Civilinė byla Nr. e2-2200-1169/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16174-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bulius“ atstovei advokatei Gabrielei Lenkšaitei,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Gretai Ramančiuckaitei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hulana“ atstovui advokatui Syverynui Banevičiui (Syveryn Bacevič),
trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Karolinai Astai Mažeikienei,
trečiojo asmens Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atstovui advokatui Giedriui Svidrui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bulius“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinės bendrovė „Hulana“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Bulius“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. spalio 6 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-231006-00142, 2023 m. spalio 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-231006-00157 ir 2023 m. spalio 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-231006-00152.
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. gegužės mėn. UAB „Gurmega“ trišale sutartimi perleido ieškovei teises ir pareigas pagal 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartį Nr. A72-1206/16, kurios 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija suteikia įmonei teisę nustatyta tvarka įrengti ir eksploatuoti iki 156 kv. m ploto vasaros lauko kavinę skvere ties Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankryža (kavinės įrengimo vieta pažymėta miesto plano ištraukoje) pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą vasaros lauko kavinės įrengimo projektą. Atsižvelgdama į minėtas sutartis, ieškovė šalia jai priklausančio vyno baro „Mood Wine&Spirits“, Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankirtoje pastatė lauko kavinę (kioską su pakylą) „Roxy baras“ (toliau – Lauko kavinė). Lauko kavinė buvo įrengta pagal projektą ir veikė pagal savivaldybės išduotus leidimus. 2022 m. spalio 4 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu leisti žiemos sezono metu neišmontuoti Lauko kavinės. 2022 m. spalio 13 d. Bendrovė gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo skyriaus pranešimą, kuriuo leidžiama Lauko kavinės neišmontuoti iki 2023 m. vasaros sezono lauko kavinių pradžios. 2022 m. pabaigoje ieškovei tapo žinoma, kad Žemės sklypo, ant kurio stovi Lauko kavinė, valdymo teisė buvo perduota Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (toliau – Muziejus). Ieškovės teigimu, siekdama tolesnio bendradarbiavimo, ji kreipėsi į Muziejų dėl galimybės tęsti sutarčių dėl Lauko kavinės vykdymą. Muziejus 2023 m. vasario 6 d. pranešimu nurodė, kad sutikimo vykdyti veiklą ieškovei nesuteiks ir paprašė iki 2023 m. balandžio 1 d. išmontuoti Lauko kavinės terasos (pakylos) ir aptarnavimo bloko (kiosko) konstrukcijas, įskaitant oro elektros kabelį. Muziejus paaiškino, kad Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, Muziejus gali naudotis Žemės sklypu tik panaudos sutartimi nustatytoms funkcijoms atlikti bei negali perduoti naudoti ar išnuomoti kitiems asmenims net Žemės sklypo dalies. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius ieškovės prašymo išnuomoti Žemės sklypo dalį taip pat netenkino. 2023 m. spalio 6 d. ieškovė sužinojo apie jos atžvilgiu priimtą savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą pašalinti padarinius ir privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų.
3. Ieškovės įsitikinimu, nurodyti atsakovės sprendimai yra nepagrįsti, nes ieškovė visus statybos veiksmus atliko turėdama tam reikalingus leidimus. Lauko kavinė buvo pastatyta vadovaujantis sutartimis, pagal jas sudarytu privalomu projektu. Lauko kavinė buvo pastatyta suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir gavus visus reikalingus leidimus. Šie leidimai metai iš metų buvo pratęsiami suteikiant galimybę ieškovei vykdyti veiklą Lauko kavinėje. Pasikeitus Žemės sklypo valdytojui, Muziejus atsisakė leisti Bendrovei toliau vykdyti veiklą Žemės sklype. Šiuo metu dėl galimybės sudaryti Žemės sklypo dalies, reikalingos Lauko kavinės veiklai, nuomos sutartį vyksta teisminis ginčas.
4. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal Inspekcijoje gautą pranešimą buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypo adresu Vilniaus g. 24, Vilniuje, pietvakarinėje dalyje, esančio, Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso, Vilniaus senamiesčio, Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės teritorijose, savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento rekonstruotas II grupės nesudėtingas plokščias horizontalus inžinerinis statinys – pietvakarinės dalies trinkelių aikštelė į 69 kv. m. ploto medinių konstrukcijų terasą (aukštis nuo trinkelių viršaus iki medinių grindų viršaus 0,32 m, kiti matmenys nurodyti schemoje) su metalinių konstrukcijų 2,65 m aukščio stogine, kurios stogas dengtas tentu ir metalo lakštų 2,96 m aukščio kiosku (paviljonu), kurio šešių kraštinių ilgis po 2,26 m. Siekdama išsiaiškinti papildomas su statyba susijusias aplinkybes, Inspekcijos pareigūnė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri nurodė, kad savivaldybės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenų bazėje yra informacija apie 2016 m. rugsėjo 6 d. suderintą ir užregistruotą UAB „Gurmega“ lauko kavinės įrengimo projektą skvere ties Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankryža, Vilniuje. Šį projektą savivaldybei derinti UAB „Gurmega“ pateikė laimėjusi savivaldybės skelbtą lauko kavinių įrengimo ir eksploatavimo konkursą. Lauko kavinė šioje vietoje turėjo būti įrengiama ir jos projektas rengiamas, vadovaujantis 2016 m. kovo 10 d. Teritorijų architektūrinėmis specialiosiomis sąlygomis lauko kavinei įrengti skvere ties Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankryža. Statiniai ar įrenginiai, kurių statybai ar įrengimui būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas lauko kavinių sąlygose nėra numatyti. Informacijos, kad prašymą pritarti lauko kavinės įrengimo projektui būtų pateikusi UAB „Bulius“ savivaldybės dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje nerasta. Atsižvelgdama į tai, atsakovė ieškovei surašė savavališkos statybos aktą, ir privalomuosius nurodymus
5. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 84 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 27 straipsnio 22 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 2 punktu, teigia, kad savavališkos statybos aktas ieškovei surašytas pagrįstai, nes ieškovė statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Atsakovės nuomone, ieškovės su ieškiniu pateikta trišale sutartis dėl vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties teisių ir pareigų perleidimo nėra statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos nuomone, skundžiami aktai ieškovei surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.
6. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, ieškovė įrengė laikiną statinį – Lauko kavinę, kurios naudojimas išimtinai buvo susietas su leidimo lauko kavinės prekybai galiojimu. Šiuo atveju Lauko kavinės eksploatacijos leidimas yra pasibaigęs ir UAB „Bulius” neturi teisės eksploatuoti laikinąjį statinį, todėl jis turi būti pašalintas.
7. Trečiasis asmuo Muziejus atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Muziejus pažymėjo, kad ieškovės teisė Žemės sklypo dalyje eksploatuoti Lauko kavinę buvo terminuota ir yra pasibaigusi. Savivaldybės anksčiau sudarytos sutartys ir / ar išduoti leidimai, negali lemti kokių nors teisėtų lūkesčių iš valstybės, kadangi tai yra skirtingi subjektai. Ieškovė ne tik buvo tinkamai informuota apie Lauko kavinės eksploatavimo laikinumą (abi sutartys buvo terminuotos), bet ir prisiėmė konkrečius įsipareigojimus dėl Lauko kavinės demontavimo. Muziejaus nuomone, 2022 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo skyriaus pranešimas apskritai yra neteisėtas ir negaliojantis, kadangi jo pateikimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau nebuvo teritorijos, kurioje yra Lauko kavinė, patikėtinė ar valdytoja, ir jokių teisių naudotis minėta teritorija suteikti nebegalėjo. Ieškovė neturi ir negalėjo turėti jokių teisėtų statinių Žemės sklype ir nėra teisinio pagrindo ieškovei Žemės sklypo dalį išsinuomoti. Lauko kavinės eksploatavimo (įskaitant pratęsimą) laikotarpiu ieškovė negalėjo registruoti Lauko kavinės Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai negalėjo įgyti teisės į valstybinę žemės nuomą ar juo labiau tęsti Lauko kavinės eksploataciją po sutarties pasibaigimo, kadangi joje numatyti aiškūs įsipareigojimai Lauko kavinę išmontuoti ir sutvarkyti teritoriją. 2020–2022 m. ieškovė lauko kavinę eksploatavo leidimų prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėje pagrindu. Vykdant Lauko kavinės veiklą šių leidimų pagrindu, taikytini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-413/21 patvirtinti Reikalavimai lauko kavinėms Vilniuje (toliau – Reikalavimai), kuriuose nustatyta, kad lauko kavinė įrengiama laikinai. Jei lauko kavinės teritorija taps būtina miesto poreikiams, savivaldybė paprašys lauko kavinės savininko per sutartą laikotarpį išmontuoti įrangą ir sutvarkyti teritoriją. Negalima tvirtinti lauko kavinės įrangos prie dangos, gatvių infrastruktūros įrenginių (apšvietimo stulpų, kelio ženklų ir kt.). Kadangi Reikalavimai draudžia Lauko kavinę tvirtinti prie dangos, atitinkamai ieškovei išduoti leidimai nesuteikia teisės sukurti nekilnojamąjį daiktą, taigi, Lauko kavinė nėra teisėtas statinys. Muziejus pabrėžė, kad ieškovė negali turėti statytojo teisės Žemės sklype.
8. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais. Atstovė papildomai nurodė, kad Lauko kavinė įrengta teisėtai – pagal planą, sutartis ir brėžinius. Be to, ieškovė turi teisė nuomotis Žemės sklypo dalį.
9. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Atstovė papildomai nurodė, kad Lauko kavinė yra kultūros paveldo teritorijoje, todėl jai pastatyti reikia statybą leidžiančio dokumento. Ar trinkelių aikštelė po Lauko kavinės konstrukcijomis yra, negali pasakyti.
10. Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Lauko kavinė yra laikinas statinys. Šiuo metu leidimas eksploatuoti Lauko kavinę yra pasibaigęs, todėl Lauko kavinė Žemės sklype stovi neteisėtai.
11. Trečiojo asmens UAB „Hulana“ atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Hulana“ nusipirko Lauko kavinę iš ieškovės, apie bylas, susijusias su turtu, nežinojo.
12. Trečiojo asmens Muziejaus atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Muziejaus teigimu, ieškovės su UAB „Hulana“ sudaryta Lauko kavinės pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes nesilaikyta notarinės formos, savavališka statyba draudžiama disponuoti, be to, sutartyje neaptartos teisės į Žemės sklypą. Be to, sutartis sudaryta, kad UAB „Hulana“ dar nebuvo įsteigta. Lauko kavinė yra sujungta su žemės, todėl yra nekilnojamasis daiktas. Ieškovė turėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau jo neturi. Papildomų konstrukcijų pastatymas ant esančios dangos yra rekonstrukcija.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
13. Byloje nustatyta, kad UAB „Gumega“ 2016 m. liepos mėn. laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotą 2016–2018 m. vasaros lauko kavinių įrengimo ir eksploatavimo konkursą lauko kavinei skvere ties Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankirta įrengti ir eksploatuoti.
14. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su UAB „Gurmega“ sudaryta 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartimi Nr. A72-1206/16(3.1.36-TD2) Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė teisę UAB „Gurmega“ nustatyta tvarka įrengti ir eksploatuoti iki 156 kv. m ploto vasaros lauko kavinę skvere ties Vilniaus ir Liejyklos gatvių sankryža pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą vasaros lauko kavinės įrengimo projektą. Minėtos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad lauko kavinę leidžiama įrengti ir eksploatuoti nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. Šalys taip pat susitarė, kad per 7 kalendorines dienas nuo vasaros lauko kavinės eksploatavimo termino pabaigos kavinės konstrukcijos ir baldai turi būti išardyti ir išvežti; įmonei pateikus prašymą vasaros lauko kavinės konstrukcijos savivaldybės administracijos sutikimu gali būti nuo kavinės eksploatavimo pabaigos neišmontuojamos, tačiau ši išimtis netaikoma pasibaigus paskutiniam vasaros sezonui. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki 2018 m. lapkričio 1 d., taip pat yra galimybė pratęsti sutartį vieną kartą ne ilgesniam kaip trijų metų laikotarpiui.
15. 2016 m. rugsėjo 6 d. su Vilniaus miesto savivaldybė administracija suderintas UAB „Gurmega“ lauko kavinės įrengimo projektas Nr. A636-177/16(2.3.2.7-MP3), pagal kurį Lauko kavinę sudaro medinė terasa ir metalinis kioskas (paviljonas).
16. 2020 m. gegužės mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Gurmega“ ir UAB „Bulius“ sudarė trišalę sutartį dėl 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties Nr. A72-1206/16(3.1.36-TD2) teisių ir pareigų perleidimo, kuria UAB „Gurmega“ perleido visas 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties Nr. A72-1206/16 (3.1.36-TD2) teises ir pareigas UAB „Bulius“. Minėtos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad sutartis galioja iki 2021 m. lapkričio 2 d.
17. Inspekcija 2023 m. gegužės 16 d. atliko neplaninį patikrinimą Vilniaus g. 24, Vilniuje, nustatė, kad Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje įrengta medinių konstrukcijų terasa su metalinių konstrukcijų stogine, kurios stogas dengtas tentu, ir metalo lakštų kiosku (paviljonu).
18. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023 m. spalio 6 d. surašė ieškovei savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-231006-00142, kuriame konstatavo, kad žemės sklypo adresu: Vilnius, Vilniaus g. 24, pietvakarinėje dalyje, esančio, Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (Unikalus objekto kodas(duomenys neskelbtini), Vilniaus senamiesčio (kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (kodas (duomenys neskelbtini) teritorijose, savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento rekonstruotas II grupės nesudėtingas plokščias horizontalus inžinerinis statinys – pietvakarinės dalies trinkelių aikštelė į 69 kv. m. ploto medinių konstrukcijų terasą (aukštis nuo trinkelių viršaus iki medinių grindų viršaus 0,32 m, kiti matmenys nurodyti schemoje) su metalinių konstrukcijų 2,65 m aukščio stogine, kurios stogas dengtas tentu ir metalo lakštų 2,96 m aukščio kiosku (paviljonu), kurio šešių kraštinių ilgis po 2,26 m.
19. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023 m. spalio 6 d. taip pat priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-231006-00152, kuriame nurodė ieškovei nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklypo Vilniaus g. 24, Vilniuje, pietvakarinėje dalyje, esančio, Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso (Unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus senamiesčio (kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (kodas (duomenys neskelbtini) teritorijose, susijusių su tolimesniu terasos įrengimu pietvakarinėje trinkelių aikštelės dalyje, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, nurodytus savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-231006-00142.
20. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023 m. spalio 6 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-00-231006-0015 nurodė, ieškovei išardyti savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-231006-00142 nurodytą savavališkai pastatytą medinių konstrukcijų terasą su metalinių konstrukcijų stogine iki trinkelių ir sutvarkyti statybvietę.
21. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar ginčijami Inspekcijos aktai yra teisėti ir pagrįsti, svarbu aiškiai nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė pripažinta vykdžiusi savavališką statybą. Kaip matyti iš savavališkos statybos akto, jame konstatuota, kad ieškovė savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo trinkelių aikštelę ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 22 dalį, STR 1.05.01:2017 3 priedo 2.1 punktą.
22. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
23. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos statybą leidžiančių dokumentų rūšys. Viena iš jų, nurodyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
24. Pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 2.1 punktą leidimas rekonstruoti nesudėtingąjį statinį privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ar jos apsaugos zonoje, Kuršių nerijoje – rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad inžinerinis statinys – trinkelių aikštelė yra Žemės sklype, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), taigi pagal pirmiau nurodytą reglamentavimą šiam statiniui rekonstruoti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį.
26. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju atsakovė neteisėta statyba pripažino ne pačią Lauko kavinės statybą, o aikštelės rekonstravimą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
27. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su UAB „Gurmega“ sudarytos 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties ir 2020 m. gegužės mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Gurmega“ ir UAB „Bulius“ sudarytos trišalės sutarties nuostatų galima daryti išvadą, kad tuometinė Žemės sklypo valdytoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė teisę Žemės sklype pastatyti laikiną statinį – įrengti lauko kavinę, kuri išmontuojama po kiekvieno vasaros sezono. Pagal su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą projektą, Lauko kavinę sudaro metalinis paviljonas ir medinė terasa su lauko baldais. Kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, paviljonas ir medinė terasa yra pastatyti ant trinkelėmis grįstos aikštelės. Tai patvirtina ir savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad terasos aukštis skaičiuojamas nuo trinkelių viršaus, taip pat nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodyta, kad terasa su stogine ir paviljonas turi būti nuardyti iki trinkelių. Teismo vertinimu, laikinų statinių ir konstrukcijų užkėlimas ant šaligatvio ar trinkelėmis grįstos aikštelės, jos neardant ar kitaip nekeičiant jos matmenų, negali būti laikomas aikštelės rekonstrukcija Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalies prasme. Nėra jokių duomenų, kad trinkelių aikštelės, esančios po Lauko kavine, matmenys būtų pakeisti. Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, kokiu būdu buvo rekonstruota trinkelių aikštelė.
28. Nors aikštelei, esančiai Žemės sklype, Vilniaus g 24, Vilniuje, rekonstruoti pagal teisės aktų reikalavimus yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau Inspekcija nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė rekonstravo trinkelių aikštelę, taigi darytina išvada, kad skundžiamas savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu priimti privalomieji nurodymai priimti nepagrįstai ir yra naikintini.
29. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu taip pat dėstė argumentus, susijusius tiek su ieškovės galimybėmis nuomotis Žemės sklypo dalį, tiek su galimybe toliau tęsti Lauko kavinės veiklą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šie argumentai nesusiję su atsakovės konstatuotu savavališkos statybos pagrindu, nepatenka į šio ginčo ribas, todėl teismas dėl jų nepasisako.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 327 Eur žyminį mokestį, kitas išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinas 327 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. spalio 6 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-231006-00142, 2023 m. spalio 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-231006-00157 ir 2023 m. spalio 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-231006-00152.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Bulius“ (j. a. k. 303527007) iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 327 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė