Baud˛iamoji byla Nr. 1A-74/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1

LIETUVOS
Apeliacinis teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju
bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti i
kolegijos pirmininko Svajuno Knizlerio (praneejas),
teiseju: Viktoro Ka˛io ir Elenos Vainienes,
sekretoriaujant
Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant
prokurorui Gintautui Pakeviciui,
gynejoms
advokatems Verai Gortovanovai, Leonorai Vasiliauskienei,
nuteistajam
J. M. ,
vertejai
Vladislavai Tumas,
teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo
baud˛iamaja byla pagal nuteistojo A. G. (A.
G. ) ir nuteistojo J. M. (J. M. )
gynejos apeliacinius skundus del
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprend˛io, kuriuo:
J. M. pripa˛intas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dali laisves
atemimu dvylikai metu, bausme atliekant pataisos namuose.
A. G. pripa˛intas
kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dali laisves atemimu atuoneriems
metams bausme atliekant nepilnameciu pataisos namuose.
Nuosprend˛iu taip pat i nuteistojo J.
M. ir civilines atsakoves I. G. solidariai priteista
3603,46 Lt (trys tukstanciai ei imtai trys Lt 46 ct.) Vilniaus teritorinei
ligoniu kasai.
Teiseju
kolegija, inagrinejusi byla,
n
u s t a t e :
J. M. ir A. G. nuteisti u˛ tai, kad 2007
lapkricio 20 d. apie 1 val. 30 min., budami apsvaige nuo alkoholio, turedami
tiksla atkeryti M. L. u˛ maisto produktu vagyste i D. M. , J. M. vairuojamu automobiliu
atva˛iavo i Vilniaus rajono Duktu seniunijos Airenu 2 kaima prie N. R. gyvenamojo namo, isibrove i gyvenamaja patalpa,
u˛puole lovoje gulinti M. L. mue ji rankomis, itrauke
u˛ koju i lovos, del ko nukentejusysis galva trenkesi i grindis, itempe i
kiema prie namo ir parbloke ant ˛emes, sparde kojomis i galva ir kitas kuno
dalis, padarydami nukentejusiajam kaires puses X-XI onkauliu lu˛ius, mutine
˛aizda kaireje momenineje srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus
veide su minktuju audiniu patinimu, traumini kraujo isiliejima po kietuoju
galvos smegenu dangalu vir kaires momenines skilties ir did˛iosios galvos
smegenu jungties tarppusrutuliniame tarpe bei i oniniu skilveliu u˛pakalinius
ragus, higromas vir kaktiniu skilciu poliu, - t.y. sunku sveikatos sutrikdyma.
Del galvos su˛alojimu visumos isivyscius komplikacijoms: galvos smegenu komai,
abipusiam pulingam plauciu u˛degimui, progresuojanciam kvepavimo ir irdies
veiklos nepakankamumui ir del to M. L. 2007 m. gruod˛io
25 d. ligonineje mirus, jie tycia ji nu˛ude.
Nuteistojo J. M. gyneja
apeliaciniu skundu prao pakeisti
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendi.
Gyneja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas
neteisingai kvalifikaves J. M. nusikalstama veika skyre
jam per grie˛ta bausme, kuri aikiai prietarauja teisingumo principui (BK 54
str. 3 d.).
Apeliantes nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu,
tiek teisme nebuvo nustatyta, kad jos ginamasis pas nukentejusiji atejo
turedamas tiksla atkeryti u˛ maisto produktu vagyste, juolab, kad apie tai jie
buvo kalbeje dar iki ivykio ir susitaike D. M. namuose, o
antra karta susitiko pabendrauti ir girtauti. Be to, nepagristai teismas
nustate, kad J. M. buvo apsvaiges nuo alkoholio, nes jis
vairavo automobili, iki ivykio buvo igeres tik truputi sidro, o atsi˛velgiant
i jo jauna am˛iu ir sveikata, tai negalejo sukelti apsvaigimo alkoholiu.
Gyneja teigia, kad J. M. dave
nuoseklius parodymus apie ivyki, nurode, kad nukentejusysis M.
