Baudžiamoji byla Nr. 1-204-305/2014
Proceso Nr. 1-56-1-00255-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.4.8.3;2.3.6.4.4
(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014-10-10,
Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui Advokatui Vytautui Šilingui, nukentėjusiajai T. G., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamajam J. G. buvo pateiktas kaltinimas, kad jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui T. G. fizinį skausmą, o būtent: 2014 m. liepos 11 d., apie 13,00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo verandoje, būdamas neblaivus, elgdamasis agresyviai, smurtavo prieš savo motiną T. G., keturis kartus rankos kumštimi suduodamas į galvos sritį ir veido sritį, tokiu būdu sukeldamas T. G. fizinį skausmą.
Todėl prokuroras nurodė, kad tokie J. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Teismo nuomone, J. G. šiame epizode dėl smurtavimo prieš savo šeimos narį, t.y. padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., išteisintinas, nenustačius, kad buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti nusikalstama veika, bei nesurinkus pakankamai neginčytinų jo kaltę patvirtinančių ar grindžiančių įrodymų, kad jis buvo padaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią nusikalstamą veiką (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Todėl J. G. išteisintinas, kaltintojui nepateikus teismui pakankamai jo tokią nusikalstamą veiką pagrindžiančių ir nenuginčijamų įrodymų, bei tokių įrodymų nesurinkus ir teisminio tyrimo metu, bei esant akivaizdiems prieštaravimams, nes visos byloje kylančios pagrįstos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai.
Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas
Kaltinamasis J. G. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad jokio smurto motinos atžvilgiu nevartojo. Nurodė, kad tą dieną jau ne pirmą kartą įvyko apsižodžiavimas, kurio metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Jo mama yra visų kriminalinių laidų žiūrėtoja, tai ir prisigalvoja nebūtus dalykus. Ji su niekuo nesutinka ir visi kaimynai jai yra negeri. Minėtą dieną, t.y. liepos 11 d., apie 13 val., tarp jų vyko žodinis konfliktas. Dėl to buvo atvykusi policija. Buvo atvykęs vienas ekipažas iš (duomenys neskelbtini), tačiau jie pamatė, kad čia niekas nevyksta ir išvažiavo. Po 5 minučių atvyko kitas policijos ekipažas iš (duomenys neskelbtini), kuris abu juos išsivežė. Nei įvykio dieną, nei anksčiau smurto prieš motiną nevartojo. Ir anksčiau buvo kviečiama policija, gal 6-7 kartus, tačiau niekada smurto žymiu nebuvo užfiksuota, nes smurtas nebuvo vartojamas. Yra baustas administracine tvarka, tačiau nėra iškelta jokių kitų bylų. Po ištuokos grįžo gyventi pas mamą, nes tėvas yra miręs. Nors ir pagal dokumentus ji yra jo mama, tačiau ji niekada nepripažino savo šeimos. Buvo išgėręs, tai nustatė ir policijos pareigūnai, bet tai neturėjo jokios įtakos. Jokių sužalojimų jai niekada nėra padaręs ir jį jų neturėjo. Kartais apsižodžiuoja, vartojant ir necenzūrinius žodžius. Mano, kad mama jį apkalba, nes nenori, kad jis kartu gyventu. Šiuo metu jis išsikėlė ir gyvena kitur.
Nukentėjusioji T. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, parodymus duoti sutinka. Nori, kad sūnus būtų nubaustas ir išgyvendintas iš jos namų. Bijo gyventi su juo namuose, todėl gyveno pas moterį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad įvykio dieną atvažiavo vienas policijos ekipažas. Galvoja, kad ten buvo jo pažįstamas, ar jie kartu dirbo, todėl nieko nedarė ir išvažiavo. Ji nešė jo rūbus į lauką, tai kaltinamasis kai šoko ant jos, paėmė vėl tuos rūbus ir susinešė atgal. Todėl ji vėl iškvietė kitą policiją. Atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir abudu išsivežė. Policiją kvietė, nes jis ją daužė. Sudavė į burną kumščiu ir keturis kartus į galvą. Kai jis užsirakino duris, nuėjo į verandą. Po to išstūmė ją ant laiptų, kur ji buvo tik su šlepetėm, neapsirengusią. Nerado jokių sužalojimų, nes jis nesmarkiai sudavė. Dėjo ir grūdo kumščiu. Anksčiau jis ją valkiojo po grindis. Tačiau ji nesikreipė į policiją, nes bijojo. Nemeluoja, tikrai taip buvo. Mušdavo kai girtas būdavo. Nori, kad jis išsikeltų iš namų. Iš policijos ją nuvežė pas gydytoją. Jokių žymių nebuvo, nes mušė nesmarkiai. Jautė fizinį skausmą. Viso buvo keturi smūgiai į galvą, bei dar vienas į burną.
