta, kuri darbo funkcija yra papildoma, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą. Teismas konstatavo, kad pasirašius 2018 m. pakeitimą ieškovas buvo perkeltas į kitas 1 etato pareigas ir kartu buvo pakeista Darbo sutarties rūšis – iš neterminuotos į terminuotą. Pasibaigus konkursinių pareigų terminui, Darbo sutartis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai atsakovės buvo nutraukta, šalių darbo santykiai pasibaigė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nei DK, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatyta darbuotojo teisė (garantija) išlaikyti turėtas pareigas po to, kai laikinai (terminuotai) buvo vykdomos kitos (aukštesnės) pareigos, į kurias darbuotojas paskirtas laimėjęs konkursą, ir jų terminas pasibaigė.

47.       Kasaciniame skunde ieškovas argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo šalių darbo santykius, netinkamai išaiškino Darbo sutarties 2018 m. pakeitimo esmę, todėl nepagrįstai šalių darbo santykius visa apimtimi pripažino terminuotais ir pritaikė terminuotos darbo sutarties pasibaigimo suėjus terminui pasekmes ne tik konkursinėms pareigoms, bet ir gydytojo specialisto pareigoms. Ieškovo įsitikinimu, šalių susitarimas dėl Darbo sutarties sąlygų keitimo kvalifikuotinas kaip terminuotas susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo ir nevertintinas kaip pakeičiantis Darbo sutarties rūšį (iš neterminuotos į terminuotą).  

48.       Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai teikia pagrindą patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Darbo sutarties 2018 m. pakeitimą, laikėsi darbo sutarčių aiškinimo taisyklių ir ar tinkamai kvalifikavo šalių santykius, atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą, bei pagrindė savo išvadas.

49.       Pagal Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 6 straipsnio 1 dalis). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (nurodyto straipsnio 2 dalis). DK 2 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kitų, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo principais. DK 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta civilinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir civilinės teisės principų taikymo darbo santykiams galimybė tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei.

50.       Sutarties aiškinimas suponuoja būtinybę nustatyti jos sąlygų turinį – ją sudariusių šalių valią. Pirmiau nurodytose DK 2, 6 straipsnių normose įtvirtinta, kokius principus turi atitikti sutarties turinio aiškinimo rezultatas, tačiau nėra taisyklių, taikytinų nustatant darbo santykius reglamentuojančių sutarčių šalių valią. Šiems santykiams taikytinos CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės ir jas aiškinanti teismų praktika.

51.       Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas – sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą). Tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktą).

52.       Nagrinėjamoje byloje aktualūs ir kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos CK nustatytos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės yra papildomai taikomos ta apimtimi, kiek jos neprieštarauja DK nustatytiems ypatumams, kuriuos lemia darbo teisinių santykių, konkretaus darbo teisinių santykių instituto ar darbo sutarties specifika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013).

53.       Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Darbo sutarties 2018 m. pakeitimą, nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, neteisingai pritaikė DK 35, 46 straipsnių, 69 straipsnio 1 dalies, SPĮĮ 15 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas šio pakeitimo esmei atskleisti vertino ieškovo, jam laimėjus konkursą, teikto prašymo, atsakovės įsakymo ir šalių pasirašyto 2018 m. pakeitimo turinį. Kaip nustatyta byloje, 2018 m. liepos 13 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovei nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., laimėjus konkursą eiti terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, perkelti iš 1-ojo vaikų ligų skyriaus konsultanto gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 darbo krūviu terminuotam laikui, iki kol yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktoriaus įsakymu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pakeistas Vaikų ligų klinikoje pareigybės pavadinimas iš vedėjo 1 etato į vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę 1 etato.

54.       2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės direktoriaus įsakymu, vadovaujantis DK 46 straipsnio nuostatomis (darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva) bei atsižvelgiant į 2018 m. liepos 13 d. vykusio viešo konkurso Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms užimti rezultatus ir į ieškovo prašymą, terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., iki ieškovas yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., pakeistos ieškovo Darbo sutarties sąlygos, nurodant, kad jis perkeliamas iš neterminuotų 1-ojo Vaikų ligų klinikos skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu; nustatytas darbo užmokestis už 1,0 pareigybės darbo krūvį.