L. pirmas puole nuteistuosius peiliu. Tai patvirtino ir nuteistasis A. G. tiek apklausu metu, tiek akistatos metu. Tuo tarpu
teismas, gynejos nuomone, nepagristai konstatavo, kad J. M. ir
A. G. parodymai prietaringi.
Apeliante mano, kad teismas netinkamai ir alikai
ivertino ivykio vietos ap˛iuros metu u˛fiksuotus irodymus. Gyneja pastebi, kad
ant nukentejusiojo pagalves rasta kraujo, taciau tai neirodo isibrovimo i nama
bei to, kad nukentejusysis buvo muamas lovoje. Nukentejusysis buvo sumutas
kieme, o liudytojas J. R. ji kraujuojanti padejo ineti i
vidu ir pagulde i lova. Be to, atsi˛velgiant i lovu idestyma bei i tai, kaip
atsidaro durys, gyneja atkreipia demesi, jog liudytoja T. R. budama
pasislepusi po lova negalejo matyti, kaip kieme muamas nukentejusysis. Apeliante
teigia, kad T. R. parodymai prietaringi, ji eile kartu
juos keite, nurodydavo kiekviena karta skirtinga ivykio eiga bei atvykusiu
asmenu skaiciu, todel mano, kad ios liudytojos parodymai nepaneigia J. M. nurodytu ivykio aplinkybiu.
Gyneja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas
neatsi˛velge i tai, kad byloje nera irodymu, kad J. M. turejo
tycia nu˛udyti nukentejusiji. Del ios aplinkybes, taip pat del to, kad byloje
nepaalinta daug abejoniu, apeliante mano, kad teismas turejo galimybe nuteistojo
J. M. nusikalstama veika kvalifikuoti pagal BK 135
straipsnio 1 dali.
Taip pat gyneja teigia, kad skirdamas nuteistajam
bausme teismas neatsi˛velge, kad jis turi eima bei augina du ma˛amecius
vaikus.
Skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus teritorines
ligoniu kasos civilinis iekinys patenkintas pagristai.
Nuteistasis A. G. apeliaciniu
skundu prao panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendi ir ji iteisinti.
Apeliantas nurodo, kad nukentejusiojo tycia ne˛ude,
jam sudave tik viena smugi i kairi ona siekdamas atimti i pastarojo peili.
Nuteistasis mano, kad teismas nepagristai patikejo nuteistojo J.
M. apkalbomis bei liudytoju T. R. ir N.
R. parodymais. Pastarosios liudytojos nemate kas i nuteistuju kieme sparde
M. L. i galva. Todel, teismas remdamasis iais
nepatikimais irodymais padare nepagrista ivada, kad jis (A. G.
) tycia nu˛ude nukentejusiji.
Be to nuteistasis nurodo, kad yra nepilnametis, augo
be tevo, iuo metu mokosi, stengiasi nepakliuti i suaugusiu ˛moniu itaka ir visa
tai bus jam labai rimta pamoka gyvenime.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. M. bei jo gyneja prao gynejos apeliacini skunda
patenkinti, nuteistojo A. G. gyneja prao jos ginamojo
apeliacini skunda patenkinti, prokuroras prao apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo A. G. ir nuteistojo J. M. gynejos apeliaciniai skundai atmetami.
Apygardos
teismas visapusikai ityre nuteistiesiems A. G. ir J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo
aplinkybes, nuosprendyje padarytos ivados
del nusikalstamo ivykio, nuteistuju padarytos nusikalstamos veikos sudeties, ju
kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei
jiems paskirtu bausmiu, pagristos isamiai bei nealikai itirtais ir
teisingai ivertintais irodymais. Taip pat nuteistajam
J. M. u˛ kito ˛mogaus nu˛udyma laisves atemimo bausme
paskirta nepa˛eid˛iant BK 54 straipsnyje numatytu, bendruju bausmiu skyrimo
pagrindu, kas nepagristai gincijama nuteistojo gynejos apeliaciniame skunde.
Motyvai del nuteistuju A. G. ir J. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129
straipsnio 1 dali
Kolegija konstatuoja, jog nuteistojo J.
M. gyneja apeliaciniame skunde nepagristai teigia, kad jos ginamojo
padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1
dali, o nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde keliama
versija, jog ivykio metu jis buvo ivykio vietoje, taciau nukentejusiajam sudave tik viena smugi i kairi ona siekdamas atimti
i pastarojo peili, buvo patikrinta tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir pagristai atmesta, ka isamiai ir
visapusikai aptare apygardos teismas skund˛iamame nuosprendyje.
Nuteistuju kalte, padarius jiems
inkriminuota nusikalstama veika, patvirtina liudytoju
parodymai, specialisto ivada, ivykio vietos ap˛iuros protokolas, parodymu patikrinimo
vietoje protokolai, be to, kolegijos nuomone, nuteistuju kalte i dalies
patvirtina ir ju paciu parodymai.
