Civilinė byla Nr. 2A-1896-254/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17077-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.14.; 3.4.5.11.;  3.3.1.14.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1905-435/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovams antstoliui M. P. ir M. G. dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vanesos turtas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama  pripažinti antstolio M. P. 2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0123/15/01387-3 ir Nr. 0123/15/01387-2 niekiniais ir negaliojančiais ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teises į: 39637/53787 dalį 5,38 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu duomenys neskelbtini, ir 2837/22762 dalį  2,28 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis M. P. yra užvedęs vykdomąją bylą Nr. 0123/15/01387, kurioje atlieka 4 266,01 Eur skolos išieškojimą iš ieškovės UAB „Vanesos turtas“ išieškotojų A. S., UAB „Žemės matavimai“, UAB „Medicinos bankas“ naudai. Antstolis nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. vykdė ieškovės turto varžytines. 2016 m. gegužės 24 d. ieškovė antstoliui M. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kartu su skundu Kauno apylinkės teismui pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-15157-192/2016 tenkino ir sustabdė antstolio M. P. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0123/15/01387. Minėtu skundu dėl antstolio M. P. veiksmų, ieškovė prašė antstolio: 1) paskelbti neįvykusiomis nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. vykusias 39637/53787 dalies 5,38 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) varžytynes Nr. 120385 ir 2837/22762 dalies 2,28 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) varžytynes Nr. 120396; 2) stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/15/01387, kurioje atliekamas išieškojimas iš ieškovės, ir išieškojimą pirmiausia nukreipti į 7486/72970 dalį 7,3 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir tik nepakakus lėšų skoloms padengti iš šio sklypo pardavimo, išieškojimą nukreipti į kitą ieškovės žemės sklypą. 2016 m. gegužės 26 d. antstolis ieškovei pateikė patvarkymą dėl skundo patikslinimo ir nustatė 7 dienų terminą skundui patikslinti. Iki 2016 m. birželio 2 d. antstolis negavęs patikslinto skundo, 2016 m. birželio 3 d. patvarkymu paliko skundą nenagrinėtu. Dėl minėto patvarkymo ieškovė 2016 m. birželio 8 d. pateikė skundą, prašydama antstolio pateikti patvarkymą dėl skundo patikslinimo ir pratęsti terminą skundo patikslinimui, nurodant, kad ieškovė patvarkymo dėl trūkumų šalinimo nebuvo gavusi. Antstolis M. P. 2016 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą, kuriuo ieškovės skundą laikė prašymu. Ieškovės nuomone, antstolis nepagrįstai 2016 m. birželio 8 d. skundą laikė prašymu, kadangi jame ieškovė aiškiai išdėstė antstolio veiksmus, kurie jos manymu pažeidžia procesines teisės normas bei prašė panaikinti tokių veiksmų pasekmes – pateikti ieškovei patvarkymą dėl skundo patikslinimo ir pratęsti terminą skundui patikslinti. 2016-06-14 antstolis  M. P. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0123/15/01387-3 ir Nr. 0123/15/01387-2, kurių pagrindu ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas atsakovui M. G.. Minėti aktai buvo surašyti galiojant Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-15157-192/2016 pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Todėl, ieškovės nuomone, nurodyti turto pardavimo iš varžytinių aktai yra surašyti neteisėtai, dėl ko jie pripažintini negaliojančiais ir taikytina restitucija.
