LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininko) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 22 d. paduotu suinteresuoto asmens UAB „RDMX“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo UAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje. Skundžiama nutartimi visiškai patvirtintas pareiškėjo R. G. 1 238 704,74 Eur finansinis reikalavimas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir netinkamai aiškino bei taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, (įrodymų pakankamumo ir patikimumo taisyklę), nes reikalavimą patvirtino remdamiesi tik paties pareiškėjo vienašališkai išrašytomis sąskaitomis faktūromis, taikė analogiją tokioje situacijoje, kai jos taikyti neleido objektyvios aplinkybės; į bylą nebuvo pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų galimai žalai pagrįsti; pareiškėjas savo kreditorinio reikalavimo Patentų įstatymo 57 straipsnio 4 dalies normos pagrindu nepareiškė imperatyviu įstatyme numatytu terminu. Be to, suinteresuoto asmens manymu, apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 1.125 straipsnio 8 dalį), bet ir akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl ieškinio senaties termino taikymo tęstinių pažeidimų atveju. Suinteresuoto asmens teigimu, byloje priimtus procesinius sprendimus būtina peržiūrėti kasacine tvarka ir dėl byloje egzistuojančio viešojo intereso – dėl nepagrįsto net 1,2 milijono eurų viršijančio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo kiti didieji skolininkės kreditoriai, kurių didžiausia yra VMI, buvo tiesiog eliminuoti iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių sprendimų priėmimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui UAB „RDMX“ (j. a. k. 126275232) 45 (keturiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 22 d. banke Luminor Bank AS.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė