Civilinė byla Nr. e2A-438-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00149-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dargrinda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Heidelberg Materials Lietuva Betonas (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė HC betonas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dargrinda“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Aminera“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Heidelberg Materials Lietuva Betonas (buvęs pavadinimas UAB HC Betonas) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Dargrinda“ 44 879,46 Eur skolą, 4 039,15 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCK-B/10/2019 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo Sutartyje ir jos prieduose nurodytomis sąlygomis parduoti atsakovei statybinę produkciją, o atsakovė įsipareigojo priimti produkciją ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė pardavė ir pristatė atsakovei LST EN 206-C30/37-XC4-XF3-C10,2-Dmax16-S3 klasės betoną, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, likusi atsakovės nesumokėta suma – 44 879,46 Eur.
3. Ieškovė paaiškino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pristatyto betono kokybės, dėl to atsakovės užsakymu UAB ,,Testlita“ atliko produkcijos kokybės bandymus. Atsakovė, gavusi UAB „Testlita“ bandymų protokolą, ir toliau pirko bei naudojo ieškovės produkciją, atliko betonavimo darbus. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad atsakovė neturėjo realių pretenzijų dėl pateiktos produkcijos kokybės. Ieškovė pažymėjo, kad ji nebuvo kviečiama į betono mėginių paėmimą prieš atliekant bandymus, nebuvo informuota apie betonavimo darbų užbaigimą, jų perdavimą užsakovui. Ieškovė teigė, kad atsakovei buvo teikiami įspėjimai dėl betono tankinimo technologijos nesilaikymo. Ieškovės užsakymu parengta 2020 m. Vilniaus Gedimino techniko universiteto (toliau – VGTU) Statybos fakulteto Statybinių medžiagų̨ instituto Mokslinio tiriamojo darbo ,,Betono savybių̨ ir mikrostruktūros tyrimai“ ataskaita pavirtina, kad betono trūkumų priežastis – nepilnas betono mišinio sutankinimas klojimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 44 879,46 Eur skolą, 4 039,15 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 48 918,61 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 742 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje šalys susitarė dėl produkcijos kokybės patikrinimo bei pretenzijų dėl kokybės teikimo tvarkos ir terminų (procedūros) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis, 6.337 straipsnio 1 dalis, 6.348 straipsnio 1 dalis). Sutarties 4.4 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę atrinkti paruoštos produkcijos mėginius prieš pakraunant į autotransportą ir patikrinti jų atitiktį Sutarties 4.1 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Ėminiai imami tik dalyvaujant pardavėjo atstovui, atranka privalo būti patvirtinta ėminių atrankos aktu. Sutarties 4.5 punktas numatė, kad atsakovė, pastebėjusi, jog produkcijos kokybė neatitinka kokybės reikalavimų, privalo, esant nesukietėjusiai produkcijai – nedelsiant informuoti pardavėją per 1 darbo dieną ir sustabdyti produkcijos panaudojimą iki pardavėjos atstovo atvykimo, o esant sukietėjusiai produkcijai – informuoti pardavėją per 1 darbo dieną ir sustabdyti produkcijos panaudojimą iki pardavėjo atstovo atvykimo. Pirkėjai nesilaikant šių sąlygų ir panaudojus produkciją be pardavėjos žinios, pardavėjo atsakomybė apribojama iki kompensacijos dydžio lygaus pristatytos produkcijos vertei. Produkcijos ėminiai bandomi šalims priimtinoje laboratorijoje (Sutarties 4.6 punktas). Sutarties 8.1 punktas nustatė, kad pirkėjas negali pateikti pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėjas nesilaiko Sutartyje numatytų produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų.