2. Atsiliepimu antstolis M. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkei buvo suteiktos visos galimybės tinkamai suformuluoti skundą, susipažinti su bylos medžiaga, laiku ir tinkamai antstolio kontoroje gauti jai skirtus dokumentus. Tačiau tik dėl skolininkės vadovo G. S. nesąžiningo elgesio skolininkė nesugebėjo laiku pateikti antstolio nurodytus dokumentus ir pašalinti trūkumus. Skundo trūkumų nepašalinus, 2016 m. birželio 3 d. antstolio patvarkymu palikus UAB „Vanesos turtas“ skundą nenagrinėtu, nustojo galioti ir laikinosios apsaugos priemonės, nes jos galiojo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje 0123/15/01387. Šiuo atveju, skolininkės skundas net nebuvo pateiktas CPK 510 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Nr. 2SP-15157-192/2016 laikinąsias apsaugos priemones panaikino, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė antstolio reikalavimų ir skundo nepateikė. Antstolio nuomone, 2016 m. birželio 8 d. skolininko UAB „Vanesos turtas“ dokumentas pavadintas „Skundas dėl antstolio M. P. veiksmų“, nelaikytinas skundu CPK 510 straipsnio prasme, kadangi dokumente skolininkas akivaizdžiai išreiškė norą gauti antstolio procesinius dokumentus. Dokumente nebuvo nurodyta jokio reikalavimo dėl procesinio veiksmo panaikinimo, pakeitimo ar reikalavimas atlikti kažkokį procesinį veiksmą. Todėl, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad antstolis neišnagrinėjo ir 2-ojo skolininkės skundo, kai tokio skundo apskritai nebuvo pateikta.
3. Atsakovas M. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Vanesos turtas“ valstybės naudai 708 Eur žyminio mokesčio ir  11,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas, įvertinęs tiek bylos, tiek vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01387 medžiagą, darė išvadą, kad skolininkė, 2016 m. gegužės 24 d. pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų ir kartu kreipusis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01387 sustabdymo, ne tik neatsiliepinėjo į antstolio M. P. telefono skambučius, nereagavo į SMS žinutes ir visais įmanomais būdais vengė kontaktuoti su antstoliu, bet ir nereagavo į antstolio 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymą dėl 2016 m. gegužės 24 d. skundo patikslinimo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiga įrodyti, kad antstolio patvarkymo dėl skundo patikslinimo ieškovė negavo teko jai pačiai, tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Todėl teismas sprendė, kad skolininkei nepašalinus skundo trūkumų per antstolio nustatytą terminą, antstolis pagrįstai priėmė 2016 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl skundo palikimo nenagrinėtu, kurio skolininkė neskundė.
6. Teismas sutiko su antstoliu, kad 2016 m. birželio 8 d. skolininkės antstoliui pateiktas dokumentas nelaikytinas skundu CPK prasme, kadangi jame nėra suformuluotas prašymas pripažinti antstolio procesinius veiksmus neteisėtais ar pripažinti neteisėtu atsisakymą atlikti procesinius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad  šiuo atveju ieškovė nepateikė skundo dėl antstolio neveikimo (CPK 510 straipsnio 4 dalis), todėl darė išvadą, kad pati ieškovė tikėtina 2016 m. birželio 8 d. dokumento nelaikė skundu dėl antstolio veiksmų. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad 2016 m. birželio 3 d. antstolio patvarkymu palikus 2016 m. gegužės 24 d. UAB „Vanesos turtas“ skundą nenagrinėtu, nustojo galioti ir laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje 0123/15/01387. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs skundų nagrinėjimo tvarką, numatytą CPK 510 straipsnyje, todėl nelaikė, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeidė kokias nors skolininkės teises (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo  pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktus negaliojančiais, todėl pareikštą ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atmetus ieškinį, iš ieškovės UAB „Vanesos turtas“ valstybės naudai priteisė 708 Eur žyminį mokestį, kuris 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, ir 11,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vanesos turtas“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 510 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo ir nagrinėjimo procedūrą. Pažymi, kad minėtame straipsnyje nėra numatyta skundo trūkumų nustatymo galimybė. Priešingu atveju antstoliams būtų sudaryta galimybė vilkinti skundo nagrinėjimo procesą, būtų pernelyg apsunkinama teisė pasinaudoti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo galimybe. Todėl antstolis M. P., gavęs ieškovės 2016 m. gegužės 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų, nepagrįstai 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu nustatė skundo trūkumus. Apeliantės nuomone, antstolis, nesutikdamas su skunde nurodytomis aplinkybėmis, privalėjo skundą atsisakyti priimti arba jo netenkinti ir, kaip tai numatyta CPK 510 straipsnyje, persiųsti skundą nagrinėti apylinkės teismui. Tokiu atveju nebuvo išlaikyta skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procedūra.
