Civilinė byla Nr. 3K-3-627/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 23; 34.5; 114.8.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. A. atstovės ir teisių perėmėjos G. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti (prailginti) praleistą terminą palikimui priimti; suinteresuoti asmenys: Varėnos rajono 1–asis notarų biuras, Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius, T. A. atstovė ir teisių perėmėja G. M., M. K., O. A., J. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas 2005 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jo tėvas K. A. 1991 m. padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau 1992 m. spalio 21 d. mirė, po jo mirties liko palikimas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis, teisė į nuosavybės atkūrimą. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 38-1993 pareiškėjo mirusio tėvo vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės ir miško sklypus (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą su pastatais ir piniginį indėlį kaip palikimą priėmė jo sutuoktinė iš antros santuokos T. A., kuri kreipėsi į notarą ir jai 1994 m. liepos 20 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Kiti paveldėtojai dėl palikėjui priklausiusio turto paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė. Merkinės žemėtvarkos tarnyboje, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis galės paveldėti atkurtą tėvo žemę; pareiškėjas nežinojo, kad jam buvo būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pats tvarkė visus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalus. Be to, pareiškėjo žmona jau daugelį metų buvo ligota, paskutinius keletą metų buvo priversta nuolat būti namie, todėl pareiškėjas neturėjo galimybių dažnai išvažiuoti iš namų tvarkyti su paveldėjimu susijusių reikalų. Pareiškėjas, remdamasis 1964 m. CK 587, 588 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, prašė teismo pripažinti, kad jis po tėvo K. A. mirties dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti ir jį prailginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis po tėvo mirties dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės per tuo metu įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar kad šios priežastys nebūtų išnykusios iki pareiškimo teisme padavimo dienos (2005 m. gegužės 23 d.). Teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis nežinojo įstatymų reikalavimų dėl paveldėjimo; motyvavo, jog iš Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus gautos nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad pareiškėjas per 1992–2004 metus rašė įvairioms institucijoms įvairius prašymus, pareiškimus ir skundus dėl nuosavybės atkūrimo, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas buvo pajėgus suprasti įstatymų reikalavimus ir aktyviai ginti savo interesus. Be to, pareiškėjas nepagrindė pareiškime nurodytos aplinkybės, kodėl jis, nežinodamas įstatymų, dėl paveldėjimo reikalų nesikreipė į advokatą ar notarą, Merkinės apylinkės viršaitį ar seniūną. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pakviesti liudytojai nenurodė svarbių priežasčių, kodėl pareiškėjas per tokį ilgą laiko tarpą nesusitvarkė paveldėjimo reikalų ir praleido terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti. Teismas taip pat nepripažino svarbiais pareiškėjo teiginius apie sunkią jo žmonos sveikatos būklę; motyvavo, kad jo žmonai pirmos grupės visiškos negalios invalidumas buvo nustatytas tik 2003 m. rugsėjo 11 d., tuo tarpu paveldėjimo klausimai atsirado anksčiau.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą ir priėmė naują nutartį: pareiškimą tenkino – atnaujino pareiškėjui terminą palikimui priimti ir jį pratęsė vienam mėnesiui. Kolegija nurodė, kad teismas turi teisę pagal 1964 m. CK 588 straipsnį prailginti terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kolegija, spręsdama klausimą dėl termino palikimui priimti prailginimo, įvertino objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, atsižvelgė į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas po tėvo mirties aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių į žemę ir mišką atkūrimo procese, jis buvo kviečiamas matuojant ir nustatant žemės, miško sklypų ribas, pareiškėjo valia buvo siekis priimti palikimą, šios teisės jis niekada nebuvo atsisakęs. Be to, kolegija, remdamasi Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į šį teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl pripažino, jog pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis turėjo teisę priimti palikimą. Be to, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teisė į palikimą atsirado tik nuo 2002 m. lapkričio 25 d., kai Alytaus apskrities viršininko administracija priėmė įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl to kolegija, vertindama termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, atsižvelgė į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo ilgas, į šį procesą atlikusių pareigūnų veiksmus, teisinę situaciją, taip pat į pareiškėjo amžių, jo teisinį neraštingumą ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, veikdamas aktyviai, tačiau neatlikdamas įstatyme nustatytų veiksmų, t. y. nepriimdamas nors dalies materialaus turto natūra ir nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės išdavimo, praleido įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau šis terminas prailgintinas dėl pirmiau išdėstytų argumentų. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas dėl savo teisių įgyvendinimo galėjo konsultuotis su advokatu ar kreiptis į notarą, apylinkės viršaitį ar seniūną; motyvavo, kad pareiškėjas siekė priimti palikimą, atliko aktyvius veiksmus, atitinkančius jo paties ir kitų nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių asmenų, taip pat ir palikėjo valią, kiti pretendentai žinojo pareiškėjo tikslus ir neginčijo jo teisės priimti palikimą, todėl pareiškėjui nebuvo būtina konsultuotis su advokatais. Kolegija, prailgindama terminą palikimui priimti, papildomai atsižvelgė į tai, kad palikimas (žemės ir miško sklypas), kaip materialusis turtas, buvo suformuotas tik 2002 m. lapkričio 25 d., byloje nėra dokumentų apie atkurtos nuosavybės įregistravimą paveldėtojų vardu, tarp suinteresuotų asmenų dar tebevyksta ginčai, todėl pripažino, jog termino prailginimas neturės įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė
Kasaciniu skundu suinteresuoto asmens T. A. atstovė ir teisių perėmėja G. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą. Ji kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas po tėvo mirties aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, jo valia priimti palikimą buvo aiškiai išreikšta ir niekas šios neginčijo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių priežasčių prailginti terminą palikimui priimti pripažinimą svarbiomis, tvarką. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis galėjo priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų jo valią ir norą priimti ginčijamą turtą. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į paveldimos žemės ir miško sklypo ribų matavimus, nes į juos buvo kviečiami ir kiti įpėdiniai, nors šie ir nebuvo kreipęsi į notarą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, neįvertino aplinkybės, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 22 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino svarbiomis subjektyvias aplinkybes, kad pareiškėjas buvo senyvo amžiaus, neturėjo teisinių žinių. Kasatorės manymu, pareiškėjo aktyvūs veiksmai (susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis) įrodo, kad jis gali pakankamai aktyviai įgyvendinti ir ginti savo teises. Be to, pareiškėjo žmona palikimo atsiradimo metu nebuvo paralyžiuota, jai nereikėjo nuolatinės priežiūros, todėl teismas neturėjo pripažinti ir šios, pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežasties svarbia.
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens T. A. atstovės ir teisių perėmėjos kasacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl termino palikimui priimti prailginimo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pareiškėjo tėvas K. A. mirė 1992 m. spalio 21 d., po jo mirties liko palikimas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis, teisė į nuosavybės atkūrimą. Pareiškėjas praleido terminą palikimui (nuosavybės teisės į žemės ir miško sklypus atkūrimą) priimti, prašė jį prailginti, nurodydamas, kad nežinojo, jog jam buvo būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, po tėvo mirties aktyviai tvarkė visus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalus. Pirmosios instancijos teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytų aplinkybių, motyvuodamas, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti įstatymų reikalavimus ir aktyviai ginti savo interesus; dėl paveldėjimo reikalų galėjo kreiptis į advokatą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į objektyvias ir kitas aplinkybes (pareiškėjas po tėvo mirties aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių į žemę ir mišką atkūrimo procese, jo valia buvo nukreipta priimti palikimą), vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atnaujino pareiškėjui terminą palikimui priimti ir pratęsė jį vienam mėnesiui.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priežasčių prailginti terminą palikimui priimti pripažinimą svarbiomis tvarką, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pareiškėjo tėvas mirė 1992 m. spalio 21 d. Pagal 1964 m. CK 568 straipsnį, galiojusį pareiškėjo tėvo mirties dieną, palikimas atsirado, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teisė į palikimą pareiškėjui atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį, neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė palikimo. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismai, nagrinėdami bylas dėl palikimo priėmimo, pirmiausia turi nustatyti, ar įpėdinis išreiškė valią priimti palikimą ir ar šią savo valią jis išreiškė per įstatyme nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje ginčo teisiniams santykiams taikytinas 1964 m. CK, kurio 587 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinių valia dėl palikimo priėmimo turėjo būti išreikšta per šešis mėnesius, tačiau teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalimi, šį terminą gali prailginti, jeigu šis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas svarstė pareiškėjo nurodytas termino laiku priimti palikimą praleidimo priežastis, vertino įrodymus, nutartyje pateikė išsamius šių priežasčių pripažinimo svarbiomis argumentus. Kasacinis teismas patikrina apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį tik teisės taikymo aspektu, netiria ir iš naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, iš naujo netirdama faktinių bylos aplinkybių, vertina, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK normas pagal byloje nustatytas aplinkybes.