6. Teismo vertinimu, remiantis Sutarties sąlygomis, atsakovė, keldama klausimą dėl ieškovės parduoto skysto betono (ne)atitikimo kokybės reikalavimams ir šiuo pagrindu prašydama sumažinti betono kainą, pirmiausia turėjo vadovautis šalių sulygtomis Sutarties sąlygomis dėl betono kokybės patikrinimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog betono mėginiai, kurių tyrimo rezultatais atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės pristatytas betonas jo pristatymo metu buvo netinkamos kokybės, būtų atrinkti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 4.4 punktas). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nesilaikė Sutartyje numatytos kokybės reikalavimų patikrinimo tvarkos.
7. Teismas, įvertinęs pateiktą šalių susirašinėjimą, nusprendė, kad atsakovė nesilaikė ir šalių Sutartyje numatytos ieškovės informavimo, jog produkcijos kokybė neatitinka reikalavimų, tvarkos ir terminų. Teismas pažymėjo, kad pirmoji atsakovės pretenzija dėl betono kokybės ieškovei buvo atsiųsta 2019 m. spalio 7 d., t. y. jau po viso atsakovės užsakyto betono pristatymo. Trečiojo asmens UAB „Aminera“, kuris nėra Sutarties šalimi, 2019 m. rugpjūčio 8 d. pretenzija ieškovei neįrodo, jog atsakovė, kaip pirkėja, turėjo pretenzijų dėl netinkamos betono kokybės. Iš šalių susirašinėjimo teismas taip pat nustatė, kad ieškovė reiškė pastebėjimus dėl netinkamos betono priežiūros ir kietinimo darbų.
8. Teismo vertinimu, atsakovė, nesilaikydama Sutartyje jai, kaip pirkėjai, numatytos betono mėginių ėmimo tvarkos, neinformuodama ieškovės apie mėginių paėmimą bandymams, nesustabdydama darbų, nepateikdama ieškovei pretenzijų nustatyta tvarka, panaudodama betoną vykdant statybos darbus, atlikdama tyrimus tik atsakovei priimtinoje laboratorijoje prisiėmė galimų nuostolių kilimo riziką.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė 2017 m. gegužės 25 d. Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatą Nr. 04-16-089, 2021 m. kovo 9 d. Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatą Nr. 04-16-089, kiekvieno atsakovei pristatyto betono užsakymo Eksploatacinių savybių deklaracijas, patvirtinančias, jog gaminamas betonas atitiko Sutarties reikalavimus.
10. Nepaisant nustatytų aplinkybių teismas pasisakė ir dėl atsakovės teiktų įrodymų dėl netinkamos kokybės betono, nurodydamas, kad teismui kyla abejonių dėl jų objektyvumo. UAB „Testlita“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. bandymų protokolu Nr. 120/19 ir Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (toliau – VGTU) Statybinių medžiagų instituto Kompozitinių medžiagų laboratorijos bandymų protokolu Nr. VK-2019-12-12-1 nustatyti rezultatai tarpusavyje iš esmės prieštarauja. UAB „Testlita“ bandymo protokole nenurodyta, kokio betono gamintojo ir kokios klasės betonas buvo tiriamas. Nors bandymų protokole nurodytos betonavimo datos, tačiau nenurodyta, kada paimti mėginiai. Be to, tyrimą atsakovė atliko vykdydama trečiojo asmens UAB „Aminera“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. pretenzijoje atsakovei nurodytą reikalavimą atlikti betono tyrimą, o ne pačiai atsakovei kilus abejonių dėl ieškovės pristatyto betono kokybės. VGTU atliktų bandymų užsakovas buvo N. K., trečiojo asmens UAB „Aminera“ direktorius, o ne atsakovė. Be to, nei UAB ,,Testlita“ nei VGTU bandymuose nebuvo nustatyta priežastis, sąlygojusi bandymo rezultatus, t. y. jog bandymo rezultatus sąlygojo skysto betono netinkama gamyba.
11. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktoje VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo „Betono savybių ir mikrostruktūros tyrimai“ ataskaitoje numatyta, jog betono tankis ir gniuždymo stipris skirtinguose betoninės dangos taškuose (vietose) svyruoja labai plačiose ribose. Minėtų betono tankio ir gniuždymo stiprio svyravimų ir mažų verčių priežastis yra nepilnas betono mišinio sutankinimas betono klojimo metu.
12. Įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad teismas siūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pasinaudoti teise teikti prašymą skirti byloje teismo ekspertizę, tačiau prašymų pateikta nebuvo, pirmosios instancijos teismas nusprendė esant labiau tikėtina, jog ieškovės atsakovei parduotas skystas betonas jo pardavimo metu buvo tinkamos kokybės, o trūkumai, jeigu tokie buvo, atsirado dėl atsakovės betonavimo darbų atlikimo sąlygų.
13. Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad atsakovė, siekdama sumažinti įsigytos produkcijos kainą, netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą. Aplinkybės dėl kainos mažinimo, teismo vertinimu, sudaro savarankiško reikalavimo pagrindą, todėl atsakovė dėl reikalavimo sumažinti produkcijos kainą turėjo reikšti priešieškinį.
14. Nusprendęs, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės parduotas skystas betonas neatitiko Sutartyje nustatytų reikalavimų, teismas ieškovės reikalavimus patenkino. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė motyvų dėl delspinigių mažinimo, o teismas nenustatė, jog delspinigių dydis būtų neprotingai didelis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovė UAB ,,Dargrinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismu iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą. Teismas nepagrįstai perkėlė pareigą atsakovei įrodyti, kad ieškovės pristatytas skystas betonas jo pardavimo metu buvo netinkamos kokybės, nes atsakovė tuo negrindė savo atsikirtimų. Atsakovė byloje įrodinėjo sukietėjusio LST EN 206-C30/37-XC4-XF3-C10,2-Dmax16-S3 klasės prekinio betono neatitikimą standarto keliamiems reikalavimams (betono stipriui) bei įrodė, jog sukietėjęs betonas nesiekia šalių sutartų rodiklių (netenkina C30/37 betono stiprio klasės). Teismas neatskleidė bylos esmės ir neužtikrino atsakovės teisės į teisingą teismą.
15.2. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovė savo pastabas dėl pastebėtų skysto betono kokybės rodiklių ieškovei reiškė tinkamai, laiku bei ieškovei priimtinu būdu. Teismas tinkamai neįvertino tarp šalių susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė dėl Sutartimi numatytos ieškovės informavimo apie produkcijos kokybės trūkumus tvarkos nesilaikymo prisiėmė galimų nuostolių riziką. Minėtos tvarkos nesilaikymas nekeičia fakto, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės pastebėtus skysto betono kokybės trūkumus, taip pat atliktus gniuždymo stiprio tyrimus.
15.3. Teismas nepagrįstai ir nesąžiningai tam tikras bylos aplinkybes vertino išimtinai palankiai ieškovei. Ieškovės pateiktos Eksploatacinių savybių deklaracijos ir kiti dokumentai savaime nepatvirtina sukietėjusio betono rodiklių atitikties keliamiems reikalavimams. Ieškovė nepateikė duomenų apie betono gamybos metu privalomus atlikti betono mišinio tyrimus, kokybės kontrolę, kurie patvirtintų ieškovės poziciją dėl tinkamos kokybės skysto betono perdavimo. Ieškovė byloje neįvykdė įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Atsakovei pateikus duomenis apie ieškovės užsakymu VGTU mokslinio tiriamojo darbo ataskaitą rengusio asmens šališkumą, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ieškovės atžvilgiu nevertino nepalankiai.
15.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB ,,Testlita“ ir VGTU bandymų protokolais įrodinėjo skysto betono trūkumus, nes atsakovė įrodinėjo sukietėjusio betono neatitikimą C30/37 stiprio klasei. Teismas, neturėdamas specialių žinių, priėjo neteisingą išvadą, jog atsakovė, nesilaikydama betonavimo technologijos, pati nulėmė sukietėjusio betono trūkumus. Nors ieškovės ir atsakovės pateiktuose bandymų protokoluose nurodyti skirtingi duomenys, tačiau protokolai liudija, kad sukietėjusio betono stipris netenkina šalių sutartų reikalavimų. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktos informacijos, t. y. 2022 m. rugsėjo 2 d. Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro rašto Nr. DV19-F09-84 ekspertinės nuomonės ir UAB ,,Testlita“ 2022 m. rugsėjo 2 d. ekspertinės nuomonės Nr. 09/01, kurios paneigia VGTU mokslinio tiriamojo darbo ataskaitos išvadas.
