Civilinė byla Nr. e2A-568-390/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20282-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. G. ieškinį atsakovei J. R. dėl servitutų nustatymo ir leidimo atlikti remonto darbus be atsakovės sutikimo ir atsakovės J. R. patikslintą priešieškinį ieškovui I. G. dėl nuostolių atlyginimo ir atlygintinų servitutų nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. G. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini). (toliau – žemės sklypas), servitutus pagal 2021 m. birželio 2 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Polilinija“ planą: a) 136 kv. m. kitą servitutą pažymėtą S1 – kitą servitutą, suteikiantį teisę pastato savininkui naudotis žemės sklypo dalimi prižiūrint ir remontuojant pastatą – siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – siurblinė); b) 189 kv. m. servitutą pažymėtą S2 – servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas šiuos inžinierinius tinklus eksploatuojančioms organizacijoms; c) 55 kv. m. kelio servitutą pažymėtą S3 – kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, tikslu pastato savininkui patekti į siurblinę; suteikti teisę ieškovui I. G. atlikti siurblinės paprastojo remonto darbus pagal 2020 m. UAB „Polilinija“ parengtą pastato – siurblinės, adresu (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektą bei šio projekto įgyvendinimui naudotis žemės sklypu, be žemės sklypo savininkės atsakovės J. R. sutikimo; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas yra siurblinės savininkas esančios atsakovei priklausančiame žemės sklype. Šalių nesieja nuomos ar kiti santykiai, kurių pagrindu ieškovas turėtų teisę naudotis žemės sklypu tokia apimtimi, kuri leistų jam naudotis savo siurbline. Siurblinės eksploatavimui reikalingas priėjimas prie pastato ir aplinkui minimalus plotas dėl galimybės atlikti pastato remontą. Atliekant paprastąjį pastato remontą projektas nėra reikalingas, tačiau ieškovas tokį projektą parengė, kad supažindinti atsakovę, ką ketina daryti: padidinti elektros galią, įvesti vandentiekį ir vietinę kanalizaciją. Atlikus statinio paprastąjį remontą išliks ta pati statinio paskirtis. Taupant ieškovės sklypą, pasirinkti servitutai vienoje pusėje, kad mažiau ribotų ieškovės sklypą, nes žemės sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą.
3. Atsakovė J. R. su ieškinio reikalavimais nesutiko, patikslintu priešieškiniu prašė: 1) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 040 Eur už naudojimąsi žemės sklypo dalimi po siurbline už laikotarpį nuo tada, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į siurblinę iki priešieškinio pateikimo (skaičiuojant pilnus praėjusius mėnesius iki 2020 m. gruodžio 14 d.); 2) tuo atveju, jeigu teismas manytų esant pagrindo nustatyti ieškovo naudai servitutą, nustatyti atlygintiną 126 kv. m. dydžio servitutą naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po pastatu – siurbline ir kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal prie priešieškinio pateiktą planą, nustatant atsakovei periodinę 200 Eur kompensaciją per mėnesį, šios kompensacijos dydį kiekvienų metų sausio mėnesį indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą („vartojimo prekės ir paslaugos“); 3) tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo pagal ieškovo pateiktą 2020 m. balandžio 29 d. UAB „Polilinija“ planą, nustatyti atlygintinus servitutus, t. y. nustatyti atsakovei periodinę 345 Eur kompensaciją per mėnesį už tarnaujančiam daiktui (žemės sklypui) nustatytus servitutus, šios kompensacijos dydį kiekvienų metų sausio mėnesį indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą („vartojimo prekės ir paslaugos“); 4) tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo pagal ieškovo pateiktą 2020 m. balandžio 29 d. UAB „Polilinija“ planą, nustatyti terminuotus atlygintinus servitutus, t. y. siurblinės gyvavimo trukmės termino pabaigos; 5) tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo pagal ieškovo pateiktą 2020 m. balandžio 29 d. UAB „Polilinija“ planą, įpareigoti ieškovą savo lėšomis ir jėgomis įrengti vartus patekti į žemės sklypą pagal šiuos parametrus: vartelių plotis – 1 m, vartelių aukštis – 1,7 m, medžiaga: žalias tinklas ir 40 x 40 mm keturkampio vamzdžio rėmas; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti atsakovei iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad žemė buvo grąžinta su statiniu, pastato savininkas išsipirkdamas jį aukcione žinojo, kad neturi jokios teisės naudotis žemės sklypu nei po pastatu, nei nėra jokio priėjimo, aukciono byloje ieškovas sutiko su tokia situacija. Servitutas turi būti pačios mažiausios apimties ir labai aiškiai apibrėžta kam servitutas bus naudojamas. Jei teismas laikytų, kad servitutai būtini, tai jie turėtų būti terminuoti, t. y. sietini su siurblinės gyvavimo trukme, o kokia gyvavimo trukmė turi įrodyti ieškovas. Ieškovas keičia savo poziciją dėl pastato naudojimo, pradžioje nurodė, kad bus pirtis, po to – gyvenamasis namas, vėliau – garažas, o pastato naudojimas įtakoja žemės sklypo būseną ir visus kitus klausimus.
5. Ieškovas su atsakovės reikalavimais sutiko iš dalies ir prašė tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus dalyje dėl: 1) 42 Eur priteisimo iš ieškovo atsakovei už naudojimąsi žemės sklypu dalimi po siurbline už laikotarpį nuo tada, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į siurblinę iki priešieškinio pateikimo (skaičiuojant pilnus praėjusius mėnesius iki 2020 m. gruodžio 14 d.); 2) periodinės 5 Eur kompensacijos per mėnesį priteisimo iš ieškovo atsakovei už tarnaujančiam daiktui nustatytus servitutus, šios kompensacijos dydį kiekvienų metų sausio mėnesį indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą („vartojimo prekės ir paslaugos“). Ieškovo nuomone, atsakovės prašoma kaina yra nepagrįsta. Pastatas užima tik 78 kv. m. Mano, kad vidutinė 1 aro kaina būtų 1,30 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė Žemės sklypui pagal 2021 m. birželio 2 d. UAB „Polilinija“ planą 136 kv. m. kitą servitutą pažymėtą S1 – kitą servitutą, suteikiantį teisę pastato savininkui naudotis žemės sklypo dalimi prižiūrint ir remontuojant pastatą – Siurblinę. Nustatė atlygintiną S1 servitutą: ieškovas, moka atsakovei po 60,60 Eur / 3 mėn (t. y. mokama kas ketvirtį). Priteisė iš ieškovo atsakovei 486,64 Eur už naudojimąsi žemės sklypo dalimi po Siurbline už laikotarpį nuo tada, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į siurblinę iki priešieškinio pateikimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (486,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovo atsakovei 503,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės ieškovui 4 839,74 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovo 30,06 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės 44,94 Eur žyminį mokestį. Atmetė likusius patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus.
Dėl nustatytinų servitutų
7. Byloje susidariusi situacija, kai statinys nuosavybės teise priklauso ieškovui, o žemės sklypas, kuriame yra statinys – atsakovei. Ieškovas prašo nustatyti tris servitutus.
8. Teismas pažymėjo, kad nenustačius servituto, ieškovas negali įgyvendinti savo teisės ir pareigos prižiūrėti statinį. atsižvelgęs į tai, kad byla yra nagrinėjama du metus, į tai, kad ieškovo siūlomas variantas (iš gatvės pusės) neriboja daugiau atsakovės teisių nei siūlo pati atsakovė, teismas nutarė tenkinti ieškovo reikalavimą ir nustatyti S1 servitutą pagal ieškovo siūlomą variantą. Kadangi nustatyto servituto S1 trukmė yra reglamentuojama įstatymo (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl atsakovės reikalavimą nustatyti terminuotus servitutus iki siurblinės gyvavimo pabaigos atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo nustatyti S2 servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) tinklus eksploatuojančioms organizacijomis. Nurodė, kad ieškovas pateikė tik ESO prisijungimo sąlygų pasiūlymą, dėl kitų komunikacijų įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė bendrojo plano sprendinių, t. y. neįrodė komunikacijų įvedimo būtinumo tam, kad statinį būtų galima naudoti pagal paskirtį (CPK 178 straipsnis).