55.       2018 m. rugpjūčio 6 d. šalys pasirašė Darbo sutarties pakeitimą, kuriame nurodyta, kad Darbo sutartis pakeista (papildyta): ieškovas terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., iki yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., perkeltas iš neterminuotų 1-ojo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu.

56.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad, ieškovui laimėjus konkursą į padalinio vadovo pareigas, jo Darbo sutartis buvo pakeista keičiant ir pareigybę, ir darbo sutarties rūšį, t. y. ieškovas perkeltas į kitas – Vaikų ligų klinikos vedėjo – vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo – pareigas 1 etato krūviu, o neterminuota Darbo sutartis pakeista į terminuotą. Šias išvadas teismas pagrindė tiek pirmiau nurodytų dokumentų turinio lingvistine-sistemine analize, tiek šalių elgesio vertinimu. Teismas taip pat atsižvelgė į aktualų sveikatos priežiūros įstaigų (padalinio) vadovų darbo santykių teisinį reguliavimą bei tokiems darbuotojams keliamus specialiuosius reikalavimus.  

57.       Pagal teisės aktuose (DK ir specialiajame SPĮĮ) nustatytą reguliavimą skyriaus vadovo pareigas ieškovas galėjo eiti tik laimėjęs konkursą ir sudaręs būtent terminuotą darbo sutartį penkeriems metams. Ieškovo naujos pareigos, į kurias ieškovas po konkurso prašėsi perkeliamas, atsižvelgiant į jų pavadinimą bei 2018 m. konkurso sąlygas ir Vaikų ligų klinikos vedėjo – vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybės aprašyme įtvirtintą specialųjį reikalavimą turėti galiojančią medicinos praktikos licenciją (vaikų ligų gydytojo arba vaikų ligų gydytojo specialisto profesinės kvalifikacijos), apėmė tiek vadovaujamas pareigas, tiek į pareigybę įtrauktas specialisto pareigas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikalaujamai licencijai išsaugoti ieškovui buvo būtina klinikinio darbo praktika. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 patvirtintos Medicinos praktikos licencijavimo taisyklės, reglamentuojančios, be kita ko, medicinos praktikos licencijų galiojimo sustabdymą bei panaikinimą (žr. galiojančios taisyklių redakcijos 42.2.2, 55.1, 57.6 punktus). Ieškovas, laimėjęs konkursą ir pasirašęs Darbo sutarties 2018 m. pakeitimą, ėjo vienas sudėtines pareigas, kurios apėmė tiek administracinį darbą, tiek tam tikra apimtimi – klinikinį darbą. Nustatyta, kad ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis už vieną pareigybę.

58.       Nors apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo Darbo sutarties 2018 m. pakeitimą –  padarė pagrįstas išvadas, kad Darbo sutartis buvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, be to, buvo pakeistos ieškovo pareigos, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas skundžiamame sprendime nurodytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pakeitimo pobūdžio – nepagrindė, kad susitarimas dėl Darbo sutarties pakeitimo, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nevertintinas kaip terminuotas (laikinas).

59.       Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo (pakeitimo pobūdžio) aspektu padarytos nesilaikant darbo sutarčių aiškinimo taisyklių, neatsižvelgus į teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių visumą, šalis siejusių darbo santykių modifikavimo aplinkybes ir į Darbo kodekse nustatytus vadovaujančiųjų darbuotojų darbo sutarties pasibaigimo ypatumus (dėl jų nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas).

60.       Teisiškai reikšmingomis šiuo atveju laikytinos teismų nustatytos aplinkybės, kad ieškovas iki konkurso buvo atsakovės darbuotojas – dirbo gydytoju vaikų pulmonologu pagal ieškovo iniciatyva teismo neterminuota pripažintą Darbo sutartį, ir tai, kad, laimėjęs konkursą, naujas pareigas ieškovas ėjo ne naujos darbo sutarties pagrindu, o ankstesnės, neterminuotos, Darbo sutarties pakeitimo pagrindu. Taigi jis buvo ne naujai priimtas į konkursines pareigas, o šalių darbo santykiai tęsėsi, tik buvo pakeisti, atsižvelgiant į naujas pareigas ir specialiajame įstatyme tokioms pareigoms eiti nustatytą terminą.