15.5. Teismas turėjo nagrinėti atsakovės reikalavimą dėl kainos sumažinimo, išdėstytą atsiliepime atsikirtimų forma. Pirkėjas, kuriam pareikštas pardavėjo reikalavimas sumokėti perduotų daiktų (produkcijos) kainą, gali nuo šio reikalavimo gintis tuo, kad perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. Ieškovei reikalaujant priteisti skolą iš atsakovės, atsakovės argumentai dėl ieškovės parduotos produkcijos kokybės trūkumų yra neatsiejamai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
15.6. Sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį. Sprendimas nėra motyvuotas, teismas neaptarė aplinkybių ir įrodymų, kuriais savo poziciją byloje grindė atsakovė.
16. Ieškovė UAB Heidelberg Materials Lietuva Betonas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
16.1. Skysto betono galutinio rezultato kokybė didele dalimi priklauso ne tik nuo paties betono kokybės, bet ir nuo technologijos bei aplinkos, t. y. sąlygų, kurių pardavėjas negali kontroliuoti. Vėlesnis kokybės patikrinimas yra itin apsunkintas, siekiant nustatyti, kas lėmė statybos darbų defektus – nekokybiškas betonas ar nekokybiškai atlikti darbai. Dėl nurodytų priežasčių Sutartyje numatyta griežta kokybės patikrinimo procedūra, kurios atsakovė įsipareigojo laikytis (Sutarties 2.2.3 punktas). Atsakovė, neatlikusi kokybės patikrinimų prieš betono klojimo darbų atlikimą, prisiėmė riziką dėl galimų vėlesnių neigiamų pasekmių.
16.2. Ieškovė su atsakovės pateiktais tyrimais sutikti negali, nes ieškovė nebuvo informuota apie numatomą tyrimų eigą, o atsakingi asmenys neturėjo galimybės dalyvauti mėginių paėmimo objekte metu, tyrimų rezultatuose nėra nustatyta, jog tyrimai atlikti ieškovės tiektam betonui.
16.3. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad darbų rezultato trūkumai buvo sąlygoti ne produkcijos (ne)kokybės, o tokiems darbams keliamų technologinių reikalavimų nesilaikymo. UAB „Testlita“ bandymų protokole pateikti rezultatai skirtingi. Tai patvirtina, kad nustatyti sukietėjusio betono trūkumai yra ne betono kokybės pasekmė, kadangi tiekiamas betonas gaminamas pagal tą pačią receptūrą, o betonavimo technologijos pažeidimo pasekmė.
16.4. Atsakovė po 2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Testlita“ bandymų protokolo gavimo toliau iš ieškovės pirko produkciją, atliko betonavimo darbus. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovė neturėjo realių pretenzijų dėl ieškovės teikto betono kokybės, o pretenziją, kurioje nurodė, jog nemokės už suteiktą produkciją, atsiuntė jau po visos reikalingos produkcijos kiekio darbams pristatymo.
16.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo ir tyrimo pažeidimų. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jai perduotos produkcijos kokybės trūkumus, o ieškovė pateikė į bylą įrodymus ne tik apie tiekto betono kokybės atitiktį teisės aktų reikalavimams, bet ir įrodymus, jog betonavimo darbų nekokybiškas rezultatas sąlygotas pačios atsakovės netinkamai atliktų darbų. Teismas sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, tinkamai aiškindamas Sutarties sąlygas.
16.6. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės atsikirtimai dėl kainos sumažinimo iš esmės sudaro savarankiško reikalavimo pagrindą ir turėjo būti reiškiami priešieškiniu.
