Civilinė byla Nr. e2A-822-580/2023

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20936-2020-3

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Adosta“ (buvusio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ teisių perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaista“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Adosta“, P. K. bei uždaroji akcinė bendrovė „Smėliukas“.

           Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas UAB „Juris LT“, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-30 nutartimi pakeistas teisių perėmėju UAB „Adosta“, dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo UAB „Vaista“ prašė priteisti 9 616,4 Eur skolą, 8 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      atsakovas skolingas 9 540,85 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 35,55 Eur palūkanų už 17 pradelstų dienų, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos 9 540,85 Eur sumos nuo 2020-07-05. Skola kilo dėl to, kad UAB „Adosta“ atsakovui UAB „Vaista“ pagal 2020-06-05 PVM sąskaitą faktūrą ADO Nr. 202006051 bei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus suteikė paslaugas ir pristatė prekes. Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų ir prekių kokybės nereiškė, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus pasirašė, PVM sąskaitos faktūros negrąžino, tačiau neatsiskaitė;

1.2.                      UAB „Adosta“ 2020-06-17 reikalavimų teisės perleidimo sutartimi buvo perleidęs UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę, tačiau po teismo galutinio sprendimo priėmimo 2023-01-22 buvo sudarytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo ir reikalavimų grąžinimo pradiniam kreditoriui bei dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo.

2.       Atsakovas UAB „Vaista“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.                      2019 m. pavasarį atsakovas, atstovaujamas direktoriaus P. K., susitarė su UAB „Adosta“ dėl augalinio sijoto grunto pristatymo į objektą pagal poreikį. Tarp P. K. ir UAB „Adosta“ vadovo D. Z. (D. Z.) buvo tarpusavio pasitikėjimas, todėl šalys rašytinės sutarties nesudarė, raštu prekių ir paslaugų kainų nenustatė. UAB „Adosta“ vežė gruntą į objektą, o atsakovo vadovas atsiskaitydavo. Atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais, tačiau pinigų priėmimo kvitų atsakovo vadovas negavo, tikėjosi gauti vieną bendrą pinigų priėmimo kvitą, užbaigus prekių ir paslaugų teikimą. Atsakovas iš viso yra sumokėjęs 5 400 Eur ir visiškai atsiskaitęs su UAB „Adosta“ už prekes ir paslaugas;

2.2.                      į objektą atvykus atsakovo vadovui, paaiškėjo, kad UAB „Adosta“ vežamas gruntas yra nekokybiškas, t. y. ne augalinis sijotas gruntas, o su šiukšlėmis ir akmenimis. Atsakovo vadovas paprašė UAB „Adosta“ išvežti nekokybišką gruntą ir vietoje jo atvežti tinkamos kokybės. UAB „Adosta“ nesutiko su pretenzijomis dėl grunto kokybės, tarp šalių kilo ginčas ir tolesnis pristatymas buvo nutrauktas. UAB „Adosta“ nekokybiško grunto neišvežė, tai atliko atsakovas, pasitelkdamas kitus asmenis ir patirdamas nuostolius dėl grunto išvežimo, aplinkos sutvarkymo, kokybiško grunto atvežimo;

2.3.                      UAB „Adosta“ atgaline tvarka užpildė anksčiau atsakovo darbuotojui pateiktus neužpildytus UAB „Adosta“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, į juos įrašė neva pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas, vienašališkai sugalvojo prekių ir paslaugų kiekius bei kainas. Šių aktų pagrindu UAB „Adosta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir, nepaisant to, kad buvo atsiskaityta, pareikalavo apmokėti antrą kartą. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti grunto kiekiai nurodyti didesni, nei faktiškai pristatyti, o kainos yra neprotingai didelės ir neatitinka rinkos kainos. Aktuose nurodyta kaina (20 Eur už vieną kub. m) du kartus viršija maksimalią tuo metu rinkoje buvusią grunto kainą. Ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad 2019 m. juodžemio kaina svyravo nuo 5 iki 10 Eur už kub. m;

2.4.                      ieškovas dalį reikalavimo grindžia nežinomo trečiojo asmens UAB „Smėliukas“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Atsakovas niekada neturėjo teisinių santykių su UAB „Smėliukas“;

2.5.                      prekių užsakymus žodžiu teikė P. K., kaip fizinis asmuo. Atsakovas ir P. K., kaip fizinis asmuo, technikos (pvz. „Bobcat“) iš UAB „Adosta“ neužsakinėjo, aktuose nėra parašo, patvirtinančio paslaugų užsakymą. Dalis aktų patvirtinta galimai E. S. parašu, tačiau atsakovas ir P. K. nesuteikė E. S. įgaliojimų veikti ir pasirašyti dokumentus jų vardu;

2.6.                      5 400 Eur sumokėti D. Z., kuris siekdamas atkeršyti P. K., praėjus daugiau negu vieneriems metams, nepagrįstai išrašė neteisėtą sąskaitą. UAB „Adosta“ darbuotojai (J. G., V. J.) paliudijo, kad užsakovo pavadinimas UAB „Vaista“, įmonės kodas, kainos, sumos į aktus buvo įrašomos po to, kai aktus pasirašydavo E. S..

3.       Trečiasis asmuo UAB „Adosta“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, tenkinti ieškinį bei trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1.                      tarp trečiojo asmens vadovo ir atsakovo vadovo buvo pasitikėjimas, todėl rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Neigė, kad atsakovas sumokėjo 5 400 Eur už grunto pristatymą. Atsakovas nenurodo, už kokį grunto kiekį neva atsiskaitė. Atsakovas prieštarauja pats sau – nurodo, kad už pristatytą gruntą sumokėjo (neginčijo kiekio ir kainos), taip pat teigia, kad grunto priėmimo–perdavimo aktų nepasirašė, aktuose nurodyti kiekiai ir kainos neatitinka tikrovės;

3.2.                      nepagrįsta, kad atsakovo darbuotojas pasirašinėjo tuščius blankus. Pagal nuo seno nusistovėjusią darbo praktiką procesas vyksta tokia tvarka: pateikiamas grunto atvežimo užsakymas (žodžiu, telefonu); vairuotojas pristato gruntą ir atsiveža užpildytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo blanką, kuriame nurodoma grunto rūšis ir kiekis; gruntą priima objekte esantis kontrahento darbuotojas, kuris sutikrina priėmimo–perdavimo akto duomenis, atvežto grunto kiekį ir aktą pasirašo. Su atsakovu buvo suderintos tokios pačios grunto priėmimo–perdavimo sąlygos. Pretenzijų dėl grunto kokybės atsakovas nereiškė.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Smėliukas“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1.                      UAB „Smėliukas“ neturi reikalavimų UAB „Vaista“ bei P. K.. Įmonė nesuteikė paslaugų, nevežė grunto UAB „Vaista“ ar P. K., neišrašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, kuriame 2019-04-10 fiksuojamas grunto atvežimas UAB „Vaista“;

4.2.                      įmonė 2019 m. bei šiuo metu nuomoja transporto priemones UAB „Adosta“. Vienoje iš UAB „Smėliukas“ priklausančių transporto priemonių buvo likę UAB „Smėliukas“ priėmimo–perdavimo aktų blankų. Pasibaigus UAB „Adosta“ priėmimo–perdavimo aktų blankams, UAB „Adosta“ darbuotojas atvežęs į objektą gruntą, atvežimą įformino ant UAB „Smėliukas“ priėmimo–perdavimo aktų blanko. Faktiškai gruntą atsakovui pardavė ir pristatė UAB „Adosta“. UAB „Vaista“ teiginiai vertintini kaip siekis techninę klaidą išnaudoti tikslu išvengti prievolės atsiskaityti už pristatytą gruntą vykdymo UAB „Adosta“.

5.       Trečiasis asmuo P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su D. Z. tarėsi dėl kainos, kuri neviršytų 10 Eur už kub. m, o UAB „Adosta“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodyta 20 Eur už vieną kub. m kaina yra neprotinga. P. K., nei kaip fizinis asmuo, nei kaip UAB „Vaista“ vadovas, nesutiko pirkti prekių ar paslaugų už tokią kainą ir neturi pareigos mokėti neadekvačią kainą. Atsakovo buvęs darbuotojas (vidaus apdailos darbų darbininkas) E. S. nebuvo įgaliotas atsakovo ar P. K. vardu priimti paslaugas ir prekes, patvirtinti jų kiekius bei tinkamą kokybę. P. K. dėl grunto atvežimo tarėsi su D. Z. ir jam mokėjo. UAB „Adosta“ nebendravo su P. K. ir neįgijo į UAB „Vaista“ ar į P. K. reikalavimo teisės.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė 9 616,4 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos 9 616,4 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-27) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 708 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą pakeitė: ieškinį atmetė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. atsakovo UAB „Vaista“ vadovo P. K. bei UAB „Smėliukas“ materialiųjų teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. galutiniu sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo UAB „Juris LT“ atsakovui UAB „Vaista“ 3 690,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad:

9.1.                      iš šalių paaiškinimų turinio matyti, kad šalys nei žodžiu, nei raštu nebuvo aiškiai sutarusios dėl sutarties dalyko (grunto) pristatymo, kainos bei apmokėjimo tvarkos. Dėl įrodymų prieštaringumo teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog ieškovas tinkamai ir visiškai įrodė aplinkybes dėl grunto kainos, pristatymo kiekio bei apmokėjimo tvarkos. Ieškovas turėjo visiškai įrodyti aplinkybes, kad atsakovas prekes užsakė iš trečiojo asmens ir sutartų sumų neapmokėjo pagal gautas PVM sąskaitas faktūras, tačiau neįrodė;

9.2.                      ne atsakovas, o trečiasis asmuo P. K., kaip fizinis asmuo, savo reikmėms užsakinėjo gruntą iš trečiojo asmens UAB „Adosta“. Byloje yra netinkamas atsakovas, tačiau ieškovas atsisakė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu. Trečiojo asmens P. K. paaiškinimai yra nuoseklūs, aiškūs ir logiški. Siekdamas pabaigti objektą laiku, P. K. ėmėsi iniciatyvos dėl aplinkos sutvarkymo, todėl asmeniškai užsakinėjo gruntą iš trečiojo asmens. Ieškovo reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti bei reiškiami netinkamam atsakovui;

9.3.                      nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo žodinę sutartį sudarė su atsakovu, nepateiktas įgaliojimas pasirašyti / priimti dokumentus ir kitą korespondenciją atsakovo vardu. Ieškovas neįrodė, kad žodinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu, o ne su P. K.; 

9.4.                      šalys, prisiimdamos riziką, nutarė veikti be rašytinės sutarties ir ieškovas negali tinkamai pagrįsti bei įrodyti prekių pristatymo faktą, sutartą kainą bei atsiskaitymo tvarką ir būdus. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų neatsiskaitęs su ieškovu, todėl yra laikytina, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui ir reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti; 

9.5.                      atsižvelgęs į civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 3 690,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovas UAB „Adosta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą, ieškovu nurodant UAB „Adosta“, bei priteisti UAB „Adosta“ naudai iš UAB „Vaista“ visas pirmosios ir tiek apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

10.1.                      po galutinio teismo sprendimo priėmimo, ieškovas UAB „Juris LT“ ir trečiasis asmuo UAB „Adosta“ pasirašė 2023-01-22 susitarimą dėl 2020-06-17 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 200617/4 nutraukimo ir reikalavimų grąžinimo pradiniam kreditoriui ir susitarimą dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo. UAB „Juris LT“ perleido UAB „Adosta“ procesines teises ir pareigas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1532-599/2023 bei teisę į bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė UAB „Juris LT“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-01-30 nutartimi pakeitė ieškovą UAB „Juris LT“ į jo teisių perėmėją UAB „Adosta“;

10.2.                       galutinio sprendimo motyvai yra neišsamūs – neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, išvados nepagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, sprendimas paremtas tik konstatuojamojo pobūdžio teismo teiginiais, aptakiomis spėlionėmis ir prielaidomis. Neįmanoma suprasti, kokie bylos duomenys patvirtina teismo išvadas. Tai sudaro pagrindą pripažinti esminį procesinių teisės normų pažeidimą pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai;

10.3.                      teismo išvada, kad žodžiu sutartos sutarties sąlygos vertintinos kritiškai dėl įrodymų prieštaringumo, yra nemotyvuota. Nėra ginčo, kad asmenys žodžiu sudarė sutartį dėl grunto pristatymo bei kad gruntas buvo pristatytas, gruntą su perdavimo–priėmimo aktais priėmė atsakovo darbuotojas E. S., kuris atsakovo vadovo P. K. pavedimu iš vykdė kartotinius užsakymus. P. K. patvirtino, kad gruntas buvo pristatytas ir aiškino, jog jis grynaisiais pinigais UAB „Adosta“ direktoriui sumokėjo 5 400 Eur bei prašė toliau vežti gruntą. Kai UAB „Adosta“ dar atvežė grunto, P. K. atsisakė mokėti, nes laikė, kad dėl nekokybiško grunto patyrė išlaidų;

10.4.                      šalys buvo susitarusios dėl grunto kainos, tik įrodinėjo skirtingą kainą, todėl teismas turėjo įvertinti, koks susitarimas labiausiai tikėtinas, tačiau teismas nesprendė ginčo. Byloje yra įrodymų kainai nustatyti – kaina fiksuojama priėmimo–perdavimo aktuose, taip pat aktuose, kurie panašiu laikotarpiu buvo išrašyti kitiems ieškovo klientams (po 18,57 Eur, 24 Eur už 1 kub. m). Atsakovui išrašytuose priėmimo–perdavimo aktuose grunto kaina be PVM yra 400 Eur už 20 kub. m. Kainos patvirtintos UAB „Vaista“ darbuotojo parašais. Priėmimo–perdavimo aktų galiojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes UAB „Vaista“ nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti jų negaliojančiais. Net jei įrašai ir būtų atlikti vėliau, tai nepaneigtų juose nurodytų duomenų teisingumo. UAB „Adosta“ vairuotojai nenurodė, kad buvo pristatytas mažesnis grunto kiekis ar kad E. S. pasirašinėjo aktus, nesant pristatyto grunto kiekio. E. S. nepažymėjo pastabos, kad aktai nevisiškai užpildyti. UAB „Vaista“ neįrodė, kad buvo pristatytas mažesnis grunto kiekis. Aktuose nurodyta kaina sutampa su kaina, kurią 2021-12-07 teismo posėdyje nurodė P. K., vėlesnis pozicijos keitimas, kad kaina buvo 10 Eur už 1 kub. m, yra nesąžiningas;

10.5.                      P. K. nurodė, kad jis prašė E. S. skaičiuoti, kiek mašinų atvežta. UAB „Adosta“ direktorius D. Z. paaiškino, kad P. K. nurodė, kad gruntą užsakinės E. S.. Nurodymus, kur pilti gruntą, davė E. S.. Gruntas buvo vežamas 13 kartų, buvo veikiama nuosekliai, dokumentai pildomi vienodai, kas patvirtina tęstinumą ir nekelia abejonių dėl dokumentų teisingumo bei E. S. įgaliojimų. P. K., kaip UAB „Vaista“ direktorius, turi pareigą kontroliuoti savo darbuotojus, kad šie veiktų pagal jo nurodymus, atsakomybė už tai prieš kitą sutarties šalį tenka darbdaviui, kuris sudarė sąlygas darbuotoją identifikuoti kaip įgaliotą pasirašinėti atitinkamuose dokumentuose;