10. Teismas nurodė, kad neabejotinai ieškovas turi teisę patekti prie jam nuosavybės teise priklausiančio statinio ir nenustačius servituto, tokios galimybės ieškovas neturi, t. y. byloje egzistuoja objektyvusis servituto nustatymo būtinumas. Teismo vertinimu, ieškovo siūlomas S3 servitutas yra 3,08 m pločio (nuo (duomenys neskelbtini) g., tarp taškų 13 ir 20) ir 3,00 m (prie siurblinės, tarp taškų 18 ir 19). yra akivaizdžiai per platus, neatitinkantis proporcingumo principo ir pažeidžiantis minimalaus servituto nustatymo reikalavimus, ir atsakovės siūlomas nustatyti servitutas neatitinka racionalumo ir protingumo principų, kadangi atsakovė siūlo ieškovui patekti prie jam priklausančio statinio toliausiai nuo T. g., su tokiu atsakovės siūlomu patekimo būdu nesutiko ir ieškovas. Todėl teismas ieškovo reikalavimo dėl S3 servituto nustatymo netenkino.
Dėl servituto atlygintinumo
11. Siekdamas nustatyti tinkamą atlyginimą už S1 servituto nustatymą, teismas atsižvelgė į Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – Metodika). Bylos nagrinėjimo metu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį vertinimą pagal valstybinės įmonės Registrų centro duomenis, yra 4 171 Eur. Teismas, atsižvelgęs į Metodikos 9 punkte nurodytą formulę, į servituto S1 plotą (t. y., kad servitutas nustatomas 14 proc. viso sklypo atžvilgiu), nutarė taikyti 0,1 (vietoj 0,5) koeficientą. Teismas nustatė atlygintiną servitutą, mokamą kas ketvirtį, t. y. kas tris mėnesius ir iš ieškovo atsakovei priteisė 60,60 Eur / 3 mėn. (4 171 Eur x 0,0136 ha / 0,0936 ha x 0,1).
12. Kadangi indeksacija nėra taikoma dėl nuostolių už servituto nustatymą, todėl teismas atsakovės prašymą dėl indeksacijos atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl 5 040 Eur nuostolių atlyginimo
13. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo priteisti 5 040 Eur nuostolių atlyginimą, vadovavosi tais pačiais motyvais kaip ir spręsdamas dėl atlygintino servituto ir naudojo tą pačią formulę (4 171,00 Eur x 0,0078 ha / 0,0936 x 0,1) ir iš ieškovo atsakovei priteisė 486,64 Eur ((34,76 Eur / 3 mėn.) x 42 mėn. (nuo 2017 m. birželio 14 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos) nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnis).
Dėl teisės atlikti paprastąjį remontą be atsakovės sutikimo
14. Teismas nurodė, kad tenkinus ieškovo prašymą dėl servituto S1 nustatymo, ieškovas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog statybos leidimas atliekant paprastąjį siurblinės remontą yra nereikalingas, taip pat nereikalingas ir projektas (parengė tik dėl aiškumo), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą.
Dėl kitų priešieškinio reikalavimų
15. Teismas nurodė, kad atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškė alternatyvų reikalavimą dėl vartelių įrengimo, tačiau netenkinus ieškovo reikalavimo dėl servituto S3 nustatymo, alternatyvusis reikalavimas nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Teismas nurodė, kad ieškovas laimėjo 59,92 proc. (25 proc. (pagal patikslintą ieškinį) + 94,83 proc. (pagal patikslintą priešieškinį)), atsakovė – 40,08 proc. (75 proc. (pagal patikslintą ieškinį) + 5,17 proc. (pagal patikslintą priešieškinį)). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteisė 4 839,74 Eur (8 077 x 59,92 proc. /100 proc.) bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovei – 503,91 Eur (1 257,26 x 40,08 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidas.
