Baudžiamoji byla Nr. 1S-404-813/2021
Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00574-2007-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisijos) 2021m. balandžio 12 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. L. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 20 d.
3. 2021 m. balandžio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-218 nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aštuoniolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Be to, A. L. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Vis dar išlieka kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo A. L. skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos 2021 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 95-218 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Teismas pritarė Komisijos išvadoms, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5. Nuteistasis A. L. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet jam galimas lygtinio paleidimo taikymas. Šiuo metu jis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, jo elgesys yra vertinamas kaip nepriekaištingas. Nors dvylika kartų baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje net penkiolika kartų paskatintas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis 18 kartų pažeidė drausmės taisykles, kadangi 6 kartus buvo apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje, o nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje dėl galimo vidaus tvarkos pažeidimo, kai nuobauda nėra skiriama, ir apsiribojama pokalbiu nėra joks pažeidimas, ir nėra nuobaudos forma, ir negali būti teismo vertinama neigiamai, kaip tariamo pažeidimo fakto konstatavimas.
5.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis A. L. nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius. Jis neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas yra susijęs su kriminaline subkultūra, nuteistasis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų. Nėra jokių duomenų, kad užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Komisija pakankamai neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. O padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra, įgyvendinant BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą palengvinti nuteistųjų socialine adaptaciją, sudarant galimybę likusią bausmės dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenės, bet prižiūrimiems. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaikoma ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, nuteistasis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, mažėja nusikalstamo recidyvo rizika.
5.4. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, skundo autoriaus nuomone, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
5.5. Nuteistojo teigimu, nei Komisija, nei teismas tinkamai neįvertino riziką mažinančių veiksnių, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumo, neigiamo požiūrio į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų nebuvimo įkalinimo įstaigoje, gebėjimo priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygų, artimų santykių su šeimos nariais bei visapusiško jų palaikymo.
5.6. Skunde pažymima, kad Komisija ir teismas atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą šiuo atveju taip pat prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatoms, numatančioms, kad lygtinio paleidimo tikslas padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Be to, neatsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus. EŽTT praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom ([GC], nos.66069/09, 130/10, 3896/10, § 122, 2013-07-09 byloje). Pagal nusistovėjusią EZTT praktiką nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui (Laszlo Magyar, § 57, ir Murray, § 100), ir ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (Kafkaris, § 105; Harakchiev and Tolumov, § 262; ir Murray § 100).Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Pagal BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
9. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, Komisija ir teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. L. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – jis šiuo dirba, mokėsi, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, šiuo metu nėra susijęs su kriminaline subkultūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigoje vykdomose programose, diskriminacinių nuostatų neturi, yra skatintas. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam A. L. nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 26 balai. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 18 balai, tad likusius 8 dinaminius balus nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, o tuo pačiu ir eliminuoti jam vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius (gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Be to, šiuo atveju itin svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio balų mažėjimas nebuvo nuoseklus. A. L. nusikalstamo elgesio rizikos pirminis vertinimo balas gautas vertinant „OASys“ metodiką nuo 24 balų padidėjo iki 45 balų, vėliau, t. y., 2019 m. gruodžio 3 d. vertinimo metu nuo 45 balų sumažėjo iki 38 balų, sekančių vertinimų balų suma nuo 38 sumažėjo iki 32 balų bei nuo 32 balų iki 26 balų pastarojo vertinimo metu. Tad ir šiuo metu A. L. pagal „OASys“ metodiką nustatoma didesnė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų suma nei pirminio vertinimo metu. Esant tokiai situacijai, negalima daryti išvados, kad A. L. daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
13. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, į kurias pagrįstai dėmesį atkreipė ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo elgesys teigiama linkme koreguojamas dar palyginus ne ilgą laiko tarpą. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad nors A. L. šiuo metu pataisos įstaigos dirba, tačiau ne visuomet buvo motyvuotas užsiimti darbine veikla, nuostatas į darbą keitė ir tik nuo 2019 m. gegužės 20 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ankstesniais periodais atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kriminalinę subkultūrą palaikančių nuteistųjų būryje, tačiau siekdamas švelninti savo teisinę padėtį pataisos namuose ir siekdamas palankesnių laikymo sąlygų, galimybės ateityje laisvės atėmimo bausmę tęsti be sargybos ar pusiaukelės namuose iš esmės keitė savo nuostatas, įsidarbino pataisos namuose, kryptingai laikėsi nustatytų režimo reikalavimų bei vidaus tvarkos taisyklių, šiuo metu skatintas 17 kartų (paskutinis paskatinimas gautas 2021 m. balandžio 20 d.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pastaruoju metu stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi pareigą laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, bausmę stengtis atlikti tinkamai, tačiau toks nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, juolab, kad A. L. išimtinai teigiamas elgesys lyginant su visas jam paskirta bausme stebimas dar pakankamai trumpą laiko tarpą.