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja,
kad nuteistuju A. G. ir J. M. parodymai
del ju elgesio iki nusikalstamos veikos padarymo i esmes nesiskiria, iskyrus
keleta neesminiu detaliu, kurios nuteistuju ivykdytos nusikalstamos veikos
teisiniam ivertinimui esmines reikmes neturi. Tiek J. M. ,
tiek ir A. G. vienodai nurode, kad 2007 m. lapkricio 20 d.
konfliktas su M. L. kilo del to, jog pastarasis i nuteistojo
J. M. sesers D. M. pavoge maisto
produktus. Abu nuteistieji vienodai parode, kad su nukentejusiuoju susitiko du
kartus, pirmaji – isiaikino del vagystes bei girtavo, o antraji – pas nukentejusiji
va˛iavo J. M. iniciatyva ir butent antrojo susitikimo metu
padaryta nusikalstama veika. Ne vienas i nuteistuju i esmes neneige, kad antrojo
susitikimo metu buvo ivykio vietoje ir atliko smurtinius veiksmus prie
nukentejusiji, taciau abu bande menkinti savo vaidmeni nusikalstamos veikos
padaryme. Todel, apygardos teismas pagristai konstatavo, kad ioje dalyje
nuteistuju parodymai yra prietaringi. Nuteistasis J. M. parode,
kad nusikaltimo diena apie 23-24 val. jis kartu su A. G. ir
V. C. atva˛iavo prie namo, kur gyveno M.
L. . Maina pastate taip, kad ˛ibintai viestu i duris ir paliko ju
neijunges. Pats priejo prie duru ir pasibelde. Duris atidare M.
L. ir nieko nesakes smoge peiliu ir pataike nuteistajam J.
M. i peti. Tada jis kumciu smoge M. L. taikydamas i
galva. Vienas smugis pataike nukentejusiajam i kakla. Nuo jo smugiu nukentejusysis
pargriuvo ant ˛emes ir jis jam gulinciam spyre, pataike i kluba. Po to, nubego
prie mainos pa˛iureti, kur peiliu jam pataike M. L. .
Pamate, kad jo striuke perpjauta. Gri˛damas nuo mainos prie namo, pamate, kad A. G. spardo nukentejusiji M. L. i
virutine kuno dali. Jis atitrauke A. G. nuo M. L. ir parva˛iavo namo (t. 2, b. l. 185-186). Nuteistasis A. G. , nagrinejant byla apygardos teisme parode, kad J. M. prie ivyki pasake, jog reikia va˛iuoti namo, o
pakeliui – u˛sukti pas M. L. . Atva˛iavus prie namo, jis
su J. M. u˛ejo i vidu. Jis, J. M. ir
M. L. atsisedo u˛ stalo. Cia M. L. peiliu
sudave J. M. . Pastarasis u˛lau˛e M. L.
ranka. Tada jis (A. G. ) kumciu sudave M. L. i nugara. Koja nespyre. Po to iejo i lauka, o J. M. ir M. L. liko viduje. Name dar
buvo pagyvenusi moteris. Iejes i lauka nuejo prie mainos ir isedo i ja. Tada
pamate, kad J. M. ir M. L. muasi
lauke prie namo. Mate, kad M. L. pargriuvo ant ˛emes, o J. M. ji spardo. Kiek kartu ir i kurias vietas sparde M. L. , nemate. Sparde ma˛daug 5 – 6 minutes. Po to
parva˛iavo i namus (t. 2, b. l. 186-187).
I aukciau paminetu, nuteistuju parodymu matyti, kad
kiekvienas ju bando velninti savo vaidmeni nusikalstamos veikos padaryme neigdami,
jog sudave nukentejusiajam smugius i galva, bei nurodydami jog nukentejusiji
mue bendrininkas. Taciau, apygardos teismas pagristai konstatavo, kad tokius
nuteistuju parodymus paneigia liudytoju T. ir N. R. , I. A. , V. C. parodymai, i kuriu
matyti, kad prie nukentejusiji intensyviai smurtavo abu nuteistieji. Kolegijos
nuomone, tokius nuteistuju parodymus paneigia ir byloje esanti 2007 m. gruod˛io
9 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus
specialisto ivada Nr. 3264/07(01), kurioje nurodoma, kad M.