17. Teismas tarp šalių paskirstė ieškovo neprimokėtą 75,00 Eur žyminį mokestį: iš ieškovo – 30,06 Eur , iš atsakovės – 44,94 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė J. R. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatytas Žemės sklypui pagal 2021 m. birželio 2 d. UAB „Polilinija“ planą 136 kv. m. kitas servitutas pažymėtas S1 - kitas servitutas, suteikiantis teisę pastato savininkui naudotis Žemės sklypo dalimi prižiūrint ir remontuojant Siurblinę; nustatytas atlygintinas S1 servitutas: ieškovas moka apeliantei po 60,60 Eur / 3 mėn. (t. y. mokama kas ketvirtį); priteista iš ieškovo apeliantei 486,64 Eur už naudojimąsi Žemės sklypo dalimi po Siurbline už laikotarpį nuo tada, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į Siurblinę iki priešieškinio pateikimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (486,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei pašalinti sprendimo motyvus, kuriuose nurodoma, kad ieškovas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus visiškai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas Žemės sklypui servitutas pagal 2021 m. birželio 2 d. UAB „Polilinija“ planą, t. y. 136 kv. m. kitas servitutas, pažymėtas S1 - kitas servitutas, suteikiantis teisę pastato savininkui naudotis Žemės sklypo dalimi prižiūrint ir remontuojant Siurblinę, nustatyti apeliantei 220 Eur kompensaciją per mėnesį, šios kompensacijos dydį kiekvienų metų sausio mėnesį indeksuojant pagal LR Statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą („vartojimo prekės ir paslaugos“). Jeigu teismas tenkintų apeliantės prašymą dėl servitutų nustatymo pagal UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtą servituto nustatymo planą, įpareigoti ieškovą savo lėšomis ir jėgomis įrengti vartus patekti į Žemės sklypą pagal šiuos parametrus: vartelių plotis - 1 m, vartelių aukštis - 1,7 m, medžiaga: žalias tinklas ir 40 x 40 mm keturkampio vamzdžio rėmas; priteisti iš ieškovo apeliantei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti apeliantei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Byloje buvo pateikti ieškovo ir apeliantės planai dėl servituto Žemės sklypo daliai, esančiai po Siurbline. Teismas vertino, kad jie abu netinkami, tačiau, argumentuodamas, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, pasitrinko ieškovo planą. Toks argumentas nepagrindžia, kodėl teismas pasirinko servitutą nustatyti pagal ieškovo, o ne pagal apeliantės pateiktą planą, kuris numatė mažesnius apeliantės turto suvaržymus. Jeigu ir egzistuoja pagrindas nustatyti šį servitutą, tai jis turi apimti tik Siurblinės užstatytą plotą ir vieno metro pločio takelį aplink Siurblinę. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti tokios plačios servituto S1 turinio apimties, t. y. apimančios teisę remontuoti Siurblinę, ieškovui neturint teisės atlikti Siurblinės remonto.
18.2. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl servituto S3 nustatymo, t. y. kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku. Teismas nepagrįstai vertino, kad tiek ieškovo, tiek apeliantės pateikti servituto planai yra netinkami. Esant situacijai, kai teismas nepatvirtino nei ieškovo, nei apeliantės pateikto servituto plano dėl teisės naudotis pėsčiųjų taku ir patekti prie Siurblinės, programuojamas konfliktas ateityje. Todėl egzistuoja pagrindas nustatyti servitutą pagal apeliantės pateiktą servituto planą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantės pateiktas servituto planas labiau atitinka proporcingumo ir minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių varžymo principus.
18.3. Teismas nustatė apeliantei nepagrįstai mažą kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu, nes nepagrįstai kompensacijos dydį apskaičiavo remiantis Metodika, o ne apeliantės pateiktais argumentais ir teismų praktikoje įtvirtintais kriterijais. Ši Metodika nėra taikoma ginčuose tarp privačių asmenų, nuosekliai pažymima ir teismų praktikoje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė Žemės sklype nevykdo jokios veiklos, nes Žemės sklypą apeliantė naudoja rekreacijai. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra pasisakyta, kad periodinė mėnesinė kompensacija, kuri sudaro 1/12 turto rinkos vertės, nėra akivaizdžiai per didelė, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019). Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai nepritaikė indeksacijos.
18.4. Kadangi teismas neturėjo pagrindo remtis Metodika, todėl nepagrįstai nepriteisė visų apeliantės patirtų nuostolių atlyginimo. Apeliantė savo patiriamus nuostolius dėl to, kad Siurblinės savininkas naudojasi po Siurbline esančia Žemės sklypo dalimi, vertina ne mažiau nei 120 Eur per mėnesį ir grindžia tiek rinkoje buvusiomis kitų žemės sklypų nuomos kainomis, tiek ir Žemės sklypo verte.
18.5. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl teisės atlikti paprastąjį Siurblinės remontą be apeliantės sutikimo, tačiau tokį sprendimą grindė netinkamais motyvais. Šis reikalavimas turi būti atmestas, vadovaujantis apeliantės atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais, t. y. ieškovas nesugebėjo pakankamai paaiškinti, kokią veiklą planuoja vykdyti Siurblinėje ir kokiu tikslu Siurblinė bus eksploatuojama, todėl apeliantė negali duoti sutikimo Siurblinės remontui. Be to, šiuo metu NTR yra registruotas 100 proc. statinio baigtumas (toks baigtumas reiškia, kad statinys yra užbaigtas ir tinkamas eksploatuoti), t. y. šiuo metu esminės faktinės aplinkybės, lyginant su ieškinio pareiškimo data, yra pasikeitusios ir tai yra atskiras pagrindas atmesti šį ieškovo reikalavimą.