61.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dokumentuose, kuriuos apeliacinės instancijos teismas analizavo (žr. šios nutarties 53-55 punktus), vartojama sąvoka „terminuotai“ šio teismo nebuvo atskleista, nes nebuvo įvertinta pirmiau nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste, neatsižvelgta į DK 106 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, jame įtvirtintą vadovo teisę grįžti į ankstesnes pareigas. Kartu darytina išvada, kad skundžiamame sprendime teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl Darbo sutarties 2018 m. pakeitimo pobūdžio, t. y. ar Darbo sutarties rūšies ir pareigų pakeitimai nebuvo laikino pobūdžio. Šios išvados yra reikšmingos sprendžiant dėl terminuotos Darbo sutarties dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo – vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų pasibaigimo padarinių. Išvadą dėl jų (padarinių), t. y. kad, pasibaigus ieškovo, kaip Vaikų ligų klinikos vedėjo – vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo, pareigų penkerių metų terminui, pasibaigė ir šalių darbo santykiai pagal neterminuotą Darbo sutartį, apeliacinės instancijos teismas padarė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių. Dėl pirmiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti tokios išvados pagrįstumo.

62.       Sutarties (šiuo atveju Darbo sutarties 2018 m. pakeitimo) turinio nustatymas – fakto klausimas, nepriskirtas kasacinio teismo kompetencijai. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2013; 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63.       Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, tai teikia pagrindą grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų visapusiškai atskleista šalių valia dėl Darbo sutarties pakeitimų pobūdžio (laikinumo) ir padarytos motyvuotos išvados dėl terminuotos Darbo sutarties pasibaigimo įtakos šalių darbo teisiniams santykiams.

64.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime gausiai akcentuojamas šalių susirašinėjimo baigiantis vedėjo pareigų terminui turinys savaime nepatvirtina, kad šalių valia pasirašant 2018 m. Darbo sutarties pakeitimą buvo tęsti darbo santykius tik iki baigsis terminuota Darbo sutartis. Ieškovo pageidavimas toliau eiti vedėjo pareigas, interesas, kad būtų paskelbtas naujas konkursas, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis išankstinį, pasirašant Darbo sutarties 2018 m. pakeitimą, išreikštą ieškovo atsisakymą neterminuotų darbo teisinių santykių, jei nėra kitų tai patvirtinančių įrodymų.  

65.       Minėta, kad, atsižvelgiant į DK 106 staipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, buvusiems juridinio asmens darbuotojams, išrinktiems ar paskirtiems į viešojo juridinio asmens (padalinio) vadovus, pasibaigus jų įgaliojimams (kadencijai), įstatymas įtvirtina teisę sugrįžti į ankstesnes pareigas ir sieja ją su šios nutarties 41 punkte nurodytomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas perduotą bylą pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, tuo atveju, jei šalių susitarimas dėl Darbo sutarties pakeitimo būtų kvalifikuotas kaip laikino pobūdžio, dėl ieškovo teisės pasibaigus konkursinių pareigų terminui tęsti darbo santykius einant ankstesnes pareigas (konstatavimo, kad ieškovas turėjo tokią teisę) turėtų spręsti vertindamas šių sąlygų įrodytumą šioje byloje susiklosčiusių konkrečių aplinkybių kontekste. Toks vertinimas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo sprendime nebuvo pateiktas. 

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų ir vykdymo atgręžimo

66.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir tinkamai kvalifikavo Darbo sutarties 2018 m. pakeitimą, tačiau išvadas dėl jo pobūdžio (laikinumo), šalių valios šiuo aspektu, 2018 m. pakeitime vartojamos sąvokos „terminuotai“ padarė nesilaikydamas darbo sutarčių aiškinimo taisyklių, neatsižvelgdamas į teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių visumą ir teisinį reguliavimą dėl vadovaujančiųjų darbuotojų darbo sutarties pasibaigimo ypatumų. Dėl padarytų pažeidimų nėra galimybės patikrinti teismo išvados dėl konkursinių pareigų ir terminuotos Darbo sutarties pasibaigimo padarinių. Dėl nurodytų priežasčių byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, turinčiam teisę spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

67.       Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

68.       Šioje proceso stadijoje klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas 

Agnė Tikniūtė