Baudžiamoji byla Nr.1-13-393/2013

                                                                                         Proceso Nr. 1-72-1-00139-2011-8

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                  1.2.4.8.2.; 1.2.9.8.; 1.2.20.3.;

                                                                                     2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7.;1.1.7.2.5.;

                                     (S)

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 10 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinamajam N. N., I. N., kaltinamųjų gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui, nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams Alytaus Vaikų Globos namų direktoriui Ramučiui Žebuoliui, (duomenys neskelbtini) globos namų “Spengla” laikinai einančiai direktorės pareigas Birutei Zalieckienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., 163 str., 233 str. 1 d.,

N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos   BK 140 str. 2 d.,

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n   u   s   t  a   t   ė :

Kaltinamoji I. N. 2011 m. vasario - kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, tyčia mušdama mažametę S. M., gim. (duomenys neskelbtini), suduodama jai ne mažiau 4 smūgius elektros laidu į kojas, sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą.

Tuo I. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140  str. 2 d. 

Be to ji, 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku  (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, tyčia mušdama mažametę A. M., gim. (duomenys neskelbtini), suduodama ne mažiau vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl krūtinės, veido ir kairio žasto sumušimo, odos nubrozdinimo žemiau kairės ir dešinės menčių, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje žemiau mentės, kairio žasto viršutinio trečdalio nugariniame paviršiuje, ties kairės ausies kaušelio priekiniu paviršiumi, kairio skruosto srityje.

Tuo I. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140  str. 2 d. 

Be to ji, 2011 m. balandžio 24 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, tyčia mušdama mažametį A. P., gim. (duomenys neskelbtini), su kabeliu suduodama ne mažiau trylika smūgių į įvairias kūno vietas, bei sugriebdama ranka už kapšelio, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl odos nubrozdinimo viršugalvio ir pakaušio riboje dešinėje, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kairės speninės ataugos srityje, dešinės pėdos I piršto šoniniame paviršiuje, kairės pėdos IV piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, kairės pėdos I piršto galinės falangos šoniniame paviršiuje, kapšelio kairėje, smakro dešinėje, kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje, dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje.

Tuo I. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140  str. 2 d.

Be to, ji 2011 m., tiksliau nenustatytu laiku, būdama mažamečių nukentėjusiųjų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini), globėja, bei A. P., gim. (duomenys neskelbtini), globėjo N. N. sutuoktine, turėdama pareigas, numatytas 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234, LR Civilinio kodekso 3.165 str., sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, auklėti humaniškai, tinkamai juos prižiūrėti, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, piktnaudžiavo savo kaip globėjos teisėmis, fiziškai ir psichiškai gniuždė šeimoje globojamus vaikus, taikydama jiems fizines bausmes, tyčia versdama mažamečius A. P., S. M. ir A. M. kaip bausmę klūpėti ilgą laiką, klūpėjimo metu laikyti iškeltą į viršų kėdę ir tuo sukeldama nukentėjusiesiems S. M., A. M. ir A. P. fizinį skausmą bei padarydama nukentėjusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinių kraujosruvų abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose.

Tuo I. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 163  str.

Be to, ji laikotarpyje nuo 2011-04-27 iki 2012-05-24, turėdama tikslą daryti poveikį nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.72-1-00139-11, susitikdama su mažamečiais nukentėjusiaisiais asmenimis A. P., A. M. bei S. M. bei palaikydama su jais kontaktus mobilaus ryšio telefonais bei kitomis ryšio priemonėmis, siekė įgyti jų palankumą, bendravimų metu teikė A. M. ir S. M., jos kaip įtariamosios dalyvaujant procese sužinotus duomenis apie nukentėjusiojo A. P. parodymus apklausiant jį teisme, vertė nukentėjusįjį A. P. pakeisti parodymus duotus apklausiant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.72-1-00139-11 dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sužalojimo, slapta, be vaiką globojančios institucijos žinios, susitikdama su A. P. Alytaus vaikų globos namuose, teikdama jam vokus laiškams ir nurodydama rašyti laišką, kuriame jis turėtų prisipažinti melavęs, nurodytų, jog apklausiamas davęs neteisingus parodymus ir įtariamųjų šeimoje nebuvęs sužalotas, o susižalojęs pats, darydama pokalbio su nukentėjusiuoju A. P. įrašą, ir teikdama šiuos duomenis prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, per savo atstovą prašydama arba inicijuodama jog mažamečiai nukentėjusieji būtų papildomai apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir tokiu būdu nukentėjusysis A. P. pakeistų savo parodymus, o apklausiamos nukentėjusiosios A. M. ir S. M. paliudytų, jog nei vieno nukentėjusiojo atžvilgiu įtariamieji nenaudojo smurto, tokiu būdu siekė paveikti mažamečius nukentėjusiuosius A. P., A. M. ir S. M., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

Tuo I. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 233  str. 1 d.

Kaltinamasis N. N. 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, mažamečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiu ne mažiau vieną smūgį į veido sritį A. P., sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nosies lūžimo.

Tuo N. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso  140  str. 2 d.

I. N. parodė - su kaltinimu nesutinka, nes to nedarė. Su A. turėjo didelių problemų, galvojo išaugs. Kreipėsi į psichologą. Pradėjo lankyti darželį-mokyklą atsilikdavo, kartodavo kursą, mokėsi namuose, nes turėjo jis problemų. Per mokslo metus vykdavo vagystės, nereikšmingos galvojo, pripras šeimoje, bet ėjo metai viskas tęsėsi ir ypatingai mokykloje nuo 5 klasės vogė. A. vagiliavo, o ji eidavo į mokyklą aiškintis, atvažiuodavo mokytojai su tėvais. Drausdavo dviračiu važinėti, neleisdavo pas draugus. A. sakydavo pasimelsiu ar leisit į lauką  ir jis prieš paveikslą atsiklaupęs pasimelsdavo. Namuose A. juos gerbė. Bausmių vaikams prasižengus netaikė. Būdavo ir mergaitės sakydavo pasimels. Pradžią maldom davė senelė, sakydama, pasimelskit ir dievulis atleis. S. klupsčių ir alkūnių labai sausa oda, kreipėsi į gydytoją, parašė tepalą. Klūpodami vaikai nesiskųsdavo, kad sunku klūpoti. Vaikų kūnuose rasta sužalojimų, A. labai judrus prieš Velykas nuo malkų nukrito. Atvedė A. vyro sesuo į kambarį, buvo apibrozdintos kojos, prie ausies. Tuo metu nepastebėjo, kad jam kažkas būtų lūžę.  Kovo ar balandžio mėnesiais A. šnekėjo, kad mokykloj nosį susižalojo. Kai nuo malkų nukrito ji matė ant nosies taškučius. Ar ištinus nosis buvo nesuprato. Kai pastoviai A. vogė ji pasiskambino į Vaiko teisių apsaugos skyrių pasakė, kad problema, sakė darbuotojos, kad išaugs. N. N. visada pergyvena dėl vaikų, jis myli vaikus. Jų santykiai su A. buvo geri, niekada nesuduodavo, tuo metu laukėsi, žiūrėjo savo sveikatos. Buvo kviečiama į mokyklą – darželį “Kregždutė”, su vyru pakvietė pasikalbėti mokytoja P.. Užsižiūrėjo P., kad mėlynės pas S. yra. Buvo ir pavaduotoja R., klausė ar jie nemuša mergaičių. Atsakė, kad ne. Pokalbį užbaigė gražiuoju ir taip išsiskirstė. Pokalbio metu ji nepripažino, kad smurtas buvo prieš mergaites naudojamas. Su S. jų santykiai buvo labai geri. Kad ją sužalojo su laidu ji niekada to nesakė. Nežino kodėl ji taip pasakė. Visko būdavo, kartais jos neklausė, bet sakydavo, kad klausytų ir jos klausė, džiaugėsi, kad šeimoje augo, stengdavosi būti geros. A. lytiniuose organuose didelis randas buvo, nes buvo vandenligė ir operavo ir dėl to yra mėlynas didelis randas. Dokumentuose užfiksuota operacija. Nesuimdavo niekada jo lytinių organų, jis visokių dalykų prisigalvodavo. A. kūne nei vienas sužalojimas nėra jos padarytas ir kad N. N. jį sužalojo jai nežinoma. Po S. gimtadienio apie šokolado vogimą tokio įvykio nežino. Jei vaikai nukentėdavo  eidavo aiškintis. Su A. buvo nes ji sakė, kad jai paėmė flešą. A. kūne sužalojimai, ji sakė C. ją pastūmė, sakė kuprinę ant šono nešėsi ir susimušė. Buvo pas C. į namus nuėjusi, bet jie nenorėjo jos matyti. Dėl flešo siūlė pinigų, bet ji neėmė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, kai buvo paimtos mergaitės gal 40-50 kartų skirtingais telefonais skambino ir verkė. Jos žinojo, kad A. ligoninėje nualpo. Nežinojo, kad išvežė A.. A. telefonu pasakė, kad turi įrašą, kad A. jų atsiprašinėja. Kai buvo globos namuose nebuvo susitikus su mergaitėm niekada. Mergaitės rašydavo laiškus, iš kur gavo vokų nežino. Vieną kartą buvo dirbtuvėse automobilio ventiliatoriaus keisti ir stabtelėjo prie A. globos namų, priėjo auklėtoja, sakė neleis pamatyti, bet A. greitai pribėgo, akyse ašaros buvo, apsikabino. Pasakė negali nieko kalbėti ir išėjo. Vyras šalia globos namų dirbo, A. buvo pribėgęs ir pasakė, kad pasiilgo. Specialiai susitikti nevažiavo. Prie parduotuvės įrašas telefonu buvo padarytas. Įjungti įrašą kilo mintis, kadangi jis keistus dalykus pasakojo, norėjo apsisaugoti. Nežinojo kuo įrašas bus ypatingas, įjungė, kadangi jis meluoja kiekvieną kartą.  Bendravo įrašo darymo metu,  paskui išvažiavo. Įrašą darė ne nuo susitikimo pradžios. Su gėlėm buvo kartą pribėgęs. A. laiškus rašė per visą vasarą. Juos perdavė advokatui. Sąsiuvinį rašydavo savarankiškai. Jis su sąsiuviniu eidavo pas psichologę.  Kontaktas vaiko su psichologe buvo normalus. Prieš paimant A. jis vėlavo nueiti pas psichologę, paskambino psichologė jis greitai apsirengė, nubėgo pas psichologę ir gavo skambutį, kad apalpęs. Jis sveikas išėjo keista, kad jis ten nualpo. Jis prieš Velykas buvo susižalojęs. Buvo pirmas kartas kai pas psichologę nuėjo vienas. Apie smurtą namuose nekalbėjo. A. aplankė ligoninėje labai greitai. Jis lakstė, buvo viskas gerai. Kadangi pranešė kad nualpęs, tai tikėjosi silpnesnį rasti. Nežino, kas pirmas pasakė, kad naudojamas smurtas prieš mergaites. Kodėl A. sakydavo, kad smurtas šeimoje nežino. Pagalba labai didelė buvo reikalinga, bet niekas nesuteikė dėl A. elgesio. Vaikams laisvalaikis, gydymas, pramogos buvo užtikrinta. Dėl vandenligės, dėl adenoidų kreipėsi į gydytojus, laisvalaikiu keliaudavo su vaikais visur, stengėsi, rūpinosi. Bažnyčioj kiekvieną sekmadienį lankosi, į šventas vietas, Šiluvą važiuodavo. Iš kur A. vokų laiškams gaudavo nežino. Neprašydavo laiškų rašyti. Su civiliniu ieškiniu 5000 Lt nesutinka, nes nesijaučia kalta.

Kaltinamasis N. N. - su kaltinimu nesutinka, nes nekaltas. A. gyveno apie 10 metų, jis  buvo jo globėjas. Jis kaip vaikas buvo hiperaktyvus, visur būdavo pirmas. Po to dar gyveno S. ir A. M.. Vaikus auklėjo, prižiūrėjo, stengėsi duoti jiems kas geriausia.

A. P. jis nesužalojo nosies. Kartą grįžo iš mokyklos pasakojo, kad per fizinio pamoką iš kišenės ėmė piniginę atėjo rūbininkė bėgo ir atsimušė į sieną. Jo plati nosis pasižiūrėjus nieko nesimatė, gal kiek ir buvo pabrinkus. Nebuvo tokio atvejo, kad siekė sudrausminti dėl šokolado. Jeigu kažką padaro už bausmę prie kompiuterio neleisdavo arba į kiemą išeiti drausdavo. Vaikai visi vakare savo noru klūpodavo. Nebuvo reikalaujama iš jų klūpoti. Santykiai su A. labai geri, pastoviai kartu mašiną tvarkydavo, į krepšį mėtydavo. Jokios kėdės iškėlęs nelaikydavo, čia gal jo fantazija. Nežino kodėl sakė muša laidu, jis norėjo su klasiokais bendrauti dėl to jiems pasakojo. Dėl ko psichologei taip pasakojo nežino. Jis dirba Alytuje, todėl žmona ėjo su A. pas psichologę. Niekas vokų, pinigų A. nedavė. Jie viena šeima ir tariasi, bausmės tokios pačios kaip sakė žmona. Ilgo klūpojimo nebuvo, atsiklaupdavo, pasimelsdavo ir nieko blogo. Ieškinys nėra pagrįstas, kadangi jis nieko nepadarė.

                 1. Fizinio skausmo sukėlimas S. M.

Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo atvežtas po apklausos Lazdijų teisme. Teigia, kad jam sumušė nosį tėtis, taip vadina N. N.. Taip pat buvo daug atvejų, kai jį yra mušusi mama su laidu, taip pat yra matęs ir sumuštas S. bei A.. Kartą jam būnant apačioje, pas jį atėjo S., ir parodė sumuštas kojas, matė ant blauzdų ir žemiau. Ji pasakė, kad dabar reikia klūpėti ant akmenų ir ji klūpėjo. Daug kartų yra klūpėjęs jis, bei sesutės M. ant tų akmenų. Už ką sumušė S., ji jam neaiškino, tik parodė sumuštas kojas, jis matė raudonas rumbes, iškilusias, jų buvo daug (T. 1, b. l. 106-108).

Liudytoja V. P. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. 2010 metų kovo pradžioje atėjo mokytis S. M.. Mergaitės globėjai yra I. N. ir jos vyras. 2011 metais vasario mėnesį prieš fizinio lavinimo pamoką mergaitės persirenginėjo, tuo metu pas ją atbėgo mergaitės ir pasakė, kad S. M. sumušta. Ji su mokytoja A. K. paklausė ar ji gali parodyti kur sumušta, sakė gali ir jos apžiūrėjo S. kūną ir abi pamatė, kad ant S. M. kojos šlaunies yra mušimo žymės, rėžiai, jų buvo daug, rėžiai buvo išlikę ir gerai matėsi įstrižai šlaunų. Paklausus S., kas mušė taip, S. atsakė, kad mamytė, ji taip vadina globėją I. N.. Paklausus su kuo mušė, S. paminėjo „su laidu“. Paklausus už ką, S. atsakė, kad už nieką. Apie šį įvykį pranešė direktoriaus pavaduotojai E. R., ir nutarė kviesti pokalbiui abu globėjus. Tą pačią dieną apie 13 val. įvyko pokalbis su S. globėjais, kurio metu N. N. prisipažino, kad mušė S.. I. N. neigė, kad būtų mušusi S.. Jie pažadėjo, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Ji sužalojimus ant S. kojų matė vasario ar kovo mėnesį, kiek prisimena, tų poodinių kraujosruvų – rėžių buvo apie 4-5. Ant vienos kojos buvo didesni, ant kitos mažesni, matėsi, kad tie rėžiai gali būti padaryti laidu, o ne diržu, ir buvo akivaizdu, kad pats vaikas tokių sužalojimų pasidaryti ar užsigauti į ką nors, negalėjo. Pati S. pasakė, kad ją „mušė su laidu“ mama, tačiau matėsi, kad labai bijo ir prašė, kad niekam nesakyti ir neišduoti, ypač prašė nieko nesakyti mamai. Tas kartas, kai pamatė ant S. kojų sužalojimų žymes, buvo pirmas ir vienintelis, daugiau ant S. kūno sumušimų žymių nebuvo pastebėjusi. Mergaitė dažnai sirgdavo ji praleidusi 146 pamokas per metus. Visą laiką buvo pateikiami lapeliai tėvų ar gydytojo. Mergaitė į mokyklą ateidavo tvarkinga. Tai buvo vienintelis kartas, daugiau to nepastebėjo.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini)   mokytoja. 2011 m. sausio pabaigoje ar vasario pradžioje prieš kūno kultūros pamoką atbėgo V. P. klasės mergaitės ir pasakė, kad S. M. sumuštos kojos. V. P. paprašė, kad ji su ja apžiūrėtų mergaitę. Atskiroje patalpoje abi apžiūrėjo S. kojas ir pamatė ant abiejų šlaunų išilgai šlaunies rėžius, jų buvo daug, apvalios formos, vieni buvo tamsiai mėlynos spalvos, kiti raudoni. Paklausus, už ką ir kas taip mušė, S. atsakė trumpai, kad „jeigu vaikas ko nors paprašo, tai mama muša“. S. sakė, kad  muša tik ją, jos sesę A., bei A. P.. Su V. P. pasitarė, kad apie tai reikia pranešti pavaduotojai, koks buvo pokalbis toliau, ji nedalyvavo. Mokykloje būna visko, tačiau taip susižaloti mokykloje ji negalėjo.