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Aminera“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai tapatūs apeliacinio skundo argumentams.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl esminių bylos aplinkybių
20. Ieškovė UAB Heidelberg Materials Lietuva Betonas (buvęs pavadinimas UAB HC Betonas) su atsakove UAB ,,Dargrinda“ 2019 m. kovo 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCK‑B/10/2019, kuria pardavėja (ieškovė) įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis parduoti pirkėjai (atsakovei) statybinę produkciją, o pirkėja įsipareigojo priimti produkciją ir sumokėti už ją Sutartyje nurodyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 2.1.2 punkte numatyta, kad pardavėja (ieškovė) įsipareigoja užtikrinti, jog parduodama produkcija atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus atitinkamai statybinės produkcijos grupei keliamus reikalavimus, gamintojo deklaruojamus standartus ar technines sąlygas.
21. Atsakovė (subrangovė) ir UAB ,,Aminera“ (generalinė rangovė) 2019 m. birželio 17 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2019-06-17, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir medžiagomis pagal UAB „J ir A architektūros studija“ bei UAB „Statybos projektų sprendimai“ parengto statybos darbo projekto „Sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis ir kiemo aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ sprendinius įrengti sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis ir kiemo betoninio pagrindo aikšteles, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal darbo projektą darbams turėjo būti naudojamas konkrečios projektinės specifikacijos betonas – C30/37-XC4-XF3-C10,2-Dmax16-S3 klasės prekinis betonas.
22. Pagal Sutartį ieškovė atsakovei, be kita ko, pardavė 3 282 kub. m C30/37‑XC4‑XF3‑C10, 2‑Dmax16-S3 klasės betono: 1) 3 246 kub. m buvo pristatyti į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2019 m. birželio 28 d. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra Nr. HCKLB10709, 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10710, 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10711, 2019 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10732, 2019 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10747, 2019 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10748, 2019 m. liepos 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10807, 2019 m. liepos 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10796, 2019 m. liepos 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10797, 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10821, 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10824, 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10823, 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10825, 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10827, 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10826, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10872, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10887, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10943, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10944, 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10945, 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10946, 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10947, 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB11216); 2) 36 kub. m į objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HCKLB10822).
23. Ieškovė 2017 m. gegužės 25 d. Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatu Nr. 04-16-089, 2021 m. kovo 9 d. Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatu Nr. 04-16-089, kiekvieno atsakovei pristatyto betono užsakymo Eksploatacinių savybių deklaracijomis deklaravo, kad pristatytas betonas atitinka technines specifikacijas – LST EN 206:2013+A2:2021 ,,Betonas. Techniniai reikalavimai, eksploatacinės charakteristikos, gamyba ir atitiktis“ standartą ir LST 1974:2012 LST EN 206:2013+A2:2021 ,,Taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“ standartą. Eksploatacinių savybių deklaracijose numatyta, kad betonas atitinka C30/37 gniuždymo stiprio klasę (LST EN 12390-3:2019 ,,Sukietėjusio betono bandymai. 3 dalis. Bandinių gniuždymo stipris“ standartas).
24. Procesiniuose dokumentuose šalys nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. atsakovei kilo abejonių dėl ieškovės į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – objektas), pristatyto betono kokybės, apie kurias atsakovė informavo ieškovę žodžiu. Ieškovės atstovai atvyko į objektą ir 2019 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę bei UAB ,,Aminera“, kad apžiūrėjus statybų aikštelę turi pastebėjimų ir rekomendacijų dėl betonavimo technologijos. Ieškovės atstovai pakartotinai nuvyko į objektą 2019 m. liepos 8 d. Ieškovė 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad po apsilankymo objekte, nustatyta, jog nesilaikoma ieškovės pateiktų rekomendacijų betoną pjaustyti kaip įmanoma greičiau po betono išpylimo. Apsilankymo metu nustatyta, kad pjaustymo darbai atliekami betonui, kuris buvo išpiltas 2019 m. liepos 1 d., liepos 3 d., liepos 4 d.; vietomis susiformavę betono įtrūkiai.
