LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ ieškinį atsakovei „Elme Metall Lithuania“, uždarajai akcinei bendrovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Šilkuva“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei „Elme Metall Lithuania“, UAB prašydama pripažinti negaliojančiais 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. (ginčijamo mokėjimo tikroji data 2017 m. balandžio 10 d.) atliktus mokėjimus atsakovei, iš viso 57 915,69 Eur sumai,  taikyti restituciją priteisiant ieškovei iš atsakovės sumokėtą 57 915,69 Eur sumą, priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24  

nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotą pripažindamas tyčiniu, nustatė, kad įmonės vadovas R. B., iškėlus bankroto bylą, neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas įrodo, jog 2016 metais įmonė jau buvo nemoki, nes įmonės turtas buvo 178 285 Eur vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 138 335 Eur. Darbo ginčų komisijos sprendimai įrodo, jog įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėnesį sudarė su darbuotojais darbo sutartis, nors atlyginimų darbuotojams nuo 2017 m. gegužės mėnesio nebemokėjo. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi pagal kreditorės UAB „Amekus“ pareiškimą ieškovei iškeltoje bankroto byloje kreditorių reikalavimų suma buvo 137 854,07 Eur.

3.       Ieškovės BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ teigimu, mokėjimai negalioja actio Pauliana pagrindu, nes atlikti tuo metu, kai ieškovė jau faktiškai buvo nemoki ir nevykdė įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nevykdė pradelstų mokėjimų, be to, buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka ir pirmenybė suteikta tik kreditorei „Elme Metall Lithuania“, UAB. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

4.       Ieškovė nurodė, kad buvęs vadovas trečiasis asmuo R. B. nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų per 15 dienų nuo šios nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo datos perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus, bankroto administratorius 2017 m. lapkričio 8 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi R. B. buvo paskirta 500 Eur bauda. Nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties įsiteisėjimo ieškovė turi likviduojamos įmonės statusą.

5.       Ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ nurodė, kad nepaisydama faktinio nemokumo, kai kreditorei UAB „Tilta“ ir kitiems skolos buvo nuo 2016 m. liepos 4 d., ieškovė 2017 m. sausio 19 d. pagal 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaitas kaip išankstinį mokėjimą atsakovei pervedė 9 773,12 Eur; 2017 m. balandžio 10 d. pagal 2017 m. balandžio 5 d. sąskaitą kaip išankstinį mokėjimą pervedė 48 142,58 Eur, iš viso – 57 915,69 Eur. Tokiu būdu pažeidė kitų kreditorių teises ir nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartyje iškelti bankroto bylą iš 2016 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad atsakovės turimo turto vertė buvo 178 285 Eur, didžiąją dalį minėto turto sudarė trumpalaikis turtas – 159 888 Eur, iš jo atsargos –111 111 Eur, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas – 45 568 Eur. Įmonės skolinius įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartyje konstatavo, kad įmonė buvo įregistruota 2016 m. kovo 2 d., tačiau jau 2016 metų balansas įrodo, kad įmonė yra nemoki, nes dar 2016 metais per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 138 335 Eur.

7.       Ieškovės BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ teigimu, šie faktai laikytini prejudiciniai ir jų iš naujo įrodinėti nereikia, be to, iš naujo tų pačių faktų nustatinėti negalima.

8.       Ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ pažymėjo, kad ginčijamais sandoriais buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių – „Eime Metall Lithuania“, UAB. Ieškovės teigimu, ieškovė neturėjo prievolės atlikti ginčijamus mokėjimus, o atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turinti verslo santykių ir su kitais kontrahentais, t. y. turi sandorių ir iš jų kylančių prievolių, todėl turėjo pareigą pasidomėti, ar, atlikdama ginčijamus mokėjimus, ieškovė neturėjo kitų prievolių, kurių įvykdymo terminai jau yra suėję, ir ar atlikus ginčijamus mokėjimus nebus pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, to nepadariusi atsakovė laikytina nesąžininga.

9.       Ieškovė nurodė, kad visi buhalterinės apskaitos duomenys administratorei UAB „Šilkuva“ laiku perduoti nebuvo, todėl įstatymo nustatytu laiku nebuvo patikrinti įmonės sandoriai, apie ginčijamus sandorius, mokėjimus sužinota 2018 m. sausio 30 d. gavus informaciją bei atlikus vertinimus, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

10.       Ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ pažymėjo, kad neginčija sudarytų sandorių dėl metalo įsigijimo, tačiau ginčija atliktus išankstinius mokėjimus pagal sąskaitas, nes atliktais mokėjimais ieškovė, negalėdama vykdyti ankstesnių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei „Rime Metall Lithuania“, UAB, taip pažeisdama kitų kreditorių, kurie pagal mokėjimo eiliškumą turėjo gauti mokėjimus, teises.

11.       Atsakovė „Elme Metall Lithuania“, UAB procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsakovė nurodė, kad pateikė ieškovei prekes (sijas ir vamzdžius) į ieškovės nurodytą vietą po to, kai 2016 – 2017 metais buvo apmokėtos išankstinio mokėjimo sąskaitos. Sandorių sudarymo dieną nebuvo draudimo juos sudaryti, jokios neigiamos informacijos apie 2016 m. vasario 5 d. įsiteigtą UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nebuvo, įmonė 2017 m. sausio – balandžio mėn. vykdė ūkinę veiklą, siekė gauti pelno iš savo veiklos, vykdyti kitus savo sutartinius įsipareigojimus.

13.       Atsakovės „Elme Metall Lithuania“, UAB teigimu, bankroto bylos iškėlimas buvo siejamas ne su įmonės nesąžiningais veiksmais, o su verslo nesėkme ir konkurencija šioje srityje, patirties trūkumu. Skolininkė veikė sąžiningai, kaip verslo subjektas, jos elgesys atitiko protingo asmens elgesio standartus, nesiekė ginčo sandoriais pažeisti kitų kreditorių interesų. Įsigydama metalo gaminius ieškovė siekė vykdyti savo kitus įsipareigojimus, gauti naudos ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais.