Liudytoja E. R. paaiškino, kad ji dirbo tuo metu (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Gerai nepamena, bet galėjo būti kovo mėnuo, gal po dviejų pamokų atėjusi mokytoja V. P. informavo, kad S. M. yra sumušta, mokytoja matė ant mergaitės šlaunų įstrižas mėlynes. Mokytojai pasakė, kad ji gal susimušusi, bet P. atsakė, kad negalima tokių žymių išlikusių ant šlaunų sumaišyti, tai matė ir kitos mergaitės persirengimo kambaryje. Pasitarusi su direktore, išsikvietė S. globėją I. N. pokalbiui, kuri atėjo kartu su vyru N. N.. Pasakius N., kad mokytoja matė ant jūsų mergaitės mušimo žymes, iš pradžių I. N. pasakė, kad „nelįskit į šeimą“, čia šeimos reikalas. Pasakius, kad kreipsis į policiją ir kitas institucijas, I. N. atsakė, „ką daryti, jeigu vagia“, ir vėliau pripažino, kad mergaitei netekęs kantrybės sudavė globėjas N. N., už tai, kad namuose vagiliauja. Kai bekalbant prisipažino, kad mergaitę mušė, dievagojosi, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. I. N. dar sakė, kad yra nėščia, todėl labai nervuota, trūksta auklėjimo įgūdžių, prisiekė, kad daugiau taip nesielgs. Į policiją nesikreipė, pasitikėjo žmonėmis. Dabar elgtųsi kitaip, praneštų policijai.

Liudytoja B. T. paaiškino, kad 2011 m. apie vasario mėn. vidurį jos dukra A. prieš 2 metus mokėsi su S. “ (duomenys neskelbtini) ”. Pasakojo, kad pirmą pusmetį anglų kalbos pamokoje S. M. pravirko, klasės mergaitės subėgę klausinėjo. S. sakė, kad jei neigiamą pažymį gaus bus mušama pamotės kompiuterio laidu, mergaitės pagailėjo jos. Kai S. vertinimas būdavo į neigiamą pusę jos mokytojos prašydavo, kad geresnį pažymį parašytų. Vėliau dukra pasakojo susijaudinus, kad persirengiant fizinio lavinimo pamokai pamatė ant S. kojų dryžius pradėjo klausinėti ir mokytoja klausinėjo visos klasės ir tada S. pasakojo, kad ji mušama už viską už blogus pažymius, nesutvarkymą kambarių, prisiminė, kad keletą kartų buvo neleidžiama į mokyklą kol neužgis mėlynės. Buvo toks atvejis kai atėjo apibrozdintu veideliu prisipažino, kad pamotė sumušė, o liepė sakyti, kad su rogutėmis važiuojant susižalojo.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas (T. 1, b. l. 22-30).

Akistatos tarp liudytojos V. P. ir įtariamosios I. N. protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos su I. N. metu liudytoja V. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus apie pastebėtus S. M. sumušimus ir po to vykusio pokalbio su globėjais N.s aplinkybes (T. 3, b. l. 49-51).    

Akistatos tarp liudytojos V. P. ir įtariamojo N. N. protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos su N. N. metu liudytoja V. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus apie pastebėtus S. M. sumušimus ir po to vykusio pokalbio su globėjais N. aplinkybes (T. 3, b. l. 52-54).                   

Akistatos tarp liudytojos E. R. ir įtariamosios I. N. protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos su I. N. metu liudytoja E. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus apie tarp jų vykusio pokalbio su globėjais N.s apie galimą S. M. sumušimą aplinkybes (T. 3, b. l. 60-62).

Akistatos tarp liudytojos E. R. ir įtariamojo N. N. protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos su N. N. metu liudytoja E. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus apie tarp jų vykusio pokalbio su globėjais N.s apie galimą S. M. sumušimą aplinkybes (T. 3, b. l. 63-64).

LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma Nr. 18/06-2011/KI-12; 1-116, iš kurios matyti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą savo iniciatyva, atsižvelgdama į 2011-05-13 dienraščio „Lietuvos rytas“ ir „Lazdijų žvaigždė“ publikacijų „Idealių globėjų įvaizdis slėpė kraupią dramą“ pateiktą informaciją, nustatė, kad 2011 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) mokytojoms pastebėjus smurto žymes ant S. M. kūno, ir globėjams pripažinus, kad mušė mergaitę, mokyklos administracija netinkamai užtikrino mažametės S. M. interesus, neinformuodama Lazdijų r. sav. Vaiko teisių apsaugos skyriaus ar policijos komisariato apie prieš S. M. naudotą smurtą ir šeimoje galimai netinkamai užtikrintas S. M. teises ir teisėtus interesus - galimą smurtą mažametės atžvilgiu (T. 5, b. l. 136-142).    

Visi nuosprendyje išdėstyti įrodymai yra gauti nepažeidžiant BPK nustatytos įrodymų rinkimo tvarkos ir jie patvirtina, kad  I. N. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija ), nes ji tyčia mušė S. M. gimusią 2001-04-10, sukeldama mažametei fizinį skausmą.

2. Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas A. M.

Nukentėjusios A. M. parodymai, iš kurių matyti, kad jos teigimu niekas niekada jos nebuvo sumušęs ar sužalojęs. Gydytojai apžiūrinėjo Lazdijuose ir Alytuje. Kai buvo mokykloje, ją pastūmė klasiokas A. nuo laiptų. Buvo mėlynių ant nugaros ir kairio peties. Apie tai papasakojo globėjai, paskui su ja nuėjo pas socialinę pedagogę ir auklėtoją Z. Š.. Po pastūmimo nuo laiptų pas gydytojus nėjo. Nuo pastūmimo iki gydytojų apžiūros praėjo dvi savaitės. Daugiau sužalota nebuvo, mokykloje pastūmus berniukui krito ant kairio šono, buvo sužalotas petys ir nugara, daugiau nieko neskaudėjo (T. 1, b. l. 122-123).

Nukentėjusio A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad buvo daug atvejų, kai jį mušė mama su laidu. Jis matė sumuštas S. bei A. (T. 1, b. l. 106-108).

Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji yra vaikų gydytoja ir šeimos gydytoja Lazdijų sveikatos centre. Pacientų sąrašuose yra visi I. ir N. N. šeimos vaikai. Ne kartą jai teko vaikus apžiūrėti ir gydyti, tačiau nei karto nekilo įtarimo, kad jie galėtų patirti smurtą, vaikai galimu smurtu nesiskundė. 2011 m. balandžio 28 dieną apžiūrėjo S. M., ją apžiūrėjusi paskyrė vaistų. Kitą dieną sužinojo, kad A. P. yra paguldytas į ligoninę, įtariamas smurtas prieš jį. Tą pačią dieną apžiūrai pristatė abi globotines M., kurios kategoriškai neigė, kad prieš jas būtų globėjai smurtavę. Ant S. kūno sumušimų nepastebėjo, tik buvo šiurkšti, pleiskanojanti ir kiek paraudusi jos kelių oda. Abi mergaitės teigė, kad jų niekas nemušė, tik jei būdavo negeros, joms liepdavo paklūpoti ant kelių, kas liepdavo klūpėti ir kiek laiko, pas jas neklausė. Taip pat apžiūrėjo ir A., jos kelių oda taip pat buvo paraudusi, sustorėjusi. Buvo pasikvietusi kolegą chirurgą J. abu apžiūrėjo, jis patikslino milimetrus. Ant A. kūno apžiūros metu pastebėjo ir daugiau kraujosruvų, kurias aprašė ambulatorinėje kortelėje, tos kraujosruvos buvo jau gyjančios, geltonai žalsvos spalvos. A. teigė, kad jos niekas nemušė, o sužalojimai atsirado prieš kelias dienas, kai ją mokykloje nustūmė nuo laiptų A. C., tai atseit matė ir jos klasės draugai, kitos mergaitės. Apie konkrečias nustūmimo aplinkybes A. nieko neaiškino.

Liudytojas J. E. J. paaiškino, kad kai vaikai apžiūrimi ambulatorinėje kortelėje fiksuojama kokiomis aplinkybėmis, kas atsitiko, vertinamas  susirgimas ir daroma išvada koks susirgimas ar sužalojimas. Kelių oda pašiurpusi griuvinėjant dažnai būna ir tai galima numanyti. Jeigu pasakytų nuo klūpojimo, tai senesnio amžiaus gali, o kraujotaka vaiko gera sunkiai tikėtina, kad nuo klūpojimo atsirastų pašiurpusi oda. Nebent turi būti  ilgas spaudimas, klūpėjimas, kad atsirastų. Pašiurkštėjusi oda užfiksuota medicininėje kortelėje,  kas buvo matoma tas ir fiksuojama. Įrašai atitinka tikrovę.

Liudytojas A. C. paaiškino, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini)  7 b klasėje, kurioje mokėsi ir A. M.. Jų santykiai buvo neutralūs, jie per daug nebendravo, bet ir neturėjo konfliktų. Jis niekada nėra su ja konfliktavęs ar mušęsis, nei karto jos nebuvo nustūmęs nuo laiptų. Jis niekada nematė ir negirdėjo, kad A. būtų nustumta arba pati nukritusi nuo kokių nors laiptų. Taip pat nėra matęs, kad A. mokykloje būtų užsigavusi ar susimušusi. Su A. turėjo tik vieną ginčą, dėl kurio į mokyklą buvo iškviesti ir jo tėvai, ir šį ginčą aiškinosi dalyvaujant auklėtojai bei socialinei pedagogei. Tas ginčas įvyko 2011 m. pavasarį dėl to, kad A. jį apkaltino, kad jis paėmė iš jos USB atmintinę, kurią išmainė į kramtomą gumą. Jis iš jos jokios USB negavo, ir jokių mainų su A. neatlikinėjo. Neužilgo po to ginčo A. paliko jų mokyklą. Kodėl jį apkaltino nustūmus ją nuo laiptų, jis nežino, nes jos tikrai nei sykio nėra pastūmęs nuo jokių laiptų.

Liudytojas N. C. paaiškino, kad jis yra A. C. tėtis. Sūnus mokėsi kartu su A. M.. 2011 m. pavasarį jam paskambino ir pakvietė į gimnaziją dėl sūnaus A.. Pas socialines darbuotojas pokalbyje dalyvavo jis su sūnumi, auklėtoja Z. Š., N. ir jų globotinė A.. N. kaltino A., kad jis iš A. paėmė „flešą“, reikalavo jį grąžinti. A. taip pat tvirtino, kad su A. iškeitė savo „flešą“ ant kramtomosios gumos. Tačiau sūnus neigė, kad būtų gavęs iš A. kokį “flešą“ ir jis juo tiki, nes namuose jokių svetimų „flešų“ niekada nematė. To pokalbio metu nebuvo jokios kalbos apie kokį vaikų susistumdymą, niekas nieko nesakė, kad A. būtų nustūmęs A. nuo laiptų ar ją sužalojęs. Jokio panašaus incidento tarp vaikų nebuvo. Apie tai nei auklėtoja, nei socialinės darbuotojos, nieko nesakė, jokių priekaištų dėl A. elgesio negavo, į gimnaziją buvo iškviestas tik tą vienintelį kartą dėl „flešo“. Kodėl A. ar N. bando apkaltinti jo sūnų, jis nežino. N. jam niekada nereiškė jokių pretenzijų, kad A. būtų sužalojęs jų globotinę.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja socialine pedagoge. Apie A. P. mokykloje 6 – oje klasėje patirtus sužalojimus ji nieko nėra girdėjusi ir nežino. Jokių galimų kūno ar nosies sužalojimų ji nėra mačiusi. Jokio atvejo, kad A. būtų susilaužęs nosį, gimnazijoje nebuvo. To nėra matę ir bendraklasiai, bei klasės auklėtoja S. M.. Taip pat gimnazijoje nebuvo jokio atvejo, kad A. M. būtų sužalota mokykloje, apie jokius jos sužalojimus informacijos iš nieko negavo. 2011 m. balandžio mėn. konfliktas tarp A. ir A. C. bei jų tėvų vyko dėl „flešo“ – USB atmintinės. Šį ginčą ir jo aplinkybes aiškinosi kartu su vaikų tėvais, ir tuo metu jokios kalbos apie smurtą ar pastūmimą nuo laiptų nebuvo, A. nebuvo sužalota. Tą ginčą buvo pasiūlyta išspręsti patiems tėvams tarpusavyje. Jokios informacijos iš A. ar globėjų, kad ją A. C. būtų nustūmęs ir sužalojęs, negavo. Problema buvo su A., nes vagiliavo dažnai iš mokytojų ir mokinių. Dėl to ne kartą teko kalbėtis su globėjais.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. Apie A. P. ir A. M. sužalojimus ar sumušimus, patirtus mokykloje, ji nėra gavusi jokios informacijos iš klasės auklėtojų ar pačių mokinių. Visa informacija apie moksleivių konfliktus ir įvykius yra fiksuojama socialinių pedagogių. Jokių įrašų, kad A. P. 2010-2011 m. būtų lankęsis medicinos kabinete pas visuomenės sveikatos specialistę nėra. Konfliktas tarp A. M. ir A. C. įvyko dėl USB atmintinės - „flešo“. Šį ginčą aiškinosi su vaikų tėvais, ir jie sutarė, kad problemą išspręs tarpusavy. Nei šio konflikto sprendimo metu, nei vėliau jokios informacijos, nei iš I. N., nei iš A., jos auklėtojos ar kitų vaikų, kad A. C. būtų A. pastūmęs nuo laiptų ar sužalojęs, negavo. Apie tokį incidentą niekas nieko nesakė.

Liudytoja Z. Š. paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) mokytoja. Nuo 2011 m. rugsėjo jos klasėje mokėsi A. M. ir A. C.. A. buvo mėgiama klasės draugų. 2010-2011 m. nebuvo nei vieno atvejo, kad A. mokykloje kas nors iš klasės draugų ar kitų vaikų būtų sumušę, sužaloję ar nustūmę nuo laiptų. Nebuvo jokio atvejo, kad A. C. būtų nustūmęs A. nuo laiptų ir sužalojęs. Apie tokį atvejį būtų iškart sužinojusi iš vaikų, nes vaikai A. mėgo. Tarp A. ir A. buvo tik vienas jai žinomas nesutarimas, dėl USB jungties, ir dėl to buvo iškviesti į mokyklą ir vaikų tėvai. Šį konfliktą sprendė ir pas socialines darbuotojas ir išsiaiškino. Daugiau jokių kitų įvykių, kuriuose mokykloje būtų dalyvavę šie vaikai, nebuvo. Apie smurtą prieš A.  nežino, tačiau A. gan dažnai praleisdavo pamokas po kelias dienas, ir teigdavo, kad sirgo. 

Liudytoja R. Ž., parodė, kad dirba psichologe. Šeimos gydytojas siuntė A. P. į sveikatos centrą konsultuotis dėl vagiliavimo. Dėl šio vaiko dėjo daug pastangų jam padėti. Po pirmos konsultacijos nukreipė konsultuoti psichiatrui, paskui į vaikų raidos centrą tirti. Vagiliavimai nesiliovė, mama sakė nesikeičia berniukas per dieną 2-3 vagystės. Tuomet bendru sprendimu su mama, buvo paskirtas namų mokymas. Konsultacijos paprastai būna 1 kartą savaitėje, o šiam berniukui buvo paskirtos 2 konsultacijos per savaitę ir tuomet berniukas pradėjo kalbėti apie smurtą. Susisiekė su VTAS vedėja D. Gorochovenkiene, kad yra faktas dėl smurto prieš vaiką. VTAS vadovė iš karto sureagavo. Kadangi buvo ketvirtadienis, o sekmadienį Velykos priėmė sprendimą, kad po Velykų, jei A. pareikš informaciją, kad smurtaujama prieš jį, tai imsis priemonių. Po švenčių trečiadienį į konsultaciją A. neatėjo. Paskambino A. globėjai ji pasakė, kad A. pamiršo. Ji paprašė, kad atvestų A.. Jis atėjo ir prie durų susvirduliavo, sakė blogai jaučiasi, jį mušė. Tuomet paprašė gydytojo V. B., kad jis ateitų. Su gydytoju kartu apžiūrėjo sumušimus ir jis paskambino VTAS vedėjai D. Gorochovenkienei ir vaikas buvo nuvestas į polikliniką, toliau kitus veiksmus tęsė D. Gorochovenkienė. Vaikas paaiškino, kad buvo tampomas už lytinių organų dėl to jam skaudėjo kai šlapinasi. Galvoje buvo sumušimai. Vaikas sakė, kad nuo virdulio laidu, ta vieta kur yra šakutė, buvo mušamas. Ant kojų dar buvo nuospaudos nuo klūpėjimo. Dėl klūpojimo sakė, kad jį klupdydavo ant skaldos iškėlus rankas su kėde, ant kurios buvo kibiras su sėklom. Jeigu sujudėdavo išbyrėdavo grūdai tai ilgiau reikėjo klūpoti.  Minėjo, kad taip buvo elgiamasi ir su vyresniąja globojama mergaite, vardo neprisimena. Jis sakė, kad visą laiką taip panašiai su juo elgėsi. Konsultacijų pokalbiai užfiksuoti ir pateikti į bylą. 20 dienos pokalbis buvo įrašytas. Į konsultaciją vaikas ateidavo lydimas. Vėliau A. buvo vienas. Vaiko elgesys buvo problemiškas, dėl ko nežino. Nesuprato kodėl vaiko elgesys nesikeičia. Kontaktas su vaiku buvo geras, jis buvo atviras, ateidavo noriai, sakė jam smagu kalbėti. Jis rašė  dienoraštį. Savo dieną aprašydavo. Ji jautė, kad buvo diktuota kažkieno. Vėliau vaikas pats pasakė, kad jam buvo diktuojama. Vaiko elgesys prieštaravo globėjo ir vaiko santykiams, atrodė labai mylintys vieni kitus, o vaiko elgesys rodo kitus dalykus, išorinis veiksmas nelabai atitiko vidinį veiksmą. Psichologės veiklos teritorija Lazdijai. Lankėsi (duomenys neskelbtini) globos namuose VTAS vadovės kvietimu. Tai buvo 2011 m. balandžio mėn. kai vaikai buvo paimti iš globėjų. Jai nebuvo žinoma, kad mergaitės paimtos iš globėjų. Vakare paskambino VTAS vedėja ir pranešė, kad verkia mergaitės ir paprašė psichologinės pagalbos. Atvažiavo į Lazdijų ligoninę, abi mergaitės verkė su vyresniąja pora sakinių pakalbėjus ji nusiramino. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) globos namuose buvo kai vežė D. Gorochovenkienė į globos namus mergaites. Paprašė, kad palydėtų mergaites iki (duomenys neskelbtini). Grįžtant iš (duomenys neskelbtini) užsuko į (duomenys neskelbtini) globos namus pasižiūrėti kaip A. gyvena, ten su darbuotojais pasikalbėjo. 

(duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma Nr. D3-2.4-103, iš kurios matyti, kad nei 2011 m. balandžio mėnesį, nei kitu laiku, gimnazijos patalpose incidentas tarp 5 klasės mokinių A. M. ir A. C., kurio metu A. M. būtų pastumta nuo laiptų ir sužalota, nebuvo užfiksuotas, apie tokį įvykį informacijos negavo nei klasės auklėtoja, nei socialinės pedagogės. Balandžio mėnesį tarp minėtų mokinių buvo incidentas dėl USB atmintinės, dėl kurio į soc. pedagoges kreipėsi A. M. globėja (kartu su mergaite) (T. 6, b. l. 64).  

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja R. Ž. pateikė diktofoną „Olimpus VN-8500 PC“, iš kurio buvo išimti ir iškelti į kompaktinę CD plokštelę du įrašai, kurių trukmė 4 min. 6 sek. ir 14 min. 59 sek. (T. 3, b. l. 85).

Daiktų apžiūros protokolas su priedais – suvestinėmis, iš kurių matyti, kad R. Ž. pateikti CD diskas ir jame esantys garso įrašai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, padarytos garso įrašuose užfiksuotų pokalbių suvestinės, iš kurių matyti, kad A. P. psichologei pasakoja apie patirto smurto aplinkybes, teigia, kad „su A. irgi blogai elgiasi, jinai dabar klūpi“, į psichologės klausimą, dėl ko jinai klūpi, A. P. atsako „nes netikra sesė pametė „flešą“ ir apkaltino A. ir mane, ir taip gavosi, kad mes abu likom kalti, tai A. klūpėjo ir aš klūpėjau, dabar A. klūpi“. Į psichologės klausimą „o kaip jūs atsiimat, jei nukrinta“, A. P. atsako „laidu, prailgintoju gaunam“, į klausimą „o per kur muša“, atsako „per visur“. Į klausimą „tu dabar klūpi ant akmenų, kai nubaudžia?“, A. P. atsako „Taip. Arba gaunu su dratu.“, į klausimą – „Su dratu? Per kur su dratu gauni?“, atsako – „per kojas, per visur. Ir neleidžia, pavyzdžiui, niekur. Primuša ir neleidžia. Sėdėk. Vakar A. pridaužė, tai jau šiandien nėjo į mokyklą, atseit susirgo.“ Į klausimą - „Šiandien A. nėjo į mokyklą, nes buvo sumušta?“, A. P. atsako „Taip. Vakar“. Į klausimą „O kaip ją mušė vakar?“, A. P. atsako – „nu, flomasterį į gerklę kišo. Į sieną daužė galvą. Lūpos visos praskeltos.“ Į klausimą „tai jinai dabar namuose sumušta?“, A. P. atsako “Taip. Ir klūpi“. Į klausimą „Tai jūs klūpit, o ką tada daro mama ir tėtis?“, atsako „Nieko. Tėtė išvažiavęs darbe, o mama prie kompiuterio kiekvieną dieną“ (T. 4, b. l. 78-81). 

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 297/11 (06), iš kurios matyti, kad A. M. krūtinės, veido ir kairio žasto sumušimas, odos nubrozdinimai žemiau kairės ir dešinės menčių, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje žemiau mentės, nugaros kairėje pusėje žemiau mentės, kairio peties sąnario nugariniame paviršiuje, kairio žasto viršutinio trečdalio nugariniame paviršiuje, ties kairės ausies kaušelio priekiniu paviršiumi, kairio skruosto srityje, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinio sąnario priekiniame paviršiuje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti nemažiau 13 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje tiek imant juos atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (T. 1, b. l. 57-59).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 80 - 297/11 (06) iš kurios matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajai A. M. galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (T. 1, b. l. 62-63).

Visi nuosprendyje išdėstyti įrodymai yra gauti nepažeidžiant BPK nustatytos įrodymų rinkimo tvarkos ir jie patvirtina, kad I. N. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr.IX-1706 redakcija), nes ji tyčia muše A. M. gimusią 1999-01-31, sukeldama mažametei fizinį skausmą.

3. Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas A. P.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui davė tokius parodymus nukentėjusysis A. P., kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) su N.. Ligoninėje jis atsidūrė dėl to, kad jam apsvaigo galva. Pas psichologę jis lankėsi dėl vagysčių, nes tėvai galvojo, kad jam yra kokia liga. Sužalojimai ant jo kūno atsirado dėl to, kad jam 2011-04-24 per Velykas reikėjo klūpėti ant akmenų, klūpėti liepė mama. Klūpant neišlaikė kėdės, tai mama paėmė prailgintoją ir juo gavo per kojas 6-7 kartus. Toliau kai antrą kartą neišlaikė kėdės, paėmė laidą, kurį vadina prailgintoju, ir jo galu pradėjo daužyti. Kiek buvo smūgių, neskaičiavo, saujose buvo kraujo iš galvos, buvo prakirsta galva, negalėjo pajudėti iš skausmo. Kai mušė per kojas, dar gavo ir per šonus. Kai nuplovė kraują, vėl liepė klūpėti. Neišlaikius kėdės, mama prasegė kelnes, ir griebė už lytinio organo, tempė, jam skaudėjo, buvo suvaryti nagai. Vėliau dar neišlaikė kėdės, atėjo mama ir spyrė į nugarą, krito ir susimušė nosį. Iš nosies kraujas nebėgo, tik skaudėjo. Po nosies sumušimo daugiau nemušė, tik ausis užsukinėjo. Po to mokykloje nebuvo, nuėjęs pas psichologę viską jai papasakojo. Mokyklos nelankė nuo balandžio 13 d., iki tos dienos mokykloje nebuvo susižalojęs, nebuvo susimušęs nosies. Nosį jam buvo sužalojęs tėtis, taip vadina N. N., kovo pabaigoje, kai trenkė su kumščiu būnant namuose todėl, kad pasiėmė šokoladą. Kiekvieną dieną reikia kentėti, kai muša. Jis specialiai pradėjo vogti, kad tik greičiau atiduotų iš šitų namų. Prieš Velykas padėjo krauti malkas, nuo malkų nukritęs nebuvo, net nelipo ant malkų. Taip pat buvo daug atvejų, kai jį yra mušusi mama su laidu, taip pat yra matęs ir sumuštas S. bei A. (T. 1, b. l. 100-101). 

Liudytojas V. B., parodė, kad dirba Lazdijų sveikatos centre gydytoju psichiatru. Su vaiku užsiimdavo R. Ž. psichologė. Vaiko pavardės nei vardo neprisimena, tik žino, kad vaikas globotinis. Globėjus pažįsta tai N.. Tas berniukas N. globotinis. Prieš tai su kolege vaikų psichiatre kalbėjo, ji sakė buvo tam tikrų problemų mokykloje ir jis buvo perduotas psichologei R. Ž.. Po Velykų dieną po pietų į savo kabinetą pasikvietė R. Ž. kartu buvo ir vaikas, pasakė, kad jai kilo įtarimas, kad prieš vaiką naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, nes ji pamatė sužalojimus ant kūno ir paprašė, kad jis apžiūrėtų vaiką. Apžiūrėjus paklausinėjo vaiką kilo įtarimų, kad tikrai prieš vaiką buvo panaudotas fizinis gal ir psichologinis smurtas dar davė įrašą paklausyti ir nutarė pranešti VTAS būtent vedėjai D. Gorochovenkienei. Reaguota buvo pakankamai greitai gal už 5-10 min. atvyko D. Gorochovenkienė vėl kartu apžiūrėjo vaiką ir ji priėmė sprendimą pagal įstatymą izoliuoti vaiką ir jis buvo perkeltas į vaikų ligų skyrių dar papildomai apžiūrėtas. Naktį jis praleido vaikų ligų skyriuje, o vėliau buvo perkeltas į Vaikų globos namus (duomenys neskelbtini). Vaikas skundėsi, kad jis buvo mušamas ir apžiūrėjimo metu ant galvos buvo keletas randų. Buvo mėlynių ir kaip vaikas pasakojo jis buvo klupdomas ant žirnių, kruopų.  Kelio sąnario oda vaiko būna švelni, o ten buvo sustorėjimas. Sustorėjimas atsiranda kai mechaniškai veikiama oda. Nuo vienkartinio mechaninio poveikio tokie dalykai neatsiranda. Apie klūpėjimus sakė, kad jis už bet kokį nusižengimą buvo klupdomas į kampą ant žirnių ir dar papildomai ant iškeltų rankų uždėdavo kėdę, dar ant kėdės padėdavo kibirą ar kitą svorį, taip jis pasakojo. Vaikas minėjo, kad jį kėlė 4-5 valandą nakties, kad užkurtų pečių. Tuo momentu kai vaikas pasakojo abejonių nebuvo, kad tam tikras fizinis gal ir psichologinis smurtas panaudotas buvo. Galima teigti, kad susižalojo krisdamas, bet sužalojimai ant galvos, verčia abejoti ar jis buvo kritęs ant galvos.

Liudytoja Daiva Gorochovenkienė parodė, kad dirba Lazdijų rajono savivaldybės administracijos VTA skyriaus vedėja. Globėjų N. šeima žinoma nuo 2000 m. kadangi globojami nepilnamečiai vaikai, o būtent dėl šios bylos smurto atvejį sužinojo 2011-04-21 iš psichologės R. Ž.. Ji telefonu informavo, kad A. P. pasipasakojo apie patirtą smurtą globėjo šeimoje. Nutarė, kad reiktų susitikti su berniuku. Prieš Velykas gavo pranešimą iš gydytojo V. B., kad atėjęs A. P. konsultacijai, kad blogai jaučiasi, jam silpna, matosi sužalojimai. Iš karto nuėjo į sveikatos centrą ir ten pasitvirtino gauta informacija. Vaikas blogai jautėsi, nuliūdęs, lyg apsiverkęs, lyg apsvaigęs, lyg prarado sąmonę, bet labai trumpam. Paklausė gydytojas gal reikia jam pagalbos, bet vaikas sakė gali kalbėti, jis norėjo pasipasakoti ir pasakojo kokius patyrė sumušimus. Smurto žymės buvo galvoje, sakė mušė su lygintuvo laidu. Detalesnio pasakojimo neprisimena, jis daugiau pasakojo, bet užsifiksavo laido smūgiai ir matėsi žymės galvoje. Vaikas prašė iš globėjų paimti, nenorėjo grįžti pas juos. Pasitarė su psichologe ir priėmė sprendimą kreiptis į Lazdijų ligoninę, kad būtų padaryta apžiūra. Vaikas buvo paguldytas ir gydytojų įvertinta vaiko sveikatos būklė. Kad būtų naudotas smurtas ne tik A. atžvilgiu nežino. Tik iš darbuotojų žino, kad minėjo mergaites, kurios kartu gyveno. A. pranešimą parašęs VTA skyriui, kur nurodė, kad smurtą globėja naudojo prieš mergaites bei mergaitės pasipasakojo mokytojai S. M.. Nekilo įtarimų, kad yra išgalvota. Ankščiau apie globojamus vaikus toje šeimoje, apie jų problemas darbuotojai pasakojo, tačiau nebuvo užfiksuota akte. Kad A. P. nosis sužalota buvo nustatyta pas teismo ekspertus Alytuje. Ekspertas pasižiūrėjęs į nosį, sakė gal sulaužyta. Paklausė vaiko sakė, kad skauda, tada kitą dieną kai buvo parvežtas apklausai paprašė padaryti gydytojų nosies nuotraukos ir eksperto nuomonė pasitvirtino. Vaikas sakė, kad jį mušė ir dėl to nosis sužalota. Sakė N. N. mušė. Sužalojimas buvo padarytas anksčiau. Mergaitės visada išreiškė norą gyventi toje šeimoje jom gerai, vadino globėjus tėveliais, iki galo kol buvo išvežtos kalbėjo, kad nenori važiuoti iš šeimos todėl, kad myli močiutę, visą šeimą. Mergaitės gyveno nuo 2010 iki 2011 m. Tuo metu kai prieš A. buvo naudojamas smurtas mergaitės gyveno šeimoje. Su mergaitėm nebuvo susitikusi kai buvo paimtas A.. A. pasakė, kad buvo mušamos ir mergaitės. Kai A. buvo paimtas mergaitės dar šeimoje gyveno. Mergaičių pasakojimas, kad joms gerai, kai buvo paimtos į ligoninę, kai apžiūrėjo gydytojas, nesutapo jų pasakojimai su esama situacija. Pačios pasakojo, kad labai gerai, bet matėsi smurto žymės, buvo nuojauta, kad kažkas negerai, neatitiko situacijos jų sakomi žodžiai. Su A. P. ligoninėje taip pat buvo susitikusi. A. P. ligoninėje minėjo, kad bijo grįžti pas globėjus. 2011-04-28 yra A. P. pranešimas. Galėjo rašyti VTA skyriuje, kabinete, nes reikėjo paimti dokumentus vykstant pas ekspertą. A. P. tekstą rašė savarankiškai. (duomenys neskelbtini) globos namuose (duomenys neskelbtini) buvo su psichologe Č., tyrėju J.. Jie važiavo prieš mergaičių apklausą psichologė norėjo paruošti apklausai, tai galėjo būti apie birželio mėn. 10 d., nes mergaites teisme apklausė birželio 13 d. Jos vykimo tikslas buvo susitikti su A. seserimi N. P., kadangi A. buvo (duomenys neskelbtini) globos namuose, o sesuo (duomenys neskelbtini), todėl norėjo išklausyti N. nuomonę ar norėtų su broliu būti vienuose globos namuose. Birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) globos namuose su mergaitėm nebendravo. Nuo išvežimo dienos neįeina į jos pareigas. (duomenys neskelbtini) globojama N. P., todėl turi teisę lankytis. Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) skambino (duomenys neskelbtini) globos namų darbuotojai, kad mergaitės nori būti išklausytos. Kalbėjo su abiem su A. ir S.. Sakė nori grįžti pas globėjus, jos bendrauja, nori važiuoti, sakė neturėjo ji teisės paimti, nes jos nenorėjo būti paimtos ir kad ji liepė A. surašyti, darė jam poveikį. Daugiau (duomenys neskelbtini) globos namuose nesilankė. Įstatymuose numatyta teisė dalyvauti teismuose, apklausose kur atliekamas veiksmas su nepilnamečiu. Buvo iš (duomenys neskelbtini) globos namų gauta informacija, kad buvo globėjai pas A.. Tuo metu globa buvo nustatyta institucijai. Bendravimą įtariamųjų su nukentėjusiais buvo Policijos komisariato raštas globėjams, globos namams, kad užtikrintų pokalbiuose socialinės darbuotojos ar auklėtojos dalyvavimą. Ligoninėje N. buvo jokių apribojimų nebuvo. N. laukėsi buvo paskutinis nėštumo mėnuo, kad nebūtų įtampos sveikatai poveikio nebuvo draudimų ir bendravo su vaikais. Būdamos globos namuose mergaitės bendravo su globėjais ir globėjai papasakojo apie A. ir bylos eigą. Žinojo N. P. ir (duomenys neskelbtini) globos namų darbuotojai, su globėjais palaikė ryšį.  Kad A. negeras vaikas, vagiliauja N. P. žinojo iš N.. Apie bylą su N. P. nebuvo kalbos, ji pati klausė kodėl A. išvažiavo, kas dabar bus, sakė globėjams pridarė bėdos. Mergaitės gynė globėjus.

Liudytojas S. Z. paaiškino, kad dirbo anksčiau globos namų (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir buvo A. ir S. M. globėjas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos buvo atvykę į vaikų namus, pavardžių neprisimena. Su vaikais norėjo pabendrauti, apie ką nežino, jis nedalyvavo. Bendravo jo kabinete. Normalu, kad atvyksta Vaiko teisių skyriaus darbuotojos, nes tai jų darbo sfera. Iš Lazdijų rajono į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus vaikai patekdavo ir anksčiau. A. ir S. vaikų namuose augo iki globos pas N.. N. P. taip pat buvo globojama, ji iš N. šeimos. Vaikai globos namuose laukia, kad šeima paimtų. Ne visais atvejais, bet dažniau vaikai nori šeimose augti. Yra tvarka nustatyta vaikų lankymo ir bendravimo su jais vaikų globos namuose, bet užtikrinti tvarkos 100 procentų neįmanoma. Pažeidimo nebuvo užfiksuota. Neteko girdėti, kad mergaitės kažkokiu būdu susisiekė su globėjais.