L. mire nuo galvos sumuimo, trauminio kraujo isiliejimo po kietuoju
galvos smegenu dangalu vir kaires momenines skilties ir did˛iosios galvos
smegenu jungties, tarppusrutuliniame tarpe bei i oniniu skilveliu u˛pakalinius
ragus, higromos vir kaktiniu skilciu poliu. Su˛alojimai komplikavosi galvos
smegenu koma, abipusiu puliniu plauciu u˛degimu, progresuojanciu kvepavimo ir
irdies veiklos nepakankamumu. Galvos su˛alojimai padaryti ne ma˛iau kaip
trimis trauminiais poveikiais, tiriamojo mirtis ivyko nuo galvos su˛alojimu
visumos (t. 1, b. l. 43-49). Liudytoja T. R. parode, kad nusikaltimo
diena ji, jos motina N. R. ir sugyventinis M. L. buvo namuose. Vakare, sutemus, pas juos atejo J. M. ir isivede jos sugyventini. Gal po 20 minuciu
sugyventinis gri˛o. Sumutas nebuvo. Nieko nepasakojo, pasake, kad viska
pasakys ryte. Ruodamiesi miegoti, sugule i lovas. Po 10-15 minuciu igirdo i
kiema iva˛iuojancia maina. Sugyventinis ka˛ka nujausdamas liepe jai
pasislepti. Ji palindo po lova, ant kurios gulejo, jos motina buvo pasislepusi
u˛ u˛uolaidos, sugyventinis liko guleti lovoje. Pirmiausia i vidu u˛ejo A. G. , liepe sugyventiniui keltis, pasiimti ja ir va˛iuoti
kartu su atvykusiais asmenimis. J. M. tuo metu dar buvo
lauke. M. L. pasake, kad jis niekur neva˛iuos, tada A. G. eme ji gulinti muti. Kaip ji mue, nemate, nes slepesi
po lova. Paskui jis itempe M. L. i lovos, nutempe i
lauka. Lauke M. L. sparde ir J. M. .
Spardanciu veidu nemate, bet tikrai apie 10 minuciu nukentejusiji sparde ne
vienas ˛mogus. Jokio peilio sugyventinis neturejo. Spardanciu veidu nemate, nes
u˛stojo lovos apacia, taciau gulinti sugyventini ir ju spardanciu ˛moniu kojas
mate gerai, nes beveik tiesiai prie atviras duris buvo pastatyta ju maina,
kurios ˛ibintai apviete visa vaizda. Tvirtai gali pasakyti, kad M. L. sparde ne vienas ˛mogus. (t. 2, b. l. 189-190). iuos
liudytojos T. R. parodymus patvirtina ir liudytojos N. R. parodymai, i kuriu matyti, kad ivykio metu i namus
u˛ejo daugiau nei du ˛mones, itempe nukentejusiji u˛ koju i lauka. Tempiamas
i lovos M. L. galva trenkesi i grindis (t. 2, b.l.
193-194). I dalies liudytoju T. ir N. R. nurodytas
aplinkybes patvirtina ir liudytojos I. A. parodymai, kuri pirmos
instancijos teismo posed˛io metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus
parodymus, kad 2007 m. lapkricio 20 d. apie 2 val. 30 min. pas ja i namus atejo
T. R. , prae ikviesti greitaja pagalba ir nurode, jog M. L. sumue J. M. su draugais (t. 1,
b. l. 77-78, t. 2, b.l. 191). Be to, liudytojas V. C. parode,
kad praejus apytiksliai savaitei po ivykio A. G. jam sake,
jog ivykio vakara (2007-11-20), kai nuteistieji kaime sumue ka˛koki vyriki - „dave
i galva“ (t. 1, b. l. 88-90, t. 2, b. l. 192-193). Atkreiptinas demesys ir i
tai, kad byloje esancios 2007 m. gruod˛io 9 d. Mykolo Romerio universiteto
Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto ivados Nr.
3264/07(01), 12 punkte nustatyta, jog M. L. mire nuo
galvos su˛alojimu visumos, ivados 9 punkte nurodyta, kad su˛alojimai padaryti
ne ma˛iau kaip trimis trauminiais poveikiais (t.1, b. l. 43 – 49). Liudytojos
T. ir N. R. parode, kad iki ivykio nukentejusiojo M. L. galva su˛alota nebuvo (t. 2, b. l. 189, 194). Todel,
ivertinusi aukciau aptartus irodymus, kolegija daro ivada, kad nuketejusiajam
galvos su˛alojimai galejo buti padaryti tik 2007 m. lapkricio 20 d. ivykio metu
ir juos bendrais veiksmais padare nuteistieji A. G. ir J. M. . Kolegijos nuomone, nera pagrindo netiketi i esmes
nuosekliais liudytoju T. R. ir N. R. parodymais
apie ivykio aplinkybes, kas nepagristai gincijama nuteistojo A.
G. ir nuteistojo J. M. gynejos apeliaciniuose
skunduose. Minetu liudytoju parodymai atitinka teismo nustatytoms faktinems
bylos aplinkybems. Todel, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamaji
nuosprendi pagristai remesi iu liudytoju parodymais, kaip patikimais ir
nekelianciais abejoniu irodymais.
Kartu kolegija atmeta nuteistojo J.
M. gynejos apeliacinio skundo argumentus, kad liudytoja T.
R. budama pasislepusi po lova negalejo matyti, kaip kieme muamas
nukentejusysis, nes vaizda u˛stoja durys. I liudytojos T. R.
parodymu patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 68-72) matyti, kad i
liudytoja i esmes tiksliai nurode koks smurtas nukentejusiojo at˛vilgiu buvo
naudojamas bei apytiksliai vieta kieme, kurioje buvo muamas nukentejusysis.
Nors i nuotrauku esanciu prie parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti,
kad namo durys nera atidarytos ir gyneja i to padare ivada, kad liudytoja
negalejo matyti lauke muamo nukentejusiojo, taciau i pacios liudytojos T. R. parodymu seka, kad ivykio metu durys buvo atidarytos
ir ji mate visa ivykio eiga. Atkreiptinas demesys, kad i nuteistuju A. G. ir J. M. parodymu patikrinimo
vietoje protokolu matyti iek tiek kita nukentejusiojo muimo kieme vieta (t.
1, b. l. 112-119, t. 2, b. l. 18-29), kurios neu˛stoja atidarytos namo durys. Todel,
kolegijos nuomone, ivertinus ivykio situacija, pakankamai greitai
besikeiciancius ivykius, o taip pat atsi˛velgus i liudytojos del vartojamo
smurto patirta stresa bei baime, liudytoja T. R. galejo
sa˛iningai suklysti del tikslios vietos kieme, kur buvo sumutas nukentejusysis
M. L. . Be to, pastebetina, kad liudytojos T. R. parodymu patikrinimo vietoje protokole demesys
akcentuojamas i tai, koki smurta nuteistieji naudojo prie nukentejusiji, o ne
i visikai tikslia jo muimo kieme vieta. Del tokiu paciu prie˛asciu atmetami
ir nuteistojo J. M. gynejos bei nuteistojo A.
G. apeliaciniu skundu argumentai, kad liudytojos T. R. parodymai
prietaringi ji eile kartu juos keite, nurodydavo kiekviena karta skirtinga
ivykio eiga bei atvykusiu asmenu skaiciu. Kolegijos nuomone esmine reikme iuo
atveju turi tai, kad liudytoja T. R. parode, jog
i jos nama buvo isibrove ir jos sugyventini itempe i lauka mue bei sparde
daugiau nei vienas asmuo, tarp kuriu i balso ji pa˛ino J. M. ,
buvo ir kiti asmenys (t. 2, b. l. 189-190). Juolab, kad patys nuteistieji
neneigia, kad kaip tik tuo metu buvo ivykio vietoje.
Kolegija taip pat atmeta tiek nuteistojo A. G. , tiek nuteistojo J. M. gynejos
apeliaciniu skundu argumentus, kad nukentejusysis M. L. juos
puole su peiliu. Apygardos teismas pagristai konstatavo, kad nuteistuju
parodymai ioje dalyje prietaringi. Nuteistasis J. M. parode,
kad jis buvo u˛pultas vos jam pabeldus i duris, net neu˛ejus i namo vidu (t. 2,
b. l. 185-186). Tuo tarpu nuteistasis A. G. teigia, kad
tai atsitiko tada, kai jis su J. M. u˛ejo i nama ir kartu
su M. L. atsisedo u˛ stalo (t. 2, b. l. 187). Be to,
nuteistuju prietaringai nurodyta aplinkybe kategorikai paneige liudytoja T. R. , kuri parode, kad nukentejusysis jokio peilio
neturejo, jis net ne˛inojo kur namuose peiliai laikomi (t. 2, b. l. 189-190).
I dalies nuteistuju parodymus paneigia ir liudytojos N. R. parodymai,
kuri teige, kad M. L. nuteistieji itempe i lovos, o ne
nuo stalo (t. 2, b. l. 193-194). Kolegijos nuomone, atmetus nuteistuju
argumentus, kad smurta prie nukentejusiji jie vartojo, nes pastarasis juos
puole su peiliu, lieka tik vienas ju padarytos nusikalstamos veikos motyvas,
t.y. kad prie nukentejusiji smurta jie naudojo kerydami u˛ maisto produktu
vagyste.