18.6. Teismas, netenkinęs prašymo dėl servituto S3 nustatymo, nesprendė alternatyvaus reikalavimo dėl vartelių įrengimo.
18.7. Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovui patirtas bylinėjimosi ir kitas nepagrįstas išlaidas, taip pat nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo visų apeliantės patirtų išlaidų.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas I. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas teisingai pastebėjo, kad Siurblinė turi išsikišančias konstrukcijas, kurios yra pastato dalis, todėl pastato priežiūrai yra aktualus pilnavertis priėjimas ne tik prie pastato sienų, tačiau ir prie išsikišančių konstrukcijų. Atsakovės siūlomame plane į tai neatsižvelgiama, todėl jos siūlomas servitutas nėra pakankamas pilnavertei Siurblinės priežiūrai. Teismui nustačius servitutą Siurblinės priežiūrai ir remontui, ieškovas įgyja teisę naudotis žeme šiuo tikslu, todėl nebelieka pagrindo gauti Žemės sklypo savininko sutikimą statinio remontui.
19.2. Teismas teisingai atmetė abiejų šalių reikalavimus dėl servituto priėjimo prie statinio nustatymo, atsižvelgdamas į jų esminius trūkumus. Nors dėl to šalių ginčas iki galo liko neišspręstas, tačiau galimai padės rasti neteisminius ginčo sprendimo būdus.
19.3. Teismas kompensaciją už servitutą ir atlyginimą už ieškovo naudojimąsi Žemės sklypu pagrįstai priteisė vadovaudamasis Metodika, nes turėjo teisę šiuo aktu vadovautis. Įvertinus Žemės sklypui tenkančius apribojimus ir sklypo naudojimo aplinkybes, ši kompensacija atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, o priešingų įrodymų ar argumentų byloje nėra pateikta. Kompensacijos indeksavimui nėra teisinio pagrindo.
19.4. Apeliantės reikalavimas dėl vartelių įrengimo yra netikslus, neaišku, kokius vartelius ir kurioje vietoje reikia įrengti, be to, neteisinga, kad juos įrengti turi tik ieškovas, net taip būtų pagerintas atsakovės turtas (tvora).
19.5. Visos išlaidos susijusios su specialistų išvadomis yra susijusios su bylos dalyku, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino bylinėjimosi išlaidomis. Šioje byloje didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos iš apeliantės, buvo nulemtos ne todėl, kad buvo tenkintas ieškinys ar didžioji dalis jo reikalavimų, o todėl kad pati apeliantė priešieškiniu reiškė daug reikalavimų, kurie didžiąja dalimi nebuvo tenkinti. Atitinkamai, nėra pagrindo papildomai mažinti iš apeliantės priteistų bylinėjimosi išlaidų, kai didžioji dalis jų susidarė dėl pačios apeliantės aktyvių veiksmų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., plotas – 0,0936 ha asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1972 m., baigtumo procentas 40 proc., bendras plotas – 63,88 kv. m., užstatytas plotas 78,00 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, asmeninės nuosavybės teise 2017 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso ieškovui.
22. Ieškovas kreipėsi į teismą ir sutikslinęs ieškinio reikalavimus prašė: 1) nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), servitutus pagal
2021 m. birželio 2 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Polilinija“ planą: a) 136 kv. m. kitą servitutą pažymėtą S1 – kitą servitutą, suteikiantį teisę pastato savininkui naudotis žemės sklypo dalimi prižiūrint ir remontuojant pastatą – siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – siurblinė); b) 189 kv. m. servitutą pažymėtą S2 – servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas šiuos inžinierinius tinklus eksploatuojančioms organizacijoms; c) 55 kv. m. kelio servitutą pažymėtą S3 – kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, tikslu pastato savininkui patekti į siurblinę; 3) suteikti teisę ieškovui I. G. atlikti siurblinės paprastojo remonto darbus pagal 2020 m. UAB „Polilinija“ parengtą pastato – siurblinės, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą bei šio projekto įgyvendinimui naudotis žemės sklypu, be žemės sklypo savininkės atsakovės sutikimo.