Skunde kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą ir nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 22 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Ankstesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, įsiteisėjus teismo sprendimui, pripažįstami prejudiciniais, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad kitoje civilinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys, be to, svarbu tai, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas byloje dalyvaujantiems asmenims abiejose bylose, nepaisant to, kokia buvo jų procesinė padėtis. Varėnos rajono apylinkės teismo, kuris nagrinėjo pareiškėjo Z. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė palikimą, nustatymo, 2005 m. balandžio 22 d. sprendime buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. byla buvo nagrinėjama visai dėl kito pagrindo nei nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, todėl nepaisant to, kad bylos šalys yra tos pačios, tačiau bylų nagrinėjimo dalykai yra skirtingi (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas dėl fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą, o nagrinėjamoje civilinėje byloje prašoma prailginti terminą palikimui priimti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad nors Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendime nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai šioje civilinėje byloje, tačiau iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad pareiškėjas, siekdamas priimti tėvo palikimą, atliko aktyvius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino šios bylos medžiagą kartu su kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagrįstai rėmėsi šia civilinės bylos medžiaga, nes ji įrodo, kad pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog turi teisę į atkurtiną nuosavybę po tėvo mirties ir savo teisės į palikimą nebuvo atsisakęs.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių ir kitas subjektyvias aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo valia priimti palikimą buvo išreikšta, tik tinkamai neįforminta, o pareiškėjas savo teisės priimti palikimą niekada nebuvo atsisakęs, yra teisinga. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti prailginimo, tinkamai įvertino objektyvias termino praleidimo aplinkybes, laiko tarpą, kiek jis buvo praleistas, kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Sprendžiant klausimą, ar pripažinti svarbiomis konkrečias termino palikimui priimti praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į teisines pasekmes, kurios atsirado pratęsus ar atsisakius pratęsti šį terminą, taip pat kitas bylai svarbias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, pareiškėjo elgesį (ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai) bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikėjo vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Teismai, vertindami pareiškėjo elgesį, pagrįstai taikė ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, o pareiškėjo elgesį vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S., D. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos tarnyba, Nr. 3K-3-46/2006, procesinio sprendimo kategorija 34.5). Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek objektyvias (nuosavybės teisių atkūrimo proceso trukmę ir teisinį reglamentavimą, nuosavybės teisių atkūrimo procesą atlikusių pareigūnų veiksmus, Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą), tiek subjektyvias (pareiškėjo amžių, jo teisinį neraštingumą, jo veiksmus, siekiant gauti palikimą) termino palikimui priimti praleidimo priežastis; pastarosios aplinkybės nebuvo svarbiausios, lėmusios termino prailginimą, tačiau jos papildė teismo nutartyje išdėstytus argumentus ir į jas atsižvelgus ir įvertinus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas pagrįstai prailgino pareiškėjui terminą palikimui priimti vienam mėnesiui.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl termino palikimui priimti prailginimo, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priežasčių prailginti terminą palikimui priimti pripažinimą svarbiomis tvarką, nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Sigitas Gurevičius
Algimantas Spiečius