Liudytoja B. M. parodė, kad su nukentėjusia yra pažįstamos nuo senų laikų, ją pažįsta, kaip gerą ir tvarkingą moterį. Šių metų balandžio pabaigoje ji buvo atvažiavusi pas ją sumušta, išpeštais plaukais. Dėl šio įvykio gali pasakyti, kad nukentėjusioji jai pasakojo, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai iš (duomenys neskelbtini) ir jai kalbant telefonu, girdėjo, kaip jis šaukė ant savo motinos, „Sterva čia mano draugai“. Pokalbio metu girdėjo, kad nukentėjusioji sakė „nemušk manęs, man skauda galvelę“ ir jų pokalbis nutrūko. Po kiek laiko ji vėl paskambino ir pasakė, kad ji sėdi kluone, nes šis išstūmė iš kambario, užsirakino duris ir ją neįsileidžia. Todėl jos vyras paskambino į 112, nes jai buvo grasinama. Liepos 11 d. nukentėjusiąją matė tik trumpai, praeinančią, tačiau sužalojimų nematė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad telefoninio pokalbio metu girdėjosi , jog prieš T. G. sūnus J. G. vartoja necenzūrinius žodžius ir girdėjosi triukšmas, iš to ji suprato, kad T. G. yra mušama sūnaus. Ant jos veido buvo matyti sužalojimai ( b.l. 22).
Liudytojas P. M. parodė, kad šių metų liepos 11d., jo prašė žmona, kad paskambintų 112 ir iškviestų policiją. Žmona sakė, kad to prašė T. G., nes ją sūnus norėjo sumušti ir išvijo iš namų. Pačios nukentėjusios nematė, tik žmona kalbėjo su ja telefonu. Kalbant telefonu ji girdėjo, kad T. G. sakė, kad „ neduok man į galvą“ ir tai jam pasakė jo žmona.
Liudininkas M. R. parodė, kad dirbant aper. grupės sudėtyje buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Po to jam teko bendrauti su nukentėjusia kuri skundėsi skruosto ir galvos skausmais.
Liudininkai A. K. ir A. M. davė analogiškus parodymus ir nurodė, kad nukentėjusioji skundėsi, kad ją sumušė sūnus. Tačiau bendraujant su ja jokių sužalojimų ant jos kūno nenustatyta. Taip pat nenustatyti ir įvykio liudininkai. Sūnus sakė, kad ji meluoja, nes motinos niekada nemušė. Dėl to, kad nukentėjusioji skundėsi skausmu nuvežė ją į greitąją.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kur nurodoma, kad daiktai tvarkingai sudėti ir jokių naudingų pėdsakų galinčių turėti įtakos tyrimui nerasta (b.l. 3-5), A. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad nukentėjusioji skundėsi, kad ją sumušė sūnus. Tačiau bendraujant su nukentėjusia įvykio vietoje jokių sužalojimų ant jos kūno nenustatyta. Taip pat nenustatyti ir įvykio liudininkai. Smurtu įtariamas asmuo nurodė, kad nukentėjusioji viską išsigalvoja ( b.l. 6-9), nukentėjusios T. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur ji nurodė, kur ir kaip ją sužalojo sūnus ( b.l. 14-16), specialisto išvada Nr. G 623/14(09), kur konstatuota, kad T. G. klinikiniais duomenimis sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. O jei T. G. minėto įvykio metu buvo suduoti smūgiai, kaip nurodo pati nukentėjusioji, tai galėjo jausti fizinį skausmą ( b.l. 31), asmens neblaivumo testu, kur nurodoma, kad J. G. nustatytas 1,20 promilių girtumas ( b.l. 47).
