Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-12-19][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-26827-465-2022].docx
Bylos nr.: e2-26827-465/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
NEO Finance, AB 303225546 Ieškovas
Advokatų profesinė bendrija „ETB Legal“ 302474459 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl vartojimo kredito
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Prievolių rūšys
Vartojimo kreditas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos dėl paskolos
Paskola

?

Civilinė byla Nr. e2-26827-465/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21838-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. V. 1743,51 Eur negrąžintos kredito dalies, 23 proc. (241,77 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 28 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 178,89 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė AB „NEO Finance“ nurodo, kad šalys 2019 m. birželio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K833087935 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 4746,74 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 2555,98 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 23 proc.), 649,94 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė aiškina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 4 d. pranešimu nuo 2022 m. gegužės 10 d. nutraukė sutartį su atsakove. Anot ieškovės, per pranešime apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo atsakovė nepadengė ir liko skolinga 1743,51 Eur vartojimo kredito ir 178,89 Eur tarpininkavimo mokesčio. Ieškovė taip pat prašo priteisti 23 proc. (241,77 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 28 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Taip pat ieškovė nurodė, kad sutiktų išdėstyti skolą dalimis, tačiau atsakovė turėtų mokėti kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 344,73 Eur dydžio įmoką.

Atsakovė A. V. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko, prašė teismo leisti išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Nurodė, kad praradus darbą ir auginant du mažamečius vaikus, gyvendama iš socialinės pašalpos ji galėjo mokėti tik po 200 Eur įmokas kas mėnesį, bet taip buvo dengiamos eilinės įmokos, o ne susidaręs įsiskolinimas. Patikslino, kad mokėti po 344,73 Eur kas mėnesį neturi galimybių, galėtų mokėti tik po 250 Eur. Nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, vaikų tėvas šiuo metu taip pat nedirba. Atsakovė įsidarbino tik nuo 2022 m. spalio 24 d. Už lapkričio mėnesį gautas atlyginimas sudaro 781,62 Eur. Atsakovė gyvena socialiniame būste, turi susimokėti už būsto paslaugas ir socialinio būsto nuomą, taip pat pasilikti pinigų pragyvenimui.

Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 15 d. 15.00 val. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, jog atsakovė su ieškiniu sutinka, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2019 m. birželio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K833087935, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 4746,74 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 2555,98 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 23 proc.), 649,94 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 4 d. pranešimu nuo 2022 m. gegužės 10 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakove. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove ar ginčijusi vartojimo kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 1743,51 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 1743,51 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 23 proc. (241,77 Eur) negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 28 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas šia nurodyta nutartimi išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Tačiau pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – nagrinėjamu atveju 23 proc.), nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakov4s sąskaita.

Vis dėlto, iš byloje esančių vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, jog šalys sutarė dėl konkrečios palūkanų normos (23 proc.) ir aiškiai apibrėžė palūkanų dydį, kurį atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį (2555,98 Eur). Taigi, įvertinus tai, kad pagal vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.12 ir 1.13 punktus įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį, atsižvelgiant į standartinėje informacijoje pateiktą grafiką, teismas sprendžia, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti prašomas priteisti negautas pajamas (kurios vertintinos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismo vertinimu, nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, t. y. jei vartojimo kredito sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 28 d.), ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovės pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 241,77 Eur. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei priteisiami jos prašomi 241,77 Eur dydžio nuostoliai (negautos pajamos). Teismas pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-359-368/2022).

Ieškovė prašo priteisti 178,89 Eur tarpininkavimo mokesčio. Ieškovas prašo priteisti tarpininkavimo mokesčio su nuolaida neapmokėtą likutį. Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. ir 5.3.1. punktuose nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 8,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Taip pat, 8.6. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti tarpininkavimo mokestį.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad vartojimo kredito sutarčių bendrosiose sąlygose išdėstytos nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, todėl laikomasi pozicijos, kad šios nuostatos yra ex officio (pagal pareigas) pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis priteisiama, jei šalys jos konkretų dydį yra nurodžiusios sutarties specialiojoje dalyje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1458-619/2020).

Pažymėtina tai, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 2089,94 Eur be nuolaidos, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1440 Eur, o tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 649,94 Eur, yra aiški, apibrėžta ir atsakovei turėjo būti suprantama. Šiuo atveju ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį, veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, kuri administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 178,89 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida neapmokėto likučio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 249 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 49 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 249 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 11,12 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 284 str. 1 d. suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. 

Teismų praktikoje pasisakoma, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

Atsakovė prašė teismo išdėstyti sprendimo vykdymą po 250 Eur per mėnesį, nes dėl turtinės padėties negali sumokėti didesnių mėnesinių įmokų. Ieškovė pateikė įrodymus, kad augina du nepilnamečius vaikus, dirbti pradėjo tik 2022 m. spalio 24 d., jos darbo užmokestis už 2022 m. lapkričio mėn. sudaro 781,62 Eur. Ieškovė sutiko, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas, kas mėnesį sumokant po 344,73 Eur dydžio įmoką. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, daro išvadą, kad tokiu atveju kas mėnesį mokėtina 344,73 Eur suma atsakovei yra per didelė ir sunkiai įvykdoma. Teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais ir laiko, kad labiausiai šalių interesus atitinkantis ir faktiškai atsakovei įvykdomas yra sprendimo vykdymo išdėstymas dešimčiai mėnesių, todėl 2413,17 Eur (2164,17 Eur skola+249 Eur bylinėjimosi išlaidos) priteistos sumos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimas išdėstytinas dešimčiai mėnesių, nustatant, kad pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovė kas mėnesį turi sumokėti po 241,31 Eur kartu su 5 procentų dydžio metinių palūkanų suma, o paskutinį termino mėnesį sumokėti 241,38 Eur kartu su 5 procentų dydžio metinių palūkanų suma (CPK 284 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, 1743,51 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 51 ct) negrąžintos kredito dalies, 241,77 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 77 ct) negautų pajamų (nuostolių), 178,89 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 89 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2164,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 249 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistų ieškovės naudai sumų mokėjimą dešimčiai mėnesių, nustatant, kad pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovė A. V. turi sumokėti ieškovei akcinei bendrovei “NEO Finance” kas mėnesį po 241,31 Eur, o paskutinį mokėjimo termino mėnesį – 241,38 Eur, kas mėnesį sumokant kartu su 5 procentų dydžio metinių palūkanų suma, apskaičiuota už priteistą 2164,17 Eur sumą nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgiant į priteistos sumos išdėstymą.

Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                                       Margarita Ambrazaitienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK6 6.872 str. Palūkanos
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.873 str. Paskolos gavėjo pareiga grąžinti paskolos sumą
  • e3K-7-75-823/2020
  • e2A-359-368/2022
  • e2A-1361-864/2020
  • e2A-1458-619/2020
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas
  • CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
  • 3K-3-626-378/2015
  • e2-1064-943/2018
  • e2-477-302/2019
  • 2-548-236/2020