14.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės veikla buvo siejama su metalo konstrukcijų gamyba, metalo konstrukcijų pastatų gamyba ir montavimu, metalo konstrukcijų virinimu, montavimu, rekonstrukcijomis, remonto darbais. Sandoriai nepablogino ieškovės turtinės padėties, nes pasikeitė tik turto forma.

15.       Atsakovės „Elme Metall Lithuania“, UAB teigimu, ieškovė nepagrįstai prašo taikyti restituciją. Atsakovė pateikė prekes pagal ieškovės išankstinį mokėjimą, ieškovės turto masė nesumažėjo, ieškovė šias prekes panaudojo, jos interesai pažeisti nebuvo.

16.       Atsakovė „Elme Metall Lithuania“, UAB pažymėjo, kad veikė sąžiningai, nežinojo ir negalėjo žinoti apie įmonės finansinė būklę, apie pradelstus įsipareigojimus, galėjimą ar negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, viešojoje erdvėje nebuvo jokios informacijos, kad įmonė turi skolų, nežinojo apie teisminius ginčus dėl skolų. Priešingai, ieškovė deklaravo, kad teikia subrangos paslaugas stambiausioms Lietuvos ir užsienio pramonės, statybos įmonėms, yra patikima ir kompetentinga, dirba kokybiškai ir atsakingai, o jos specialistai atlieka visus reikalingus surinkimo ir suvirinimo darbus gamyklose, cechuose, prekybos ir logistikos centruose ir pan., o tokio pobūdžio darbai turi paklausą Lietuvoje ir gerai mokami.

17.       Atsakovės teigimu, dėl pažeidimų, padarytų dėl mokėjimų eiliškumo nepaisymo, jeigu tokių buvo, turėtų atsakyti įmonės vadovas, nes bankrotas pripažintas tyčiniu.

18.       Atsakovė „Elme Metall Lithuania“, UAB pažymėjo, kad ieškovė faktiškai pripažino pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą. Ieškovė įsigijo iš atsakovės žaliavos savo veiklai vykdyti, statybos projektams užbaigti, savo įsipareigojimams vykdyti, nes ieškovės veikla buvo siejama su metalo konstrukcijų gamyba, metalo konstrukcijų pastatų gamyba ir montavimu, metalo konstrukcijų virinimu, montavimu, rekonstrukcijomis, remonto darbais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ iš administravimui skirtų lėšų 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei „Elme Metall Lithuania“, UAB.

20.       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

21.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovės bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti sandorį CK 6.66 str. pagrindu, nes iš jos kildinamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 ir kt.).

22.       Teismas sprendė, kad ginčijami sandoriai – išankstiniai mokėjimai už užsakytas medžiagas ir detales – nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes užsakydama ir sumokėdama už jas atsakovei ieškovė pagrįstai suteikė prioritetą sumokėjimui už medžiagas ir konstrukcijas savo kreditoriams, siekdama vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, neturėjo šioje byloje pateiktų duomenų apie 2016 m. gruodžio 31 d. faktiškai pradelsus mokėjimus, tokius įrodymus ir skaičiavimus į bylą ieškovė pateikė teismo reikalavimu 2019 m. birželio 3 d.

23.       Teismas darė išvadą, kad byloje įrodyta, kad iš 138 335 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. buvusių per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelstų buvo tik 54 589,59 Eur. Išankstiniai mokėjimai buvo padaryti 2017 m. sausio 19 d. (9 773,12 Eur) ir 2017 m. balandžio 10 d. (48 142,58 Eur), įmonė vykdė nemenko masto gamybinę veiklą ir per keturis 2017 metų mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų.

24.       Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdyto užsakymo tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Taip pat byloje nenustatyta, kokiam sandoriui vykdyti, kokio kreditoriaus reikalavimams tenkinti buvo panaudoti iš atsakovės pirkti daiktai, tačiau, daugiau tikėtina, jie buvo panaudoti gamyboje.

25.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė užsakymams apmokėti, daugiau tikėtina, naudojo savo užsakovų avansinių mokėjimų dalį, nes savo laisvų apyvartinių lėšų neturėjo ir neturėjo banko kredito veiklai vykdyti. Taigi, sumokėdama už detales ir medžiagas ieškovė nesumažino savo turimo turto masės ir kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, nes kreditorių reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo gauti rangos sutartimis sutartą objektą – pastatytas ir sumontuotas konstrukcijas, mechanizmus ir kt.

26.       Teismas sutiko su ieškove, kad mokėjimų atlikimo metu ji negalėjo patenkinti visų savo tiekėjų ir kitų kreditorių reikalavimų, tačiau mokėjimai buvo atliekami, tai įrodo sąskaitų išrašų dalys, kurių laikotarpiai nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 16 d.

27.       Teismas dėl ieškovės prievolės atlikti užsakymą ir už jį sumokėti nurodė, kad ir ieškovės sandorių šalys, užsakovai, sudarydami sandorius, nurodydavo, kad užsakymus, rangos sutartis ieškovė turėjo įvykdyti iš savo medžiagų, savo jėgomis ir rizika. Ieškovė, sudarydama įvairius sandorius, neturėjo ir negalėjo turėti įvairių specifinių medžiagų ir priemonių užsakovų poreikiams tenkinti, nes ieškovė nėra prekybos įmonė. Taigi, jau ikisutartinių santykių metu ir sandorių sudarymo metu visiems sandorių dalyviams buvo aišku, kad tam, kad užsakymai ir rangos darbai būtų atlikti, ieškovė turės įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių. Dėl to teismas sprendė, kad neįrodyta ir kita actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio neprivalomumas.