Liudytoja R. Ž., parodė, kad dirba psichologe. Šeimos gydytojas siuntė A. P. į sveikatos centrą konsultuotis dėl vagiliavimo. Dėl šio vaiko dėjo daug pastangų jam padėti. Po pirmos konsultacijos nukreipė konsultuoti psichiatrui, paskui į vaikų raidos centrą tirti. Vagiliavimai nesiliovė, mama sakė nesikeičia berniukas per dieną 2-3 vagystės. Tuomet bendru sprendimu su mama, buvo paskirtas namų mokymas. Konsultacijos paprastai būna 1 kartą savaitėje, o šiam berniukui buvo paskirtos 2 konsultacijos per savaitę ir tuomet berniukas pradėjo kalbėti apie smurtą. Susisiekė su VTAS vedėja D. Gorochovenkiene, kad yra faktas dėl smurto prieš vaiką. VTAS vadovė iš karto sureagavo. Kadangi buvo ketvirtadienis, o sekmadienį Velykos priėmė sprendimą, kad po Velykų, jei A. pareikš informaciją, kad smurtaujama prieš jį, tai imsis priemonių. Po švenčių trečiadienį į konsultaciją A. neatėjo. Paskambino A. globėjai ji pasakė, kad A. pamiršo. Ji paprašė, kad atvestų A.. Jis atėjo ir prie durų susvirduliavo, sakė blogai jaučiasi, jį mušė. Tuomet paprašė gydytojo V. B., kad jis ateitų. Su gydytoju kartu apžiūrėjo sumušimus ir jis paskambino VTAS vedėjai D. Gorochovenkienei ir vaikas buvo nuvestas į polikliniką, toliau kitus veiksmus tęsė D. Gorochovenkienė. Vaikas paaiškino, kad buvo tampomas už lytinių organų dėl to jam skaudėjo kai šlapinasi. Galvoje buvo sumušimai. Vaikas sakė, kad nuo virdulio laidu, ta vieta kur yra šakutė, buvo mušamas. Ant kojų dar buvo nuospaudos nuo klūpėjimo. Dėl klūpojimo sakė, kad jį klupdydavo ant skaldos iškėlus rankas su kėde, ant kurios buvo kibiras su sėklom. Jeigu sujudėdavo išbyrėdavo grūdai tai ilgiau reikėjo klūpoti.  Minėjo, kad taip buvo elgiamasi ir su vyresniąja globojama mergaite, vardo neprisimena. Jis sakė, kad visą laiką taip panašiai su juo elgėsi. Konsultacijų pokalbiai užfiksuoti ir pateikti į bylą. 20 dienos pokalbis buvo įrašytas. Į konsultaciją vaikas ateidavo lydimas. Vėliau A. buvo vienas. Vaiko elgesys buvo problemiškas, dėl ko nežino. Nesuprato kodėl vaiko elgesys nesikeičia. Kontaktas su vaiku buvo geras, jis buvo atviras, ateidavo noriai, sakė jam smagu kalbėti. Jis rašė  dienoraštį. Savo dieną aprašydavo. Ji jautė, kad buvo diktuota kažkieno. Vėliau vaikas pats pasakė, kad jam buvo diktuojama. Vaiko elgesys prieštaravo globėjo ir vaiko santykiams, atrodė labai mylintys vieni kitus, o vaiko elgesys rodo kitus dalykus, išorinis veiksmas nelabai atitiko vidinį veiksmą. Psichologės veiklos teritorija Lazdijai.

Liudytojo G. J. parodymai, iš kurių matyti, kad 2011-04-27 į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas A. P.. Jį pristatė Vaikų teisių skyriaus vedėja Daiva Gorochovenkienė, nurodydama, kad įtaria, jog A. P. yra sumuštas. Apžiūrėjęs A. P. nustatė ant kūno įvairiose vietose sumušimus ir nubrozdinimus. Paklausė, iš kur atsirado sužalojimai, A. P. atsakė, kad sužalojimus prieš 3 dienas padarė jo globėja. Ne kartą buvo užėjęs pas A. į palatą, bet jis nieko nesakė, apie vaikų teisių specialistų daromą poveikį nepasakojo. Būnant palatoje, matė, kad pas A. P. buvo užėjusi D. Gorochovenkienė, apie ką kalbėjo, negirdėjo. Taip pat pas A. P. buvo atvykę globėjai, apie ką kalbėjo, negirdėjo (T. 6, b. l. 27-28).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja R. Ž. pateikė diktofoną „Olimpus VN-8500 PC“, iš kurio buvo išimti ir iškelti į kompaktinę CD plokštelę du įrašai, kurių trukmė 4 min. 6 sek. ir 14 min. 59 sek. (T. 3, b. l. 85).

Daiktų apžiūros protokolas su priedais – suvestinėmis, iš kurių matyti, kad R. Ž. pateikti CD diskas ir jame esantys garso įrašai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, padarytos garso įrašuose užfiksuotų pokalbių suvestinės, iš kurių matyti, kad A. P. psichologei pasakoja apie prieš jį bei A. M. šeimoje naudoto smurto aplinkybes (T. 4, b. l. 78-81). 

VšĮ „Lazdijų ligoninė“ epikrizė Nr. S11-1226, iš kurios matyti, kad 2011-04-27 – 2011-04-28 ligoninėje gulėjo A. P., diagnozė: kūno sumušimas, smurtas prieš vaiką. Nusiskundimai, anamnezė – silpnas, svaigo galva, pykino, buvo nualpęs. Berniuko žodžiais – 04-24 buvo sumuštas globėjos, ir tai dažnai kartojosi. Atvežtas vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojos. Būklė vidutinė, matomi nubrozdinimai, hematomos, žaizdos. Rombergo pozoje nežymiai svyruoja. Galvoje pakaušio srity nubrozdinimas – žaizda 2-3 cm. Kairėje ausį nubrozdinimai, virš jos galvoje nubrozdinimas – žaizda 2-3 cm. Krūtinėje kairėje pusėje gelsvai žalsva hematoma 5-6 cm skersmens. Ant dešinio peties nubrozdinimai. Ant kelių žalsvai gelsvos spalvos hematomos. Pėdų nykščiai edemiški, žaizdoti. Mašnelėje kraujosruvos. Chirurgo konsultacija - galvos, dešinio peties ir pėdų sumušimai (T. 1, b. l. 6).   

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 285/11 (06) iš kurios matyti, kad A. P. odos nubrozdinimai viršugalvio ir pakaušio riboje dešinėje, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kairės speninės ataugos srityje, dešinės pėdos I piršto šoniniame paviršiuje, kairės pėdos IV piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, kairės pėdos I piršto galinės falangos šoniniame paviršiuje, kapšelio kairėje, smakro dešinėje, kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje, dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, nosies sumušimas. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai nukentėjusiam galėjo būti padaryti nemažiau 16 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje tiek imant juos atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (T. 1, b. l. 45-47 ).

Visi nuosprendyje išdėstyti įrodymai yra gauti nepažeidžiant BPK nustatytos įrodymų rinkimo tvarkos ir jie patvirtina, kad I. N. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 redakcija ), nes ji tyčia mušė A. P. gimusį 1997-12-13, sukeldama mažamečiui fizinį skausmą.

4. N. N. Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas (nosies lūžimas) A. P.

Liudytojo (nukentėjusiojo) A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad  jis gyvena su tėčiu, mama, močiute ir sese. Sužalojimai ant jo kūno atsirado dėl to, kad 2011-04-24 per Velykas prieš jį smurtavo mama. Po to mokykloje nebuvo, nuėjęs pas psichologę viską jai papasakojo. Mokyklos nelankė nuo balandžio 13 d., iki tos dienos mokykloje nebuvo susižalojęs, nebuvo susimušęs nosies. Nosį jam buvo sužalojęs tėtis kovo pabaigoje, kai trenkė su kumščiu būnant namuose todėl, kad pasiėmė šokoladą. Trenkė tik į nosį, o kai pradėjo bėgti kraujas, paėmė tėtis šlapią rankšluostį ir uždėjo ant nosies. Iki balandžio 13 d., kai bėgo į tualetą jam mokykloje pridarė su durimis ir užsikabino ranka. Nebuvo grįžęs kovo pabaigoje, balandžio pradžioje iš mokyklos su jokia mėlyne paakyje. Norėjo pabėgti iš namų ne vien dėl merginos, o ir dėl mušimo. Kiekvieną dieną reikia kentėti, kai muša. Prieš Velykas padėjo krauti malkas, nuo malkų nukritęs nebuvo, net nelipo ant malkų (T. 1, b. l. 100-101).

Papildomai apklaustas A. P. parodė, kad jam sumušė nosį tėtis, taip vadina N. N.. Gerai neatsimena, kaip buvo sumuštas tėtės, dienos. Gerai žino, kad jau buvo po pietų, ir po namu esančiose patalpose susitiko tėtį, kuris paklausė, ką jis čia valgo ir iš kur ėmė. Jam atsakė, kad šokolado turėjo pasidėjęs po S. gimimo dienos. Jis daugiau nieko nesakęs su kumščiu trenkė į veido sritį ir pramušė iš nosies kraują. Labai skaudėjo, bėgo kraujas, liepė nusiplauti vandeniu. Jis nusiplovė, po to vakare mama jam dėjo ant nosies kompresus. Ji paklausė, kas atsitiko, jis atsakė, kad sumušė tėtis, ji pradėjo barti tėtį (T. 1, b. l. 100-101, 106-108). 

Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad susisiekė su VTAS vedėja D. Gorochovenkiene, kad yra faktas dėl smurto prieš vaiką. VTAS vadovė iš karto sureagavo. Kadangi buvo ketvirtadienis, o sekmadienį Velykos priėmė sprendimą, kad po Velykų, jei A. pareikš informaciją, kad smurtaujama prieš jį, tai imsis priemonių. Po švenčių trečiadienį į konsultaciją A. neatėjo. Paskambino A. globėjai ji pasakė, kad A. pamiršo. Ji paprašė, kad atvestų A.. Jis atėjo ir prie durų susvirduliavo, sakė blogai jaučiasi, jį mušė. Tuomet paprašė gydytojo V. B., kad jis ateitų. Su gydytoju kartu apžiūrėjo sumušimus ir jis paskambino VTAS vedėjai D. Gorochovenkienei ir vaikas buvo nuvestas į polikliniką, toliau kitus veiksmus tęsė D. Gorochovenkienė.

Liudytojai L. R., J. B., D. P., J. G., M. R. paaiškino, kad su A. P. buvo klasiokai. A. vogdavo maistą ir pinigus iš klasiokų bei mokytojų. Į mokyklą net ir tada kai būdavo šilta ateidavo su pėdkelnėmis ir jų nenusiaudavo per fizinio lavinimo pamokas. Sakydavo, kad šalta arba, kad mama liepdavo. Tokio atvejo, kad jis mokykloje susižalotų nosį nebuvo. Jis kartą rūbinėje pasakojo, kad jį mama mušė su laidu. 

Liudytojas D. L. parodė, kad A. P. buvo bendraklasis.  A. buvo sakęs, kad jis iš vaikų namų, savo globėją vadino mama. Jis nei karto mokykloje nėra matęs, kad A. būtų atsitrenkęs į sieną ir susilaužęs, susižalojęs nosį. Taip pat jam niekas iš klasiokų vaikų nepasakojo, kad A. mokykloje būtų susilaužęs nosį. Dar prisimena, kad per fizinio lavinimo pamokas A. dažniausiai ateidavo su pėdkelnėmis, ir yra ne sykį prasitaręs, kad ateina su pėdkelnėmis, kad nesimatytų sumušimų ant kojų. Sykį, 6 klasėje, dar žiemą buvo pastebėjęs ant A. sprando, kaklo srityje įdrėskimą ar nubrozdinimą ir jo klausė, kas buvo. A. sakė, kad jam trenkė mama. Matė sumušimo žymę ant A. nugaros, tai jis irgi sakė, kad sumušė mama. 

Liudytojas L. S. parodė, kad jis buvo A. P. bendraklasis. A. dažnai praleidinėdavo pamokas, sakydavo, kad serga. Apie tai, kad A. būtų susilaužęs nosį, jam nėra žinoma, kiek buvo mokykloje, to nei karto nematė. Žino tik vieną atvejį, kai A. į duris užkabino ranką ir nusibrozdino plaštaką. Dar prisimena, kad A. kelis kartus yra pasakojęs, kad jį namuose netikri tėvai muša su diržu, kad jį verčia miegoti sandėliuke, kur šalta. Apie mušimą jis yra minėjęs ne vieną kartą. Taip pat A. per fizinio lavinimo pamokas vengdavo persirengti, būdavo su pėdkelnėm, niekad nesportuodavo trumpa apranga net ir tada kai šilta buvo.

Liudytojas L. R. parodė, kad jis mokėsi su A. P. vienoje klasėje, sėdėjo per geografijos pamokas viename suole. A.  pasakojo, kad jį namuose globėjai, kuriuos vadino tėte ir mama, muša, liepia miegoti rūsyje. Sakydavo, kad neleidžia žiūrėti televizoriaus. 6 klasėje yra pastebėjęs keletą kartų ant A. kojų kelių srityje kažkokius nedidelius lyg nubrozdinimus. Tačiau dažniausiai A. per fizinio pamokas būdavo su pėdkelnėmis, kurios dengdavo visas kojas. Dar vieną sužalojimą prisimena, kai A. bėgdamas ranka užsikabino į klasės duris ir nusibrozdino plaštaką. Daugiau nei vieno atvejo, kad A. būtų susižalojęs ar sužalotas, nežino. Nežino ir nematė nei vieno atvejo, kad A. mokykloje atsitrenkus į sieną, būtų lūžusi nosis, nematė, kad A. nosis būtų sutinusi, bėgtų kraujas ir panašiai. 

Liudytoja S. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, buvo A. P. auklėtoja. Nebuvo nei vieno atvejo, kad A. būtų pasiskundęs jai ar klasės draugams, kad jį namuose muša, pati nėra mačiusi, kad jis būtų atėjęs sumuštas, su sumušta nosimi ar mėlynėmis ant veido. A. yra hiper aktyvus. Per praėjusius metus su A.i nebuvo jokių problemų. 6-oje klasėje prasiėjo problemos, pradėjo vagiliauti. Buvo pavogęs ir mokytojų pinigus, taip pat telefoną. Viską yra grąžinęs. Po vagysčių A. buvo išvežtas į Vaiko raidos centrą gydyti, apie 3 savaites, nuo 2011-02-11 iki maždaug 2011-03-11. Nuo 2011-04-14 A. buvo paskirtas mokymas namuose, vėliau iš I. N. sužinojo, kad A. iš jos paima. Turi pasakyti, kad nėra buvę tokio atvejo mokykloje, kad būtų A. susimušęs nosį, kad ji lūžusi būtų. Jeigu toks atvejis būtų buvęs, būtų žinojusi.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja socialine pedagoge. Apie A. P. mokykloje 6 – oje klasėje patirtus sužalojimus ji nieko nėra girdėjusi ir nežino. Jokių galimų kūno ar nosies sužalojimų ji nėra mačiusi. Jokio atvejo, kad A. būtų susilaužęs nosį, gimnazijoje nebuvo. To nėra matę ir bendraklasiai, bei klasės auklėtoja S. M..

Liudytoja J. K. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. Apie A. P. ir A. M. sužalojimus ar sumušimus, patirtus mokykloje, ji nėra gavusi jokios informacijos iš klasės auklėtojų ar pačių mokinių. Visa informacija apie moksleivių konfliktus ir įvykius yra fiksuojama socialinių pedagogių. Jokių įrašų, kad A. P. 2010-2011 m. būtų lankęsis medicinos kabinete pas visuomenės sveikatos specialistę nėra.

E. J. J. paaiškino, kad dirba chirurgu nuo 1978 m. Kad vaikas į sieną atsitrenktų ir lūžtų nosis, tokio dalyko neatsimena. Į sieną lygus paviršius nevisai tikėtina, kad lūžtų nosis.

Ekspertas L. U. atliko apžiūrą, kurioje pažymėjo, kad A. P. kreipėsi į Lazdijų ligoninę ir buvo nustatyta nosies sužalojimas. Buvo konstatuota nosies lūžimas. Išvadoje nurodyta, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje vieno trauminio poveikio pasekoje, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nuo malkų krūvos ar atsitrenkiant į sieną, nežinant detaliau kokiu būdu krito, kokio aukščio krūva konkrečiai atsakyti nėra galimybės. Buvo nustatyta kraujosruva veikiant paviršių kietu buku daiktu. Kraujosruvos ir nosies kaulo lūžis konstatuotas gavus medikų pažymas ir medikai galėtų konkrečiau pasakyti. Esant nosies lūžiui paprastai atsiranda ir kraujosruvos. Lūžimas skausmingas ir ypatingai vaikui atsiranda kraujosruvos. Užfiksuota kraujosruvos, užfiksuotas nosies lūžimas ne ankščiau kaip prieš savaitę. Specialisto išvada dėl A. P. sužalojimų 2011-04-28 nustatė jautrią nosį, parekomendavo pasidaryti rentgeno nuotrauką, atvyko 2011-05-02 pateikė papildomai rentgenogramą. 2 išvadoje  kreipėsi su rentgenograma ir nustatė, kad lūžus nosies nugarėlė. 2011-04-29 kreipėsi, vėliau gegužės 2 d. nuotraukas atvežė, baigė tyrimą gegužės 9 d.

Liudytoja I. N. parodė, kad ji matė kai A. lipo šokinėjo ir kartu su malkom nugriuvo ir susižalojo. Šalia buvo jos brolis, R. G., kuri yra seselė ir liepė nuvesti į kambarį. Pasakė I. ji apžiūrėjo nubrozdintas vietas tepė peroksidu. A. labai judrus. Iš mokyklos pareina susižalojęs. Ranką buvo susižalojęs jis pats sakė, kad tualete susižalojo, o auklėtoja sakė, kad bėgdamas į durų rankeną susižalojo. Labai sunkus vaikas, įtaigiai meluojantis. Jis pareidavo iš mokyklos apsivogęs ir sakydavo mamyte ne aš, o susikvietus visus vaikus, jų tėvelius išsiaiškindavo ir tik tada prisipažindavo. Padėdavo tvarkytis namuose. Susižalojo 2011-04-23 prieš Velykas. Prisimena datą, nes kiekvieną dieną žmogus seka, jai užsifiksavo. Paviršiniai buvo nubrozdinimai. Kurioje pusėje prie ausies neatsimena, ant kelių kažkur prie kojų gal šiek tiek ant pirštų. Ant kurios kojos ar abiejų tiksliai neprisimena ir ant viršugalvio. 

(duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma Nr. D3-2.4-107, iš kurios matyti, kad nei 2011 m. sausio - balandžio mėnesiais, nei kitu laiku gimnazijos patalpose įvykis, kurio metu 6 klasės mokinys A. P., gim. (duomenys neskelbtini), būtų susilaužęs nosį, nebuvo užfiksuotas. Apie tokį įvykį informacijos negavo nei klasės auklėtoja, nei socialinės pedagogės. Gimnazijoje yra medicinos kabinetas, kuriame pildomi mokinių apsilankymo žurnalas, ir mokinių patirtų traumų registracijos žurnalas. Šiuose dokumentuose jokių duomenų apie minimą įvykį neužfiksuota, į visuomenės sveikatos specialistę A. P. 2010-2011 m. nesikreipė (T. 6, b. l. 66).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 57- 285/11 (06), iš kurios matyti, kad A. P. nustatytas nosies lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas nukentėjusiam galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (T. 1, b. l. 49-51).

Visi nuosprendyje išdėstyti įrodymai yra gauti nepažeidžiant BPK nustatytos įrodymų rinkimo tvarkos ir jie patvirtina, kad N. N. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr.IX-1706 redakcija), nes jis tyčia sudavė vieną smūgį A. P. į veido sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas mažamečiam fizinį skausmą.

5. I. N. piktnaudžiavimas globėjos teisėmis ir pareigomis

Liudytojo (nukentėjusiojo) A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su tėčiu, mama, močiute ir sese. Į ligoninę jis atsidūrė dėl to, kad jam apsvaigo galva. Sužalojimai ant jo kūno atsirado dėl to, kad jam 2011-04-24 per Velykas reikėjo klūpėti ant akmenų, klūpėti liepė mama, dėl to, kad paėmė dvi riekutes bulkos. Klūpant neišlaikė kėdės, tai mama paėmė prailgintoją ir juo gavo per kojas 6-7 kartus. Toliau antrą kartą kai neišlaikė kėdės, paėmė dratą, kurį vadina prailgintoju, ir drato galu pradėjo daužyti. Kiek buvo smūgių, neskaičiavo, saujose buvo kraujo iš galvos, buvo prakirsta galva, negalėjo pajudėti iš skausmo. Kai mušė per kojas, dar gavo ir per šonus. Kai nuplovė kraują, vėl liepė klūpėti. Klūpėjo, neišlaikė kėdės, mama atėjo, prasegė kelnes ir griebė už lytinio organo, tempė, jam skaudėjo, buvo suvaryti nagai. Vėliau vėl atsiklaupė ir klūpėjo. Dar neišlaikė kėdės, atėjo mama ir spyrė į nugarą, krito ir susimušė nosį. Toliau klūpėjo iki 20 val. Klūpėjo nuo ryto 8 val. iki vakaro 20 val. ir kai atsiprašė mamos, jį paleido.

Daug kartų yra klūpėjęs jis, bei sesutės M. ant tų akmenų (T. 1, b. l. 100-101, 106-108).

Liudytojo (nukentėjusiojo) A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas su priedais, iš kurių matyti, kad 2011-04-29 buvo atliktas nukentėjusiojo parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu A. P. vietoje parodė patalpas Tiesos g. 11 namo rūsyje, kur yra vonia, parodė vietą, kurioj klūpėdavo ir laikė iškėlęs kėdę į viršų, paaiškino, kad padėklą žalsvos spalvos plastmasinį su akmenimis, ant kurių klūpėdavo, ištraukdavo iš po vonios, paaiškino, kad toje vietoje, kur laikydavo padėklą, jo nėra, parodė vietą prie vonios ant žemės, kurioje padėdavo padėklą su akmenimis ir liepdavo klūpėti, jei neišklūpėdavo, mušdavo (T. 1, b. l. 102-105).

Liudytojos (nukentėjusiosios) A. M. parodymai, iš kurių matyti, kad jos teigimu nėra buvę nei vieno atvejo, kad būtų mušę ją ar sesę bei A. P. mama ar tėtis, kaip ji vadina globėjus I. N. ir N. N.. Jai pas globėjus gyventi gerai, niekur nenori išvykti. A. nėra niekada mušęs nei tėtis, nei mama. Ne kartą jis yra sakęs, kad darys viską, kad išvažiuotų iš čia. Pas juos kambariuose niekur nėra jokių akmenų, ir A. ant akmenų skaldos nėra niekada paklupdę nei mama, nei tėtis. Tik yra kelis kartus paklūpėjęs už bausmę, bet ir tai labai trumpai, kambaryje (T. 1, b. l. 117-118).

Liudytoja R. G. parodė, kad ji dirba Lazdijų r. sav. administracijos Vaikų teisių apsaugos vyr. specialiste. Jai tenka bendrauti ir dirbti su globėjų šeimomis. Maždaug nuo 2009 m. žinojo, kad yra tokia N. šeima, kuri tuo metu globojo vieną vaiką – A. P., o nuo 2010 m. pradžios teismo sprendimu jiems buvo paskirta ir seserų M. globa. Su I. N. bendravo tik darbo klausimais, apie jokį smurtą N. šeimoje pranešimų nebuvo gavusi. Vieną kartą 2010 m. gruodį lankėsi šioje šeimoje pagal Vaiko laikinosios globos nuostatus, iš anksto informavusi N. šeimą apie tokį apsilankymą. Jokių nusiskundimų, kad prieš juos būtų smurtaujama, vaikai neišreiškė. Ji A. nuvežė į vaikų globos namus ir parvežė kai reikėjo į ligoninę. Jo apklausoje nedalyvavo. Apklausoje policijos komisariate dalyvavo kita darbuotoja D. Kasiulionienė. Ji dalyvavo seserų M. apklausoje policijos komisariate. Apklausų metu abi seserys labai akcentavo, kad A. P. neklausė globėjų, nešdavo per daug malkų, lipo ant malkų ir nukrito. Jos neigė, kad prieš A. bei jas būtų smurtavę globėjai. Apklausose dalyvavo nuo pradžios iki galo, ir patvirtina, kad mergaičių parodymai užrašyti teisingai. A. M. apklausos metu patvirtino, kad A. P. tekdavo kartais už bausmę paklūpėti, ir ji teigė, kad paklūpodavo trumpai, kambaryje. Tokie teiginiai buvo užrašyti iš A. žodžių.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji yra vaikų gydytoja ir šeimos gydytoja Lazdijų sveikatos centre. Pacientų sąrašuose yra visi I ir N. N. šeimos vaikai. Ne kartą jai teko vaikus apžiūrėti ir gydyti, tačiau nei karto nekilo įtarimo, kad jie galėtų patirti smurtą, vaikai galimu smurtu nesiskundė. Balandžio 28 dieną apžiūrėjo S. M., ją apžiūrėjusi paskyrė vaistų. Kitą dieną sužinojo, kad A. P. yra paguldytas į ligoninę, įtariamas smurtas prieš jį. Tą pačią dieną apžiūrai pristatė abi globotines M., kurios kategoriškai neigė, kad prieš jas būtų globėjai smurtavę. Ant S. kūno sumušimų nepastebėjo, tik buvo šiurkšti, pleiskanojanti ir kiek paraudusi jos kelių oda. Abi mergaitės teigė, kad jų niekas nemušė, tik jei būdavo negeros, joms liepdavo paklūpoti ant kelių, kas liepdavo klūpėti ir kiek laiko, pas jas neklausė. Taip pat apžiūrėjo ir A., jos kelių oda taip pat buvo paraudusi, sustorėjusi. Buvo pasikvietusi kolegą chirurgą Juodį abu apžiūrėjo, jis patikslino milimetrus. Ant A. kūno apžiūros metu pastebėjo ir daugiau kraujosruvų, kurias aprašė ambulatorinėje kortelėje, tos kraujosruvos buvo jau gyjančios, geltonai žalsvos spalvos. A. teigė, kad jos niekas nemušė, o sužalojimai atsirado prieš kelias dienas, kai ją mokykloje nustūmė nuo laiptų A. C., tai atseit matė ir jos klasės draugai, kitos mergaitės. Apie konkrečias nustūmimo aplinkybes A. nieko neaiškino.

Liudytojas B. J. parodė dirba tyrėju atliko ikiteisminio tyrimo veiksmų šioje byloje, klausinėjo nepilnamečius vaikus, taip pat kitus liudytojus, pareiškė įtariamiesiems įtarimus, paskyrė užduotis teismo med. Ekspertams. Kai kurios apklausos buvo globos namuose, vaikus apklausinėjo. Alytuje apklausinėjo A. ir mergaites dvi M.. Posėdžio metu buvo perskaityti B. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu kur jis nurodė, kad apklausiant liudytojas S. ir A. M., mergaitės neigė, kad prieš jas globėjų šeimoje būtų buvę smurtauta. Po teismo apklausos su A. P. darė parodymų patikrinimą vietoje, kartu dalyvavo Lazdijų r. vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė D. Kasiulionienė. A. P. nei parodymų patikrinime, nei bendraujant su juo prieš procesinius veiksmus, nesiskundė ir nesakė, kad būtų jam daromas poveikis, verčiamas duoti kokius nors neteisingus parodymus.

A. P. pirminė apklausa vyko teisme, ir tą pačią dieną 2011-04-29 apklausdamas seseris M. dar nežinojo, ką teisme parodė A.. A. P. pirminiuose paaiškinimuose buvo teigiama, kad smurtą prieš jį turėjo matyti ir kitos globotinės, todėl, kad jų nepaveiktų, kiek įmanoma skubiau organizavo jų apklausą. Apklausiant M. dalyvavo Vaiko teisių vyr. specialistė Ramunė Gurevičienė. Apklausų metu buvo užrašyti seserų parodymai, smurtą prieš A. jos kategoriškai neigė. Tačiau A. M. apklausos metu pripažino, kad A. globėjai liepdavo paklūpėti už bausmę, kad jis kelis kartus yra klūpėjęs kambaryje. A. parodymus pasirašė ji pati ir Vaiko teisių atstovė R. G., jos abi patvirtino, kad parodymai surašyti teisingai. Seserų M. parodymai kėlė abejonių dėl jų sąžiningumo, ar jos nemeluoja duodamos parodymus, ar nebando apginti globėjų. Todėl po jų apklausų parašė raštą Lazdijų sveikatos centrui, kad gydytojai apžiūrėtų mergaites, ar ant jų kūnų nėra sužalojimų, ir paprašė Vaiko teisių tarnybos pareigūnų pristatyti mergaites pas gydytojus apžiūrai. Vėliau iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus buvo gauta informacija, kad kažkokie išoriniai sužalojimai buvo rasti ir ant mergaičių.

Liudytojas V. B., parodė, kad dirba Lazdijų sveikatos centre gydytoju psichiatru. Su vaiku užsiimdavo R. Ž. psichologė. Vaiko pavardės nei vardo neprisimena, tik žino, kad vaikas globotinis. Globėjus pažįsta tai N.. Tas berniukas N. globotinis. Prieš tai su kolege vaikų psichiatre kalbėjo, ji sakė buvo tam tikrų problemų mokykloje ir jis buvo perduotas psichologei R. Ž.. Po Velykų dieną po pietų į savo kabinetą pasikvietė R. Ž. kartu buvo ir vaikas, pasakė, kad jai kilo įtarimas, kad prieš vaiką naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, nes ji pamatė sužalojimus ant kūno ir paprašė, kad aš apžiūrėtų vaiką. Apžiūrėjus paklausinėjo vaiką kilo įtarimų, kad tikrai prieš vaiką buvo panaudotas fizinis gal ir psichologinis smurtas dar davė įrašą paklausyti ir nutarė pranešti VTAS būtent vedėjai D. Gorochovenkienei. Reaguota buvo pakankamai greitai gal už 5-10 min. atvyko D. Gorochovenkienė vėl kartu apžiūrėjo vaiką ir ji priėmė sprendimą pagal įstatymą izoliuoti vaiką ir jis buvo perkeltas į vaikų ligų skyrių dar papildomai apžiūrėtas. Naktį jis praleido vaikų ligų skyriuje, o vėliau buvo perkeltas į Vaikų globos namus „Spengla“. Vaikas skundėsi, kad jis buvo mušamas ir apžiūrėjimo metu ant galvos buvo keletas randų. Buvo mėlynių ir kaip vaikas pasakojo jis buvo klupdomas ant žirnių, kruopų.  Kelio sąnario oda vaiko būna švelni, o ten buvo sustorėjimas. Sustorėjimas atsiranda kai mechaniškai veikiama oda. Nuo vienkartinio mechaninio poveikio tokie dalykai neatsiranda. Apie klūpėjimus sakė, kad jis už bet kokį nusižengimą buvo klupdomas į kampą ant žirnių ir dar papildomai ant iškeltų rankų uždėdavo kėdę, dar ant kėdės padėdavo kibirą ar kitą svorį, taip jis pasakojo. Vaikas minėjo, kad jį kėlė 4-5 valandą nakties, kad užkurtų pečių. Tuo momentu kai vaikas pasakojo abejonių nebuvo, kad tam tikras fizinis gal ir psichologinis smurtas panaudotas buvo. Galima teigti, kad susižalojo krisdamas, bet sužalojimai ant galvos, verčia abejoti ar jis buvo kritęs ant galvos.

2007-04-04 Lazdijų r. apylinkės teismo nutartis, iš kurios matyti, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini)nuolatiniu globėju paskirtas N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Ta pačia nutartimi I. N., gyv. (duomenys neskelbtini), atleista nuo A. P. ir N. P. nuolatinės globėjos pareigų, kurios jai buvo nustatytos 2002-03-13 Lazdijų r. apylinkės teismo nutartimi (T. 1, b. l. 3-5)

2011-04-29 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. P. nustatyta laikinoji globa, globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini)valstybiniuose vaikų globos namuose, iki kol teismo nutartimi bus paskirtas kitas globėjas (T. 1, b. l. 38).

2010-01-06 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja paskirta I. N., gyv. (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 36-38).

2010-03-03 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria S. M., gim. (duomenys (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 39-40).

2011-05-02 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais A. M. ir S. M. paskirta laikinoji globa, globos vietą nustatant (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, iki teismo nutartimi bus paskirtas kitas globėjas (T. 1, b. l. 42, 43).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad Lazdijų r. sav. VTAS vedėja Daiva Gorochovenkienė į bylą pateikė A. P. 2011-04-28 pranešimą VTAS, surašytą ant vieno lapo (T. 1, b. l. 31).

A. P. 2011-04-28 pranešimas Lazdijų r. VTAS, kuriame A. P. ranka surašęs smurto prieš jį aplinkybes, tarp kurių nurodo „2011-04-24 dieną balandį per velykas aš klūpėjau nuo aštuonių Ryto. Aš klūpėdamas neišlaikiau kėdės ir Mama atėjus man paėmus prailgintoją pradėjo trankyti per kojas, o po to kaip antrą kartą neišlaikiau paėmė prailgintoją ir su prailgintojo galu pradėjo man per galvą trankyti...““Motina seniai mania mušdavo, bet anais kartais kentėdavau ir niekam nesakiau.“...“Jie labai žiaurūs nes kiekvieną dieną muša ir reikia klūpėti.“ (T. 1, b. l. 32)

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja R. Ž. pateikė diktofoną „Olimpus VN-8500 PC“, iš kurio buvo išimti ir iškelti į kompaktinę CD plokštelę du įrašai, kurių trukmė 4 min. 6 sek. ir 14 min. 59 sek. (T. 3, b. l. 85).

Daiktų apžiūros protokolas su priedais – suvestinėmis, iš kurių matyti, kad R. Ž. pateikti CD diskas ir jame esantys garso įrašai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, padarytos garso įrašuose užfiksuotų pokalbių suvestinės, iš kurių matyti, kad A. P. psichologei pasakoja apie prieš jį bei A. M. šeimoje naudoto smurto aplinkybes, teigia, kad „su A. irgi blogai elgiasi, jinai dabar klūpi“, į psichologės klausimą, dėl ko jinai klūpi, A. P. atsako „nes netikra sesė pametė „flešą“ ir apkaltino A. ir mane, ir taip gavosi, kad mes abu likom kalti, tai A. klūpėjo ir aš klūpėjau, dabar A. klūpi“. Į klausimą - „Šiandien A. nėjo į mokyklą, nes buvo sumušta?“, A. P. atsako „Taip. Vakar“. Į klausimą „tai jinai dabar namuose sumušta?“, A. P. atsako “Taip. Ir klūpi“. Į klausimą „Tai jūs klūpit, o ką tada daro mama ir tėtis?“, atsako „Nieko. Tėtė išvažiavęs darbe, o mama prie kompiuterio kiekvieną dieną“ (T. 4, b. l. 78-81).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 285/11 (06) iš kurios matyti, kad A. P. nustatyti įvairūs sužalojimai, tarp jų ir poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniuose paviršiuose. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (T. 1, b. l. 45-47 ).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 297/11 (06), iš kurios matyti, kad A. M. nustatyti įvairūs sužalojimai, tarp jų ir poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai tiek visumoje tiek imant juos atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (T. 1, b. l. 57-59).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 80 - 297/11 (06) iš kurios matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajai A. M. galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (T. 1, b. l. 62-63).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 296/11 (06) iš kurios matyti, kad S. M. poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti nemažiau 2 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant i kietus bukus daiktus (T. 1, b. l. 68-69).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 129-296/11 (06), iš kurios matyti, kad S. M. poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose galėjo būti padarytos tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo gautis ir jai klūpant ant kelių. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (T. 1, b. l. 74-75).

Visi nuosprendyje išdėstyti įrodymai yra gauti nepažeidžiant BPK nustatytos įrodymų rinkimo tvarkos ir jie patvirtina, kad I. N. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 163 str., nes ji būdama nukentėjusių M. A. ir M. S. globėja bei būdama kaltinamojo N. N., kuris yra A. P. globėjas, žmona ir turėdama pareigą sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, auklėti humaniškai, tinkamai juos prižiūrėti taikė vaikams fizines bausmes, versdama juos ilgai klūpėti, sukeldama fizinį skausmą bei padarydama nukentėjusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, gniuždė juos psichiškai ir taip piktnaudžiavo savo kaip globėjos teisėmis ir pareigomis.