10.6.                      2020-09-29 UAB „Trantera“ PVM sąskaita faktūra Nr. 000006248, kad augalinio sijoto grunto kaina yra 200 Eur už 20 kub. m, išrašyta pusantrų metų vėliau. UAB „Adosta“ į grunto kainą įskaičiavo ir pristatymo paslaugą, pristatymo atstumas yra 44 km. UAB „Vaista“ vykdo aplinkos tvarkymo darbus, todėl gruntą turėjo užsakinėti daug kartų, bet sąskaitų neteikė. Ieškovo įrodymai dėl rinkoje buvusios grunto kainos atitinka ginčo laikotarpį;

10.7.                      sutartis yra sudaryta, kai šalys susitaria dėl jos esminių sąlygų – sutarties dalyko ir kainos. Susitarimas dėl PVM sąskaitos faktūros perdavimo ir apmokėjimo būdo nekeičia sutarties turinio ir nepašalina pareigos sumokėti. Atsakovas neneigia, kad sąskaitą faktūrą gavo;

10.8.                      teismo išvada, kad P. K. (kaip fizinis asmuo) savo reikmėms užsakinėjo gruntą, yra prieštaringa, o motyvai netikslūs, veikiau imitaciniai, kuriais buvo siekiama sudaryti motyvuoto sprendimo vaizdą. Teismas neatliko įrodymų analizės ir pažeidė CPK 173, 185 straipsnius. Tik nagrinėjant bylą tarp šalių iškilo ginčas, kas užsakinėjo gruntą. UAB „Vaista“ 2020-08-19 prieštaravimuose nurodė, kad 2019 m. UAB „Vaista“, o ne P. K., susitarė su UAB „Adosta“, atsakovas už gruntą sumokėjo 5 400 Eur. UAB „Vaista“ veikla yra aplinkos tvarkymas ir aplinkos puoselėjimo darbai. P. K. 2021-12-07 posėdyje aiškino, kad pats nevažiuodavo, netikrindavo ir neklausdavo E. S. apie atvežamą gruntą. Nėra duomenų, kad P. K., kaip fizinis asmuo, būtų sudaręs sutartį, kuria jis būtų įsipareigojęs atlikti aplinkos tvarkymo darbus objekte prie Margio ežero. P. K. neturi teisės (pvz., verslo liudijimo) verstis komercine veikla. 2021-12-07 teismo posėdyje P. K. nurodė, kad jis iš asmeninės sąskaitos paimtais pinigais mokėjo visiems objekte dirbusiems rangovams, kol grįš objekto šeimininkas. Tai reikštų, kad UAB „Vaista“ tuo metu neturėjo apyvartinių lėšų ir P. K., kaip įmonės direktorius, siekdamas tęsti darbus, kreditavo įmonės veiklą. Teisiniai santykiai dėl grunto pristatymo susiklostė būtent tarp UAB „Vaista“ ir UAB „Adosta“, o ne asmeniškai su P. K.; 

10.9.                      teismo išvada, kad neįrodyta, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, yra nepagrįsta ir prieštaringa. Išvada rodo, kad UAB „Vaista“ atsiskaitė su ieškovu, tačiau tokių įrodymų nėra. Neaišku, ar teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog pristatė atsakovui gruntą, ar kad neįrodė, jog atsakovas nesumokėjo už gruntą, ar kad grunto užsakovas yra P. K.. Tokios trys išvados vienu metu negali egzistuoti, nes jos paneigia viena kitą;

10.10.                      teismas, konstatuojamai spręsdamas, kad ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, kad atsakovas prekes užsakė iš UAB „Adosta“ ir neapmokėjo, suabsoliutino ieškovo įrodinėjimo pareigą. Ieškovo pateikti įrodymai dėl žodžiu sudarytos sutarties sąlygų (grunto kainos, pristatymo kiekio, apmokėjimo tvarkos bei dėl sutarties šalių), ieškovo direktoriaus paaiškinimai, liudytojų (vairuotojų) parodymai, perdavimo–priėmimo aktai, PVM sąskaita faktūra, atsakovo prieštaravimai, P. K. paaiškinimai, leidžia spręsti, kad šalys sudarė žodinę sutartį dėl grunto įsigijimo ir jo pristatymo pagal E. S. suformuluotus užsakymus ir gruntas faktiškai buvo pristatytas. Šios aplinkybės buvo nustatytos, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teismo 2022-10-04 nutartis c. b. Nr. e2A-1667-936/2022). Teismo vidinį įsitikinimą suformavo išimtinai P. K. emocingi paaiškinimai, dėl ko buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir pažeistas rungimosi principas, atsakovui ir P. K. suteikiant ženkliai didesnį pranašumą ir iš esmės atleidžiant nuo įrodinėjimo pareigos;

10.11.                      UAB „Juris LT“ prašė priteisti 708 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Adosta“ 2023-01-22 susitarimo pagrindu įgijo teisę prašyti išlaidų priteisimo ir UAB „Adosta“ patyrė išlaidų kaip trečiasis asmuo ir ieškovas. UAB „Adosta“ už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-07 galutinio sprendimo sumokėjo 216 Eur žyminį mokestį, kuris buvo grąžintas Vilniaus apygardos teismo 2022-10-04 nutartimi, tačiau UAB „Adosta“ dėl žyminio mokesčio grąžinimo nesikreipė, todėl prašo įskaityti už šį apeliacinį skundą.

11.       Atsakovas UAB „Vaista“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1532-599/2023 palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

11.1.                      ieškovas deklaratyviai teigia, kad teismo sprendimas paremtas tik konstatuojamojo pobūdžio teismo teiginiais ir prielaidomis. Ieškovas turi įrodyti egzistuojant tas aplinkybes, kurios nurodomos ieškiniu. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų sutarties buvimą. Ieškovas rėmėsi tik grunto atvežimo aktais, tačiau bylos ieškovo darbuotojai nurodė aktų turinį paneigiančias aplinkybes. Atsakovas prašė inicijuoti ieškovo veikos tyrimą atskirąja nutartimi;

11.2.                      ieškovo 2020-08-19 prieštaravimuose nurodytos aplinkybės pakito, kai 2021-12-07 teismo posėdyje apklaustas P. K. ir UAB „Adosta“ darbuotojai J. G. ir V. J.. P. K. dėl grunto vežimo susitarė ne kaip UAB „Vaista“ vadovas, bet kaip fizinis asmuo. Kadangi UAB „Adosta“ vadovą D. Z. gerai pažinojo asmeniškai, buvo tarpusavio pasitikėjimas, rašytinės sutarties nepasirašė ir kainų raštu nenustatė. Liudytojas J. G. paliudijo, kad aktuose dalis informacijos atsirado po E. S. pasirašymo. Peržiūrėjęs 2019-04-29 priėmimo–perdavimo aktą J. G. paliudijo, kad įrašą UAB „Vaista“ atliko ne jis, konkrečias kainas įrašė kažkas kitas. Liudytojas V. J. paliudijo, kad 2019-04-29 priėmimo–perdavimo akte įrašą UAB „Vaista“ atliko ne jis, kainos akte nenurodė; 2019-05-10 priėmimo–perdavimo akte įrašą UAB „Vaista“ ir įmonės kodą atliko ne jis; 2019-04-29, 2019-04-26 bei 2019-05-08 priėmimo–perdavimo aktuose įrašą UAB „Vaista“ atliko ne jis. P. K. ir UAB „Adosta“ darbuotojai paliudijo, kad užsakovas buvo ne UAB „Vaista“, gruntas buvo vežamas „P.“;

11.3.                      P. K. gruntą užsakinėjo savo reikmėms, o ne įmonės vardu ar jos interesais. D. Z. darbuotojai vežė gruntą į objektą, o P. K. atsiskaitydavo su D. Z. asmeniniais grynaisiais pinigais. P. K. tikėjosi pabaigoje gauti vieną bendrą pinigų priėmimo kvitą. P. K. yra sumokėjęs iš viso 5 400 Eur sumą ir yra visiškai atsiskaitęs, permokėjęs bei patyręs nuostolius už nekokybišką gruntą ir jo išvežimą. Liudytojas P. B. paliudijo, kad P. K. pokalbio metu užsiminė, kad eina sumokėti D. Z. 5 400 Eur;

11.4.                      vykdydami pristatymus, vairuotojai atsiveždavo tuščius, neužpildytus UAB „Adosta“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų blankus, kuriuose prašydavo pasirašyti objekte dirbusio UAB „Vaista“ bendrovės darbuotojo. Kilus šiam ginčui P. K. tapo žinoma, kad objekte buvęs ir statinių apdailos darbus (nesusijusius su žemės darbais) dirbęs UAB „Vaista“ darbuotojas E. S. pasirašydavo aktuose. P. K. nėra suteikęs teisės pasirašinėti dokumentus nei jo, nei UAB „Vaista“ vardu;

11.5.                      P. K. atvykus į objektą, paaiškėjo, kad gruntas yra nekokybiškas (atvežtas – ne augalinis sijotas gruntas), neatitinka įprastai tokio pobūdžio prekei keliamų kokybės reikalavimų – buvo su šiukšlėmis ir akmenimis. P. K. paprašė D. Z. išvežti nekokybišką gruntą ir atvežti tinkamos kokybės. D. Z. nesutiko su pretenzijomis dėl grunto kokybės, grunto neišvežė. P. K. teko pasitelkti kitus asmenis ir patirti nuostolius (grunto išvežimo, aplinkos sutvarkymo, kokybiško grunto atvežimo). Ieškovas vienašališkai sugalvojo prekių ir paslaugų kiekius bei kainas, skiltyje „užsakovas“ nurodė UAB „Vaista“ ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą;

11.6.                      UAB „Adosta“ vienašališkai atgaline tvarka surašytuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti grunto kiekiai neatitinka tikrovės, nurodyti didesni, nei faktiškai buvo. Nurodytos neprotingai didelės kainos, kurios kelis kartus viršija 2019 m. rinkoje buvusias kainas. Darius Kalibatas nurodė, kad 2019 m. juodžemio kaina svyravo nuo 5 iki 10 Eur už kub. m, 20 Eur už kub. m kainos 2019 m. rinkoje nebuvo. Apskaičiavimus ekspertas atliko vertindamas ne grunto, bet juodžemio ir augalinio sluoksnio kainas, t. y. vertino maksimaliomis kainomis. Buvo pristatomas trijų skirtingų rūšių gruntas – juodžemis, augalinis gruntas ir paprastas gruntas. Nors gruntai labai skirtingi, aktuose nurodyta vienoda kaina;

11.7.                      UAB „Adosta“ buvo įpareigotas pateikti grunto įsigijimo dokumentus. Trečiasis asmuo 2021-05-25 pareiškimu informavo, kad grunto įsigijimo dokumentų neturi. Nėra įrodymų, kad buvo vežamas augalinis sluoksnis ir juodžemis, o ne paprastas gruntas. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai nėra pasirašyti. Aktuose yra tik E. S. parašai, aktų apačioje specialiai tam skirtose vietose nėra UAB „Adosta“, atsakovo, P. K., kaip fizinio asmens, parašų. Tai, kad E. S. pasirašinėjo tuščiuose aktų blankuose, patvirtina ir tai, kad dalyje aktų darbų aprašymų eilutės nesutampa su parašų eilutėmis, dalis darbų aprašymų ir kiekių eilučių nėra pasirašytos, prie dalies eilučių nėra E. S. vardo ir pavardės, kai kuriose eilutėse E. S. vardas, pavardė ir parašas vizualiai skiriasi nuo pasirašymo kituose aktuose. Jei E. S. būtų pasirašinėjęs užpildytuose aktuose, jis būtų pasirašęs prie kiekvienos eilutės, jo parašas vizualiai atrodytų vienodai. Atsakovas E. S. prašė apklausti liudytoju, tačiau apklausus J. G. (J. G.) ir V. J. (V. J.), šio asmens apklausos būtinumas išnyko;

11.8.                      atsakovas teisinių santykių su UAB „Smėliukas“ neturėjo, niekada iš šios bendrovės nėra užsakęs prekių ar paslaugų. Atsakovas ar P. K. technikos neužsakinėjo, todėl papildomas tokio pobūdžio sumų priskaičiavimas yra nepagrįstas. P. K. akcentavo, kad D. Z. techniką atgabeno savo iniciatyva, siekdamas pašalinti ypač didelį kiekį šiukšlių ir akmenų, kurių buvo grunte;

11.9.                      atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai datuojami 2019 m. balandžio–birželio mėn., tačiau UAB „Adosta“ pateikta PVM sąskaita faktūra yra 2020-06-15. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas; 

11.10.                      UAB „Adosta“ pateikė PVM sąskaitas faktūras, nesusijusias su ginčo objektu. Atsakovas nesutinka, kad tokios sąskaitos yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes yra nepasirašytos, nepateikta apmokėjimo įrodymų, priėmimo–perdavimo aktai nepasirašyti, neturi registracijos numerio, todėl gali būti išrašomi bet kada, bet kuriai datai. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad iš kito tiekėjo UAB „Vaista“ 2020-09-19 įgijo sijotą (aukščiausios kokybės) augalinį gruntą, kurio 1 kub. m kaina – 10 Eur plius PVM;

11.11.                      atsakovas nesutinka su Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio kompensacinių palūkanų (8 proc.) taikymu. Procesinių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje. Analogiškai, ginčytinas ir reikalavimas priteisti 40 Eur dydžio išieškojimo išlaidų kompensavimą. Ieškovas nepateikė duomenų, kad realiai patyrė išlaidų, susijusių su tariamos skolos išieškojimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13.       Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

14.       Ieškovas UAB „Adosta“ nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl grunto atvežimo į UAB „Vaista“ objektą Trakuose. Ieškovo pateiktuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodoma, kad gruntas buvo vežamas laikotarpiu nuo 2019-04-10 iki 2019-05-10. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi duomenys: grunto atvežimo data, grunto ar kitos suteiktos paslaugos rūšis, kiekis, įprastai paslaugos suteikimas patvirtintas E. S. parašu.

15.       Taip pat pateikta ieškovo sudaryta 2020-06-05 PVM sąskaita faktūra ADO Nr. 202006051, kuria pareikalavo atsiskaityti: 5 808 Eur už 240 m3 augalinio grunto po 20 Eur / m3 be PVM; 254,10 Eur ir 275,28 Eur už „Bobcat“ 6 val. ir 6.5 val. po 35 Eur be PVM už valandą; 217,80 Eur už 3 atvežimo paslaugas; 72,60 Eur už fiskaro paslaugas; 133,10 Eur už transporto paslaugas, 44 km; 1 936 Eur už grunto atvežimą, 80 m3 po 20 Eur be PVM už m3; 484 Eur už juodžemį, 20 m3, po 20 Eur be PVM už m3; 359,98 Eur už vikšrus 8,5 val., po 35 Eur be PVM už valandą. PVM sąskaitą faktūrą išrašė UAB „Adosta“ vadovas D. Z., atsakovas PVM sąskaitos faktūros nepasirašė. 

Dėl žodinės sutarties sudarymo ir jos sąlygų

16.       CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktas). 

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013, ir kt.). Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog žodinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Adosta“ buvo sudaryta.

18.       Nors šalys ir nebuvo aiškiai susitarusios dėl sutarties sąlygų, tačiau atsakovas neneigia, kad gruntas atvežtas ir paslaugos suteiktos 2019-05-01, 2019-05-02, 2019-05-03, 2019-05-07, 2019-05-08, 2019-05-10, 2019-04-10, 2019-04-19, 2019-04-18, 2019-04-26, 2019-04-29, 2019-04-23, t. y. susitarimas buvo įvykdytas. Tai, kad tarp šalių egzistavo žodinė sutartis, patvirtina Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, kuriuose nurodyta grunto atvežimo data, grunto ar kitos suteiktos paslaugos rūšis. Minėti aktai pasirašyti atsakovo darbuotojo E. S.. Ieškovas taip pat išrašė atsakovui 2020-06-05 PVM sąskaitą faktūrą ADO Nr. 202006051.

19.       Atsakovas neginčija ir neneigia, kad gruntas buvo atvežtas. Atsakovas UAB „Vaista“ prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad 2019 m. pavasarį atsakovas, atstovaujamas direktoriaus P. K., susitarė su UAB „Adosta“ dėl augalinio sijoto grunto pristatymo į objektą pagal poreikį. Tarp atsakovo vadovo ir UAB „Adosta“ vadovo buvo tarpusavio pasitikėjimas, todėl dėl prekių ir paslaugų teikimo šalys rašytinės sutarties nesudarė, prekių ir paslaugų kainų raštu nenustatė. Vykdydama susitarimą UAB „Adosta“ vežė gruntą į objektą, ką patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų bei paties atsakovo vadovo paaiškinimai.

20.       Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovui reikalingas gruntas, jis buvo priimamas nurodytame atsakovo objekte, dėl prekių ir paslaugų priėmimo pasirašė atsakovo darbuotojas, santykiai truko apie mėnesį, buvo tęstiniai, objekte vyko darbai, dirbo atsakovo darbuotojai, lankėsi atsakovo direktorius P. K.. Remdamasi aptartais įrodymais teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių nurodomi tarpusavio pasitikėjimo santykiai, dėl kurių sutartis nebuvo sudaryta raštu, o taip pat tai, kad nebuvo aiškaus susitarimo dėl vežamo grunto kiekio ir tikslios kainos, nepaneigia to, kad faktiškai buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai.

Dėl sutartos kainos

21.       Byloje kilo ginčas dėl prekių ir paslaugų kainos, šalys skirtingai vertina susitarimo dėl kainos sąlygas. Iš šalių pozicijos byloje matyti, kad šalis siejo pasitikėjimo santykiai, todėl sudarydami žodinę sutartį, ieškovas ir atsakovas prekių ir paslaugų kainų raštu nenustatė, dėl kainos susitarė tik žodžiu. Byloje šalys skirtingai aiškina, dėl kokio dydžio kainos susitarė. Už suteiktas paslaugas ir prekes kyla pareiga sumokėti, todėl taikytina kaina nustatytina, įvertinus CK nuostatas dėl parduodamo daikto kainos.

22.       CK 6.313 straipsnyje nurodyta, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Kai kaina turi būti nustatyta pagal daiktų svorį, ji nustatoma pagal neto svorį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Jeigu kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista atitinkančia protingumo kriterijus kaina.

23.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad šalys buvo susitarusios dėl grunto kainos, teismas turėjo įvertinti, koks susitarimas labiausiai tikėtinas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nurodytos prekių ir paslaugų kainos yra neprotingai didelės ir neatitinka rinkos kainos, be to, kainos buvo įrašytos vėliau. 

24.       Ieškovas teismui pateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose buvo fiksuojama kaina. Taip pat pateikė duomenis apie savo taikytas grunto kainas 2019 m., t. y. PVM sąskaitas faktūras bei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kurie panašiu laikotarpiu buvo išrašyti kitiems UAB „Adosta“  klientams. Iš UAB „Empower-Fidelitas“ išrašytos 2019-11-07 PVM sąskaitos faktūros bei priėmimo–perdavimo akto matyti, kad grunto su pristatymo paslaugos kaina už 7 m3 yra 130 Eur plius PVM, kas sudaro 18,57 Eur plius PVM už 1 m3. Iš UAB „MK Invest“ 2019-12-29 PVM sąskaitos faktūros bei priėmimo–perdavimo akto matyti, kad grunto su pristatymu paslaugos kaina už 15 m3 yra 360 Eur plius PVM, kas sudaro 24 Eur plius PVM už 1 m3 (DOK-182873). Atsakovui išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje grunto kaina be PVM 20 Eur už 1 m3. Kainos patvirtintos UAB „Vaista“ darbuotojo E. S. parašais.

25.       Atsakovas UAB „Vaista“ pateikė į bylą teismo eksperto doc. dr. Dariaus Kalibato 2021-06-08 aktą ir teigė, kad ieškovo prašoma priteisti suma neatitinka buvusios grunto ir darbų rinkos kainos, nes augalinis gruntas (sijotas), taip pat juodžemis 2019-04/05, o taip pat kiti susiję darbai buvo iš esmės dvigubai pigesni, nei apskaičiavo UAB „Adosta“ (DOK-110908).

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priėmimo–perdavimo aktai yra galiojantys, nenuginčyti. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad priėmimo–perdavimo aktai būdavo duodami pasirašyti ne tušti, kaip teigia atsakovas. Liudytojas J. G. nurodė, kad aktą atsivežė, jis buvo užpildytas, pats užpildė aktą ir davė pasirašyti, neužpildyto akto neduodavo pasirašyti, tokių atvejų nėra buvę (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.07.07 val.). Liudytojas V. J. paaiškino, kad aktus atsiveždavo su savimi, užpildydavo ir duodavo pasirašyti, tuščio neduodavo – nurodydavo kur, kam ir ką veža, parašydavo savo vardo raidę ir pavardę akte (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.18.28 val.). Net jei dalis įrašų ir buvo atlikti vėliau, tai nepaneigia juose nurodytų duomenų teisingumo. Liudytoju apklaustas UAB „Adosta“ vairuotojas V. J. nenurodė, kad buvo pristatytas mažesnis grunto kiekis ar kad UAB „Vaista“ darbuotojas E. S. pasirašinėjo aktus, nesant pristatyto grunto kiekio.

27.       Nors UAB „Vaista“ direktorius P. K. teigė, kad jo darbuotojas turėjo skaičiuoti, kiek mašinų grunto buvo atvežta, tačiau tokių duomenų P. K. teismui nepateikė. Tik nurodė, kada E. S. nepasakė, kiek mašinų suskaičiavo, o jis ir nepaklausė, kiek E. S. suskaičiavo mašinų. E. S. jam paaiškino, kad skaičiavo mašinas ir skaičiuodavo, jei atveždavo po darbo (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.31.00 val.). UAB „Vaista“ darbuotojas E. S. nebuvo apklaustas liudytoju teismo posėdyje, jo paaiškinimų byloje nėra. Nors atsakovas buvo prašęs liudytoju apklausti atsakovo darbuotoją E. S. ir nurodęs, kad atsakovas galėtų užtikrinti šio asmens dalyvavimą teismo posėdyje (DOK-159816), tačiau atsakovas neužtikrino liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje. Todėl spręstina, kad atsakovas nepaneigė ir neįrodė, kad buvo pristatytas mažesnis grunto kiekis, nei nurodyta priėmimo–perdavimo aktuose.

28.       Nustatyta, kad atsakovo pateiktoje ekspertizėje grunto ir darbų kaina buvo skaičiuojama vertinant 10 km transportavimo išlaidas (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 19.58 min.). Ekspertas, atsakydamas į klausimą, kodėl skaičiavo tokį atstumą (10 km, o ne 44 km), paaiškino, kad nepamena, tokia informacija buvo gauta.

29.       Pažymėtina, kad liudytojas V. J. nurodė, jog veždavo gruntą iš sandėlio, tikslaus kaimo pavadinimo nebepamena, bet iš Marijampolio seniūnijos, už Vilniaus, važiuojant link Rakonių kaimo, ir vežė jį į objektą už Trakų, prie ežero (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.16.35 val.). Į bylą ieškovo pateiktas Registrų centro išrašas pagrindžia, kad ieškovo buveinė buvo Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Juodžių k., Juodžių g. 36 (DOK-110947). Be to, ieškovo vadovas D. Z. nurodė, kad kaina tokia buvo dėl to, kad priklausė nuo to, iš kur transportas važiuoja, kur važiuoja ir pan. (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.56.10 val.). 

30.       Atsakovo direktorius P. K. teismo posėdyje paaiškino, kad gero grunto kaina buvo sutarta 200 Eur plius PVM už mašiną (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.09.04 val.). Atsakydamas į klausimus dar kartą patikslino, kad pirko už 200 Eur su atvežimu už mašiną, mašina su priekaba yra 16 kubų, tai 200 Eur (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.15.10 val.). 

31.       Ieškovo vadovas D. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad susitarė kainą – 10 kubų kainuos 200 Eur su pristatymu (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.36.10 val.), mašina plius priekaba, telpa 20 kubų (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.54.30 val.).

32.       Svarbu tai, kad šalys iš esmės sutaria, jog kaina buvo 200 Eur, tačiau šalių pozicijos dėl kiekio už tą kainą išsiskiria. Atsakovo direktorius P. K. paaiškino, kad sutarta 200 Eur plius PVM už mašiną, ieškovo vadovas D. Z. nurodė, kad 10 kubų kainuos 200 Eur su pristatymu. Iš priėmimo–perdavimo aktų matyti, kad buvo vežama m+p, t. y. mašina plius priekaba. Į bylą pateiktais priėmimo–perdavimo aktais į mašiną su priekaba tilpo 20 m3  grunto, įrodymų, paneigiančių, jog 20 m3 grunto negalėjo tilpti į mašiną su priekaba, byloje nėra.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skaičiuojant grunto kainą, didelę reikšmę turi ir transportavimo išlaidos. Nors šalys nesutaria dėl kainos, tačiau ieškovo vadovas paaiškino, kad kaina priklausė ir nuo to, iš kur važiuoja transportas, atsakovo vadovas nurodė, kad kainą sutarė su atvežimu, pristatymu. Atsakovo pateiktame eksperto Dariaus Kalibato 2021-06-08 akte nebuvo tiksliai apskaičiuotos transportavimo išlaidos, kadangi buvo imamas 10 km atstumas, nors iš bylos duomenų akivaizdu, kad atstumas nuo ieškovo sandėlio (Marijampolio seniūnijoje) iki objekto (Trakuose prie Margio ežero) buvo maždaug keturis kartus didesnis. Taip pat ieškovo pateiktos panašiu laikotarpiu išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei priėmimo–perdavimo aktai kitiems UAB „Adosta“ klientams, pagrindžia ieškovo taikytas kainas. Tokiu atveju spręstina, kad atsakovo pateikti argumentai yra nepakankami sprendžiant, kad ieškovo priėmimo–perdavimo aktuose nurodyta kaina neatitiko rinkos kainos. Atsakovo direktorius nurodo, kad sutarta buvo 200 Eur su atvežimu už mašiną, kadangi gruntas buvo pristatomas mašinoje ir dar priekaboje, spręstina, kad priėmimo–perdavimo aktuose nurodyta kaina už mašiną su priekaba, už 20 m3 grunto, kartu su pristatymu galėjo būti 400 Eur.

Dėl kontrahento

34.       Atsakovas ginčijo, jog šalių santykiai dėl prekių ir paslaugų teikimo kilo ne tarp UAB „Adosta“ ir tarp UAB „Vaista“, bet tarp UAB „Adosta“ ir UAB „Vaista“ vadovo P. K., kaip fizinio asmens. P. K. nurodė, kad susitarimas buvo su juo, kaip fiziniu asmeniu, ne su įmone. Susitarė jis, kaip P. K., ne kaip UAB „Vaista“, kaip juridinis asmuo (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1:21:31 val.)

35.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal bylos medžiagą ne atsakovas, o trečiasis asmuo P. K. (kaip fizinis asmuo) savo reikmėm užsakinėjo gruntą, todėl šiuo atveju yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, tačiau ieškovas yra atsisakęs netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu.

36.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirminiuose prieštaravimuose, pateiktuose teismui 2021-08-20 (DOK-159816), atsakovas UAB „Vaista“ sutiko, kad ji yra sutarties šalis, ir nurodė, kad 2019 m. pavasarį atsakovas, atstovaujamas direktoriaus P. K., susitarė su UAB „Adosta“ dėl augalinio sijoto grunto pristatymo į objektą pagal poreikį. Vykdydama susitarimą UAB „Adosta“ vežė gruntą į objektą, o atsakovo vadovas atsiskaitydavo su UAB „Adosta“. Atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais, tačiau pinigų priėmimo kvitų atsakovo vadovas negaudavo. Pažymėtina, kad visame dokumente nurodoma, kad būtent atsakovas UAB „Vaista“ sudarė žodinę sutartį su ieškovu. Ir tik 2022-02-01 teismui pateiktame pareiškime (DOK-19684) atsakovas pareiškė, jog žodinis susitarimas dėl grunto pristatymo buvo sudarytas ne su UAB „Vaista“, bet su fiziniu asmeniu P. K., atsiskaitymai už gruntą vyko P. K. asmeninėmis lėšomis.

37.       Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad objektas buvo atsakovo UAB „Vaista“, jame dirbo UAB „Vaista“ darbuotojai. Atsakovo pozicija, kad P. K., pasitelkdamas UAB „Vaista“ darbuotojus, gruntą iš UAB „Adosta“ užsakinėjo kaip fizinis asmuo, o ne veikdamas UAB „Vaista“ vardu, yra nenuosekli, todėl vertintina kritiškai. Byloje nėra įrodymų, kad P. K. būtų sudaręs su užsakovais sutartį, kuria jis, kaip fizinis asmuo, būtų įsipareigojęs atlikti aplinkos tvarkymo darbus objekte Trakuose, prie Margio ežero. Į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, kad P. K., kaip fizinis asmuo, būtų turėjęs teisę (pvz., verslo liudijimą) pats asmeniškai sudaryti sutartis ir verstis komercine veikla.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo nuomonės ir pozicijos keitimas yra nepateisinamas. Kiekvienai įmonei turi būti žinoma, kokius komercinius ūkinius santykius ji palaiko, todėl spręstina, kad sutartį su ieškovu sudarė UAB „Vaista“, o ne  P. K., kaip fizinis asmuo. 

Dėl E. S. įgaliojimų

39.       Atsakovas nurodo, kad nors priėmimo–perdavimo aktuose yra darbuotojo E. S. parašai, tačiau nėra patvirtinta aplinkybė, kad pasirašęs atstovas turi tinkamus įgaliojimus.

40.       Nustatyta, kad teismo posėdžio metu P. K. nurodė, kad E. S. buvo vienas lietuvis, kiti darbininkai objekte buvo užsieniečiai, todėl jis E. S. paprašė prižiūrėti, kiek mašinų grunto yra atvežama (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.03.16 val.). Ieškovo vadovas D. Z. paaiškino, kad P. pristatė žmogų – E. (S.),  kuris užsakinės gruntą, kiek reikės. Vežė pagal faktą, nes teritorija didelė, nebuvo kur iškrauti tokį kiekį. E. buvo P. dešinioji ranka. Užsakydavo telefonu, priimdavo jis pats (E.) asmeniškai (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.36.10 val.).

41.       Pažymėtina, kad ieškovo vadovas nurodė, jog kai buvo atvažiavęs atsiimti „Bobcato“, UAB „Vaista“ vadovas P. irgi buvo objekte, jie pasisveikino, sudėjo akmenis prie ežero, sulaukė, kol „Bobcatas“ baigs darbą, J. paėmė parašą už dirbtas valandas iš E., nes jis buvo atsakingas už objektą, duodavo nurodymus, vadovavo (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.47.17 val.). Liudytojas J. G. paliudijo, kad dirbo su „Bobcatu“ ir P. tuo metu irgi buvo objekte, tačiau priėmimo–perdavimo akte pasirašė „dešinioji ranka“ (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.08.03 val.). Taigi, nors P. K. buvo objekte, tačiau tą dieną priėmimo–perdavimo aktuose jis nepasirašė, pasirašė E. S..

42.       Vertindama E. S. vaidmenį grunto užsakymo, pristatymo procese, teisėjų kolegija sprendžia, jog mažai tikėtina, kad E. S. priėmimo–perdavimo aktuose pasirašinėjo nebūdamas įgaliotu. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad gruntas buvo vežamas daug kartų, t. y. sistemingai, buvo veikiama nuosekliai, pildomi dokumentai kiekvieną kartą vienodai, kas patvirtina santykių tarp šalių tęstinumą, o taip pat nekelia abejonių dėl dokumentų teisingumo bei E. S. įgaliojimų. Atsakovo konkliudentiniai veiksmai ieškovui negalėjo kelti abejonių dėl E. S., kaip atsakovo įgalioto asmens, veiksmų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. K., būdamas UAB „Vaista“ direktoriumi, turi pareigą kontroliuoti savo darbuotojus, kad šie veiktų pagal jo nurodymus. Atitinkamai, jei nebuvo aiškiai nurodytas įpareigojimas užsakyti gruntą, pasirašyti dokumentuose, duoti nurodymus, kur gruntą išpilti ir pan. ir dėl kontrolės nebuvimo, darbuotojams viršijus savo įgaliojimus bei kilus pasekmėms, atsakomybė už tai tenka darbdaviui, kuris sudarė sąlygas savo darbuotoją identifikuoti kaip įgaliotą pasirašinėti atitinkamuose dokumentuose.

Dėl atsiskaitymo

43.       Atsakovas nurodo, kad yra sumokėjęs už prekes ir paslaugas. Iš pradžių atsakovas nurodė, kad atsakovas (UAB „Vaista“) yra sumokėjęs iš viso 5 400 Eur sumą UAB „Adosta“ ir yra visiškai atsiskaitęs su UAB „Adosta“ už visas pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas (DOK-159816).  Vėliau atsakovas jau nurodė, kad P. K. yra sumokėjęs iš viso 5 400 Eur sumą ir yra visiškai atsiskaitęs už visas pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas (DOK-19684).

44.       Teismo posėdžio metu P. K. nurodė, kad pinigus nuėmė nuo įmonės, nes šeimininkas buvo Ispanijoje, todėl šeimininkas pervedė pinigus, o jis juos nuėmė, nes sutarta buvo sumokėti grynaisiais pinigais (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.05.05 val.). Tačiau kiek vėliau tame pačiame teismo posėdyje P. K. jau teigė, kad pinigus išgrynino iš savo asmeninės sąskaitos, įmonės nelietė, pinigai buvo skirti atsiskaityti su visais darbuotojais, dirbusiais objekte (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.17.30 val.).

45.       Liudytoju teismo posėdyje apklaustas P. B. paaiškino, jog P. sakė, kad nuims pinigus, nes reikia mokėti už žemes apie 5 000 Eur (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.34.40 val.). Tačiau liudytojas nenurodė, kad matė, kaip ieškovui buvo sumokėti pinigai, jam tik buvo pasakyta, kad planuojama sumokėti.

46.       Į bylą nei atsakovas, nei P. K. nepateikė įrodymų, pvz., įmonės apskaitos išrašų ar asmeninių P. K. sąskaitų išrašų, kurie leistų daryti prielaidą, kad pinigai nuo sąskaitos tuo metu buvo nuimti ir jais atsiskaityta už pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas.

47.       Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Pažymėtina, kad išvadą apie faktų buvimą teismui civiliniame procese leidžiama daryti ir tada, kai esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kasacinis teismas byloje, kurios faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo pateikti įprastai tokiais atvejais teikiami įrodymai, todėl atitinkamos faktinės aplinkybės buvo nustatytos remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais, pripažino, kad bylos šalys savo veiksmais, kuriems pateisinti nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, ypač apsunkino teismams galimybę išsiaiškinti faktines aplinkybes, sudarančias šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl, esant tokioms procesinėms sąlygoms, nėra pagrindo reikalauti absoliutaus ar ypač aukšto teismų įsitikinimo dėl bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). 

48.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė pinigų mokėjimo fakto.

Dėl atitikimo kokybės reikalavimams

49.       Atsakovas teigia, kad UAB „Adosta“ į objektą vežamas gruntas buvo nekokybiškas, su šiukšlėmis, akmenimis. Nurodė, kad atsakovo vadovas paprašė UAB „Adosta“ išvežti pristatytą nekokybišką gruntą ir vietoje jo į objektą atvežti tinkamos kokybės prekes. Tarp šalių kilus ginčui, tolesni pristatymai buvo nutraukti. UAB „Adosta“ neišvežė iš objekto nekokybiško grunto.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų šią atsakovo poziciją. Atsakovas tinkamais ir pakankamais įrodymais nepaneigė, kad gruntas buvo nekokybiškas ar buvo kitoks, nei buvo užsakyta vykdant žodinę sutartį. Tiek teismo posėdžių metu (teismo posėdyje 2021-12-07), tiek savo procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo tik abstrakčius argumentus, kad gruntas buvo nekokybiškas, tačiau tokio teiginio nepagrindė įrodymais. Nors teigia, kada kėlė pretenzijas, tačiau į bylą nepateikė rašytinės pretenzijos ieškovui dėl nekokybiškos prekės, ir galimai tokios pretenzijos ieškovui net nereiškė. Taip pat į bylą nepateikti jokie kiti įrodymai, kurie pagrįstų atsakovo teiginį, kad gruntas buvo galimai nekokybiškas, pvz., nuotraukos, ekspertų išvados ar pan. Liudytoju byloje apklaustas UAB „Adosta“ darbuotojas, kuris vežė gruntą į objektą, V. J. 2021-12-07 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad pretenzijų dėl kokybės nebuvo ir, jo nuomone, gruntas nebuvo blogas (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.22.15 val.). Kitas liudytoju apklaustas UAB „Adosta“ darbuotojas, kuris dirbo su „Bobcatu“, taip pat nurodė, kad įmonė veždavo augalinį gruntą, juodžemį, o jis vežiodavo jį į krūveles. Jokių akmenų nerinko ir išvežti nereikėjo (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.06.16 val.), pretenzijų dėl nekokybiško grunto dirbdamas objekte negirdėjo, P. (K.) buvo objekte, kai jis dirbo (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.07.07 val.). Vienintelis atsakovo UAB „Vaista“ darbuotojas, dirbęs elektriku ir liudytoju apklaustas P. B. teigia, kad matė šiukšlių krūvą prie objekto – žemes su akmenimis ir šaknimis (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.31.15 val.). Todėl tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija.

Dėl atliktų darbų aktų turinio

51.       Atsakovas teigia, kad, vykdant prekių pristatymus, vairuotojai su savimi atsiveždavo tuščius, neužpildytus UAB „Adosta“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų blankus, kuriuose prašydavo pasirašyti objekte dirbęs UAB „Vaista“ darbuotojas E. S.. Kad atsakovo darbuotojas E. S. pasirašinėjo tuščiuose aktų blankuose, kuriuos vėliau atgaline data supildė UAB „Adosta“, patvirtina tai, kad dalyje priėmimo–perdavimo aktų darbų aprašymų eilutės nesutampa su parašų eilutėmis, dalis darbų aprašymų ir kiekių eilučių nėra pasirašytos apskritai, prie dalies eilučių nėra E. S. vardo ir pavardės, kai kuriose eilutėse E. S. vardas, pavardė ir parašas skiriasi nuo pasirašymo kituose aktuose.

52.       Kaip teismas jau anksčiau buvo nurodęs, liudytojais apklausti ieškovo darbuotojai nurodė, kad priėmimo–perdavimo aktai būdavo duodami pasirašyti ne tušti, kaip teigia atsakovas. Liudytojas J. G. nurodė, kad aktą atsivežė, jis buvo užpildytas, pats užpildė aktą ir davė pasirašyti, neužpildyto akto neduodavo pasirašyti, tokių atvejų nėra buvę (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.07.07 val.). Liudytojas V. J. paaiškino, kad aktus atsiveždavo su savimi, užpildydavo ir duodavo pasirašyti, tuščio neduodavo – nurodydavo kur, kam ir ką veža, parašydavo savo vardo raidę ir pavardę akte (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.18.28 val.). Pažymėtina, kad priėmimo–perdavimo aktuose nurodyta buvo ne tik „P.“, bet ir UAB „Vaista“, t. y. grunto užsakovas.