28.       Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius apie ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą. Teismas nurodė, kad skolininkė, mokėdama atsakovei už medžiagas ir priemones, reikalingas įvykdyti rangos sutartis, nors ir turėdama pradelstų mokėjimų savo kreditoriams, nebuvo nesąžininga. Įmonė turėjo daugybę užsakymų ir pradėtų vykdyti sutarčių, kiek iš jų buvo įvykdyta iki galo ir kokiu laiku, byloje nenustatyta, tačiau ginčo mokėjimų dieną galiojo sutartys su UAB „Tilta“, UAB „Iremas“ ir UAB „Amekus“. Įmonėje dirbo 30 darbuotojų, įmonė ėmėsi priemonių juos apmokyti. Kiekvienas analogiškomis sąlygomis tik prieš metus veiklą pradėjęs vykdyti verslininkas tikisi vystyti verslą, įsitvirtinti rinkoje, gauti pajamų ir pelno. Trečiasis asmuo anksčiau verslo neturėjo ir jam nevadovavo, dirbo samdomą darbą UAB „Ruukki Lietuva“, UAB „Baltic steel group“, UAB „Tilta“, UAB „LSCS“, UAB „Ameko statyba“, 2015 m. gruodį vertėsi individualia veikla (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Neseniai be skolintų lėšų įsteigtas verslas, veikdamas konkurencijos sąlygomis, paprastai visada susijęs su finansiniais sunkumais, nes reikalingos apyvartinės lėšos, kvalifikuoti motyvuoti specialistai, darbo priemonės, žaliavos ir atsargos (CPK 182 straipsnio 1 dalis).

29.       Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, kad buvęs vadovas ir akcininkas turėjo tikslą sąmoningai apgauti savo įmonės klientus, to kryptingai siekė, planavo užsakovų sumokėtus avansus tyčia iššvaistyti ir šiam tikslui pasiekti pasirinko būdą nustatyta tvarka užsisakyti ir sumokėti už niekam nereikalingus, įmonės veikloje nenaudojamus metalinius vamzdžius ir detales.

30.       Teismas nustatė, kad nutartyje bankrotą pripažinti tyčiniu konstatuota, kad nuostolingai dirbanti įmonė sudarė daug sau nenaudingų sandorių, priiminėjo darbuotojus ir taip dar labiau didino įmonės nemokumą, tačiau tyčinio bankroto priežastys ir pasekmės yra trečiojo asmens atsakomybė ir ne šios bylos nagrinėjimo dalykas (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 ir 8 dalys). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prekyba sumokėjus avansu – įprasta atsakovės verslo praktika su užsakovais, su kuriais nėra sudaryta sutarčių. Atsakovė – stambi didžiausio pramonės koncerno Baltijos jūros regione BLRT Grupp dukterinė įmonė, rinkoje veikianti virš 13 metų, prekiaujanti plienų ir plieno produkcija, jos sąlyga sumokėti avansu už užsakytas prekes nėra uždrausta ir vien tokio atsiskaitymo būdo taikymas nėra ieškovės kaip nesąžiningos, nepatikimos partnerės įrodymas.

31.       Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta viešųjų registrų ir kita vieša informacija patvirtina, kad sandorių sudarymo metu nebuvo jokių duomenų, kad ieškovė galėtų būti nemoki ar turėtų finansinių sunkumų, taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovė turėtų ir galėtų suprasti, jog banko pavedimais sumokėtos sumos už produkciją galėtų pažeisti pirkėjos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Už užsakytą produkciją sumokėjo ieškovė, mokėjimas buvo atliktas per banką, nurodyta mokėjimo paskirtis, sumokėtos sumos sutampa su pateiktomis sąskaitomis, taigi nei sandorių sudarymo metu, nei po jų atlikti mokėjimai negalėjo sukelti pagrįstų įtarimų, kad galbūt užsakymas padarytas neteisėtai, o gautas mokėjimas galbūt pažeidžia įmonės kreditorių teises. Dėl to teismas sprendė, kad atmestini ieškovės argumentai apie atsakovės nesąžiningumą, kuris, ieškovės teigimu, pasireiškė nepakankamu rūpestingumu.

32.       Teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, sprendė, kad pagrindo taikyti actio Pauliana institutą ir tenkinti ieškinį nėra.

33.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį grindžia ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, neprašydama prekių užsakymų (pirkimo – pardavimo sandorio) pripažinti negaliojančiais, prašė pripažinti atliktus 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. mokėjimus negailojančiais nuo pervedimo momento ir priteisti iš atsakovės 57 915,68 Eur sumą.

34.       Teismas pažymėjo, kad šioje įstatymo normoje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

35.       Teismas nurodė, kad ginčijami mokėjimai atlikti vykdant šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį – pagal ieškovės užsakytas prekes (užsakymą) buvo išrašytos išankstinio mokėjimo sąskaitos, jos buvo apmokėtos ir prekės pateiktos užsakovei (ieškovei). Be to, mokėjimų dieną nebuvo nė vieno įmonės kreditoriaus, pareiškusio reikalavimą apmokėti sąskaitą, skolą, įvykdyti kitą prievolę.

36.       Teismas sutiko su ieškove, kad pradelstų skolų ir pateiktų mokėjimo dokumentų 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 54 589,59 Eur sumai, o 2016 m. vasario 28 d.  – 23 194,89 Eur sumai, tačiau byloje neįrodyta, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų sudarymo dieną neturėjo lėšų atsiskaityti pagal pradelstas sąskaitas, be to, nebuvo areštų, draudimų, iškeltų bylų dėl skolų, neįvykdytų vykdomųjų dokumentų, darbo užmokesčio skolų, skolų valstybės biudžetui.

37.       Teismas pažymėjo, kad byloje įrodyta, kad ginčijami mokėjimai padaryti turint tikslą vykdyti sudarytus sandorius su užsakovais. Dėl to teismas sprendė, kad buvo suteiktas prioritetas užsakyti ir nupirkti metalo gaminius siekiant įvykdyti sandorius ir gauti lėšų atsiskaityti su kitais savo klientais – prekių ir paslaugų teikėjais.

38.       Teismas nurodė, kad ieškovė gavo prekes, kurios, daugiau tikėtina, sunaudotos vykdant rangos ir kitus darbus, taigi reikalavimas grąžinti už įvykdytą užsakymą sumokėtus pinigus nepagrįstas. Reikalavimas grąžinti už prekes sumokėtas sumas, net ir įrodžius, kad užsakymas (pirkimas – pardavimas) ir atlikti pagal jį mokėjimai neteisėti, nepagrįstas ir atmestinas neįrodžius pardavėjo (atsakovės) nesąžiningumo (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

39.       Teismas sprendė, kad atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimus neteisėtais, atmestinas ir reikalavimas taikyti restituciją bei išvestinis reikalavimas pritiesti 6 proc. metines palūkanas.

40.       Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė atleista nuo šioje byloje mokėtino 1 094 Eur žyminio mokesčio valstybei. Dėl to teismas sprendė, kad atmetant ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos ir elektroninėje byloje teismo turėtos 2,32 Eur pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 83 straipsnio 8 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

41.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė, nors ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, privalo atlyginti atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 d., 98 straipsnis).

42.       Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė prašymą atlyginti turėtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė išlaidų įrodymus – sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo kopiją.

43.       Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad 1 500 Eur išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, nėra didesnės, kaip nustatyta 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose pritiestino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

44.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos vardu ieškinį pateikė bankroto administratorė UAB „Šilkuva“, todėl sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš įmonės administravimui skirtų lėšų.

III.                       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

45.       Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ prašo panaikinti Klaipėdos  apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d.  sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

46.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

46.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijami sandoriai – išankstiniai mokėjimai už užsakytas medžiagas ir detales – nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes užsakydama ir sumokėdama už jas atsakovei ieškovė pagrįstai suteikė prioritetą sumokėjimui už medžiagas ir konstrukcijas savo kreditoriams, siekdama vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, neturėjo šioje byloje pateiktų duomenų apie 2016 m. gruodžio 31 d. faktiškai pradelsus mokėjimus, tokius įrodymus ir skaičiavimus į bylą ieškovė pateikė teismo reikalavimu 2019 m. birželio 3 d.

46.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad byloje įrodyta, kad iš 138 335 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. buvusių per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelstų buvo tik 54 589,59 Eur. Išankstiniai mokėjimai buvo padaryti 2017 m. sausio 19 d. (9 773,12 Eur) ir 2017 m. balandžio 10 d. (48 142,58 Eur), įmonė vykdė nemenko masto gamybinę veiklą ir per keturis 2017 metų mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų.

46.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdyto užsakymo tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.

46.4.                      Nagrinėjau atveju nebuvo sutartimi nustatytas prievolės įvykdymo terminas atsakovei, o atsiskaitymų su atsakove metu buvo kitų kreditorių, kurių prievolių vykdymo terminai jau buvo suėjęs. Toks atsiskaitymas nepagrįstai įvertintas kaip nepažeidžiantis kreditorių teisių. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kurių mokėjimų terminai buvo suėję iki ginčijamu mokėjimų atsakovei atlikimo.

46.5.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nustatytais prejudiciniais faktais, jog ieškovės nemokumas konstatuotas nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

46.6.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų duomenų, iš kurių matyti, kad ieškovės finansinė padėtis iki bankroto bylos iškėlimo sunkėjo, jog ginčijamų mokėjimų metu ieškovė buvo skolinga kitiems kreditoriams.

46.7.                      Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad į bylą pateikta viešųjų registrų ir kita vieša informacija patvirtina, kad sandorių sudarymo metu nebuvo jokių duomenų, kad ieškovė galėtų būti nemoki ar turėtų finansinių sunkumų, taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovė turėtų ir galėtų suprasti, jog banko pavedimais sumokėtos sumos už produkciją galėtų pažeisti pirkėjos kreditorių teises ir teisėtus interesus. 

46.8.                      Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų domėjusi ieškovės patikimumu, prašiusi informacijos apie jos turtinę padėtį ar turimus įsipareigojimus. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų domėjimąsi ieškovo turtine padėtimi ir įsipareigojimais, ginčijamų mokėjimų metu.

47.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė „Elme Metall Lithuania“, UAB prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo:

47.1.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ buvo nemoki. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ 2016 m. finansinių metų pabaigoje neatitiko bankroto sąvokos, jos turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis nepasiekė nemokumo būsenos.

47.2.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ atitiko skolininko sąvoką.

47.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė sandorio neprivalumo.

47.4.                      Atsakovės teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ arba atsakovė ginčijamu mokėjimu metu buvo nesąžiningi.

47.5.                      Ieškovė supainiojo įrodinėjimo naštos pasiskirstymą civilinėje byloje. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė nesidomėjo UAB „Metalo gamybos inžinerija“ finansine padėtimi.

47.6.                      Ieškovė gavo prekes, kurios, daugiau tikėtina, sunaudotos vykdant rangos ir kitus darbus. Nagrinėjamuoju atveju sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

49.       Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ nepateikė teismui atsiliepimo ir bankroto bylai nagrinėti reikalingų dokumentų ir teismas, keldamas bankroto bylą, atsakovės turtinę padėtį nustatė pagal 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas konstatavo, kad didžiąją turto dalį sudarė trumpalaikis turtas (159 888 Eur iš 178 285 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 45 568 Eur, kreditorė UAB „Amekus“ teismui nurodė, kad pagal 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovė turėjo 140 600,50 Eur skolinių įsipareigojimų.

50.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d.) teismas pripažino bankrotą tyčiniu, nes nustatė, kad didžiosios dalies bendrovės dokumentų buvęs vadovas trečiasis asmuo R. B. bankroto administratorei neperdavė, už tai jam 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskirta 500 Eur bauda; buvęs vadovas 2017 m. birželį sudarė įmonės turto perleidimo sandorį; nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nors įmonė 2016 metais jau buvo nemoki – 2016 metais turėjo 178 285 Eur vertės turto ir 138 335 Eur trumpalaikių įsipareigojimų. Kiek iš jų buvo pradelstų, teismas nenurodė. Teismas nustatė, kad buvo priimami darbuotojai ir tęsiama įmonės veikla, taip buvo mažinama įmonės turto masė, o kreditiniai reikalavimai augo ir įmonė dirbo nuostolingai. Teismas konstatavo, kad įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas ir netvarkė arba netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą.

51.       Ieškovės bankroto byloje eB2-745-524/2019 kreditiniai reikalavimai pavirtinti 2018 m. sausio 11 d.  nutartimi ir buvo tikslinti, kreditinių reikalavimų suma teismo sprendimo priėmimo dieną yra 137 854,07 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

52.       Ieškovė 2019 m. birželio 3 d.  pateikė teismui papildomus įrodymus ir skaičiavimus, atliktus pagal turimus buhalterinės apskaitos dokumentus ir pagal i.SAF (posistemis, skirtas teikti išrašytų ir gautų sąskaitų faktūrų duomenis elektroniniu standartizuotu formatu kas mėnesį visiems PVM mokėtojams) registro duomenis, kad įmonė 2019 m. gruodžio 31 dieną turėjo 54 589,59 Eur pradelstų mokėjimų, 2017 m sausį – 17 619,68 Eur; 2017 m. vasarį – 23 194,89 Eur; 2017 m. kovą – 19 643,55 Eur; 2017 m. balandį – 61 685,22 Eur; 2017 m. gegužę – 8 374,23 Eur.

53.       2016 m. lapkritį – 2017 m. balandį įmonė dirbo ir per šį laiką gavo 787 027,20 Eur pajamų, likutis 2017 m. gegužės 1 d. – 9 500,39 Eur. 2016 m. lapkritį išrašyta sąskaitų, kurių suma 173 543,02 Eur, gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma 78 714,48 Eur; 2016 m. gruodį išrašyta sąskaitų, kurių suma 5 322,79 Eur, gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma 78 714,48 Eur; 2017 m. sausį gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma 75 913,11 Eur, vasario mėn. gauta sąskaitų, kurių suma 136 124,13 Eur; kovo mėn. gauta sąskaitų, kurių suma 60 131,20 Eur; balandžio mėn. gauta sąskaitų, kurių suma 145 068,90 Eur.

54.       2016 m. kovo 2 d. registruotos ieškovės pagrindinės veiklos sritis buvo metalo konstrukcijų gamyba, metalo konstrukcijų pastatų gamyba ir montavimas, metalo konstrukcijų virinimas, montavimas, rekonstrukcijos, remonto darbai ir metalo konstrukcijų gamyba. Įmonė teikė subrangos paslaugas stambiausioms Lietuvos ir užsienio pramonės, statybos įmonėms (CPK 179 straipsnio 3 dalis). „Creditinfo“ duomenimis, nepadengti įsiskolinimai atsirado nuo 2017 m. balandžio 23 d., bylos inicijuotos nuo 2017 m. liepos 13 d., skolos SODRAI fiksuojamos nuo 2017 m. lapkričio 15 d.: pirmojo ginčo mokėjimo dieną buvo 435,91 Eur skola, antrojo – 173,99 Eur; 2017 m. sausio 1 d.  buvo 30 darbuotojų.

55.       Pagal atsakovės 2016 m. lapkričio 4 d. išankstinio mokėjimo sąskaitas ieškovė 2017 m. sausio 19 d. pervedė atsakovei 9 773,12 Eur už įvairius vamzdžius ir kitą produkciją, kuri buvo ieškovei pateikta 2019 m. sausio 23 d. (užsakymo Nr. 0030224022-1). Pagal atsakovės 2017 m. balandžio 5 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą ieškovė 2017 m. balandžio 10 d. pervedė atsakovei 48 142,58 Eur už 60 vnt. (25 504,65 kg) detalių iš 50 mm lakšto, detalės buvo pateiktos ieškovei 2019 m. balandžio 25 d. (užsakymo Nr. 0030224400-1).

56.       Ieškovė 2017 m. sausio mėnesį gavo apmokėti 75 sąskaitas faktūras, 2017 m. balandį – 86, kiek iš jų apmokėta, duomenų nėra. Ieškovė faktiškai vykdė veiklą iki 2017 metų antro pusmečio, darbo užmokesčio skolų atsirado nuo 2017 metų gegužės mėnesio, tai patvirtina 2017 m. liepos mėnesio Darbo ginčų komisijos sprendimai. Įmonės vadovas trečiasis asmuo R. B. dalyvavo nagrinėjant darbo ginčus ir skolas pripažino, o su darbuotoja V. Z. 2017 m. liepos 25 d. buvo sudaryta taikos sutartis.

57.       Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. papildomai pateikė rašytinius įrodymus apie sudarytus sandorius ir vykdytą veiklą. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartimi su UAB „Tilta“ ieškovė įsipareigojo iki 2016 m. spalio 7 d. pagaminti sandėlių metalines konstrukcijas sandėliams „Vitės“ teritorijoje už 427 517,20 Eur. 2016 m. rugsėjo 2 d. statybos rangos sutartimi su UAB „Tilta“ ieškovė įsipareigojo už 187 016,76 Eur savo jėgomis, rizika ir medžiagomis pagaminti tilto metalinę konstrukciją iki 2016 m. gruodžio 1 d., o 2016 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartimi su UAB „Tilta“ ieškovė įsipareigojo savo rizika ir sąnaudomis iš užsakovo teikiamų medžiagų už 58 329,53 Eur sumontuoti tilto per Veiviržą metalines konstrukcijas valstybinės reikšmės kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 205,35 kilometre. Šalys susitarė, kad sutartis galioja iki visų sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo dienos. 2016 m. gruodį ieškovė pagamino metalo laikiklius, turėklus, metalines groteles ir kt. užsakovei UAB „Tilta“, tos pačios užsakovės užsakymu pagamino ir nudažė metalines kopėčias Vilniaus lokomotyvo remonto depe.

58.       Pagal 2016 m. gegužės 1 d. įrenginių nuomos sutartį ieškovė naudojosi UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ 210 950 Eur vertės įrenginiais už 250 Eur per kalendorinę dieną, o pagal 2016 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį – 3 558,79 kv. m gamybos / dirbtuvių paskirties patalpomis, kuriose buvo ši įranga, nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2017 m. gegužės 1 d. metalo gaminių gamybos ir gaminių sandėliavimo veiklai vykdyti su sąlyga, kad ji atitinka patalpų paskirtį.

59.       2016 m. gegužės 4 d. subrangos darbų sutartimi UAB „Iremas“ pavedė ieškovei atlikti metalo konstrukcijų gamybos darbus objekte „Grūdų terminalo automobilių iškrovos sistema“ užsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, adresu Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda. Pagal šią sutartį ieškovė už 154 033 Eur pagal rangovo pateiktas technines sąlygas ir objekto projektinę dokumentaciją įsipareigojo iki 2016 m. birželio 30 d. iš savo medžiagų pagaminti, nudažyti ir atvežti į objektą 38 t laikančiųjų metalinių konstrukcijų ir 39 t smulkiųjų metalinių konstrukcijų. 2017 m. sausio 16 d. rangos darbų sutartimi su UAB „Iremas“ ieškovė įsipareigojo už 1 652,37 Eur pagaminti metalines atramas – stalelius diskiniam reaktoriui, nugruntuoti jį pagal suderintus brėžinius ir pateiktą komercinį pasiūlymą.

60.       2016 m. birželio 16 d. rangos darbų sutartimi su UAB „Orvitas“ ieškovė įsipareigojo už 1 089 Eur iki 2016 m. birželio 20 d. pagaminti 2 vnt. metalinių aikštelių pagal suderintus brėžinius ir pateiktą komercinį pasiūlymą.

61.       2016 m. rugpjūčio 30 d. rangos sutartimi su UAB „Deglas“ ieškovė už 20 999,55 Eur iki 2016 m. rugsėjo 18 d. (numatyta galimybė sutarties terminą pratęsti) įsipareigojo pagaminti metalo konstrukcijas siurblinei, jas nugruntuoti pagal suderintus brėžinius ir pateiktą komercinį pasiūlymą.

62.       2016 m. rugsėjo 5 d. rangos darbų sutartimi su UAB „NRG Site“ ieškovė už 4 767,40 Eur iki 2016 m. rugsėjo 16 d. įsipareigojo pagaminti metalines paaukštinimo aikšteles, nugruntuoti ir nudažyti pagal sutartą antikorozinės kategorijos laipsnį pagal suderintus brėžinius ir pateiktą komercinį pasiūlymą.

63.       2016 m. rugsėjo 5 d. rangos darbų sutartimi su UAB „Visrupos servisas“ ieškovė už 1 919,06 Eur iki 2016 m. rugsėjo 18 d. įsipareigojo pagaminti metalines kolonas ir pokarines sijas, nugruntuoti ir nudažyti pagal sutartą antikorozinės kategorijos laipsnį pagal suderintus brėžinius ir pateiktą komercinį pasiūlymą.

64.       2016 m. rugsėjo 12 d. statybos subrangos sutartimi su generaline rangove UAB „Versina“ ieškovė savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis pagal generalinio rangovo pateiktą techninį metalo konstrukcijų darbo projektą už 80 816,99 Eur įsipareigojo pagaminti ir pristatyti į generalinio rangovo rekonstruojamą objektą Kariūnų pl. 5, Kaune, metalines konstrukcijas ir gaminius sutartimi numatytais etapais iki 2016 m. spalio 14 d., o laiptinių ir įėjimo stogelių metalines konstrukcijas – nuo atskiro nurodymo per dvi savaites.

65.       2016 m. rugsėjo 16 d. rangos darbų sutartimi su UAB „Viremidos statyba“ ieškovė už 27 677,96 Eur dviem etapais (pirmas etapas – iki 2016 m. rugsėjo 22 d., antras – po papildomų derinimų) įsipareigojo pagaminti 231 vnt. metalinių cinkuotų kolonų.

66.       2016 m. spalio 10 d. rangos darbų sutartimi su UAB „EDM Statyba“ ieškovė įsipareigojo už 9 045,96 Eur iki 2016 m. spalio 23 d. pagal suderintus brėžinius ir pateiktą komercinį pasiūlymą pagaminti ir sumontuoti metalines konstrukcijas.

67.       2016 m. gruodžio – 2017 m. kovo mėn. ieškovė užsakinėjo ir pirko tiekėjos UAB „Teknos“ produkciją, ieškovės darbuotojai 2016 m. gruodžio – 2017 m. birželio mėn. buvo mokomi UAB „Kiwa Inspekta“, buvo perkamos darbo priemonės ir specifinės medžiagos iš UAB „Airgona“ ir UAB „Hortiovita“, UAB „Klijų pasaulis“, UAB „Unis Steel Baltija“, UAB „Knitas“, UAB „Serpantinas“, UAB „Fastas“.

68.       2017 m. sausio 16 d. įmonė metams sudarė patalpų, esančių adresu J. Basanavičiaus g. 115, Kretinga, nuomos sutartį, nuomos mokestis – 6 Eur už parą.

69.       2017 m. kovo 27 d. rangos sutartimi su UAB „Amekus“ ieškovė iki 2017 m. birželio 15 d. įsipareigojo už 378 200 Eur savo jėgomis ir rizika iš savo medžiagų pagal užsakovo pateiktą dokumentaciją pagaminti tiektuvo plokštę (Feeder plate).

70.       2017 m. balandžio 6 d. krovinio vežimo sutarties pagrindu UAB „Strogas“ pervežė ieškovei 18 t metalo lakštų iš Švedijos.

71.       UAB „Vakarų centrinė laboratorija“ 2017 m. sausio – 2017 kovo mėn. ieškovės užsakymu atliko įvarius bandymus ir matavimus.

