Civilinė byla Nr. e2A-1186-886/2022
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00600-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.8.8; 2.6.9.2; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. birželio 17 d. ieškiniu (CBP-12810), kurio reikalavimai patikslinti 2021 m. rugpjūčio 9 d. DOK-100378, pareiškė alternatyvius reikalavimus: priteisti iš atsakovo A. T. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 29 006 Eurų žalos (26 762,75 Eur patirta žala (nuostoliai) ir 2 242,69 Eur negautų pajamų) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo arba priteisti iš atsakovo 26 762,75 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ir nuo šios sumos priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. vasarą tarp ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo savo vardu ir lėšomis iš juridinių asmenų įsigyti žieminių kviečių sėklų, trąšų, pesticidų, herbicidą Mustang bei dyzelino, kuriais turėjo būti įdirbti ir užsėti žemės sklypai, priklausantys ieškovui, ir žemės sklypai, kuriais panaudos pagrindu naudojosi atsakovas. Pagal nurodytą žodinį susitarimą įdirbtuose žemės sklypuose išauginti bei nukulti kviečiai supirkėjams turėjo būti parduoti atsakovo vardu, iš gautų lėšų kompensuotos ieškovo patirtos sąnaudos aukščiau nurodytų priemonių pirkimui, o gautas pelnas pasidalintas. Atsakovas žodinio susitarimo nesilaikė, nekompensavo ieškovo patirtų sąnaudų ir nepasidalino gauto pelno.
3. Atsakovas 2021 m. spalio 11 d. atsiliepime (DOK-127971) į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad pareikšti alternatyvūs reikalavimai iš esmės tarpusavyje nesusiję ir vieno ieškinio reikalavimo patenkinimas negalima pašalinti kito galimybės. Antrasis reikalavimas prieštarauja logikos dėsniams ir formuojamai teismų praktikai dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nepagrįsto praturtėjimo požymių nėra, o ieškovo samprotavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo yra subjektyvi nuomonė, neparemta 7 prielaidomis, kurios, remiantis kasacinio teismo praktika, yra conditio sine qua non. Tarp šalių nebuvo jokio rašytinio susitarimo, kuriuo būtų apibrėžtos jų teisės ir pareigos, sutarties dalykas, kaina, pelno dalybos. Tokio pobūdžio santykiuose žodinė sutartis negali būti sudaryta, o ypač negalėjo būti sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, nes tokia sutartis reglamentuoja visai kito pobūdžio teisinius sutartinius santykius. Ieškovo pateiktos sąskaitos – faktūros, įrodančios žaliavų pirkimą, neįrodo esminio fakto byloje - jog būtent šiomis žaliavomis ir buvo užsėta atsakovo dirbta žemė. Ieškovo pateiktuose dokumentuose matyti, jog grūdus vežė priduoti ir pats ieškovas, ir jo tėvas V. S..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 24 232,91 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (24 232,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 098,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteisė iš ieškovo 28,35 Eur ir atsakovo 271,62 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo 11,68 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
6. Teismas laikė, kad tikroji šalių valia buvo bendra (jungtinė) veikla tikslu gauti pelną, ir tai atitiktų jungtinės veiklos sutarties sampratą. Atsižvelgiant į imperatyvią įstatymo normą, kad jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, teismas vertino, kad vien šiuo pagrindu ieškinio atmetimas neatitiktų bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, todėl teismas sprendė, kad atsakovui dėl dalies lėšų įgijimo taikytinos nepagrįsto praturtėjimo teisinės normos. Teismas atmetė ieškovo prašymą patirtus nuostolius laikyti žala, nes byloje nenustatytos būtinosios žalos atsiradimo sąlygos.
7. Teismas nustatė, kad šalys sutarė bendrai veikti, siekdamos gauti pelną: ieškovas parūpina veiklai būtinas priemones (sėklas, trąšas, pesticidus, kurą). Šių priemonių vertė pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras – 26 762,75 Eur. Nors ieškovas ir nepateikė įrodymų, kad šios priemonės panaudotos bendroje šalių veikloje, ir kad visos sąskaitos yra apmokėtos ir ieškovas patyrė realius nuostolius, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad be šių priemonių nebūtų įmanoma šalių tolesnė veikla ir jos rezultatas – javų derlius, o ieškovui išliko pareiga apmokėti sąskaitas. Byloje nėra ginčo, kad į AB „Jonavos grūdai“ atsakovo vardu buvo priduota 186 tonos javų, už kuriuos jam sumokėta 31 248,12 Eur, ir 40 tonų javų perduota V. Ž. kaip atlygis už suteiktas paslaugas.