25. UAB ,,Aminera“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad objekte pastebėta, jog betonas vietomis netinkamas. UAB ,,Aminera“ prašė atlikti betono patikrą, nustatyti betono gniuždymo stiprį, tankį, esant galimybei, cheminę sudėtį, pateikti betonavimo darbų aprašymą – kaip buvo atliekamas betonavimas (technologinė kortelė) ir aprašyti betono priežiūrą kietėjimo metu.
26. UAB ,,Aminera“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad betone matyti molio priemaišos ar kitokie cheminiai elementai, kurie neturėtų būti betone. Teigė, kad kyla įtarimų, jog betonas II juostoje neatitinka keliamų reikalavimų, dėl to prašė atlikti laboratorinius tyrimus, prašė nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi dėl betono tyrimų.
27. Atsakovė kreipėsi į UAB ,,Testlita“ Šiaulių laboratoriją dėl išgręžtų betono kernų bandymų, UAB ,,Testlita“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. bandymų protokole Nr. 120/19 nustatytas septynių betono kernų gniuždymo stipris, svyruojantis nuo 11,9 iki 24,3 MPa (N/mm2).
28. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė atsakymą į UAB ,,Aminera“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštą, kuriame nurodė, kad betono tyrimai neardomuoju būdu (plaktuku) buvo atlikti 2019 m. liepos 25 d., kurių metu nustatyta, jog betonas yra tinkamo stiprumo ir atitinka deklaruojamą aplinkos poveikio klasę. Pažymėjo, kad betono pirkėja yra UAB ,,Dargrinda“, todėl UAB ,,Aminera“ pretenzija laikytina nepagrįsta, o ieškovė neturi teisinio pagrindo pateikti betono tyrimo rezultatų UAB ,,Aminera“.
29. UAB ,,Aminera“, įvertinusi atsakovės pateiktą UAB ,,Testlita“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. bandymų protokolą Nr. 120/19, 2019 m. rugsėjo 20 d. rašte atsakovei nurodė, kad betonas neatitinka betono C30/37-XC4-XC3 klasės reikalavimų, prašė imtis priemonių padėčiai ištaisyti.
30. Atsakovė 2019 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad atliko ieškovės pristatyto betono stiprio bandymus UAB ,,Aminera“ prašymu. Pagal bandymų protokolą betonas neatitinka C30/37-XC4-XC3 klasės reikalavimų, dėl to atsakovė sulaiko Sutartyje numatytas sumas iki kol bus priduoti aikštelių A ir B betonavimo darbai arba išspręstas klausimas dėl betono klasės ir kokybės. Nurodė, kad neištaisius betono trūkumų, atsakovė kreipsis į teismą.
31. Atsakovė už parduotą produkciją (betoną) ieškovei sumokėjo 157 050 Eur, tačiau nesumokėjo 44 879 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB10944, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB10943, 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB10948, 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB10947, 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB10946, 2019 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB10945, 2019 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB11068, 2019 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB11059, 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKLB11216.