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija
konstatuoja, kad apygardos teismas ivertines aukciau minetus ikiteisminio
tyrimo metu surinktus ir teisme itirtus irodymus, nepa˛eisdamas BPK 20
straipsnio reikalavimu pagristai nustate, jog nuteistieji A.
G. ir J. M. 2007 lapkricio 20 d. apie 1 val. 30 min.,
budami apsvaige nuo alkoholio, turedami tiksla atkeryti M.
L. u˛ maisto produktu vagyste i D. M. , J. M. vairuojamu automobiliu atva˛iavo i Vilniaus rajono
Duktu seniunijos Airenu 2 kaima prie N. R. gyvenamojo
namo, isibrove i gyvenamaja patalpa, u˛puole lovoje gulinti M.
L. mue ji rankomis, itrauke u˛ koju i lovos, del to nukentejusysis galva
trenkesi i grindis, itempe i kiema prie namo ir parbloke ant ˛emes, sparde
kojomis i galva ir kitas kuno dalis, padarydami nukentejusiajam kaires puses
X-XI onkauliu lu˛ius, mutine ˛aizda kaireje momenineje srityje, poodines
kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide su minktuju audiniu patinimu,
traumini kraujo isiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu vir kaires
momenines skilties ir did˛iosios galvos smegenu jungties tarppusrutuliniame
tarpe bei i oniniu skilveliu u˛pakalinius ragus, higromas vir kaktiniu
skilciu poliu, - t.y. sunku sveikatos sutrikdyma. Del galvos su˛alojimu visumos
isivyscius komplikacijoms: galvos smegenu komai, abipusiam pulingam plauciu
u˛degimui, progresuojanciam kvepavimo ir irdies veiklos nepakankamumui ir del
to M. L. 2007 m. gruod˛io 25 d. ligonineje mirus, jie
tycia ji nu˛ude.
Ivertinus tai, kad prie nukentejusiji nuteistieji
smurtavo pakankamai intensyviai apie 10 min., suduodami smugius i gyvybikai
svarbius organus (t.y. i galva), taip pat i tai, kad iki ivykio tarp nuteistuju
ir nukentejusiojo kilo konfliktas del pastarojo pavogtu maisto produktu,
darytina ivada, jog smurtaudami prie nukentejusiji M. L. nuteistieji
A. G. ir J. M. suvoke pavojinga ju
daromos veikos pobudi, numate, kad del ju veiksmu gali kilti BK 129 straipsnyje
numatytos pasekmes ir nors ju nenorejo, bet samoningai leido joms atsirasti, t.
y. , ia nusikalstama veika nuteistieji padare veikdami netiesiogine tycia (BK
15 str. 3 d.). 2004 m. bir˛elio 18 d. Lietuvos Aukciausiojo Teismo Senato
nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu ˛mogaus gyvybei bylose“ 6 punkte
numatyta, kad tokiu atveju, kai nustatoma, jog kaltininkas veike netiesiogine
tycia, jo padaryta veika kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes. To paties
nutarimo 4 punkte numatyta, kad atsakomybe u˛ ˛mogaus gyvybes atemima kyla
tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties)
yra prie˛astinis ryys. Jei nukentejusiojo mirties prie˛astis buvo kaltininko
padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybe u˛ ˛mogaus gyvybes atemima
atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentejusysis mire tuoj po padarytos
veikos, ar praejus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo
netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo su˛alojimai, ir kad, nesant
iu aplinkybiu, mirties galbut buvo galima ivengti. iuo atveju nukentejusysis
M. L. mire praejus menesiui ir penkioms dienoms po
su˛alojimo. Taciau, byloje esancios 2007 m. gruod˛io 9 d. Mykolo Romerio
universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto ivados
Nr. 3264/07(01) 12 punkte nustatyta, jog M. L. mire nuo
galvos su˛alojimu visumos, ivados 9 punkte nurodyta, kad su˛alojimai padaryti
ne ma˛iau kaip trimis trauminiais poveikiais. Aukciau aptartais irodymais
nustatyta, kad iuos galvos su˛alojimus nukentejusiajam padare nuteistieji A. G. ir J. M. . Taigi, akivaizdu, kad komplikacijos,
del kuriu ivyko nukentejusiojo mirtis, jam isivyste ne atsitiktinai, o
neivengiamai. Jas, nepaisant laiku suteiktos medicinines pagalbos, desningai
salygojo nuteistuju bendrais veiksmais padaryti kuno su˛alojimai. i aplinkybe
rodo, kad tarp nuteistuju ivykdytos nusikalstamos veikos ir kilusiu pasekmiu (M. L. mirties) yra tiesioginis prie˛astinis ryys. 2004 m.
bir˛elio 18 d. Lietuvos Aukciausiojo Teismo Senato nutarimo „Del teismu
praktikos nusikaltimu ˛mogaus gyvybei bylose“ 8 punkte numatyta, kad tokiu
atveju, jei smurta prie nukentejusiji naudojo keli asmenys ir is mire nuo
padarytu su˛alojimu visumos, tai pagal BK 129 straipsni atsako visi su˛alojimus
padare asmenys.