8. Ieškovas nepripažino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas iš jų bendros veiklos gavo daugiau pinigų už atsakovą, kad atsakovo darbas sėjant ir tręšiant laukus vertas 26 000 Eur, kad atsakovas ieškovui davė grynųjų pinigų 3 000 Eur, kad dėl ieškovo skundo NŽT atsakovui buvo taikyta nuobauda ir trejiems metams atimta teisė gauti išmokas, kad viso javų iš jų bendros veiklos buvo prikulta apie 350 tonų, kad derlius tarp šalių yra pasidalintas, t. y. atsakovui teko 186 tonos, ieškovui – likusios, kad ieškovo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktas šalių susirašinėjimas Viber programoje yra suklastotas. Ieškovas paaiškino, kad liudytojui I. M. buvo parduota dalis sėklos iš 10 tonų jo tėvo V. S. pirktos sėklos (pirkimo faktą patvirtina AB „Linas Agro“ 2019 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra). Ginčydamas atsakovo nurodomą javų derlingumą, ieškovas pateikė Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenis apie 4,5 t vidutinį javų derlingumą šalyje 2019 m. ir pažymas iš AB „Kauno grūdai“, AB „Litagra“, kad nei ieškovo, nei jo tėvo V. S. vardu 2019 m. nebuvo priduota jokių javų. Liudytojo V. Ž. parodymais, kuriais abejoti teismui nebuvo pagrindo, nustatyta, kad Kaišiadorių rajone visi ūkininkai gauna išmokas už nederlingą žemę, o liudytojas savo laukuose 2019 m. vidutiniškai prikūlė po 4-5 t/ha. Atsakovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad šalių anksčiau aptartos bendros veiklos rezultatas – javų derlius – buvo 350 t. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktą antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotą šalių susirašinėjimą, kurio turinys visiškai patvirtino šalių parodymus dėl jų bendros veiklos siekiant pelno.
9. Teismas laikė byloje įrodyta aplinkybę, kad šalys prikūlė 226 tonų (40 tonų perduotų V. Ž. kaip užmokestį už darbą, purkštuvą ir 186 tonų atsakovo vardu priduotų AB „Jonavos grūdai“) iš apytikriai 49 ha, vidutinis derlingumas 4,61 t/ha.
10. Tų aplinkybių, kad ieškovas turėjo išlaidų dėl javų sėklos, trąšų, pesticidų, kuro įsigijimo, ir kad atsakovas mokėjo PVM mokestį, pirko atsargines dalis ir kurą traktoriui, kad neva dėl ieškovo kaltės trejus metus negavo išmokų už nederlingą žemę, kad atsakovas davė ieškovui grynųjų pinigų, kad V. Ž. už suteiktas paslaugas buvo atsikaityta grūdais, teismas nevertino, nes, nesant šalių pasirašytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties, šalys turi prisiimti riziką dėl patirtų išlaidų ir nuostolių.
11. Atsižvelgiant į tai, kad šalys veikė bendrai, siekdamos pelno, t.y. tarp jų buvo susiklostę faktiniai jungtinės veiklos santykiai, o visas pajamas už veiklos rezultatą – javų derlių – pasiėmė vienas atsakovas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) teismas pripažino, kad atsakovas, nesidalindamas gautomis pajamomis su ieškovu, iš dalies praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl tą dalį privalo grąžinti ieškovui.
12. Teismas nustatęs, kad šalių bendrai dirbtame 49 ha žemės plote atsakovui priklausė 11 ha žemės plotas (tai sudaro 22,45 proc. viso ploto), likę 38 ha – ieškovui (tai sudaro 77,55 proc. viso ploto), proporcingai turimam žemės plotui, padalino 31 248,12 Eur pajamas už gautą derlių: ieškovui tenkanti dalis – 7 015,21, atsakovui – 24 232,91 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovas 24 232,91 Eur pinigų sumą įgijo be teisėto pagrindo, ją pasisavindamas, jis privalo grąžinti ieškovui, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 24 232,91 Eur.
13. Esant CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų priteisimo sąlygoms, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo skirti baudą ieškovui už nesąžiningą elgesį, pusę šios baudos skiriant atsakovui. Teismas vertino, kad ieškovas nereiškė nepagrįstų prašymų, jis realizavo savo teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas yra nesąžiningas, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
15. Teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų/atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliantas 2022 m. gegužės 26 d. apeliaciniu skundu (DOK-70906) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1 Teismo sprendimo dalis, kuria patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, yra neteisingas ir nesąžiningas, teismo išvados priimtos, remiantis visiškai realiai faktinei situacijai neatitinkančiomis aplinkybėmis, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymų visumai.
16.2 Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nesant sudarytos įstatymo nustatyta forma bendrosios jungtinės veiklos sutarties, teisiniai santykiai tarp šalių kvalifikuotini vadovaujantis faktiškai susidariusia situacija ir iškilusiomis aplinkybėmis. Ieškovas neįrodė įrodinėtinų ir jo nurodytų aplinkybių dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir buvimo. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad buvo šalių siekis dirbti savo laukus. Apeliantas iš savo laukų gavo pajamas, ir papildomai suteikė paslaugas dirbant ieškovo laukus.