Teismas konstatuota, kad kaltinimo pareiga įrodyti kaltę. Galiojant nekaltumo prezumpcijai kaltinamajam nereikia įrodinėti savo nekaltumo. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamą asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad būtent kaltinamasis ją padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d.d. ).
Teismas sprendžia, jog šioje byloje surinktų kaltinamąjį J. G. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo tokia nusikalstama veika, kad kaltinamasis J. G. yra kaltas dėl jos padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje prokuratūros pareikštas J. G. kaltinimas nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais, tokių neginčijamų įrodymų, išnaudojus visas procesines galimybes nebuvo surinkta ir teisminio proceso metu.
Nukentėjusioji T. G. bei liudytoja apklausta B. M. tiek teismo posėdžio metu tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. Pradžioje nukentėjusioji aiškino, kad smurtas jos atžvilgiu buvo naudojamas balandžio mėnesį. Tačiau teismui paprašius patikslinti laiką, nurodė, kad smurtą jos atžvilgiu kaltinamasis vartojo jau naujo įvykio dieną, tuo metu kai ji skambino B. M.. B. M. nurodė, kad kalbant telefonu, ji girdėjo „nemušk manęs, man skauda galvelę“, vėliau ją sutikusi matė ant veido sužalojimus. Tačiau tuo metu įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai ir matę kalbant telefonų jokio smurto jos atžvilgiu nefiksavo. Be to, tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek teisme nurodė, kad jokių sužalojimų ant jos kūno nenustatė. Jokių sužalojimų ant kūno nerasta pristačius nukentėjusiąją ir į gydymo įstaigą. Vėliau teisme nukentėjusioji nurodė, kad B. M. skambino ne iš kambario barnio metu, o iš kluono, nes bijojo savo sūnaus. Teisme duodama parodymus B. M. jau nurodė, kad ant nukentėjusios vaido sužalojimų nematė. Šių nukentėjusiosios ir liudytojos parodymuose esančių prieštaravimų teismo posėdžio metu pašalinti nepavyko, be to kaltinamasis ir liudiję policijos pareigūnai nurodė kitas aplinkybes, kurias dalinai patvirtino ir liudytojos B. M. parodymai duoti teisme.
Be to, nukentėjusios T. G. nurodytų įvykio aplinkybių nepatvirtino ne tik atvykę policijos pareigūnai, bei jos apžiūros medicininiai duomenys iškarto po įvykio, kur policijos pareigūnams pristačius T. G. į ligoninę, 2014-07-11 Vilkaviškio ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus apžiūros lape nurodyta, kad sumušimo požymių nėra, kaip ir rašytiniai bylos duomenys – apžiūros protokolas, specialisto išvada, kur taip pat jokie sužalojimai nerasti.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad prieš motina niekada jokio fizinio smurto nevartojo. Pastaroji jį apšneka, nes nelaiko šeimos nariu. Tuo tarpu nukentėjusioji tiek teismo posėdžio metu tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. T.y. nurodė, kad apie įvykį žino liudininkė B. M., tačiau ši teismo posėdžio metu davė irgi prieštaringus parodymus, skirtingai nurodydama aukščiau išdėstytas įvykio aplinkybes. Be to, šių jų aplinkybių teismo posėdžio metu nepatvirtino kiti liudininkai, bei Teismo medicinos specialisto išvada, kur nurodoma, kad T. G. sužalojimų nekonstatuota.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis J. G. 2014-07-11 apie 13.00 val., suduodamas keturis smūgius į galvos sritį ir vieną į veido sritį sukėlė nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą.
Todėl konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis, ar prieštaringais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. išteisintinas.
J. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinio ieškinio nėra.
Daiktinių įrodymų nėra.
Nors nuteistajam J. G. gynėjas buvo skirtas BPK 51 str.1 d. 7 p., nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, yra gauta pažyma apie valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos, tačiau esant išteisinamajam nuosprendžiui šioje proceso stadijoje šis klausimas nesvarstytinas.
Taip pat teismas nutarė, Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už liudininko A. K. kelionę į iškvietimo vietą – Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, proceso išlaidomis ir priteisti jam 50 Lt iš Valstybės pagal pateiktus dokumentus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
J. G., dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už liudininko A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini) kelionę į iškvietimo vietą proceso išlaidomis ir priteisti jam iš Valstybės (Teismo) 50 Lt (penkiasdešimt) litų.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Laimutis Vaitkus