2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturi galimybių įrodyti, kad negavo 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymo. Apeliantės nuomone, būtent antstoliui kilo pareiga įrodyti, kad minėtas patvarkymas ieškovei buvo tinkamai įteiktas.
3. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi civ. b. Nr. 2SP-15157-192/2016 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0123/15/01387, nebegalioja, kadangi jos galiojo iki skundo galutinio išnagrinėjimo. Apeliantė pažymi, kad skundas iki šios dienos nėra teisme išnagrinėtas, kadangi antstolis nesilaikė CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos ir nesudarė galimybės ieškovei suteikta teise apskųsti antstolio veiksmus. Be to, pats teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civ. b. Nr. 2SP-15157-192/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi civ. b. Nr. 2SP-15157-192/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš to seka, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojo nuo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Todėl, antstolis, žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, negalėjo vykdyti jokių vykdymo veiksmų, įskaitant Varžytynių aktų surašymą, kadangi ne antstolis, o tik teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones, nusprendžia, kada laikinosios apsaugos priemonės negalioja. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, 2016 m. birželio 14 d. Varžytynių aktai yra surašyti neteisėtai.
4. Teismas nepagrįstai pritarė antstoliui, kad ieškovės 2017 m. birželio 8 d. skundas dėl antstolio veiksmų laikytinas ne skundu, o prašymu. Pažymi, kad ieškovė skunde aiškiai išdėstė antstolio veiksmus, kurie, pažeidžia procesinės teisės normas ir prašė panaikinti neteisėtų antstolio veiksmų pasekmes – pateikti ieškovei patvarkymą dėl skundo patikslinimo ir pratęsti terminą skundo patikslinimui. Todėl pateiktas procesinis dokumentas laikytinas ne prašymu, o skundu.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis M. P. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad antstolis nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams šalinti. Pažymi, kad teisminė gynyba galima tik tada, kai skolininkas tiksliai ir aiškiai suformuluoja savo reikalavimą, jį pagrindžia ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju patvarkymas dėl skundo patikslinimo buvo priimtas, siekiant tinkamai išnagrinėti skolininko skundą ir užkirsti kelią bet kokiam skolininko piktnaudžiavimui ir vilkinti procesą. Taikydamas trūkumų šalinimo institutą antstolis nurodo vadovavęsis CPK 111 –l14 straipsnių nuostatomis.
2. Antstolis pažymi, kad nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde UAB „Vanesos turtas“ neįrodinėjo sandorių (varžytynių aktų) pripažinimo negaliojančiais pagrindų. Tiek ieškinys, tiek ir apeliacinis skundas savo esme yra skundas dėl antstolio veiksmų – pirmosios instancijos teisme skolininkė įrodinėjo, kad antstolis neišnagrinėjo skolininko pateikto skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu – nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Apeliantė laiko, kad 2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytinių aktai Nr. 0123/15/01387-3 ir Nr. 0123/15/01387-2 surašyti neteisėtai, o pirmosios instancijos teismas, formaliai išnagrinėjęs bylą, neteisingai įvertino antstolio veiksmus dėl apeliantės 2016 m. gegužės 24 d. antstoliui pateikto skundo trūkumų šalinimo bei tai, kad  2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytinių aktai surašyti galiojant 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-15157-192/2016 taikytoms laikinosios apsaugos priemonėms. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Dėl skundo trūkumų šalinimo

11. Apeliantė nurodo, kad CPK 510 straipsnyje nėra numatyta antstolio teisė nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl antstolis negalėjo 2016 m. gegužės 26 d. priimti patvarkymo dėl skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų pašalinimo.

12. Bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais LR CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 111–114 straipsniai). Tai reiškia, kad anstolis, gavęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuris neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, privalo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas atitinka ir teisminę praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-385-440/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-795-253/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1382-262/2015, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1257-392/2015 ir kt.). Kadangi skolininkė 2016 m. gegužės 24 d. skundo trūkumų nepašalino, tai šis jos skundas 2016 m. birželio 3 d. patvarkymu buvo laikytas nepaduotu antstoliui, o tai suponuoja išvadą, kad nebuvo CPK 510 straipsnyje numatyto išankstinio skundo nagrinėjimo ne teisme etapo.

13. Apeliantė nurodo, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ji neturi galimybių įrodyti, kad negavo 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymo dėl skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų pašalinimo. Apeliantės nuomone, būtent antstoliui kilo pareiga įrodyti, kad minėtas patvarkymas ieškovei buvo tinkamai įteiktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų nustatyti, kad aptariamas patvarkymas buvo įteiktas skolininkei.

14. Antstolis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymas buvo išsiųstas skolininkei jos 2016 m. gegužės 24 d. antstolio kontoroje gautame skunde dėl antstolio veiksmų nurodytu el. pašto adresu (vykdomosios bylos b. l. 112), kuris taip pat yra tapatus ieškinyje nurodytam el. pašto adresui. Antstolis nurodė, kad šis patvarkymas skolininkei pakartotinai buvo teiktas antstolio kontoroje. Vykdomojoje byloje yra žyma ant 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymo, kad „16 05 30 G. S. nepaėmė, sakė yra nutartis“. Apeliantė nekvestionuoja sprendime nurodytos aplinkybės, kad šio patvarkymo 2016 m. gegužės 30 d. bendrovės vadovas nepriėmė. Taip pat vykdomojoje byloje yra duomenys, kad 2016 m. birželio 3 d. patvarkymas skundą palikti nenagrinėtu buvo įteiktas bendrovės vadovui asmeniškai 2016 m. birželio 5 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. birželio 8 d. skunde dėl antstolio veiksmų ieškovė nurodė, kad susirašinėjimas su antstoliu „kaip įprasta“ vyko būtent el. paštu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti, kad skolininkei nebuvo žinoma apie antstolio 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymą. Apeliantė 2016 m. birželio 3 d. priimto patvarkymo palikti jos skundą nenagrinėtu neskundė.

15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo jos 2016 m. birželio 8 d. skundą dėl antstolio veiksmų laikė ne skundu, o prašymu. Apeliantė šiame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo prašymą antstoliui M. P.: „pateikti pareiškėjui patvarkymą dėl skundo patikslinimo ir pratęsti terminą skundo patikslinimui“. Tai reiškia, kad skolininkė neprašė pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, bet prašė jo pateikti patvarkymus, todėl šį procesinį dokumentą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti skundu dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Antstolis šį prašymą išsprendė 2016 m. birželio 10 patvarkymu, pridėjo dokumentų persiuntimo įrodymus (3 l.), taip pat juos pakartotinai išsiuntė. Šio patvarkymo apeliantė CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat neskundė.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad  2016 m. gegužės 23 d. skunde apeliantė neteisingai buvo nurodžiusi, kad antstolis vykdo tik 4266,01 Eur išieškojimą. 2016 m. gegužės 26 d. patvarkyme dėl skundo trūkumų pašalinimo antstolis nurodė, kad be šio išieškojimo, vien antstolis M. P. vykdo 121632,30 Eur skolos išieškojimą M. G. naudai ir dar 39946,30 Eur – UAB Medicinos bankas naudai. Tokiu būdu skolininkė neteisingai nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2017 m. kovo 20 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas jau sutiko, kad išieškojimo suma galėjo būti ir didesnė, bet jo manymu antstolis vis tiek skubėjo turtą pardavinėti, nes ieškovė tarėsi su kitais kreditoriais dėl skolos išieškojimo atidėjimo, be to, rengėsi pakeisti iš varžytynių parduodamų žemės sklypų paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių argumentų ieškovė nei 2016 m. gegužės 23 d. skunde, nei ieškinyje nebuvo nurodžiusi, kas reiškia, kad atstovo paaiškinimas teisme išėjo už ieškinio ribų, ką pats ir pripažino. Tačiau teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė į tai atsižvelgti, nes tokie buvo ieškovės ateities planai, kad įmonė galėtų „išeiti“ į restruktūrizavimo planą ir atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atstovo paaiškinimas teisme iš esmės patvirtino tai, kad antstolis pagrįstai 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlė aiškiai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką bei nurodė kaip pašalinti trūkumus.

17. Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus konstatuojama, kad ieškovė neįrodė, jog buvo pažeistos esminės jos teisės, antstoliui sprendžiant dėl jos 2016 m. gegužės 23 d. skundo priėmimo.  

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiko

18. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-15157-192/2016 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0123/15/01387, nebegaliojo 2016 m. birželio 14 d. surašant Varžytinių aktus. Apeliantės nuomone jos buvo panaikintos tik 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, nes tik teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones nusprendžia, kada laikinosios apsaugos priemonės negalioja. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas nusprendžia iki kada galioja jo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šiuo atveju apie tai buvo nuspręsta būtent 2016 m. gegužės 27 d. nutartyje. 

19. CPK 147 straipsnio 5 dalyje (red. galiojusi 2016 m. gegužės 27 d. nutarties priėmimo metu), yra reglamentuotas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinys. Pagal šios normos 8 punktą, nutartyje gali būti kalendorine data apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas (jeigu jis nustatomas). 2016 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-15157-192/2016 rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 0123/15/01387 sustabdoma iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio M. P. veiksmų šioje vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei vadovaujantis CPK 152 straipsnio 5 dalimi, tokia nutartis nesiunčiama viešo registro tvarkytojui, nes ji buvo adresuota ir vykdytina antstolio, kuris vykdė vykdomąją bylą Nr. 0123/15/01387. Teisėjų kolegija šios nutarties 13 punkte jau nurodė, kad 2016 m. birželio 3 d. patvarkymu apeliantės skundas buvo paliktas nenagrinėtu, o tai reiškia, kad net nebuvo CPK 510 straipsnyje numatyto išankstinio skundo nagrinėjimo ne teisme etapo, kaip teisingai nusprendė teismas.

20. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-15157-192/2016 panaikino 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išnagrinėjęs antstolio 2016 m. liepos 28 d. prašymą (vykdomosios bylos b. l. 156). Šiame prašyme buvo nurodyta, kad antstolis nustatė, jog  skolininkė 2016 m. gegužės 27 d. nutartį 2016 m. liepos 13 d. savarankiškai pateikė VĮ Registrų centrui, kuris 2016-07-14 įregistravo juridinį faktą apie priimtą nutartį, kuri trukdo naujajam savininkui disponuoti turtu. Iš šių duomenų akivaizdu, kad skolininkė įregistravo tik jau buvusį juridinį faktą, kuris nagrinėjamu atveju negali suponuoti išvados, kad  2016 m. birželio 14 d. surašant Varžytinių aktus galiojo 2016-05-27 nutartini, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-15157-192/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01387 sustabdymas. Tokios išvados negalima padaryti ir net Kauno miesto apylinkės teismui 2016 m. rugpjūčio 2 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-15157-192/2016 panaikinus 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas dėl jų galiojimo laiko jau buvo pasisakęs šioje nutartyje.  

21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog turto pardavimo iš varžytynių aktais buvo pažeistos esminės apeliantės teisės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, sprendimas yra  nemotyvuotas. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, todėl bylos esmė yra atskleista, o tik apeliantės nesutikimas su skundžiamu sprendimu nesudaro pagrindo jį laikyti nemotyvuotu.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarantys pagrindo pakeisti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 708,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, todėl jį atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinas jos nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis). Taip pat priteistinos iš apeliantės 4,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“, j. a. k. 300074740, valstybei 712,89 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Aušra Baubienė

Dalė Burdulienė

Raimondas Buzelis