16.3 Ieškovas neįrodė esminės aplinkybės, kad jis patyrė išlaidas ar atliko mokėjimus – kurių pagrindu turėtų teisę reikšti reikalavimą, todėl teismas turėjo patikslintą ieškinį atmesti. Ieškovas už žaliavas nepateikė atsakovui nei sąskaitos faktūros, ar juo labiau PVM sąskaitos – faktūros, kur atsirastų prielaidos atsakovui reikšti pagrįstus reikalavimus, dėl PVM užskaitos ar permokos susigrąžinimo. Apie privalomų gyventojų pajamų ar kitų mokesčių mokėjimą ieškovas visiškai nieko nepasisakė. Teismas dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė. Byloje pateikti duomenys ir įrodymai (baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo dokumentai), kad ūkininko veikla (byloje aptariamuose ieškovo nurodomuose žemės sklypuose) buvo vykdoma ieškovo tėvo ar dar kito asmens (kito ūkininko), kuris byloje nebuvo apklaustas. Šie išvestiniai įrodymai tik parodo, kad ieškovas nepateikdamas išlaidas, kurių pagrindu reikalauja žalos atlyginimo, patvirtinančių dokumentų, neįrodė savo reikalavimų teisėtumo. Be to, teismas visiškai nevertino to, kad tokias sumas sumokėti ieškovas negalėjo, nes byloje pateikta eilė finansinių duomenų rodo, kad išlaidų atsiradimo momentu ieškovas turėjo įsiskolinimų kreditoriams itin didelei sumai – apie 350 000 Eur.
16.4 Nepagrįsti ir neišsamūs teismo skaičiavimai dėl žaliavų sąnaudų, grūdų derliaus. Siekiant tinkamai nustatyti, kokia apimtimi, ir kiek kuriame sklype buvo gauta derliaus, turėjo būti atliekamas teismo ekspertinis vertinimas. Teismas negalėjo tik prielaidų būdu, neturint tam reikiamų specialiųjų žinių, atlikti skaičiavimą, kiek kokiam sklypui buvo reikalinga sėjamos sėklos, trąšų, darbo sąnaudų - kiek galėjo būti perduota atsakovui jo asmeniniam plotui ir ar išvis buvo perduota grūdų, trąšų ir kita. Kiek sunaudota, o kiek liko nepanaudota žaliavų, sėklos ir kita. Šias perdavimo aplinkybes turėjo įrodinėti ieškovas.
16.5 Teismas neįvertino aplinkybių, kad tarp šalių buvo paslaugų teisiniai santykiai, kad ieškovo laukus dirbo atsakovas. Teisinių santykių dėl darbo trečiojo asmens naudai, atlygintinų paslaugų ar rangos teikimo teismas taip pat nekvalifikavo. Teisinio santykio kvalifikavimas turi tiesioginės ir esminės įtakos nustatant kainas ir sąnaudas, darbo jėgos kaštus atliktuose teismo skaičiavimuose. Teismas visiškai nevertino mokestinių dalykų, kur išimtinai sąnaudas patyrė tik atsakovas, taip pat jam atiteko visa apimtimi pareiga dėl PVM mokesčio sumokėjimo. Teismas neįvertino atsakovo suteiktų paslaugų masto ir kaštų, sugaišto laiko ir kitų sąnaudų, dėl pateiktų įrodymų, liudytojų paaiškinimų irgi nepasisakė. Dėl ko galimai buvo neišsamiai ištirti įrodymai civilinėje byloje ir neatsakyta į visus klausimus, padarytos netinkamos išvados, ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas.
16.6 Teismas neįvertino, kad ieškovas gavo pajamas natūra ir kitu būdu iš trečiųjų asmenų, tame tarpe - už šiaudus. Tokiu atveju turėjo būti skaičiuojamos visos pajamos abiejų šalių, skaičiuojama proporcingai sąnaudos pagal dirbamus laukus ir vedama proporcija. Priimtu sprendimu teismas tiesiog visas sąnaudas paskaičiavo atsakovui ir priteisė visas gautas pajamas, nors byloje akivaizdu, kad dalį pajamų ieškovas nuslėpė (ne tik V. Ž., bet ir kitiems asmenims, I. M.). Visiškai nevertinti bylos duomenys, kad tariamai buvo dirbama nederlingose žemėse, nors viešojo registro dokumentai patvirtina, kad sklypai buvo derlingi ir vidutinio derlingumo – (40-45 balai našumo), ir Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų, tokio derlingumo sklypai, negauna. Nepagrįsta teigti, kad išlaidos sudarė apie 26 762,75 Eur neįvertinus darbo jėgos, pajamų 31 248,12 Eur bei 40 t javų, perduotų V. Ž. – ir dar atimamas 5 000 Eur PVM mokestis. Dėl ko darytina išvada, kad ekonominė veikla buvo visiškai nuostolinga – dėl ko susidariusį nuostolį turėtų dalintis abi šalys proporcingai. Tačiau akivaizdu, kad nuslėpus informaciją apie gautas realias pajamas ir tikrus duomenis apie realiai nuimtą derlių – ieškovas siekė suklaidinti teismą ir atsakovą.
16.7 Nepagrįstai teismas nevertino byloje pateikto atsakovo susirašinėjimo, iš Facebook Meesenger programėlės. Ieškovas melagingai nurodė ir antstolis fiksavo, kad neva buvo naudojama Viber mobilaus susirašinėjimo programėlė. Tačiau apeliantas niekada tokios nenaudojo. Apelianto pateiktame susirašinėjime yra parodyta, kur ieškovas pripažįsta savo gautas pajamas, gautas pajamas už šiaudus, gautas pajamas natūra daiktais ir kita, tačiau teismas į tai, ką ieškovas pripažino savo raštu, visiškai nekreipė dėmesio, nevertino, nors tai parodė akivaizdžias ieškovo nuslėptas pajamas ir jų sumas. Viber programos susirašinėjimo turinys pateiktas ieškovo galimai buvo suklastotas.