53.       Ieškovo vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, UAB „Adosta“ suteikė paslaugas ir prekes pagal UAB „Smėliukas“ priėmimo–perdavimo aktą, kadangi jis yra abiejų įmonių vadovas, o pas vairuotoją baigėsi UAB „Adosta“ priėmimo–perdavimo aktai, todėl užpildė UAB „Smėliukas“ vardu priėmimo–perdavimo aktą, nes reikėjo dokumento, kad gruntas pristatytas, ir parašo (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.45.00 val.). Spręstina, kad vien tai, kad priėmimo–perdavimo aktas ir buvo užpildytas kitos įmonės vardu, nepaneigia to, kad gruntas buvo atvežtas ir paslauga suteikta.

54.       Atsakovas teigia, kad technikos (pvz., „Bobcat“ ir kita) ir susijusių paslaugų neužsakinėjo, o D. Z. atgabeno techniką savo iniciatyva (siekdamas pašalinti ypač didelį kiekį šiukšlių ir akmenų, kurių buvo gausu atvežtame grunte).

55.       Tačiau teismo posėdžio metu nepaneigė, kad „Bobcat“ buvo (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 1.17.30). Pažymėtina ir tai, kad kuomet buvo dirbama su „Bobcatu“, atsakovo vadovas buvo objekte ir, kaip jau anksčiau nustatyta, atsakovo darbuotojas E. S. pasirašė priėmimo–perdavimo akte, kuriame buvo nurodytos darbo su „Bobcat“ darbo valandos ir pan. Nors atsakovas teigia, kad tokios technikos neužsakinėjo, tačiau būdamas objekte ir matydamas, kad yra dirbama su „Bobcat“, nenurodė savo darbuotojams už tas darbo valandas nepasirašinėti priėmimo–perdavimo akte ir neišreiškė nesutikimo, nepažymėjo priėmimo–perdavimo akte, kad tokios technikos nebuvo užsakęs.

56.       Įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginį, kad E. S. pasirašė ant tuščių priėmimo–perdavimo darbų aktų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, jog daugumoje vietų parašai yra prie kiekvienos pozicijos, spręstina, kad labiau tikėtina, jog atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo užpildyti. Atsakovo keliamos abejonės dėl E. S. parašų skirtumo, dėl to, kad galimai pasirašė ne E. S., nes ne jo rašysena ir pan., yra niekuo nepagrįstos, vertintinos kaip atsakovo subjektyvi nuomonė. Juolab kaip nurodė liudytoju apklaustas V. J., kad net jam kartais sunku pasakyti, kuriuos duomenis priėmimo–perdavimo aktuose įrašė jis, kadangi būna, jog rašo pasidėjęs ant vairo ir rašysena gali skirtis (2021-12-07 teismo posėdžio garso įrašas 2.26.50 val.). Manytina, kad objekte, kuriame atliekami statybos, aplinkos tvarkymo ir panašūs darbai, darbuotojai neturi galimybių pasirašyti dokumentų patogiai pasidėję ant stalo, todėl esant tokioms sąlygoms to paties asmens parašas ar rašysena gali skirtis.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

57.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog galutinio sprendimo motyvacijos trūkumas sudaro pagrindą pripažinti esminį procesinių teisės normų pažeidimą pagal CPK 327 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, neargumentavo padarytų išvadų.

58.       CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

59.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumais, motyvuojant teismo padarytas išvadas. Visgi, nėra pagrindo konstatuoti, jog byla negali būti pagal byloje pateiktus įrodymus išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra surinkti reikalingi įrodymai, įrodymais yra pakankamai atskleistos byloje kilusio ginčo aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta jau antrą kartą, taigi šalys turėjo pakankamas galimybes pateikti visus turimus įrodymus bei teismui išdėstyti argumentus.

60.       Pastebėtina ir tai, kad CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat pažymima, jog šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nors pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime padarė įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvavimo klaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo klaidas. Sprendžiama, kad nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

61.       Ieškovas prašo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija ir šį ieškovo prašymą tenkina.

62.       Atsakovas nesutinka su MAPKSVPĮ nustatyto dydžio kompensacinių palūkanų (8 proc.) taikymu ir teigia, kad turi būti taikomi procesinių palūkanų dydžiai, kurie nurodyti CK 6.210 straipsnyje.

63.       MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžiami atvejai, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį.

64.       Taigi darytina išvada, jog šalių žodinė sutartis dėl prekių (grunto) savo prasme atitinka paminėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą komercinės sutarties sampratą. Kadangi MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, jog sutarties forma neturi reikšmės šio įstatymo taikymui. Be to, paminėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog ir tais atvejais, kai palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.

65.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje savo konsultacijų yra pasisakęs šiuo klausimu, kad MAPKSVPĮ yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti įstatyme nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-29 dienos konsultacija Nr. A3-130).

66.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, darytina išvada, jog ieškovas turi teisę į palūkanų priteisimą, vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis.

67.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimu. Atsakovas teigia, jog į bylą nėra pateikta skolos išieškojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.

68.       MAPKSVPĮ 7 straipsnyje apibrėžiama išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Kadangi šioje byloje konstatuota, jog šalys sudarė žodinę prekių (grunto) pirkimo sutartį, kuri patenka į paminėto įstatymo taikymo sritį, ieškovas turi teisę į paminėtų išlaidų atlyginimą.

69.       Atsakant į atsakovo argumentą, jog byloje nėra pateikta šias išlaidas pagrindžių įrodymų, pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, jog MAPKSVPĮ 7 straipsnis nustato tik kreditoriaus, įgijusio teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką, inter alia, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta maksimali neįrodinėtina 40 Eur suma, susijusi su galimu išieškojimu dėl pavėluoto mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022). Taigi ieškovas neturėjo pareigos įrodymais pagrįsti šios 40 Eur išieškojimo išlaidų sumos.

70.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė įrodymus (DOK-182879), kad patyrė 2 420 Eur dydžio išlaidas advokato suteiktoms teisinėms ir atstovavimo paslaugoms apmokėti. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad patyrė 1 210 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 216 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

72.       Remdamasis CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio nuostatomis bei teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtintomis nuostatomis (toliau – Rekomendacijos) bei atsižvelgęs į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad pateiktos 2 420 Eur advokato išlaidos pirmosios instancijos teisme priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai. 

73.       Apeliacinis skundas pateiktas 2023-02-03, todėl taikomas 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris lygus 1 799 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.14 papunktį maksimali suma už apeliacinį skundą sudaro 4 497,50 Eur (1 799 x 2,5). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų maksimalių dydžių, ieškovo 1 210 Eur išlaidos už apeliacinį skundą laikytinos pagrįstomis. Pagrįstomis laikytinos ir ieškovo patirtos 216 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovo UAB „Adosta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „Vaista“, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos visos jo patirtos 3 846 Eur (2 420 Eur  + 1 210 Eur + 216 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

74.       Iš atsakovo UAB „Vaista“ valstybės naudai taip pat priteistinos 33,32 Eur pašto išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :        

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Adosta“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą, patikslinant, kad UAB „Adosta“ perėmė UAB „Juris LT“ procesines teises, todėl jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo UAB „Vaista“ (juridinio asmens kodas 300094757) 9 616,40 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 9 616,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-27) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 708 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Adosta“, juridinio asmens kodas 301011682, naudai“.

Priteisti ieškovui UAB „Adosta“ (juridinio asmens kodas 301011682) iš atsakovo UAB „Vaista“ (juridinio asmens kodas 300094757) 3 846 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vaista“ (juridinio asmens kodas 300094757) valstybės naudai 33,32 Eur pašto išlaidų.

Teisėjai                                                                        Jadvyga Mardosevič

Jūra Marija Strumskienė

Eglė Surgailienė