Atsi˛velgus i aukciau idestytas aplinkybes, kolegija
konstatuoja, kad apygardos teismas pagristai nuteistuju padaryta nusikalstama
veika kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dali. iais motyvais kolegija taip
pat atmeta nuteistojo J. M. gynejos apeliacinio skundo
argumentus, kad byloje nera irodymu, jog J. M. turejo
tycia nu˛udyti nukentejusiji ir jo veika turejo buti kvalifikuota pagal BK 135
straipsni, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvai del bausmiu skyrimo nuteistiesiems
A. G. ir J. M.
Nuosprend˛io dalis del
bausmiu skyrimo teiseta ir pagrista, nes Vilniaus apygardos teismas skirdamas nuteistiesiems
A. G. ir J. M. bausmes, atsi˛velge i
ju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir tycios
rui, kaltininku asmenybe, kitas reikmingas bausmes dyd˛iui aplinkybes ir
laikesi bendruju bausmes skyrimo pagrindu.
U˛ kito ˛mogaus
nu˛udyma t. y. nusikaltima, kuris numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra
nustatyta tik laisves atemimo bausme. Jos dydis numatytas nuo septyneriu iki
penkiolikos metu. Nuteistajam J. M. dvylikos metu laisves
atemimo bausme paskirta atsi˛velgus i jo asmenybe, t.y. kad jis praeityje
neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 172-179), taciau padare
labai sunku nusikaltima, nustatyta viena nuteistojo atsakomybe sunkinanti
aplinkybe, t.y. kad nusikalstama veika jis padare apsvaiges nuo alkoholio ir
tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kolegijos
nuomone, iuo atveju apygardos teismas, atsi˛velges i tai, kad nustatyta viena
nuteistojo J. M. atsakomybe sunkinanti aplinkybe ir
nenustatyta jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, vadovaudamasis BK 61
straipsniu, pagristai jam paskyre laisves atemimo bausme, kuri yra vieneriais
metais didesne, negu sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis.
Apeliaciniame
skunde nuteistojo J. M. gyneja gincija byloje nustatyta,
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, atsakomybe sunkinancia aplinkybe,
teigdama, kad jos ginamasis nusikalstamos
veikos darymo metu nebuvo apsvaiges nuo alkoholio, nes vairavo automobili, iki
ivykio buvo igeres tik truputi sidro, o atsi˛velgiant i jo jauna am˛iu ir
sveikata, tai negalejo sukelti apsvaigimo alkoholiu. Taciau, kolegijos nuomone,
nuteistuju parodymai leid˛ia daryti prieinga ivada, todel ie nuteistojo
gynejos apeliacinio skundo argumentai atmetami. Nuteistasis A.
G. teismo posed˛io metu parode, kad J. M. jam sakes,
kad su nukentejusiuoju gere sidro, be to jis pats mate, kaip pastarasis gere
degtines (t. 2, b. l.186-187). Pats nuteistasis J. M. taip
pat parode, kad gere alaus, degtines bei sidro (t. 2, b. l. 186). ios
aplinkybes leid˛ia spresti, kad nuteistasis J. M. ivykio
metu buvo apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos
padarymui. Vien tik gynejos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, kad jis
vairavo automobili, yra jauno am˛iaus ir del to negalejo nuo tokio kiekio alkoholio
apsvaigti, neleid˛ia spresti, kad i atsakomybe sunkinanti aplinkybe nustatyta
nepagristai.
Nuteistojo J. M. gyneja
apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skyre jos ginamajam per grie˛ta
bausme, kuri aikiai prietarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Taciau,
kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagristi. Pagal
baud˛iamaji istatyma, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas
aikiai prietarautu teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes
paskirtimi, gali motyvuotai paskirti velnesne bausme (BK 54 str. 3 d.). Lietuvos
Aukciausiojo Teismo Senato 2003 m. bir˛elio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu
praktikos taikant Baud˛iamojo proceso normas, reglamentuojancias nuosprend˛io
surayma“ 3.1.13 punkte numatyta, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies
nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iimtines aplinkybes, kad
straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas iam asmeniui u˛ ios
nusikalstamos veikos padaryma aikiai prietarautu teisingumo principui. Taip
pat akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai
nera BK 62 straipsnyje nurodytu pagrindu. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas
susijes su aplinkybiu, apibudinanciu nusikalstamos veikos pavojinguma ir ia
veika padariusi asmeni, visumos vertinimu. iuo atveju, ivertinus bylos
aplinkybiu visuma, iimtiniu aplinkybiu, del kuriu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje
numatytos bausmes paskyrimas J. M. u˛ nusikalstamos
veikos padaryma prietarautu teisingumo principui, nenustatyta. Taip pat nera
ir BK 62 straipsnyje numatytu pagrindu skirti nuteistajam velnesne, negu
istatymo numatyta, bausme. Pastebetina, kad ir pati nuteistojo J.
M. gyneja apeliaciniame skunde nenurode jokiu aplinkybiu, kurios leistu
spresti, kad jos ginamajam galima taikyti aukciau mineta teisingumo principa. Atsi˛velgiant
i tai, kolegija konstatuoja, kad pagrindo J. M. taikyti
BK 54 straipsnio 3 dali, nera.
Nuteistojo J. M. gyneja
tvirtina, kad apygardos teismas neatsi˛velge i tai, kad nuteistasis turi eima,
augina du vaikus. Ities, skund˛iamame nuosprendyje nenurodyta, kad teismas
skirdamas bausme atsi˛velgia i ias aplinkybes. Taciau, kolegija atkreipia
demesi, jog teismu praktikoje kaltininko asmenybe apibudinantys po˛ymiai, tokie
kaip am˛ius, lytis, eimine padetis, sveikatos bukle, savaime negali nulemti
velnesnes bausmes u˛ nu˛udyma paskyrimo, i juos gali buti atsi˛velgiama tik
visu kitu aplinkybiu, apibudinanciu kaltininko asmenybe, kontekste. iuo
atveju, apygardos teismas, ivertines bausmes skyrimui reikmingu aplinkybiu
visuma, pagristai nuteistajam J. M. paskyre 12 metu
laisves atemimo bausme.
Teiseju kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybes, kad jis nepilnametis,
augo be tevo, iuo metu mokosi, stengiasi nepakliuti i suaugusiu ˛moniu itaka
ir visa tai bus jam labai rimta pamoka jauname gyvenime, iuo atveju negali
buti pagrindu velninti jam paskirta bausme. Pagal baud˛iamaji istatyma
teismas, skirdamas bausme, turi atsi˛velgti i padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumo laipsni, kaltes forma ir rui, padarytos nusikalstamos veikos
stadija, kaltininko asmenybe, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant
nusikalstama veika forma ir rui, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias
aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Individualizuojant bausme, visoms ioms
aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikme, ne vienai i iu
aplinkybiu, tarp ju ir kaltininko asmenybei, neturi buti suteikiama iskirtine
dominuojanti reikme, paneigianti, pavyzd˛iui, net padarytos veikos pavojinguma
(kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006). I skund˛iamo nuosprend˛io matyti,
kad apygardos teismas skirdamas nuteistajam A. G. bausme
atsi˛velge i pastarojo skunde nurodytas aplinkybes, t.y. kad jis gyvena
asocialioje eimoje, yra nepilnametis. Teismas ivertino ir tai, kad A. G. praeityje teistas u˛ vagyste, atleidus ji nuo
baud˛iamosios atsakomybes, praejus vos dviems su puse menesio, padare labai
sunku nusikaltima. Nuosprendyje pagristai konstatuota, jog pastaroji aplinkybe
rodo, kad nors ir budamas labai jauno am˛iaus, kaltinamasis linkes nusikalsti,
i ankstesnio teistumo teigiamu ivadu nepadare. Kolegijos nuomone, atsi˛velgus
i visas ias aplinkybes, nuteistajam A. G. pagristai
paskirta laisves atuoneriu metu atemimo
bausme, kurios trukme nustatyta virijant sankcijos, taikomos nepilnameciams
asmenims u˛ ia nusikalstama veika, vidurki (BK 91 str.).
Apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis teisetas
ir pagristas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baud˛iamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo J. M. gynejos ir
nuteistojo A. G. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos
pirmininkas
Svajunas Knizleris
Teisejai
Viktoras Ka˛ys
Elena Vainiene