17. Ieškovas 2022 m. birželio 17 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-81822) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
17.1 Apelianto teiginys, jog susiklostė paslaugų teikimo sutartis, yra nepagrįstas. Nėra nei vieno paslaugų teikimo sutarties požymio. Nei ieškovas užsakinėjo pas apeliantą kokias nors paslaugas, nei atvirkščiai. Tarp šalių buvo susitarimas ne dėl paslaugų, o dėl bendros veiklos siekiant rezultato. Taip pat ir su atlygintinumo klausimu - nei viena iš šalių nebuvo įsipareigojusi mokėti kitai atlyginimą, nes susitarimas buvo pasidalinti gautą pelną ir pasidengti turėtas išlaidas.
17.2 Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, jei bendrosios jungtinės sutarties taikyti negalima. Abi ginčo šalys pripažino, kad: 1) 2018 m. sudarė susitarimą dėl bendros veiklos – kartu dirbti ieškovo, apelianto ir nuomojamus žemės sklypus, juose auginti javus, juos parduoti, padengti išlaidas ir pasidalinti pelną; 2) teismo posėdžiuose apeliantas paaiškino, jog iš pelno šalys planavo pirkti traktorių bendrai veiklai, tačiau jis negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl šiuo metu tas traktorius tik liko; 3) apeliantas patvirtino, jog ieškovas pirko trąšas ir javų sėklą žemės sklypams. Pats ieškovas kultivavo ir purškė (pesticidais) laukus. Jungtinės veiklos teisinius santykius patvirtino ir rašytiniai įrodymai esantys byloje, t.y. sąskaitos faktūros, susirašinėjimai, pažymos iš javus superkančių įmonių, liudytojų parodymai. Ieškovas į bylą yra pateikęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas šalių susirašinėjimas vykdant veiklą.
17.3 Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismo nurodytos išvados pagrįstos byloje esančių įrodymų viseto analize ir įvertinimu pagal įstatymo reikalavimus.
17.4 Nors apeliantas nurodo, kad ieškovas neįrodė patirtų išlaidų, tačiau teismas išnagrinėjęs bylą paskirstė gautą pelną, o veikloje patirtų išlaidų neskirstė, todėl apelianto keliami klausimai dėl patirtų išlaidų fakto nustatymo yra nereikšmingi nagrinėjant bylą. Apeliantas teismo posėdyje nurodė, jog javų sėklą sėjai pirko ieškovas, kuris mokėjo ir už trąšas. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas patvirtinančias, kad 2018 m. antroje – 2019 metų pirmoje pusėje ieškovas už savo lėšas pirko kviečių sėklą už 3091,55 Eur, trąšas už 15 772,35 Eur, pesticidus už 4 527,2 Eur, herbicidą Mustang už 194 Eur ir dyzelinį kurą už 3 177,65 Eur. Viso už nurodytas medžiagas ieškovas sumokėjo 26 762,75 Eur. Šiose sąskaitose nurodyta, kad prekių pristatymo laikas ir vieta – (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė ir tarpusavio skolų suderinimo aktą su AB „Kauno grūdai“, kuris patvirtina, jog ieškovas visiškai atsiskaitęs už nurodytas prekes. Byloje esantis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, jog šalys buvo sutarusios kompensuoti atsakovui šias išlaidas, kai bus gautas ir pasidalintas pelnas už užaugintą produkciją. Apelianto keliamos prielaidos, kad kažkokia dalis įgytų sėklų ir trąšų liko nepanaudotos, ar, kad buvo naudojamos kitiems sklypams, byloje liko neįrodytos. Apeliantas niekaip neįrodinėjo aplinkybių, nei kad ieškovas turėjo ir dirbo dar kažkokius sklypus, nei kad trąšų ar sėklų liko, o jo prielaidos buvo paneigtos, vertinant visų byloje buvusių įrodymų visetą. Nors byloje šalių patirtos išlaidos buvo nekompensuojamos, o padalintas tik gautas pelnas, patirtų išlaidų faktas svarbus priimant teisingą ir sąžiningą teismo sprendimą.
17.5 Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo patirtas išlaidas vykdant veiklą. Nepateikė įrodymų, kad mokėjimo PVM mokestį, tuo labiau, kad toks mokestis mokamas viršijus 45 000 Eur pajamų sumą, tuo tarpu šalys už parduotus grūdus gavo 31 248,12 Eur. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis mokėjo pajamų mokestį. Tačiau Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, jog pajamos iš žemės ūkio veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Nors apeliantas pateikė teismui, jog pirko dalis ir kurą, tačiau kaip matyti iš sąskaitų, jos buvo perkamos, jau po to kai šalys nukūlė javus ir juos pridavė.
17.6 Teismas gautas pajamas iš bendros veiklos paskirstė atitinkamai pagal šalims priklausiusių ir kartu dirbtų žemės plotų nuosavybės proporcingumą. Todėl apeliantui liko pajamos proporcingai jam nuosavybės teise priklausiusiam žemės plotui, o ieškovui – pagal jam priklausiusį. Dėl gautos pajamų sumos byloje nekilo ginčas ir abi šalys patvirtino, jog grūdus supirkusi bendrovė apeliantui sumokėjo 31 248,12 Eur. Apeliantas proceso metu kėlė klausimą neva ieškovas taip pat gavo kažkokią naudą, kad jis taip pat pardavė grūdus, kad pardavė šiaudus ir pan. Įrodinėdamas šias aplinkybes apeliantas nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Priešingai, byloje esančios pažymos iš grūdus superkančių bendrovių patvirtina, jog ieškovas papildomų grūdų niekam nepardavė. Be to statistikos departamento pažyma ir liudytojų parodymai patvirtina, jog daugiau grūdų, nei pardavė apeliantas, ir nebuvo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui priteistos iš atsakovo be teisėto pagrindo įgytos lėšos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui nuo 2009 m. gruodžio 29 d. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas. Ieškovas 2019 m. balandžio 24 d. panaudos sutartimi (CBP-12810 priedas) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio ariamos žemės plotas 20,3819 ha), laikinai perdavė naudotis V. S. iki 2021 m. balandžio 24 d.
21. Remiantis 2019 m. gegužės 20 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos apelianto teikta paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška, 2019 metais apeliantas, be kitų plotų, taip pat deklaravo 33,01 ha dirbamos žemės plotų, kuriuose augino kviečius (naudmenos kodas KVŽ) (CBP-12810 priedas).
22. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras duomenimis apeliantas nuosavybės teise valdo ariamos žemės 5,5531 ha ploto sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įgijo 2019 m. vasario 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu (DOK-137382 priedas).
23. Dalį žemės apeliantas valdė panaudos sutarčių pagrindu. 2018 m. gruodžio 19 d. panaudos sutarties pagrindu panaudos davėja M. A. perdavė panaudos gavėjui apeliantui iki 2023 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai naudotis ir valdyti 1,5757 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. gruodžio 19 d. panaudos sutarties pagrindu panaudos davėja B. L. perdavė panaudos gavėjui apeliantui iki 2023 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai naudotis ir valdyti 1,5757 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. gruodžio 19 d. panaudos sutarties pagrindu panaudos davėja G. L. perdavė panaudos gavėjui apeliantui iki 2023 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai naudotis ir valdyti 1,57485 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK-137382 priedai).
24. Teismo posėdžių metu ieškovas ir atsakovas paaiškino, kad kartu dirbo viso apie 49 ha laukų: 11 ha apelianto, likę – ieškovo savi ir nuomojami (2022 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 34 min.00 s.; 2022 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min. 4 s.).
25. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2019 m. gruodžio 3 d. rašte, adresuotame atsakovui, nurodyta, kad jam skiriama 601,17 Eur paramos suma bei paskirta sankcija už neteisingą plotų deklaravimą (DOK-137382 priedas). NMA 2019 m. gruodžio 10 d. rašte, adresuotame atsakovui, nurodyta, kad jam skiriama 2 690,70 Eur paramos suma (DOK-154203 priedas).
26. Iš ieškovo pateiktų duomenų (CBP-12810 priedas) matyti, kad jo sąnaudos už įsigytas kviečių sėklas, trąšas, pesticidus, herbicidus, dyzelinį kurą grindžiamos žemiau nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis:
26.1. žieminių kviečių sėkloms ANGELUS su akuotais C2 įsigyti – 3 091,55 Eur (2018 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita-faktūra 2 649,90 Eur, 2018 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita-faktūra 441,65 Eur). Pagal šias PVM sąskaitas faktūras įsigytos sėklos iš AB „Kauno grūdai“, mokėjimai atidėti iki 2019 m. spalio 1 d., sąskaitose pažymėta, kad tai yra ir krovinio važtaraščiai, krovinys atgabentas sąskaitos faktūros išrašymo dieną, krovinio pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini);
26.2. trąšoms – 15 772,35 Eur (2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaita-faktūra 9 147,60 Eur už trąšas NPK 15-15-15, 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita-faktūra 6 534 Eur už amonio salietrą, 2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaita-faktūra 90,75 Eur už magnio sulfatą). Pagal šias sąskaitas trąšos įsigytos iš AB „Kauno grūdai“, mokėjimai atidėti iki 2019 m. spalio 1 d., pirmoje ir trečioje sąskaitose nurodyta, kad jos yra ir krovinio važtaraščiai, krovinys atgabentas sąskaitos išrašymo dieną, pristatymo vieta ta pati ((duomenys neskelbtini));
26.3. pesticidams – 4 527,2 Eur (2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita-faktūra 261,36 Eur, 2018 m. spalio 15 d. PVM sąskaita-faktūra 466,37 Eur, 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita-faktūra 2 589,39 Eur, 2019 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita-faktūra 193,78 Eur, 2019 m. birželio 7 d. PVM sąskaita-faktūra 1 016,40 Eur), prekės įsigytos iš AB „Kauno grūdai“, mokėjimai atidėti iki 2019 m. spalio 1 d.
26.4. herbicidui Mustang – 194 Eur (2018 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita-faktūra), prekė įsigyta iš pardavėjo UAB „Agrojus“,
26.5. 3 006 litrų dyzeliniam kurui – 3 177,65 Eur (2019 m. balandžio 10 d. PVM sąskaita-faktūra), pardavėjas – UAB „Neste Lietuva“, apmokėjimo terminas – 15 d., iki 2019 m. balandžio 25 d.