6. Poveikis nukentėjusiems A. P., A. M. ir S. M.

Liudytojo (nukentėjusiojo) A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini)vaikų globos namuose, į kuriuos buvo atvežtas po apklausos Lazdijų teisme. Buvo šią savaitę trečiadienį pas jį atvykusi globėja, iš karto jis bijojo kalbėti, bet įsidrąsino. Ji klausė, kaip gyvena, kaip sekasi mokytis. Pabendravo trumpai, lauke prie baseinų, atvežė saldainių, sausainių ir sakė, kad visada jam atleis (T. 1, b. l. 106-108). 

Liudytojo (nukentėjusiojo) A. P. 2011-11-22 parodymai teisme, iš kurių matyti, kad jis teisme parodė, kad jį iškvietė šiandien į teismą, jis nenori kalbėti. Jis susijaudinęs, nenori iš viso pasakoti. Jis globėjams dabar parašo laiškus, nebendrauja su jais, neskambina, nes neturi noro. Globėjams ką nori, tą rašo, globėjai jam nerašo. Globėjai gal gauna laiškus, gal ir negauna, kaip moka, taip parašo. Globos namuose gyvena nuo gegužės 28 d., kartą matėsi su globėjais, jie atvažiavo, davė saldainių, sausainių, atsigerti. Globėjai buvo dviese. Po to globėjai nebuvo atvažiavę. Su netikromis sesėmis nebendrauja. Kad čia buvo pirmą kartą neatsimena. Tada jis sėdėjo ir kalbėjo, jam dabar neįdomu, ką pasakojo. Su juo dar kalbėjosi Gorochovenkienė, vaikų teisių specialistė, ją matė daugiau kartų, bet nenori kalbėti. Nepasakos, ką rašo globėjams laiškuose, tai jo asmeniniai dalykai. Jam niekas nieko nepasakoja, ir jam neįdomu. Nežino, ar globėjai ant jo pyksta, jie visada atleisdavo. (T. 5, b. l. 157).

Liudytojos (nukentėjusiosios) A. M. 2011-04-29 parodymai, iš kurių matyti, kad jos teigimu nėra buvę nei vieno atvejo, kad būtų mušę ją ar sesę bei A. P. mama ar tėtis, kaip ji vadina globėjus I. N. ir N. N.. Jai pas globėjus gyventi gerai, niekur nenori išvykti. A. nėra niekada mušęs nei tėtis, nei mama. Ne kartą jis yra sakęs, kad darys viską, kad išvažiuotų iš čia. Pas juos kambariuose niekur nėra jokių akmenų, ir A. ant akmenų skaldos nėra niekada paklupdę nei mama, nei tėtis. Tik yra kelis kartus paklūpėjęs už bausmę, bet ir tai labai trumpai, kambaryje (T. 1, b. l. 117-118).

Liudytojos (nukentėjusiosios) A. M. 2011-06-13 parodymai teisme, iš kurių matyti, kad jos teigimu niekas niekada jos nebuvo sumušęs ar sužalojęs. Kai buvo mokykloje, ją pastūmė klasiokas A. nuo laiptų. Buvo mėlynių ant nugaros ir kairio peties. Apie tai papasakojo globėjai, paskui su ja nuėjo pas socialinę pedagogę ir auklėtoją Z. Š.. Be šito pastūmimo nuo laiptų daugiau sužalota nebuvo. Globos namuose gyvena nuo gegužės mėnesio. Per tą laiką globėjai nebuvo aplankę. Auklėtoja pasakė, kad ji iš Lazdijų vaikų teisių gavo pylos ir atėmė telefoną, kol vyks tyrimas. Telefoną buvo davusi globėja, kai buvo ligoninėje. Su globėjais bendravo visą laiką, iki telefonas buvo iš jos atimtas. Kada atėmė, neatsimena. Per Velykas su A. šeimoje konfliktų nebuvo. A. nepasakojo, kaip jis susimušė nosį, o ji nematė. Mokykloje matė, kad jo nosis buvo ištinusi, o namuose dar labiau. A. nosį susižalojo mokykloje, nes išeinant į mokyklą nosis nebuvo sužalota, tik grįžus iš jos. Prieš Velykas A. nešiodamas malkas galėjo susižaloti, matė, kaip jis laipiojo po malkų krūvą. (T. 1, b. l. 122-123).

Liudytojos (nukentėjusiosios) A. M. 2011-11-22 parodymai teisme, iš kurių matyti, kad jos teigimu pirmos apklausos teisme metu pasakojo teisybę, jų šeimoje niekas nei A., nei jų nemušė. Tas berniukas dabar skambina ir atsiprašinėja. Globėja buvo rodžius garso įrašą. Tą jai pasakojo globėja, su ja susisiekia telefonu. Kai jos buvo ligoninėje, tai globėja pridėjo laiškų. Dar parašo laiškus globėjai per paštą. Su globėja bendrauja telefonu ir laiškais. Globėja sakė, kad A. jai sakė, kad jį nuteikinėjo, tada jis papasakojo, kad jį mušė globėjai, bet taip nebuvo. Matė Gorochovenkienę rugsėjo mėnesį, buvo ir S.. A. apšmeižė globėjus, nes jį taip primokino. Ji ne kartą rašė laiškus prokuratūrai ir prezidentei. Apie prokuratūrą sužinojo per internetą ir surado adresą. (T. 5, b. l. 167-168).   

Liudytojos (nukentėjusiosios) S. M. 2011-04-29 parodymai, kuriuose teigia, kad 2011-04-23 būdama kambaryje prie lango matė, kaip lauke prie sukrautų malkų buvo A. P., matė, kaip jis lipo ant krūvos, ir lipdamas nukrito. Kas jam nutiko, nematė, bet jis nuėjo namo. Kambaryje matė, kad jis susižalojęs, prakirsta galva bei prie ausies, mama valė kraują. Nėra buvę nei vieno atvejo, kad būtų kada nors mama mušusi su laidu A. ar ją bei sesę A.. Mama gera, ji niekad nėra jų mušusi, pas ją šeimoje gyventi gerai, nenori, kad būtų paimta iš mamos, kur gyvena. Jos neskriaudžia ir nemuša. A. P. pats prisigalvojęs, kad jį mama muša. Mama nėra grasinusi ar gąsdinusi, kad nepasakotų policijoje apie tai, kad ji atseit mušusi A. (T. 1, b. l. 125-126).

Liudytojos (nukentėjusiosios) S. M. 2011-06-13 parodymai teisme, iš kurių matyti, kad jos teigimu nebuvo pas ją jokių sumušimų, jos globėjai nemušė, globėjai A. nemušė. Globėjai sesės A. nemušė, pas A. ant kūno jokių sumušimų nematė. Tik kai kartą parėjo iš mokyklos, matė, kad kažką ant rankos pasidarė. Klūpėti namuose jai niekas neliepė, kitiems vaikams taip pat neliepė. Jos mokytoja V. P. apie mėlynes ir sumušimus niekada jos neklausė. Mėlynių neturėjo ir nerodė jai. Globėjai į darželį nebuvo pakviesti. Mokykloje prieš kūno kultūros pamokas persirengiant kitiems vaikams nesiskundė, nes nebuvo sužalota. Mokytoja P. jos kūno neapžiūrinėjo, ar yra mėlynių. Norėtų gyventi pas globėjus N.. Gydytojas dėl sužalojimų apžiūrinėjo, bet ji mėlynių neturėjo. Globos namuose ją aplankė tik močiutė ir tėtis. Auklėtoja M. pasakė, kad iš kažko gavo pylos, kad ji bendravo. Jos keliai nebuvo nubrozdinti (T. 1, b. l. 129-130).

Liudytojos (nukentėjusiosios) S. M. 2011-11-22 parodymai teisme, iš kurių matyti, kad balandžio 10 d. jai bus 11 metų, jai nieko nėra atsitikę. Jos čia per kažkokį tai A., kuris primelavęs, kad jį mama muša. Gorochovenkienė žiūrėjo jų daiktus, ką globėja pirko, juos nuteikinėjo, kaip nuvežė į ligoninę. Jai nuo jos net galvą skauda, ji ją nervuoja, nenori jos matyti. Ji nori pas globėją, jai globėja svarbiausia. Jos nori namo, neiškentės, tas A. kalba, atsiprašinėja per telefoną. Kam A. atsiprašinėtų, jei jos blogai sako, jis meluoja pats, per kompiuterį sako „atsiprašau, atleiskit, kad taip apsielgiau“. Jai Gorochovenkienė sakė, pasakykit per teismą, kad jus mama mušė, pamatė mašiną, tai ir pavydi. Ji pavydi ir meluoja dabar, žino, nes yra normali. D. Gorochovenkienė ją ir sesę nuteikinėjo, daugiau ką sakė nesakys, ji pakraupus, ją verčia vemti, kad ji viską meluoja. Daiva ėjo, žiūrėjo, kaip globėja pirko mašiną ir pavydėjo, ji matė, kad pavydėjo. Su D. Gorochovenkiene paskutinį kartą bendravo „(duomenys neskelbtini)“, kai ją apklausinėjo kambariuke. Po to, kai išvežė į globos namus, su A. nebendravo. Su globėjais nesusitinka, nesusirašo, jie nebendrauja su globėjais. A. buvo pasirinkimas, jis norėjo pats į (duomenys neskelbtini)globos namus, o dar verkia, jau nori dabar pas globėjus, ji žino, jos ląstelės yra, per kompiuterį viską pasako, ir kompas jai atsiunčia. Per kompiuterį sužinojo, kad A. gailisi, per programą, ji parašo ir kompiuterį jai viską išmeta (T. 5, b. l. 162-163).

Liudytoja L. Č. parodė, A. P. susitikimas su globėjais vyko nesilaikant nustatytos tvarkos. Ji užfiksavusi šį susitikimą, pati įspėjo buvusius jo globėjus N., kad jie pažeidė tvarką, turėjo užsiregistruoti, pateikti dokumentus. Ką susitikimų metu  kalbėjo su A., jis nepasakojo. A. apie savo globėjus nėra nieko blogo pasakojęs. Grįžusi iš atostogų nustebo pamačiusi, kad yra įvykę dar mažiausiai 3 slapti A. susitikimai su N., kurie buvo kitų darbuotojų pastebėti ir įrašyti į susitikimų lentelę. Ką šių susitikimų metu kas kalbėjo su A., jis jai nepasakojo.

Liudytoja G. R. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose socialine pedagoge. Jai teko prižiūrėti grupę, kurioje buvo A. P.. Vasaros antroje pusėje,  pastebėjo prie vaikų namų nepažįstamą automobilį, kaip vėliau išsiaiškino, juo atvyko A. P. globėjai. Matė, kai globėjai davė A. P. saldumynų, pabendravo apie 5 min. ir išvažiavo. Apie globėjų apsilankymą žurnale atžymos nedarė.

Liudytoja L. Z. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini)vaikų globos namų socialinė pedagoge. 2011 m. liepos mėnesį prie įvažiavimo į teritoriją matė A. P. ir automobilį, kuris jai einant artyn apsukęs ratą išvažiavo. Pas A. P. paklausė, su kuo jis buvo susitikęs, jis pasakė, kad buvo jo globėjai. Apie ką kalbėjo, nesakė. Apie globėjų apsilankymą atžymėjo dienoraštyje. Daugiau atvejų, kad pas A. P. kas nors būtų atvykęs, nematė. Vaikų namuose matė, kaip A. P. žaidė kompiuteriu, tačiau nematė bendraujant internetu ar rašant laiškus. A. kalbėjo jai apie globėjus. Minėjo, kad nori su jais susitaikyti, sakė, kad bus kažkoks teismas, ir teisme jis pasakys, kad nori susitaikyti su globėjais. Vieną kartą matė A. prie Vaikų globos namų durų laukiantį ir turintį padarytas popierines gėles. A. paklausė, kur dėjo turėtas popierines gėles, jis sakė, kad jas padovanojo globėjai. Taip pat A. parodė, kad globėja davė 2 litus, ir paprašė leisti į parduotuvę ledų. Jo susitikimas su globėja truko apie 10 minučių, apie ką jie kalbėjosi A. konkrečiai nepasakė.

Liudytoja I. K., paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos namų “ (duomenys neskelbtini)” socialine pedagoge. A. ir S. atvežė 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje. Mergaites apgyvendino toje pačioje grupėje kur ir ankščiau gyveno, todėl nebuvo joms didelio streso grįžti, nes draugai liko tie patys. Mergaites atvežė  dėl galimo smurto globėjų šeimoje. Nė karto neteko girdėti, kad kalbėtų jog prieš jas buvo naudojamas smurtas, jos to neteigė, sakė melas ir visada kaltino A. dėl to, kad jos atimtos iš globėjų ir turi gyventi globos namuose, o ne pas globėjus. Mergaičių su globėjais buvo stiprūs ryšiai ir jos dar vis tikisi ir laukia kada grįš pas globėjus. Mergaitės su globėjais bendraudavo internetu ir turėjo jos telefonus. Globą nustatant, kai buvo paimtos A. ir S. žinojo, kad A. buvo globėjų šeimoje. Kad būsimos globėjos tėtis serga psichine liga ir kad jo namuose gyvens globotiniai  nebuvo žinoma. Išvadoje tokie dalykai paminėti  nebuvo ir nebuvo žinoma apie tai.  Mergaitės nori pas globėjus, nenori būti globos namuose, nes jos buvo šeimoje ir vaikai geriau nori būti šeimoje nei globos namuose.  Apie bylos medžiagą iš kur mergaitės sužinojo jai nežinoma. Ji apie tai su mergaitėm nekalbėjo. Pastebėjo, kad mergaitės naudoja suaugusiems būdingus išsireiškimus, argumentus.

Liudytoja S. J., paaiškino, kad A. ir S. M. jos seserys. Su seserim negyvena apie 2 metus, bet aplanko jas globos namuose. Pas globėjus nebuvo. Kai gyveno pas globėjus bendravo ir joms viskas ten gerai buvo. Auklėtoja jai pasakė, kad atvežė jos seseris. Paklausė ar jas mušė, bet jos nėra pasakiusios, kad jas skriaudė. Žiūrėjo į mergaites, atrodo matė veide prie akies žymę pas A.. Ji buvo supykusi, kad netiki ja. Ji turėjo patikėti, kad jų niekas neskriaudžia. Nenorėjo, kad apžiūrinėtų jas. 

Liudytojas G. J. parodė - dirba Lazdijų ligoninėje vaikų ligų skyriaus vedėju. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos atvežė vaikus įtariant smurtą šeimoje. Jis vaikus apžiūrėjo ir apie jų būklę užfiksavo ligos istorijoje. Buvo berniukas ir mergaitė vardų neprisimena. Buvo matyti nubrozdinimai, mėlynės įvairiose kūno vietose, berniukui nosies lūžimas.

VTA skyrius sudarę sutartį su ligonine ir buvo  bendraujama  su VTA skyriaus darbuotojais. 2011-04-27 į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas A. P.. Jį pristatė  Daiva Gorochovenkienė, nurodydama, kad įtaria, jog A. P. yra sumuštas. Apžiūrėjęs A. P. nustatė ant kūno įvairiose vietose sumušimus ir nubrozdinimus. Paklausė, iš kur atsirado sužalojimai, A. P. atsakė, kad sužalojimus prieš 3 dienas padarė jo globėja. Ne kartą buvo užėjęs pas A. į palatą, bet jis nieko nesakė, apie vaiko teisių specialistų daromą poveikį nepasakojo. Būnant palatoje, matė, kad pas A. P. buvo užėjusi D. Gorochovenkienė, apie ką kalbėjo, negirdėjo. Taip pat pas A. P. buvo atvykę globėjai, apie ką kalbėjo, negirdėjo. 2011-04-28 epikrizėje nusiskundimai užfiksuoti apklausiant vaiką. Šiuo atveju nėra kalbos ar yra poreikis stacionariam gydymui, nes yra susitarimas su VTA skyriumi ir kai atveža vaikus pagal teisiškai numatytą tvarką vaikus priima. Susitarimas tarp ligoninės ir savivaldybės yra raštu.

Liudytoja J. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini)globos namuose socialine pedagoge.  Jos darbo metu buvo atvežtas A. P., ji buvo jo auklėtoja. Jos darbo metu globėjai nebuvo, tik vieną kartą užtiko A. kalbant telefonu su globėjais, sakė pasiguosti paskambino globėjai. Globos namuose yra kompiuteris, telefonas laisvas išėjimas į pasaulį ir vaikai naudojasi ryšio priemonėmis. A. P. globos namuose buvo apsivogęs. Šiuo metu liovėsi vogęs. A. P. nėra agresyvus, galima su juo nuoširdžiai pabendrauti, linkęs padėti, turi polinkį meluoti,  bet šiaip geras vaikas. Apie gyvenimą globėjų namuose A. mažai pasakojo. Atvykęs į globos namus berniukas buvo pasakojęs apie pas globėjus patirtą smurtą, sakė, kad jį mušdavo, klupdydavo ir liepdavo klūpėti, neduodavo valgyti. A. susitikimų su buvusiais globėjais ar jų giminaičiais pati užfiksavusi nėra, tačiau iš kitų kolegių yra girdėjusi apie kelis slaptus A. susitikimus su buvusiais globėjais, kurie buvo užfiksuoti vaiko susitikimų lentelėje, tai įvyko per jos atostogas. Apie A. susirašinėjimą su globėjų šeima nieko nežino, A. jokių laiškų, vokų ar ženklų pas nieką neprašė, iš kur jų gavo nežino. Šiaip vaikai daugiau bendrauja telefonais, internetu, o laiškų rašymas nėra labai įprasta, kodėl A. rašė laiškus ir ką juose rašė, ji nežino. A. mintinai žino buvusios globėjos telefoną, nes iš kitų vaikų kartais prašydavo telefono pasiskambinti globėjai, bet apie ką su ja bendravo, kiek kartų ir kokiais numeriais, nežino. Su vaikais bendravo, jį vaikai priėmė ir noriai su juo bendravo.

Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad 2011 m. balandžio mėnesį ji sužinojo kad mergaitės buvo paimtos iš globėjų. Vakare paskambino VTAS vedėja ir pranešė, kad verkia mergaitės S.  ir A. M., paprašė psichologinės pagalbos. Ji atvažiavo į Lazdijų ligoninę, abi mergaitės verkė su vyresniąja pora sakinių pakalbėjus ji nusiramino. Pastebėjo, kad abi mergaitės gynybiškos, kalbėjo, kad jų niekas nemušė, nors pas A. M. matė ant kūno mėlynių. Ji sakė, kad susimušė griūdama. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) globos namuose buvo kai vežė D. Gorochovenkienė į globos namus mergaites. Paprašė, kad palydėtų mergaites iki (duomenys neskelbtini) . Pakeliui užvežė pas Alytaus ekspertus. Apžiūros metu ant abiejų mergaičių kūnų ekspertas pastebėjo sumušimo žymes, girdėjo kai abi mergaitės ekspertui sakė, kad susimušė mokykloje. 

Liudytoja R. G., parodė – kad jos dukra globojo 3 globotinius, 2 mergaites ir A. P.. A. labai įdomus vaikas tiek mokykloje tiek namuose. Vaikas buvo aktyvus, nesustabdomas. Tėvai kreipėsi dėl jo judrumo į įvairias institucijas. A. į akis vieną sako už akių kitą, mokėdavo fantazuoti, stengėsi įtikinti, kad taip tikrai kaip jis sako yra tiesa. Sakydavo močiute mieliausia, brangiausia, tėvai brangiausi. A. parėjo iš mokyklos kartą prakaituotas net  sportinius bateliu ir drabužius buvo galima gręžti, sakė norėjo pavogti ir kai nori ką paimti labai prakaituoja. Paskutiniu metu lankėsi pas psichologę, jis pats ėjo. Dukra I. N. kreipėsi dėl jo į pedagogus, VTA skyrių, policiją, kad padėtų, bet niekas nepadėjo, sakė  gal išaugs, pasikeis. A. kūne nematė sužalojimų, tik parėjęs iš mokyklos skundėsi, kad nusivertė. Malkas buvo parsivežę jis lipo ant malkų krūvos nusivertė ir malkos ant jo užgriuvo buvo apsibrozdinęs kojas, rankas, veidą. Šalia buvo I. N. ji nuvedė A. pas dukrą. Niekur nesikreipė dėl nubrozdinimų, nes nereikėjo ir jis sakė neskauda. Nosis tik nubrozdinta, jokių lūžių nebuvo. Buvo globos namuose ir matėsi su A., nes važiavo pro šalį. Žentas dirbo netoli to pastato, A. pamatė ir pribėgo. Klūpoti nebuvo tokios bausmės. Kai nuvažiuodavo į šventas vietas, visi eidavo keliais. Į šventas vietas važiuodavo dažnai. Kai A. išėjo pas psichologą ir negrįžo, paskambino dukrai ir pasakė, kad jis ligoninėj. Į ligoninę ėjo su dukra. Ligoninėj A. sakė nieko jam neatsitiko, dar jis sakė, kad jam liepė sakyti, kad nualpo ir kad čia bus mažas melas. Atrodo gal Gorochovenkienė pasakė.  Ligoninėj buvo judrus susikalbėti buvo su juo galima. Nematęs jų namuose A. smurto. Kai nustatė globą mergaitėm  jokių keblumų nebuvo

Liudytoja O. G. parodė, kad ji lankė vaikus, juos mylėjo. A. geras, po šventas vietas važiuodavo visi, melsdavosi, kad būtų geras, klausytų tėvelių, nes jis vieną kartą taip sakydavo kitą kartą kitaip. Susižalojusio A. nematė, bet jis kaip aitvaras šokinėdavo, su dviračiu važiuodamas puolė. Vaikus visur vežiojo, smurto niekas nenaudojo. A.  pasakojo, kad nuo malkų nupuolė, su dviračiu važiuodamas puolė. Skundėsi anūkė, kad vagiliauja A.. Patarė ji atiduoti jį, sakė jai gaila, negali atiduoti, nes mokslas susitrukdys. Vieni vaikai neklūpodavo, visa šeima klūpodavo, vaikai dar pasitiesdavo kilimėlius.

Liudytoja D. Č. parodė, kad - dirba psichologe tarnyboje ir (duomenys neskelbtini) mokykloje mokytoja. Prašė pagalbos iš Švietimo skyriaus, kad reikia vykti į “ (duomenys neskelbtini)” vaikų globos namus bendrauti su mergaitėmis. Buvo dvi mergaitės A. ir S. M.. Ji  kalbėjosi su mergaitėmis. Ruošė mergaites apklausai. Konsultavosi ir pagal nustatytą tvarką bendravo su mergaitėm. Ruošiant apklausai apie smurtą  nebuvo žinoma. Jų pareiga nuimti mergaitėms įtampą prieš apklausą. Tą dieną be jos niekas nebendravo su mergaitėm. Kuo mažiau žmonių bendrauja su vaiku tuo geriau, nes reikia priprasti prie žmogaus ir medžiagoje nurodyta, kad kiek galima mažiau žmonių būtų. Su A. P. teko bendrauti (duomenys neskelbtini)vaikų globos namuose. B. J. atliko apklausą. Su A.i  buvo normalus bendravimas.

Liudytoja M. K. parodė, kad dirba socialine darbuotoja Vaikų namuose “ (duomenys neskelbtini)”. Kai atvežė mergaites ji grupėje dirbo. Mergaitės M. A. ir S. verkė, vėliau buvo ramios apsiramino. Jos apie savo globėjus gražiai labai kalbėjo, tėvais vadino, padarytą žalą patys vaikai neigė, labai gražiai kalbėjo apie tėvų paramą, buvo vienareikšmiškas noras abiejų grįžti į namus, vadino juos tėveliais. Globėjų nepažinojo. Jos darbo metu globėjai nelankė mergaičių, svečiuose nebuvo. Mergaitės prie meno, jų gražios idėjos ir labai gabios. Kad mergaitės melstųsi nematė.

Liudytoja N. P. parodė, kad  I. ir N. N. šeimoje gyveno 7 metus. Dar buvo dvi mergaitės A. ir S. ir jos brolis A.. Kai mergaites pasiėmė ji buvo globos namuose, bet per atostogas nuvažiuodavo. Neteko matyti, kad vaikai būtų šeimoje mušami. Jie meldėsi ir bažnyčioje ir namuose prieš paveikslą atsiklaupę. Kai bausdavo tai neleisdavo kažkiek laiko į lauką, žiūrėti televizoriaus arba knygą pora valandų skaityti reikėjo. Kai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nebendravo su mergaitėm, su N.s susiskambindavo. M., teigė, kad jas išvežė todėl, kad A. primelavo, kad juos mušė. Ji dažnai bendrauja su I. N., internetu ir telefonu. Taip pat žino, kad A. su S. taip pat bendrauja su I., jos susisiekia kitų vaikų telefonais arba per interneto programas. Yra mačiusi, kad A. ir S. rašo I. laiškus, siūlė ir jai parašyti I. bet ji neturėjo vokų ir ženklų. Ką jos susirašinėja su I. jai nėra žinoma. Apie jokį smurtą iš A. su S. nieko negirdėjo, jokių sužalojimų pas A. nematė.

Liudytoja I. N. parodė, kad A. P. susižalojo krisdamas nuo malkų. Ji matė kai jis lipo, šokinėjo ir kartu su malkom nugriuvo ir susižalojo. Šalia buvo jos brolis, R. G.. Pasakė I., ji atėjusi apžiūrėjo nubrozdintas vietas ir tepė peroksidu, nebuvo pagrindo vesti pas gydytoją. A. labai judrus. Iš mokyklos grįžta susižalojęs. Ranką buvo susižalojęs jis pats sakė, kad tualete susižalojo, o auklėtoja sakė, kad bėgdamas į durų rankeną susižalojo. Labai sunkus vaikas, įtaigiai meluojantis. Jis pareidavo iš mokyklos apsivogęs ir sakydavo kad ne jis, o susikvietus visus vaikus, jų tėvelius išsiaiškindavo ir tik tada prisipažindavo. Padėdavo tvarkytis namuose. Ji nuolat gyvena, irgi buvo globotinė.  A. susižalojo krisdamas nuo malkų susižalojo prie ausies, viršugalvyje ir keliai buvo nubrozdinti. A. po to nesiskundė, kieme dviračiu važinėjo. Susižalojo 2011-04-23 prieš Velykas. Paviršiniai buvo nubrozdinimai. Kažkur prie kojų gal šiek tiek ant pirštų, ant kelių, ant kurios kojos ar abiejų tiksliai neprisimena ir ant viršugalvio.  Ant kurio šono virto nematė. Ji gyvena šeimoje, smurto nebuvo. Šeimoje yra 3 globotiniai ir savi vaikai, išskirtinumo nebuvo. A. P. nebuvo ignoruojamas.

(duomenys neskelbtini) vaikų globos namų 2011-11-16 raštas Nr. 179 V-6, iš kurio matyti, kad globotiniui A. P. vokų, pašto ženklų, kitų laiškams rašyti ir jiems išsiųsti reikalingų daiktų nebuvo skirta. Globotinis jų neprašė nei pas savo šeimynoje dirbantį personalą, nei pas administracijos darbuotojus (T. 4, b. l. 16).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktorius R. Žebuolis pateikė „Tėvų, giminaičių ir vaiko susitikimo lentelės“ kopiją, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų ugdytinis A. P. 2011-06-04 19.30- 20.30 val. susitiko su atvykusiais I. N., N. N., G. N., nurodytos pastabos - pasikalbėjo, atvežė lauktuvių; 2011-06-27 19.00 - 20.30 val. susitiko su N. N., I. N., G. N., R. G., nurodytos pastabos – (duomenys neskelbtini); 2011-07-21 16.00 - 16.30 val. susitiko su R. G., G. N., G. N., I. N., N. N., nurodytos pastabos – (duomenys neskelbtini); 2011-08-08 13.40 - 13.50 val. susitiko su I. N., nurodytos pastabos – (duomenys neskelbtini). Davė 2 Lt. (T. 4, b. l. 17, 18)

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktorius R. Žebuolis pateikė „A. P. dienoraščio“ kopiją, iš kurios matyti, kad A. P. dienoraštyje 2011-06-04 L. Č. įrašyta “... Buvo aplankyti buvę globėjai – vaikas labai susijaudino, sakė, kad kai pamatė juos išsigando, tačiau vėliau bendravo su jais“; 2011-07-27 L. Z. įrašyta „Slapčiomis susitiko su globėja. Padovanojo jai gėlių, kurias darė iš popieriaus“; 2011-08-08 L. Z. įrašyta „Labai jau rūpi, kaip vyks teismas, A. sakė, kad nori su globėjais susitaikyti ir teisme tą pasakys“ (T. 4, b. l. 19-23).

Telefonų išklotinių analizės protokolas, iš kurio matyti, kad I. N. mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), nuolat bendraudavo galimai su nukentėjusiąja A. M., esančia globos namuose (duomenys neskelbtini) r. Taip pat iš analizės duomenų matyti, kad I. N. lankydavosi Alytuje, tame tarpe 2011-07-27, galimai suderinus susitikimus su nukentėjusiuoju A. P. (T. 4, b. l. 36-70).

Advokato Laimiaus Platūkio prašymas 2012-05-24 reg. Nr. P-(316-1459), kuriuo prie bylos prijungtas įtariamųjų N. pateiktas DVD+R „Verbatim“ diskas su 3 pokalbių, įrašytų tarp įtariamosios I. N. ir nukentėjusiojo A. P., įrašais ir pokalbių išklotinėmis. Vienas iš šių pokalbių, darytas 2011 m. vasarą, sutampa su A. P. vardu globėjams 2011 m. liepos - lapkričio mėn. laikotarpiu rašytų laiškų turiniu, ir akivaizdžiai prieštarauja A. P. apklausų teisme ir teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės byloje metu duotiems ankstesniems parodymams apie globėjus ir iš jų patirto smurto aplinkybes (T. 6, b. l. 159-170).             

A. P. 2011-04-28 prašymo Lazdijų r. vaiko teisių apsaugos skyriui kopija, iš kurios matyti, kad A. P. informuoja, kad „balandžio 28 dieną man būnant ligoninėje apie 13 val. 10 min. atėjo mano globėjo žmona I. N. ir sakė, kad aš nieko nepasakočiau apie juos tai man nieko nebus, o jai papasakosiu sakė visi parašys pasiaiškinimą. Tai girdėjo G. N.“ (T. 4, b. l. 134).       

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-21/2012, iš kurio matyti, kad atlikus A. P. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę nustatyta, kad A. P. patvirtina fizinę prievartą iš globėjų I. N. ir N. N.. A. P. patvirtina bendraujantis su globėjais, paaiškina jiems siunčiamų laiškų motyvus ir aplinkybes (globėjai slapta atvykdavo prie globos namų, padiktuodavo laiškus, duodavo už tai pinigų, saldumynų ir t. t.). Be to, tiriamojo pasisakymai apie globėjus tiek ankstesniuose parodymuose, tiek ekspertizės metu, prieštarauja jo vardu globėjams rašytų laiškų (2011-07 - 2011-11 laikotarpiu) turiniui, tačiau atitinka jo neigiamą emocinę būseną (nerimas, vengimas apie tai kalbėti), stebimą tyrimo metu. Atsižvelgiant į visas minėtąsias aplinkybes, galima daryti prielaidą, jog A. P. globėjai I. N. ir N. N. gali daryti poveikį jo duodamiems parodymams, tačiau esminės įtakos jo duodamiems parodymams tai neturėjo (T. 3, b. l. 29-35).

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-19/2012 iš kurio matyti, kad atlikus A. M. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę nustatyta, kad A. M. neigia bet kokią fizinę prievartą iš globėjų I. N. ir N.
N.. A. M. teigia bendraujanti su globėjais telefonu, laiškais. Ekspertizės metu ji kalba daug ir neigiamai apie D.Gorochovenkienės bandymą daryti poveikį jos duodamiems parodymams, tačiau byloje yra duomenų paneigiančių D. Gorochovenkienės daromą poveikį tiriamosios parodymams. A. M. tiek ekspertizės metu, tiek ankstesniuose parodymuose vartoja jos amžiui nebūdingų sąvokų, pateikia suaugusiųjų išsakomų argumentų. Be to, remiantis A. M. žodžiais apie globėjus bei jos emocine būsena tyrimo metu, tiriamoji yra itin prisirišusi prie I. N. ir N. N. bei nori grįžti gyventi pas juos. Atsižvelgiant į visas minėtąsias aplinkybes, galima daryti prielaidą, jog A. M. globėjai gali daryti poveikį jos duodamiems parodymams.

A. M. teismo procese dalyvauti nerekomenduojama: ekspertizės metu ji iš esmės patvirtina visus anksčiau duotus parodymus, be to, pasakojimas apie bylai reikšmingas aplinkybes A. M. sukelia stiprias neigiamas reakcijas: nerimauja, jaudinasi, verkia (T. 3, b. l. 12-17).

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-20/2012, iš kurio matyti, kad atlikus S. M. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę nustatyta, kad S. M. neigia bet kokią fizinę prievartą iš globėjų I. N. ir N.
N., taip pat neigia bendravusi ar vis dar bendraujanti su globėjais; ekspertizės metu ji kalba daug ir neigiamai apie D.Gorochovenkienės bandymą daryti poveikį jos duodamiems parodymams, tačiau byloje yra duomenų paneigiančių tiek D. Gorochovenkienės daromą poveikį tiriamosios parodymams, tiek S. M. žodžius, jog ji nebendrauja su globėjais. S. M. tiek ekspertizės metu, tiek ankstesniuose parodymuose vartoja jos amžiui nebūdingų sąvokų, pateikia suaugusiųjų išsakomų argumentų. Be to, remiantis S. M. žodžiais apie globėjus, tiriamoji yra prisirišusi prie I. N. ir N. N. bei nori grįžti gyventi pas juos. Atsižvelgiant į visas minėtąsias aplinkybes, galima daryti prielaidą, jog S. M. globėjai gali daryti poveikį jos duodamiems parodymams.

S. M. ekspertizės metu iš esmės patvirtina visus anksčiau duotus parodymus, be to, kontaktas su S. M. yra apsunkintas dėl jos gynybiškumo, priešiškumo, nenoro atsakinėti į pateikiamus klausimus, todėl S. M. dalyvauti teismo procese nerekomenduojama (T. 3, b. l. 22-26)

Visi nuosprendyje išdėstyti įrodymai yra gauti nepažeidžiant BPK nustatytos įrodymų rinkimo tvarkos ir jie patvirtina, kad I. N. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 233 str. 1 d. nes ji  susitikdama su mažamečiais nukentėjusiais globos namuose, kalbėdama su jais mobiliojo ryšio telefonu, darydama įrašą ir inicijuodama papildomas apklausas, kad nukentėjusieji pakeistų savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu darė poveikį nukentėjusiesiems.

       Įrodymų vertinimas, bausmės skyrimas ir civilinio ieškinio išsprendimas

Ikiteisminio tyrimo pradžia buvo, tai, kad ant S. M. kūno mokykloje buvo pastebėtos kraujosruvos, kurios buvo panašios į mušimo žymes. Mokytojos V. P. ir A. K. pasikalbėjo su S. ir tapo aišku, kad jų įtarimai pasitvirtino, nes S. sakė, kad mama (taip ji vadina I, N.) sudavė laidu. Mokytojos pranešė administracijos atstovei E. R. ir pasikvietė I. N. bei N. N. pokalbiui. I. N. smurtą pripažino ir klausė, o ką daryt jei vagia. S. klasiokams taip pat buvo žinoma, kad ji už blogesnį pažymį mušama. I. N. teigė, kad daugiau taip nepasikartos. Nors kaltinamoji teigė, kad  smurto nebuvo, tačiau tuo patikėti nėra jokio pagrindo. Visa eilė liudytojų tiek apklaustos mokytojos V. P., A. K. matė sužalojimus, E. R., bendramokslių tėveliai patvirtina, kad ir jiems tapo žinoma, kad S. namuose mušama. Taip pat Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma patvirtina, kad netinkamai buvo užtikrintos mažametės S. teisės šeimoje dėl smurto prieš mažametę.