Dėl įrodymų vertinimo

72.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nustatytais prejudiciniais faktais, jog ieškovės nemokumas konstatuotas nuo 2016 m. gruodžio 31 d., pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. 

73.       CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

74.       Teisėjų kolegija, pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgdamas į teismų praktikos išaiškinimus, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

75.       Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

76.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

77.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo taikyti actio Pauliana institutą ir tenkinti ieškinį nėra. Ieškovė, nesutikdama su sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, kadangi nebuvo būtinumo atlikti šiuos mokėjimus, taip pat būdamas nemokus, skolininkas ginčijamais mokėjimais suteikė pirmenybę atsakovei ir tokiu būdu pažeidė CK 6. 9301 straipsnio nuostatas. 

Dėl ieškovės (ne)mokumo

78.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nurodė, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ nepateikė teismui atsiliepimo ir bankroto bylai nagrinėti reikalingų dokumentų ir teismas, keldamas bankroto bylą, atsakovės turtinę padėtį nustatė pagal 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Taip pat nurodė, kad teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, neturėjo šioje byloje pateiktų duomenų apie 2016 m. gruodžio 31 d. faktiškai pradelsus mokėjimus, tokius įrodymus ir skaičiavimus į bylą ieškovė pateikė teismo reikalavimu 2019 m. birželio 3 d.

79.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2017).

80.       Kaip minėta, ieškovė 2019 m. birželio 3 d. pateikė teismui papildomus įrodymus ir skaičiavimus, atliktus pagal turimus buhalterinės apskaitos dokumentus ir pagal i.SAF (posistemis, skirtas teikti išrašytų ir gautų sąskaitų faktūrų duomenis elektroniniu standartizuotu formatu kas mėnesį visiems PVM mokėtojams) registro duomenis, kad įmonė 2019 m. gruodžio 31 dieną turėjo 54 589,59 Eur pradelstų mokėjimų, 2017 m sausį – 17 619,68 Eur; 2017 m. vasarį – 23 194,89 Eur; 2017 m. kovą – 19 643,55 Eur; 2017 m. balandį – 61 685,22 Eur; 2017 m. gegužę – 8 374,23 Eur.

81.       Be to, 2016 m. lapkritį – 2017 m. balandį įmonė dirbo ir per šį laiką gavo 787 027,20 Eur pajamų, likutis 2017 m. gegužės 1 dieną – 9 500,39 Eur. 2016 m. lapkritį išrašyta sąskaitų, kurių suma 173 543,02 Eur, gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma 78 714,48 Eur; 2016 m. gruodį išrašyta sąskaitų, kurių suma 5 322,79 Eur, gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma 78 714,48 Eur; 2017 m. sausį gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma 75 913,11 Eur, vasario mėn. gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma  136 124,13 Eur; kovo mėn. gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma 60 131,20 Eur; balandžio mėn. gauta apmokėti sąskaitų, kurių suma 145 068,90 Eur.

82.       „Creditinfo“ duomenimis, nepadengti įsiskolinimai atsirado nuo 2017 m. balandžio 23 d., bylos inicijuotos nuo 2017 m. liepos 13 d., skolos SODRAI fiksuojamos nuo 2017 m. lapkričio 15 d.: pirmojo ginčo mokėjimo dieną buvo 435,91 Eur skola, antrojo – 173,99 Eur; 2017 m. sausio 1 d. buvo 30 darbuotojų.

83.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdyto ieškovės užsakymo tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. 

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

84.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

85.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

86.       Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio.

87.       Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

88.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sumokėdama už detales ir medžiagas ieškovė nesumažino savo turimo turto masės ir kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, nes kreditorių reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo gauti rangos sutartimis sutartą objektą – pastatytas ir sumontuotas konstrukcijas, mechanizmus ir kt., t. y. ieškovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos.

Dėl sandorių sudarymo privalomumo

89.       Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

90.       Kasacinio teismo nurodoma, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016 22 punktas).

91.       Nagrinėjamu atveju apeliantės teigimu,  2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. balandžio 9 d. mokėjimai nebuvo būtini ir įmonei neprivalomi, šie mokėjimai suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius.

92.       Šios nutarties 57-71 punktuose nurodytos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2016-2017 metais UAB „Metalo gamybos inžinerija“ vykdė ūkinę veiklą, turėjo ilgalaikių bei trumpalaikių užsakymų, kuriuos vykdant gavo pelną. Dėl to laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad išankstiniai mokėjimai buvo padaryti 2017 m. sausio 19 d. (9 773,12 Eur) ir 2017 m. balandžio 10 d. (48 142,58 Eur), įmonė vykdė nemenko masto gamybinę veiklą ir per keturis 2017 metų mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų.

93.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė užsakymams apmokėti, daugiau tikėtina, naudojo savo užsakovų avansinių mokėjimų dalį, nes savo laisvų apyvartinių lėšų neturėjo ir neturėjo banko kredito veiklai vykdyti. Dėl to sumokėdama už detales ir medžiagas ieškovė nesumažino savo turimo turto masės ir kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, nes kreditorių reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo gauti rangos sutartimis sutartą objektą – pastatytas ir sumontuotas konstrukcijas, mechanizmus ir kt.

94.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ir ieškovės sandorių šalys, užsakovai, sudarydami sandorius, nurodydavo, kad užsakymus, rangos sutartis ieškovė turėjo įvykdyti iš savo medžiagų, savo jėgomis ir rizika. UAB „Metalo gamybos inžinerija“, sudarydama įvairius sandorius, neturėjo ir negalėjo turėti įvairių specifinių medžiagų ir priemonių užsakovų poreikiams tenkinti, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nėra prekybos įmonė. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos išvados, kad jau ikisutartinių santykių metu ir sandorių sudarymo metu visiems sandorių dalyviams buvo aišku, kad tam, kad užsakymai ir rangos darbai būtų atlikti, ieškovė turės įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių.

95.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad neįrodyta ir kita actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio neprivalomumas.

Dėl UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir „Elme Metall Lithuania“, UAB (ne)sąžiningumo

96.       Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius apie ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą.