27. Ieškovas ir AB „Kauno grūdai“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Augalininkystės prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 13558, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui trąšas, augalų apsaugos priemones ir kitas augalininkystės prekes. Sutarties apmokėjimo sąlygose nustatytas atsiskaitymas pinigais arba grūdais, pardavėjas suteikia pirkėjui 20 000 prekinio kredito limitą. 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytame tarpusavio skolų suderinimo akte nurodyta, kad šio akto sudarymo dieną ieškovas neturi neįvykdytų įsipareigojimų pardavėjui AB „Kauno grudai“ (DOK-41823).
28. AB „Jonavos grūdai“ 2020 m. liepos 27 d. rašte nurodyta, kad 2019 m. bendrovė pirko grūdus iš A. T.. Per 2019 metus nebuvo supirkta grūdų iš V. S. ir V. S.. Remiantis prie rašto pateiktais grūdų priėmimo aktais (2019 m. liepos 31 d. – 24 060 kg, 2019 m. liepos 31 d. – 24 220 kg, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 20 340 kg, 2019 m. rugpjūčio 3 d. – 10 540 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 10 600 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 26 620 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 25 660 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 11 440 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 10 260 kg, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 11 180 kg, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 11 20 kg) A. T. AB „Jonavos grūdai“ pridavė 185,94 tonų kviečių (185 940 kg), už kuriuos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2019 m. liepos 31 d. – 8 411,71 Eur, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 3 413,88 Eur, 2019 m. rugpjūčio 3 d. – 1 629,19 Eur, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 1 439,21 Eur, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 12 502,20 Eur, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 1 997,58 Eur, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 1 854,35 Eur) jam buvo išmokėta 31 248,12 Eur (2019 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimas 8 411,71 Eur, 2019 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymas 18 984,48 Eur, 2019 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pavedimas 3 851,93 Eur) (CBP-12810 priedas).
29. AB „Kauno grūdai“ 2021 m. liepos 22 d. rašte nurodyta, kad V. S. ir V. S. 2019 metais grūdų bendrovei nepristatė (DOK-99050 priedas).
30. AB „Jonavos grūdai“ 2021 m. lapkričio 11 d. rašte nurodyta, kad V. S. per 2019-2020 metus įmonei nepardavė jokių grūdinių kultūrų, o V. S. (ieškovo tėvas) per 2020 m. liepos 26 d. – 2020 m. rugsėjo 23 d. laikotarpį įmonei pardavė įvairios klasės kviečius, viso 127,667 tonų įskaitomo svorio (DOK-154103 priedas).
31. UAB ,,AGROCHEMA“ 2021 m. gruodžio 1 d. rašte nurodyta, kad 2019-2020 m. nėra sudariusi sutarčių, nei pirkusi iš V. S. grūdinių kultūrų (DOK-154223, DOK-163177 priedai).
32. Statistikos departamento duomenimis 2019 metais Lietuvoje, viename hektare buvo nukulta 4,3 tonos žieminių kviečių, o žieminių kvietrugių 4,53 tonos (DOK-16745).
33. Ieškovas 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą, prašydamas A. T. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, t. y. dėl to, kad jis, siekdamas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas – žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį V. S., 2019 m. balandžio 2 d. suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. balandžio 2 d. panaudos sutartį, o būtent į šią sutartį įrašė V. S. ir jam priklausančio žemės sklypo duomenis bei už V. S. pasirašė, po ko žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2019 m. gegužės 20 d. jį pateikdamas nacionalinei mokėjimo agentūrai Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė (ieškinio CBP-12810 priedai).
34. Ieškovas, siekdamas geranoriškai išspręsti jo ir atsakovo ginčą, 2021 m. vasario 4 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą-pretenziją, kuria paprašė padengti patirtas sąnaudas, perkant kviečių sėklą, trąšas, pesticidus bei kitas medžiagas, viso 26 762,75 Eur (ieškinio CBP-12810 priedas).
35. Antstolio R. S. 2021 m. liepos 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota ieškovo pateiktos nuotraukos, darytos iš ieškovo mobiliojo telefono programėlėje „Viber“, užfiksuotas susirašinėjimas tarp ieškovo ir apelianto (DOK-99050 priedas).
36. Apeliantas už įrangos įsigijimą UAB „KENEKESKO LIETUVA“ 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 3 225 Eur avansą pagal sutartį Nr.302-20190523-LN, 2019 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 24 000 Eur, 69,62 Eur, 2019 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymu – 238,61 Eur, ir 163,10 Eur (DOK-158913 priedai).
37. UAB „KENEKESKO LIETUVA“ apeliantui laikotarpiu 2019 m. liepos 2 d. – 2019 m. rugsėjo 16 d. išrašė PVM sąskaitas-faktūras dėl prekių/paslaugų įsigijimo viso 929,85 Eur sumai. UAB „Ignera“ apeliantui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 123,20 Eur už prekių įsigijimą. AB „Lytagra“ apeliantui laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio 26 d. – 2019 m. rugsėjo 3 d. išrašė PVM sąskaitas-faktūras 561,20 Eur sumai, kuria apeliantas apmokėjo. Kuro įsigijimo išlaidoms pagrįsti apeliantas pateikė kuro įsigijimo kvitus (DOK-137382).
38. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
39. Apelianto teigimu, teismo sprendimas yra neteisingas ir nesąžiningas, teismo išvados padarytos, remiantis visiškai realiai faktinei situacijai neatitinkančiomis aplinkybėmis, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymų visumai, nes ieškovas nepateikdamas išlaidas, kurių pagrindu reikalauja žalos atlyginimo, dokumentų, neįrodė savo reikalavimų teisėtumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
40. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
41. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
42. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų, byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas kartu dirbo iš viso apie 50 ha laukų: 11 ha buvo apelianto, likę – ieškovo. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad 2018 metų rudenį, V. S. leidus, jis jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasėjo žieminius kviečius, tai yra žieminiais kviečiais užsėjo apie 19 hektarų žemės. Kviečių sėklos turėjo V. S., tačiau jis išdirbo žemę, pasėjo žieminius kviečius, juos prižiūrėjo, nupjovė. Tuo metu jis su V. S. bendrai dirbo ir buvo sutarę, kad V. S. duos kviečių sėklą, o jis ją pasės ir užaugins kviečius, juos nupjaus, o pelną jie pasidalins pusiau. Jis deklaravo savo turimus žemės sklypų plotus - 11 hektarų (CBP-12810 priedas). 2020 m. spalio 30 d. akistatos protokole A. T. paaiškino, kad žemę dirbo kartu su V. S., kad sėkla, trąšomis, pesticidais rūpinosi V. S.. Kartu su V. S. kartu dirbo žemę, A. T. vienas užsėjo ir prižiūrėjo 50 ha žemės naudmenų (CBP-12810 priedas).
43. Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad jis 2018-2019 m. V. S. pirko žieminių kviečių sėklą ANGELUS su akuotais C2 – 3 091,55 Eur (2018 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita-faktūra 2 649,90 Eur, 2018 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita-faktūra 441,65 Eur), trąšas – 15 772,35 Eur (2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaita-faktūra 9 147,60 Eur, 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita-faktūra 6 534 Eur, 2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaita-faktūra 90,75 Eur), pesticidus – 4 527,2 Eur (2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita-faktūra 261,36 Eur, 2018 m. spalio 15 d. PVM sąskaita-faktūra 466,37 Eur, 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita-faktūra 2 589,39 Eur, 2019 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita-faktūra 193,78 Eur, 2019 m. birželio 7 d. PVM sąskaita-faktūra 1 016,40 Eur), herbicidą Mustang – 194 Eur (2018 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita-faktūra), 3 006 litrų dyzelinio kuro – 3 177,65 Eur (2019 m. balandžio 10 d. PVM sąskaita-faktūra), bendra šių priemonių vertė – šių priemonių vertė 26 762,75 Eur (CBP-12810).
44. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad nors ieškovas nepateikė įrodymų, kad šios priemonės ir buvo panaudotos bendroje šalių veikloje, ir kad visos sąskaitos yra apmokėtos ir ieškovas patyrė realius nuostolius, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be šių priemonių apskritai nebūtų įmanoma šalių tolesnė veikla ir jos rezultatas – javų derlius, o ieškovui pareiga sąskaitas apmokėti išliko. Be to, kaip nustatyta anksčiau, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pats paaiškino, kad priemonėmis, reikalingomis derliui užauginti pasirūpins ieškovas. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad derliaus išauginimui reikalingomis priemonėmis rūpinosi ne ieškovas, taip pat nepateikė įrodymų, kokios apelianto vertinimu buvo tokių priemonių sąnaudos (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad nepagrįsti ir neišsamūs pirmosios instancijos teismo skaičiavimai dėl žaliavų sąnaudų, kad teismas negalėjo tik prielaidų būdu, neturint tam reikiamų specialiųjų žinių, atlikti skaičiavimą, kiek kokiam sklypui buvo reikalinga sėjamos sėklos, trąšų, darbo sąnaudų - kiek galėjo būti perduota atsakovui jo asmeniniam plotui ir ar išvis buvo perduota grūdų, trąšų ir kita.
45. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįsti ir neišsamūs pirmosios instancijos teismo skaičiavimai dėl grūdų derliaus, nes visiškai nevertinti bylos duomenys, kad tariamai buvo dirbama nederlingose žemėse, nors viešojo registro dokumentai patvirtina, kad sklypai buvo derlingi ir vidutinio derlingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu pagrįstumo.
46. AB „Jonavos grūdai“ 2020 m. liepos 27 d. rašte nurodyta, kad bendrovė 2019 m. grūdus pirko iš A. T.. Su šiuo raštu pateikti grūdų priėmimo aktai, pagal kuriuos A. T. AB „Jonavos grūdai“ pridavė 185,94 tonų kviečių (185 940 kg): 2019 m. liepos 31 d. – 24 060 kg, 2019 m. liepos 31 d. – 24 220 kg, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 20 340 kg, 2019 m. rugpjūčio 3 d. – 10 540 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 10 600 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 26 620 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 25 660 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 11 440 kg, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 10 260 kg, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 11 180 kg, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 11 20 kg. Už priduotus grūdus (185,94 tonų kviečių) AB „Jonavos grūdai“ išrašė PVM sąskaitas faktūras (2019 m. liepos 31 d. – 8 411,71 Eur, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 3 413,88 Eur, 2019 m. rugpjūčio 3 d. – 1 629,19 Eur, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 1 439,21 Eur, 2019 m. rugpjūčio 4 d. – 12 502,20 Eur, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 1 997,58 Eur, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 1 854,35 Eur), pagal kurias išmokėjo A. T. išmokėta 31 248,12 Eur (2019 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimas 8 411,71 Eur, 2019 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymas 18 984,48 Eur, 2019 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pavedimas 3 851,93 Eur) (CBP-12810 priedas).