Vėliau paaiškėjo ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimas prieš A. M.. Visa eilė liudytojų J. P., A. C., N. C., J. P., J. K., Z. Š., E. K., R. Ž., V. B. bei eksperto L. U. parodymai bei specialisto išvados ir pažyma iš M. Gustaičio gimnazijos bei psichologės pateiktas garso įrašas patvirtina, kad ši nusikalstama veika buvo. Jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo.

Visa eilė liudytojų R. Ž., Vl. B., D. Gorochovenkienė, G. J., ekspertas L. U. patvirtina, kad buvo ir kita nusikalstama veika prieš A. P., kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos surikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Rašytiniai įrodymai specialisto išvados, reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolas ir jų apžiūros protokolas taip pat patvirtina neginčijamai, kad buvo nusikalstama veika. Netikėti šiais įrodymais nėra jokio pagrindo. Apie smurtą šioje šeimoje A. P. patvirtino pas psichologę. Nurodė, kad dėl smurto vagia ir nenori gyventi šeimoje. Jam padaryti sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje, jie padaryti ne mažiau šešiolikos poveikių pasekoje. Ekspertas nurodo, kad maža tikybė, kad A. P. susižalojo pats. Šeimos nariai nežino kaip susižalojo, teigia, kad gal nukrito nuo malkų.

A. P. paaiškino ir tai, kad nosį jam sulaužė tėtis (taip jis vadina N. N.) suduodamas ranka į veidą, už tai, kad paėmė šokoladą. N. N. aiškino, kad A. problematiškas, vagia, meluoja. Dėl šios priežasties ir buvo padarytas sužalojimas. Visa eilė liudytojų R. Ž., S .M., L. R., J. B., D. P., J. G., M. R., D. L., L. S., L. R., J. P., J. K., patvirtina, kad mokykloje A. P. nosies nesusižalojo. Netikėti šių liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais jokio pagrindo nėra. Jie pagrįsti ir specialisto išvada.

Apie patiriamą smurtą jo ir A. bei S. M. šeimoje A. P. pasakojo psichologei, vėliau vaikai buvo pristatyti medikams ir ekspertui buvo konstatuoti sužalojimai vaikams. Sužalojimų daug, jie visi atsirado tokiomis pačiomis aplinkybėmis, visiems trims globotiniams. A. P. paaiškino, kad jis ir kitos globotinės buvo verčiami ilgai klūpoti ir taip susiformavo sužalojimai. Psichologei taip irgi atrodė, be to ikiteisminio tyro metu I. N. buvo pripažinusi, kad vaikus vertė klūpoti, nors posėdžio metu ji tai neigė, sakė vaikai patys taip nuspręsdavo klūpoti. Toks globėjos elgesys pripažintinas ne chumanišku ir žiauriu elgesiu. Ji netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas buvo padaryti vaikams nežymūs sveikatos sutrikdymai vaikams, vaikai buvo gniuždomi.

A. M. pripažino, kad klūpojimas buvo bausmė, vėliau ji tai neigė. Tačiau vaiko vertinimas buvo toks, kad klūpoma buvo dėl to, kad padarė kažką blogai, todėl ir neigia smurtą. Tačiau tai, kad pripažįstamas klūpojimas, tik skirtingai jis vertinamas mažamečio vaiko, kuris yra priklausomas nuo globėjų, nuo vaiko noro gyventi pas juos, o ne vaikų globos namuose, nereiškia, kad nėra nusikalstamų veiksmų, nes tai patvirtina kiti byloje aptarti įrodymai. Tai, kad nukentėjusios nenurodo, kad prieš jas smurtaujama, kad tai netiesa, patvirtina, kad S. M. nepripažino smurto kai sužalojimus matė pedagogai. Ji vengė apie tai kalbėti, buvo nusiteikusi gynybiškai. Tai patvirtinama ir psichologo išvadoje. Kad abi mergaitės yra neatviros patvirtina liudytojų parodymai, bei specialistų išvados. Iš atlikto psichologinio tyrimo matyti, kad mergaitės kalba suaugusiųjų argumentais, pripažįsta, kad nuolat bendravo su I. N.. I. N. siekis bendrauti su mergaitėmis, jas paguosti turėjo galimybes ir tikslą daryti poveikį vaikams. A. P. tiesiogiai nurodo, kad buvo daromas poveikis, kad N. atvažiuodavo. Tai buvo užfiksuota globos namų žurnale. N. buvo įspėti, kad jiems nebus leidžiama bendrauti, tačiau susitikimai vyko. Vieno susitikimo metu I. N. pati pripažino, kad atliko garso įrašą pokalbio su A., tačiau jis nebuvo daromas nuo susitikimo pradžios. Šis garso įrašas per gynėją buvo perduotas tyrėjui ir tuo buvo siekiama papildomos A. P. apklausos. Antros apklausos metu A. apie laiškus nenorėjo kalbėti, teigė, kad jo asmeninis reikalas. A. P. nuoseklus dėl smurto. Psichologinės ekspertizės akte patvirtinti susitikimai su globėjais, kad globėjai gali daryti poveikį, tačiau A. P. parodymams tai įtakos neturėjo. Visi liudytojai L. Č., J. M., G. R., L. Z., iš dalies nukentėjusiųjų parodymai ir raštas iš Alytaus vaikų globos namų, reikalaujamų daiktų dokumentų patikimo protokolai, pokalbių analizė patvirtina, kad buvo daromas poveikis nukentėjusiems. Netikėti šiais įrodymais teisėja neturi jokio pagrindo.

Įrodymais BPK 20 straipsnyje įstatymo leidėjas laiko duomenis gautus įstatymo nustatyta tvarka. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina ir paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Šioje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai yra gauti teisėtais būdais. Teisėja atmeta kaltinamųjų gynėjo argumentus, kad įrodymai šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, tačiau nenurodė kodekso baudžiamojo proceso nuostatos buvo pažeistos. Gynėjas nurodė, kad neaišku kaip byloje atsirado A. P. rašytas pranešimas. A. P. rašytas pranešimas buvo gautas 2011-04-28, jis jį parašė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai ir pranešė apie prieš jį naudojamą smurtą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. Gorochovenkienė apie tai pranešė ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai pridėdama šį pranešimą ir kitą pas ją skyriuje turėta medžiagą susijusią su globojamu A. P.. Tą pačią dieną to rašyto rašto pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko tyrėjas B. J.. Todėl akivaizdu, kad tyrėjui A. P. pranešimo ir nerašė. Tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad šis pranešimas ir kita byloje gauta medžiaga iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus gauta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas.

Gynėjui kėlė abejones ir A. P. sveikatos būklė, po paguldymo į ligoninę  ir esant gydytojo G. J. nurodytiems simptomams, ir atliktų sekančią dieną ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumas, dėl A. P. sveikatos būklės. Gydytojo G. J. A. P. epikrizėje nurodyta, A. P. svaigo galva, pykino, buvo nualpęs. Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ligos istorijoje užrašė tai, kas buvo nustatyta apžiūros metu. Tai, kad 2011-04-28 A. P. dalyvavo kūno tyrime pas ekspertą specialisto išvados negali pakeisti ir duoti pagrindą ja abejoti, nes eksperto išvadą rašo ekspertas, o ne A. P.. Be to I. N. tą pačią dieną apie 18 val. mačiusi A. P. Lazdijų ligoninėje, teigė, kad jis vaikščiojo ir jo būklė buvo gera, ji su juo pati bendravo. Juo labiau sekančią dieną atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus A. P. sveikatos būklė netrukdė, nes jis į jų atlikimą vyko iš gydymo įstaigos ir nėra jokių duomenų apie tai, kad A. P. 2011-04-29 jautėsi blogai.

Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalis, dėl atstovo pagal įstatymą paskyrimo ir dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nurodoma, kad  ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti bet kokį kitą asmenį, kuris galėtų tinkamai atstovauti nepilnametį asmenį. Todėl ir šioje dalyje proceso reikalavimai nebuvo pažeisti, nes globėjų atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl esant laikinai globai vaikų interesus ir turėjo pareigą užtikrinti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos arba globos įstaigos atstovai. Todėl teisėja atmeta ir šį gynėjo argumentą kaip nepagrįstą.

Nebuvo pažeistas įstatymas ir atliekant nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausas. Nes BPK 186 str. 3 d. nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas privalo būti kviečiamas. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo vietą ir gautą medžiagą kviečiamas tas pats psichologas, siekiant, kad kuo mažiau vaikas turėtų kontaktų su skirtingais asmenimis, tai ne pažeidimas, o vaiko interesų ir apsaugos užtikrinimas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad apklausos atliktos pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir negali būti tinkamu įrodymu byloje.

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo atliekami du atskiri ikiteisminiai tyrimai, vėliau tyrimo eigoje jie buvo sujungti į vieną, todėl nukentėjusiojo A. P. įstatyminis atstovas ir buvo pripažintas du kartus. Bet net jei ir taip būtų atlikta viename ikiteisminiame tyrime, nebūtų galima tai pripažinti pažeidimu, o tik pertekliniu ikiteisminio tyrimo veiksmu.

A. P. netinkamas elgesys, jo vagiliavimai, niekaip negali būti pagrindu prieš jį naudoti smurtą, atlikti jo atžvilgiu nusikalstamus veiksmus, globėjai turėtų užtikrinti globotinių atžvilgiu tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai rūpintis globotiniais, užtikrinti jų kitas teises, o ne pasinaudojus susiklosčiusia sudėtinga situacija, laikyti tai priežastimi ir kaltinti Vaiko teisių apsaugos darbuotojus, kad jie netinkamai atliko savo pareigas ir kaltinti juos suinteresuotumo turėjimu byloje. Tokį siekį turi kaltinamieji ir psichologės atžvilgiu, kuri užfiksavo smurtą ir pranešė apie  tai Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms. Tačiau tokia pozicija niekuo nepagrįsta.

Visi byloje surinkti įrodymai yra gauti nepažeidžiant įstatymo ( BPK 20 str.) reikalavimų ir nėra jokio pagrindo jais nesiremti.

Vertinant įrodymų pakankamumą dėl N. N. ir I. N. kaltinimų teisėja sutinka su gynėjo argumentu, kad iš esmės vienintelis tiesioginis kaltinamųjų kaltės įrodymas yra tik nukentėjusio A. P. parodymai. Tačiau tokia situacija kai baudžiamojoje byloje nėra kitų, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, įrodymų, negali būti kliūtimi kaltinamojo kaltei pagrįsti, kadangi dažnai kitų tiesioginių nusikaltimo įrodymų nebūna, o kaltininkams atitinkamai suplanavus nusikalstamą veiką, tokių įrodymų dažnai iš viso būti negali. Todėl tokiais atvejais kaltės įrodinėjimas priklauso nuo nukentėjusiojo parodymų objektyvumo ir patikimumo, kuris gali būti įvertinamas ir remiantis netiesioginiais įrodymais.

Atmestinas kaip nepagrįstas gynėjo argumentas, kad remiantis liudytojų parodymais A. P. charakterizuojamas kaip vagiliaujantis, meluojantis, t.y. asmuo kuriuo negalima tikėti, todėl  ir jo parodymai nepatikimi ir nepakankami kaltinamųjų kaltei pagrįsti.

Ištyrus visus nukentėjusio parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei jo pasakojimą psichologei ir juos sugretinus su byloje esančiais liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, psichologinių ekspertizių išvadomis, darytina išvada, kad jokių esminių prieštaravimų tarp nukentėjusio A. P. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų nėra. Dėl šių argumentų teisėja neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusio parodymų objektyvumu ir patikimumu. Nukentėjusio parodymų patikimumas teismui nekelia abejonių ir dėl to, kad visi apklausti liudytojai patvirtino nukentėjusio nurodytas aplinkybes, kurias jie patys matė (sužalojimus ant nukentėjusiųjų kūnų) arba apie kurias jiems po įvykio pasakė pats nukentėjęs. Tokiu būdu,  tai, kad kaltinamųjų kaltė yra pagrįsta tik nukentėjusio parodymais nėra kliūtis pripažinti kaltinamuosius kaltais, dėl nusikaltimų, nes teisėja neturi jokio pagrindo atmesti jo parodymų ir jais nesivadovauti. Ir priešingai, kaltinamųjų neigimas nukentėjusio nurodytų aplinkybių yra atmestinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tie patys įrodymai, kurie leidžia tikėti nukentėjusio parodymais, kartu paneigia kaltinamųjų parodymus. 

Taigi, nors nukentėjusio parodymai yra vienintelis tiesioginis kaltinamųjų kaltės įrodymas, tačiau atsižvelgiant į ištirtų įrodymų, kurie pilnai patvirtina nukentėjusio parodymus ir paneigia kaltinamųjų parodymus, visumą, teisėja daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma pilnai patvirtina kaltinamųjų kaltę.

Liudytojų R. G., O. G. ir I. N. parodymus teisėja vertina kritiškai ir jais netiki, nes jie yra kaltinamųjų šeimos nariai ir giminaičiai, turintys šioje byloje interesą ir siekį padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, be to jie skiriasi ir yra prieštaringi kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Kaltinamųjų I. N. ir N. N. atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Veikos numatytos BK 140 str. 2 d. yra tyčinės, sankcijoje numatytas laisvės atėmimas, nuo 2013-07-01 atsakomybė už šią nusikalstamą veiką yra sugriežtinta, todėl taikytina straipsnio redakcija galiojusi nusikalstamų veikų metu.

BK 163 straipsnyje numatyta veika yra apysunkė tyčinė veika, pasekmės nesunkios, todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė.

BK 233 str. 2 d. nusikaltimas nesunkus, tyčinis, nebuvo smurto darant veiką, padaryta trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu, sunkesnių pasekmių nesukėlė, todėl skirtinas laisvės apribojimas.   

N. N. dirba, nusikalto ir teisiamas primą kartą, padarė vieną veiką, todėl bausmė skirtina terminuotas laisvės atėmimas artimas vidurkiui, taikant BK 75 str. ir atidedant bausmės vykdymą. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam taikytinas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

I. N. augina mažametį vaiką, jos atžvilgiu dvi bylos buvo nutrauktos, jos irgi buvo susijusios su smurtu, buvo nutrauktos, nes procesas turėjo būti vedamas privataus kaltinimo tvarka, ji nedirba, šis procesas užtruko ilgai, po šių nusikalstamų veikų kitų nusikaltimų nepadarė, todėl skirtinas terminuotas laisvės atėmimas ir bausmės vykdymas jai atidėtinas ilgesniam laikui, tai padės pasiekti bausmės tikslų, sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikaltimų darymo ir bus nubausta kaltinamoji už padarytas nusikalstamas veikas. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam taikytinas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Byloje yra pareikštas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, atstovaujant nepilnamečio A. P. interesus, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo A. P.. Prašoma  priteisti iš kaltinamųjų 5000 litų

Kaltinamieji su šiuo ieškiniu nesutinka, nes jie nepadarė nusikaltimų, tai nepadarė ir neturtinės žalos.

Civilinis ieškinys tenkintinas.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d ši žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nustatyta, jog nukentėjęs A. P., dėl kaltinamųjų N. N. ir I. N. padarytų nusikalstamų veiksmų, jautė fizinį skausmą, baimę, patyrė pažeminimą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos sąlygojo prieš jį padaryti nusikaltimai, jam buvo reikalinga psichologo pagalba, jis buvo priverstas gulėti ligoninėje, mokytis namuose, toks elgesys su vaiku pakenkė jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi bei socialinei raidai, todėl visos šios aplinkybės įvertintos pinigais pripažintinos neturtine žala ir nukentėjęs turi teisę į jos atlyginimą.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pripažintina,  kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą beveik neįmanoma atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą pinigais. Tačiau materialinis atlyginimas vis tiek turi būti tam tikra satisfakcija už asmens patirtą moralinę skriaudą. Tai pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodydamas, jog materialinis atlygis asmeniui negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje teigiama, kad deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo labiau ji ginama. Mažamečio vaiko teisė į fizinę sveikatą, taip pat teisė augti saugioje aplinkoje, turėti tinkamas gyvenimui sąlygas yra viena svarbiausių vertybių, todėl įstatymų yra itin saugoma ir ginama. N. N. ir I. N. ne tik pažeidė globotinio teises, bet ir žiauriai su juo elgėsi, tuo padarydami nukentėjusiajam didelę žalą jo sveikatai, psichologiniam vystymuisi.

Kaltinamasis N. N. turi pastovų darbą, šeimoje auga trys mažametės dukros, ieškinio suma 5000 litų nėra didelė, todėl atsižvelgiant į šiuos argumentus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamųjų priteistina nukentėjusiam 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Paskirtos kaltinamiesiems kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,  teisėja

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a  :

I. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., BK 163 str. ir BK 233 str. 1 d. ir nuteisti :

Pagal BK 140 str. 2 d. – (S. M. atžvilgiu) terminuotu laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Pagal BK 140 str. 2 d. – (A. M. atžvilgiu) terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.      

Pagal BK 140 str. 2 d. – (A. P. atžvilgiu) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pagal BK 163 str.  - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Pagal BK 233 str. 1 d.  - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti švelnesnes keičiant griežtesne, dalinai sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir įpareigoti per visą laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

N. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti per visą laikotarpį  be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinį ieškinį (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, atstovaujant nepilnamečio A. P. interesus  tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamųjų I. N. ir N. N. 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų administraciją.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono  apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Irma Blekaitienė