14. Iš 2021 m. balandžio 6 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo išimtinai tik teigiamas. A. L. bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nustatytas taisykles pažeidė 18 kartų, už ką 12 kartų baustas drausmine tvarka, o likusius kartus apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje, o nuobaudos neskirtos. Pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, įvertinus tai, kad paskutinį kartą pažeidimas (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas) fiksuotas 2019 m. gegužės 8 d., dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo teigiami elgesio korekcijos pokyčiai, kurie yra būtini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra ilgalaikiai ir stabilūs, juolab, kad itin neigiamu elgesiu A. L., nors bausmę atlieka nuo 2011 m. birželio 22 d., pasižymėjo 2018 – 2019 m. (2018 m. drausmine tvarka baustas 7 kartus, 2019 m. – 4 kartus). Nors nuteistasis, nesutikdamas su jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimu, tvirtina, kad svarstymas Drausmės komisijoje negali būti vertinamas kaip pažeidimo fakto konstatavimas, tokiam manymui pagrįsti cituoja Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. e1-1504-423/2018, tačiau toks manymas yra paremtas klaidingu minėto sprendimo motyvų interpretavimu. Atsižvelgus į minėtą administracinio teismo sprendimą galima sutikti tik su tuo, jog Drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju (svarstymas Drausmės komisijoje) negali būti prilyginamas nuteistajam paskirtai nuobaudai, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokių duomenų, jog A. L. Drausmės komisijoje buvo svarstomas nesant tam juridinio pagrindo, t. y. pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno sprendimo dėl pažeidimo padarymo. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Tad nagrinėjamu atveju Komisija ir žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino visus nuteistojo padarytus pažeidimus ir į tai atsižvelgė spręsdamas dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos įstaigų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
15. Skundžiamoje nutartyje vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad A. L. bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikaltimų, iš kurių vienas labai sunkus ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes, padarymą ir tai neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors padarytų nusikaltimų sunkumas, kaip ir neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada grindžiama būtinumu gerbti ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Pažymėtina, jog tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri, kaip matyti iš 2021 m. balandžio 8 d. posėdžio protokolo vieningai nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
17. Sutiktina su nuteistuoju, kad apylinkės teismas nutartyje nepasisakė dėl Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų riziką nusikalsti pakartotinai mažinančių kriminogeninių veiksnių. Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atlikus nuteistojo vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyti 5 riziką mažinantys veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; ryšių palaikymas su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija; galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę; diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas. Tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis gyvenamąją vietą turėjo, ryšius su artimaisiais palaikė ir iki nusikaltimo padarymo, dirbo, spręstina, kad su šiais veiksniais susijusios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau jų buvimas nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė ir nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi spręsti, kad nustatyti veiksniai šiuo metu bus reikšmingas apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra vertinami ne atskiri duomenys, o jų visuma, kurių įvertinimas šiuo konkrečiu atveju dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
18. Skunde nemažai dėmesio skiriama lygtinio paleidimo sampratos, šio instituto paskirties ir tikslų analizei, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindas taikyti lygtinį paleidimą yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems kriterijams – nuteistasis turi būti atlikęs įstatyme nurodytą bausmės dalį ir jam turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant šią riziką. Be to, lygtinio paleidimo taikymas, kaip minėta, yra teisė, o ne pareiga. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju A. L. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu ir nereiškia, kad šiuo sprendimu buvo pažeisti skunde minimi teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
19. Nuteistojo skunde taip pat daug dėmesio skiriama EŽTT priimtiems sprendimams, kurie nurodyti šios nutarties 5.6 punkte, teigiama, kad teismas, atsisakydamas taikyti A. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą, nesilaikė EŽTT formuojamos praktikos, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiais sprendimais buvo suformuotos esminės taisyklės, kurios buvo pritaikytos nagrinėjant Lietuvoje kalinčių nuteistųjų peticijas byloje 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13 ir 72824/13, Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, [2017]. Iš tiesų, paminėtuose sprendimuose bei kituose su nagrinėjama situacija susijusiuose sprendimuose EŽTT konstatavo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę. Tačiau akcentuotina tai, kad minėti sprendimai buvo priimti vertinant sprendimo šalimi esančioje valstybėje galiojančius teisės aktus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos paskyrimu bei galimybe šią bausmę peržiūrėti. Esminis kriterijus, kurį ne viename savo sprendime minėjo EŽTT, jog turi būti toks teisinis reguliavimas, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistiems de jure ir de facto būtų galima sumažinti. Būtent EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priėmimas, konstatuojant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, turėjo įtakos BVK, BPK ir BK atitinkamų straipsnių pakeitimams, susijusiems su laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o būtent, buvo įteisintas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos peržiūrėjimo institutas. Tačiau minėti sprendimai niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo instituto taikymu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų atžvilgiu, kadangi BVK 157 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu galėtų būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas.
20. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. L. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo A. L. (A. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Kęstutis Dargužis
Darius Kantaravičius
Aurelijus Rauckis