47. Antstolio R. S. 2021 m. liepos 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas ieškovo ir apelianto susirašinėjimas nuotraukose, darytose iš ieškovo mobiliojo telefono programėlėje „Viber“ (DOK-99050 priedas). Iš šio susirašinėjimo matyti, kad V. Ž. už darbą atlygį pasiims grūdais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Ž. paaiškino, kad dėl kombaino kviečių nukūlimui su juo tarėsi V. S.. Už suteiktą paslaugą pastarasis jam apmokėjo ne pinigais, o kviečiais, t. y. , jis savo vardu pridavė apie 40 tonų V. S. laukuose nukultų kviečių (CBP-12810 priedas). Teismo posėdyje 2022 m. vasario 8 d. liudytoju apklaustas V. Ž. parodė, kad pradėjęs kulti, pirmiausia jis pasiėmė apie 40 t grūdų sau kaip atlyginimą už darbą ir skolą už purkštuvą (garso įrašas nuo 10 min. 30 s.).
48. Byloje esantys duomenys t. y. AB „Jonavos grūdai“ 2020 m. liepos 27 d. raštas (CBP-12810 priedas), AB „Kauno grūdai“ 2021 m. liepos 22 d. raštas (DOK-99050), AB „Jonavos grūdai“ 2021 m. lapkričio 11 d. raštas (DOK-154103) patvirtina, kad Iš V. S. ir V. S. per 2019 metus grūdų nebuvo supirkta.
49. Statistikos departamento duomenimis 2019 metais Lietuvoje, viename hektare buvo nukulta 4,3 tonos žieminių kviečių, o žieminių kvietrugių 4,53 tonos (DOK-16745). Teismo posėdyje 2022 m. vasario 8 d. liudytoju apklaustas V. Ž. parodė, kad jis savo laukuose 2019 m. vidutiniškai prikūlė po 4-5 t iš ha (garso įrašas nuo 9 min. 1 s.). Kaip nustatyta anksčiau, apeliantas AB „Jonavos grūdai“ iš viso pridavė 185,94 t kviečių, o 40 t kviečių buvo atiduota V. Ž. kaip atlygis už darbą. Remiantis šiais duomenimis, iš viso prikulta apie 225,94 t kviečių. Vertinant statistikos duomenis ir žemės plotą, kuriame užaugintą derlių šalys ketino pasidalinti, matyti, kad galėjo būti nukulta iš viso apie 215-226,50 tonų kviečių. Apeliantas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų: nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, jog ieškovo ir apelianto dirbamos žemės plotas buvo derlingesnis, dėl ko galėjo būti prikulta daugiau kviečių (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad šalių anksčiau aptartos bendros veiklos rezultatas – javų derlius – buvo 350 tonų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė byloje įrodytu, kad šalys prikūlė 226 tonų (40 t perduotų V. Ž. kaip užmokestis už darbą ir purkštuvą ir 186 t atsakovo vardu priduotų AB „Jonavos grūdai“).
50. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nes nesant sudarytos įstatymo nustatyta forma bendrosios jungtinės veiklos sutarties, teisiniai santykiai tarp šalių kvalifikuotini vadovaujantis faktiškai susidariusia situacija ir iškilusiomis aplinkybėmis. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog tarp šalis siejo paslaugų teisiniai santykiai, nes ieškovo laukus dirbo apeliantas. Teismas neįvertino darbo jėgos, turėjo būti skaičiuojamos sąnaudos proporcingai pagal dirbamus laukus ir vedama proporcija. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų.
51. Apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, paaiškino, kad su ieškovu buvo sutarę, kad V. S. duos kviečių sėklą, o jis ją pasės ir užaugins kviečius, juos nupjaus, o pelną jie pasidalins pusiau. Šalių pateikti susirašinėjimai programėlėse „Viber“ ir „Messenger“ atitinka šalių parodymus dėl jų bendros veiklos, siekiant pelno. Nors byloje ir ieškovas, ir apeliantas teikė įrodymus apie jų bendros veiklos patirtas išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių įrodymų vertinti nėra pagrindo, nes nesant šalių pasirašytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties, šalys pačios turi prisiimti riziką dėl patirtų išlaidų ir nuostolių.
52. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantui, ar, kad priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
56. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
57. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-81822) prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodymų apie patirtų išlaidų dydį (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
58. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi apeliantui atidėtas žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinėje instancijoje. Už apeliacinį skundą apeliantas turėjo sumokėti 602 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1, 4, 7 dalys). Apeliantas 2022 m. birželio 2 d. sumokėjo dalį žyminio mokesčio - 100 Eur (DOK-74764 priedas). Netenkinus jo apeliacinio skundo, valstybei iš atsakovo priteisiama nesumokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis – 502 Eur (CPK 84 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 502 Eur (penkis šimtus du Eur) žyminio mokesčio. Ši priteisiama suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Laima Kriaučiūnaitė