97.       Bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“, mokėdama atsakovei už medžiagas ir priemones, reikalingas įvykdyti rangos sutartis, nors ir turėdama pradelstų mokėjimų savo kreditoriams, nebuvo nesąžininga.

98.       Kaip minėta, UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turėjo daugybę užsakymų ir pradėtų vykdyti sutarčių, kiek iš jų buvo įvykdyta iki galo ir kokiu laiku, byloje nenustatyta, tačiau ginčo mokėjimų dieną galiojo sutartys su UAB „Tilta“, UAB „Iremas“ ir UAB „Amekus“. Įmonėje dirbo 30 darbuotojų, įmonė ėmėsi priemonių juos apmokyti. Analogiškomis sąlygomis tik prieš metus veiklą pradėjęs vykdyti verslininkas tikisi vystyti verslą, įsitvirtinti rinkoje, gauti pajamų ir pelno. Trečiasis asmuo buvęs UAB ,,Metalo gamybos inžinerija“ vadovas R. B. anksčiau verslo neturėjo ir jam nevadovavo, dirbo samdomą darbą UAB „Ruukki Lietuva“, UAB „Baltic steel group“, UAB „Tilta“, UAB „LSCS“, UAB „Ameko statyba“, 2015 m. gruodį vertėsi individualia veikla, t. y. didelės patirties versle neturėjo.

99.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad neseniai be skolintų lėšų įsteigtas verslas, veikdamas konkurencijos sąlygomis, paprastai visada susijęs su finansiniais sunkumais, nes reikalingos apyvartinės lėšos, kvalifikuoti motyvuoti specialistai, darbo priemonės, žaliavos ir atsargos (CPK 182 straipsnio 1 dalis).

100.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje neįrodyta, kad buvęs vadovas ir akcininkas turėjo tikslą sąmoningai apgauti savo įmonės klientus, to kryptingai siekė, planavo užsakovų sumokėtus avansus tyčia iššvaistyti ir šiam tikslui pasiekti pasirinko būdą nustatyta tvarka užsisakyti ir sumokėti už niekam nereikalingus, įmonės veikloje nenaudojamus metalinius vamzdžius ir detales.

101.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad į bylą pateikta viešųjų registrų ir kita vieša informacija patvirtina, kad sandorių sudarymo metu nebuvo jokių duomenų, kad ieškovė galėtų būti nemoki ar turėtų finansinių sunkumų, taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovė turėtų ir galėtų suprasti, jog banko pavedimais sumokėtos sumos už produkciją galėtų pažeisti pirkėjos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

102.       Nagrinėjamu atveju prekyba sumokėjus avansu – įprasta atsakovės verslo praktika su užsakovais, su kuriais nėra sudaryta sutarčių. Atsakovė yra didžiausio pramonės koncerno Baltijos jūros regione BLRT Grupp dukterinė įmonė, rinkoje veikianti virš 13 metų, prekiaujanti plienų ir plieno produkcija, jos sąlyga sumokėti avansu už užsakytas prekes nėra uždrausta ir vien tokio atsiskaitymo būdo taikymas nėra ieškovės kaip nesąžiningos, nepatikimos partnerės įrodymas. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.

Dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. atliktus mokėjimus

103.       Apeliantės teigimu, 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. atlikti  mokėjimai atsakovei pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, todėl yra pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus dėl sekančių priežasčių.

104.       6.9301 straipsnis reglamentuoja  atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. 6.9301 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

105.       Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

106.       Šiuo atveju CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

107.       Nagrinėjamu atveju ginčijami mokėjimai atlikti vykdant šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pagal ieškovės užsakytas prekes (užsakymą) buvo išrašytos išankstinio mokėjimo sąskaitos, jos buvo apmokėtos ir prekės pateiktos užsakovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“. Be to, mokėjimų dieną nebuvo nė vieno įmonės kreditoriaus, pareiškusio reikalavimą apmokėti sąskaitą, skolą, įvykdyti kitą prievolę.

108.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pradelstų skolų ir pateiktų mokėjimo dokumentų 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 54 589,59 Eur sumai, o 2016 m. vasario 28 d. – 23 194,89 Eur sumai, tačiau laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė ginčijamų mokėjimų sudarymo dieną neturėjo lėšų atsiskaityti pagal pradelstas sąskaitas, be to, nebuvo areštų, draudimų, iškeltų bylų dėl skolų, neįvykdytų vykdomųjų dokumentų, darbo užmokesčio skolų, skolų valstybės biudžetui.

109.       Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad byloje įrodyta, jog ginčijami mokėjimai padaryti turint tikslą vykdyti sudarytus sandorius su užsakovais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo suteiktas prioritetas užsakyti ir nupirkti metalo gaminius siekiant įvykdyti sandorius ir gauti lėšų atsiskaityti su kitais savo klientais – prekių ir paslaugų teikėjais.

110.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovė iš atsakovės gavo prekes, kurios, daugiau tikėtina, sunaudotos vykdant rangos ir kitus darbus, taigi reikalavimas grąžinti už įvykdytą užsakymą sumokėtus pinigus nepagrįstas. Dėl to reikalavimas grąžinti už prekes sumokėtas sumas, net ir įrodžius, kad užsakymas (pirkimas – pardavimas) ir atlikti pagal jį mokėjimai neteisėti, nepagrįstas ir atmestinas neįrodžius pardavėjo (atsakovės) nesąžiningumo (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų                        

111.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

112.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

113.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

114.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

115.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

116.       Atsakovė „Elme Metall Lithuania“, UAB prašė priteisti iš ieškovės BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašymas pagrįstas byloje esančiais įrodymais, sprendžia, kad atsakovės „Elme Metall Lithuania“, UAB prašymas tenkintinas. Kadangi ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ yra bankrutuojanti bendrovė, šios ieškovės mokėtina   1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ (juridinio asmens kodas 304196414) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei „Elme Metall Lithuania“, UAB (juridinio asmens kodas 300142700) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.