23. Atsakovė teikė byloje priešieškinį ir galutiniai suformulavusi priešieškinio reikalavimus prašė: 1) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 040,00 Eur sumą už naudojimąsi žemės sklypo dalimi po siurbline už laikotarpį nuo tada, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į siurblinę iki priešieškinio pateikimo (skaičiuojant pilnus praėjusius mėnesius iki 2020 m. gruodžio 14 d.); 2) tuo atveju, jeigu teismas manytų esant pagrindo nustatyti ieškovo naudai servitutą, nustatyti atlygintiną 126 kv. m. dydžio servitutą naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po pastatu – siurbline ir kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal prie priešieškinio pateiktą planą, nustatant atsakovei periodinę 200 Eur kompensaciją per mėnesį, šios kompensacijos dydį kiekvienų metų sausio mėnesį indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą („vartojimo prekės ir paslaugos“); 3) tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo pagal ieškovo pateiktą 2020m.balandžio 29 d. UAB „Polilinija“ planą, nustatyti atlygintinus servitutus, t. y. nustatyti atsakovei periodinę 345,00 Eur kompensaciją per mėnesį už tarnaujančiam daiktui (žemės sklypui) nustatytus servitutus, šios kompensacijos dydį kiekvienų metų sausio mėnesį indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą („vartojimo prekės ir paslaugos“); 4) tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo pagal ieškovo pateiktą 2020 m. balandžio 29 d. UAB „Polilinija“ planą, nustatyti terminuotus atlygintinus servitutus, t. y. siurblinės gyvavimo trukmės termino pabaigos; 5) tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo pagal ieškovo pateiktą 2020 m. balandžio29d. UAB „Polilinija“ planą, įpareigoti ieškovą savo lėšomis ir jėgomis įrengti vartus patekti į žemės sklypą pagal šiuos parametrus: vartelių plotis – 1 m, vartelių aukštis – 1,7 m, medžiaga: žalias tinklas ir 40 x 40 mm keturkampio vamzdžio rėmas; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies.
25. Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia. Dėl priimto teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kyla dėl servitutų nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, kuriame yra ieškovui priklausantis statinys – siurblinė. Servitutu S1 ieškovas prašė suteikti teisę statinio savininkui naudotis žemės sklypo dalimi prižiūrint ir remontuojant pastatą. Kitais servitutais ieškovas kėlė klausimą dėl servituto suteikiančio teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas šiuos inžinierinius tinklus eksploatuojančioms organizacijoms, o taip pat dėl kelio servituto nustatymo.
27. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2010).
28. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
29. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai –nekilnojamojo turto kadastro objektai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 35 punktą). Servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36, 37 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio13d. nutartis civilinėje byloje 3Nr.e3K-3-181-695/2021,33punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė atsakovei priklausančiame žemės sklype nustatyti 136 kv. m. servitutą S1pagal UAB „Polilinija“ parengtą planą, suteikiantį teisę ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi prižiūrint ir remontuojant statinį. Šis planas byloje pateiktas kaip ieškinio priedas. Atsakovė byloje teikė kitą UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtą planą ir siūlė kitokį servituto nustatymo variantą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių teikiamus planus ir atsižvelgdamas, kad atsakovės siūlomas variantas neatitinka realios situacijos, o ieškovo siūlomas variantas neriboja daugiau atsakovės teisių nei siūlė pati atsakovė nusprendė prašomą servitutą nustatyti pagal ieškovo pateiktą planą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad užsitęsęs bylos nagrinėjimas daugiau kaip du metus nėra teisinis motyvas ieškiniui patenkinti, tačiau pažymi, kad teismas ne vien tik šiuo motyvu argumentavo ieškinio reikalavimo patenkinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad ieškovo siūlomas variantas buvo pripažintas tinkamesniu. Taip pat įvertinus tai, kad nenustačius servituto ieškovas negalės įgyvendinti savo teisės ir pareigos prižiūrėti statinį, turėjo pagrindą servitutą nustatyti pagal ieškovo siūlomą variantą. Teisėjų kolegija nemano, kad nustačius servitutą pagal ieškovo pateiktą planą būtų esminiai suvaržytos atsakovės teisės, todėl sprendžia apie tokio servituto nustatymo būtinumą ( CK 1. 5 straipsnis). Apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei apeliacinio skundo argumentacija nepagrindžia aplinkybių, kad atsakovės pateiktas planas darytų mažesnius suvaržymus ginčo šalims negu ieškovo, taigi visi apeliantės argumentai aptartu klausimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
31. Apylinkės teismas netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl S 3 kelio servituto nustatymo nurodė, kad ieškovo siūlomas variantas dėl patekimo prie siurblinės yra akivaizdžiai per platus, neatitinkantis proporcingumo principo ir pažeidžiantis minimalaus servituto nustatymo reikalavimus. Teismas vertindamas atsakovės siūlomą kelio servituto nustatymo variantą pažymėjo, kad atsakovės siūlomas variantas dėl patekimo iki ieškovui priklausančio statinio pakankamai daug atitolęs nuo T. gatvės ir neatitinka racionalumo bei protingumo principų. Apeliantė apeliaciniu skundu tvirtina, kad jos siūlomas planas dėl kelio servituto geriau užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, tačiau naujų argumentų, kuriuos buvo nurodžiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos nepateikia, todėl teisėjų kolegija pakartotinai ir detaliai jų neanalizuoja bei laiko juos nereikšmingus tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti.
32. Pirmosios instancijos teismas nustatęs S 1 servitutą pagal 2021m. birželio 2d. UAB „Polilinija“ planą pagrįstai sprendė servituto atlygintinumo klausimą. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovei moka po 60, 60 Eur kas ketvirtį. Nustatydamas atsakovei tinkamo atlyginimo dydį už nustatytą servitutą teismas atsižvelgė į Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos 2004m. gruodžio 2d. Nutarimu Nr. 1541. Apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas nustatydamas periodinės mėnesinės kompensaciją dydį neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo formuojamą teisminę praktiką išnagrinėtoje civilinėje byloje 3K-260-687/2019. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nagrinėjamos bylos ir apeliantės minimos kasacinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl remtis jau išnagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ir nustatant servituto atlygintinumo dydį bei priteisint kompensacijas teismai dažnai naudoja tokią apskaičiavimo metodiką, kurią naudojo ir pirmosios instancijos teismas ( Kauno apygardos teismo 2020m. lapkričio 24d. nutartis civilinėje byloje e2A-1676-657/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020m. birželio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-928-232/2020 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, tokia aptarta metodika negali būti pripažinta neteisinga ir pažeidžianti apeliantės teises.
33. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai išvadai, kad teismas spręsdamas ir atsakovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo klausimą pagrįstai taikė apskaičiavimo metodiką ir priteisė iš ieškovo atsakovei 486,64 Eur nuostoliams atlyginti ( CK 6. 249 straipsnis). Teismui suteikta teisė vykdant teisingumą nustatyti teisingą servituto atlyginimą ir nebūtinai tokį kokį prašo pareiškęs ieškinį asmuo. Tokia universalia teise teismas disponuoja ir bylose dėl servituto nustatymo bei sprendžiant servituto atlygintinumą, nes draudimo ja disponuoti tokiose bylose įstatymuose nenustatyta (CPK 6 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
34. Apylinkės teismas netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo dėl teisės atlikti paprastąjį siurblinės remontą be atsakovės sutikimo nustatęs, kad statybos leidimas tokiam remontui atlikti nereikalingas. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokias teismo motyvais ir yra įsitikinusi, kad tinkami jos motyvai buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį. Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai argumentacijai ( CPK 270 straipsnio 4 dalis).
35. Vieną iš atsakovės pareikštų priešieškinio reikalavimų dėl vartelių įrengimo teismas nagrinėjęs bylą pripažino alternatyviu. Teisėjų kolegija sutinka su tokia sprendime išdėstyta motyvacija, nes netenkinus ieškovo ieškinio reikalavimo dėl servituto S 3 nustatymo negalėjo būti tenkinamas aptartas reikalavimas.
36. Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyta motyvacija ir argumentacija, kuria atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo nepatenkinti (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
37. Apeliantė tvirtina, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai priskyrė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas atsižvelgdamas į ieškovo patenkintų ir atsakovės priešieškinio nepatenkintų reikalavimų dydį teisingai priskyrė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8. 3, 8.19 punkte nustatytų maksimalių dydžių.
38. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė ( CPK 185 straipsnis ). Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei vadovavosi suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus, jis turėjo 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovui iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. R. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui I. G..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Algimantas Kukalis
Rasa Urbanavičiūtė