32. Ieškovė 2019 m. spalio 15 d. atsakyme į atsakovės 2019 m. spalio 7 d. raštą nurodė, kad ieškovė viso betono tiekimo laikotarpiu vykdė betono kokybės tyrimus ir betono kokybės kontrolę pagal LST EN 206 ir LST 1974 reikalavimus, t. y. iš pirkėjai teikiamo betono buvo formuojami kubeliai, iš kurių buvo vertinamos betono stiprio savybės bei atitiktis užsakyto betono klasei, ir nustatyta, jog betonas atitinka reikalaujamą klasę. Pažymėjo, kad norint pasiekti sukietėjusio betono tinkamas savybes galutiniam betono kokybės užtikrinimui reikalinga darbų vykdymo metu išlaikyti betonavimo technologiją. Nurodė, kad ieškovė negali sutikti su atsakovės pateiktais tyrimo rezultatais, nes ieškovė nebuvo informuota apie numatomą tyrimą ir jo eigą. Pažymėjo, kad ieškovės atstovai 2019 m. spalio 8 d. nuvyko į objektą ir atliko pakartotinius betono kokybės tyrimus neardomuoju būdu bei nustatė, jog betonas atitinka deklaruojamą stiprio klasę. Prie atsakymo ieškovė pridėjo betono gniuždymo stiprio bandymų neardomuoju būdu rezultatų protokolą Nr. 24/19-10-11, kuriame numatyta, kad nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo atliekami bandymai, kurių metu nustatyta, jog vidutinis betono gniuždymo stipris siekia nuo 41,7 iki 43,9 MPa. Taip pat pridėjo ieškovės 2019 m. spalio 8 d. betono gniuždymo stiprio bandymų neardomuoju būdu rezultatų protokolą Nr. 6/19-10-08, kuriame penkių betono juostų nustatyti gniuždymo stiprio vidurkiai siekia nuo 37 iki 43,7 MPa.
33. UAB ,,Aminera“ 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pakartotinai atlikti betono klasės patikrą, nustatyti betono gniuždymo stiprį, tankį, cheminę sudėtį.
34. UAB ,,Aminera“ direktoriaus užsakymu VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų laboratorija atliko išgręžtų betono kernų bandymus ir 2019 m. gruodžio 12 d. bandymų protokolu Nr. VK-2019-12-12-1 nustatė, kad keturių pateiktų betono kernų gniuždymo stipris svyruoja nuo 25,8 iki 32,2 MPa (N/mm2).
35. Ieškovė 2022 m. gegužės 12 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl skolos (nesumokėtos kainos dalies) už parduotą betoną priteisimo iš atsakovės.
36. Ieškovė byloje pateikė jos užsakymu atliktą VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo „Betono savybių ir mikrostruktūros tyrimai“ ataskaitą. Ataskaitoje pateiktos išvados, kad betono tankis ir gniuždymo stipris skirtinguose betoninės dangos taškuose (vietose) svyruoja labai plačiose ribose; gniuždymo stiprio svyravimo ribos nuo 26,3 MPa iki 40 MPa. Minėtų betono tankio ir gniuždymo stiprio svyravimų ir mažų verčių priežastis – nepilnas betono mišinio sutankinimas betono klojimo metu.
37. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė pateikė 2022 m. rugsėjo 2 d. KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų̨ ir konstrukcijų̨ tyrimų centro raštą Nr. DV19-F09-84 dėl VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo ataskaitos, kuriame nurodyta, kad ataskaitoje nurodyti besikartojantys teiginiai dėl „netinkamo“ betono mišinio sutankinimo jo klojimo metu nėra pagristi, nes: bandinių tankio nustatymas kelia abejones dėl jo gautų nelogiškų rezultatų, kai betono sluoksnio storyje iki 30 mm tankis mažesnis, viduryje iki 95 mm didesnis, o apačioje iki 30 mm vėl didesnis; tankio nustatymo metu netinkamai interpretuojamas matavimo tikslumas, kai pagal LST EN 206 galima tankio paklaida 100 kg/kub. m; tankio nustatymui panaudoti per maži bandiniai, nenurodyti nukrypimai nuo standarto ir neaptartas toks rezultatų patikimumas; betono poringumo rodikliai nustatyti vizualiai, naudojant netikslias sąvokas „didelės poros“, „smulkios poros“, „didelis poringumas“, neįvardijant naudotos tyrimo metodikos; nustatant betono gniuždymo stiprį nepateikta duomenų, ar bandiniai atitiko LST EN 12390-1 standarto keliamus reikalavimus dėl statmenumo ir plokštumo. Rašte, be kita ko, pateikiama kritika ir dėl kitų ataskaitoje pateiktų išvadų, nurodomi argumentai dėl netinkamų metodų, vertinimo rodiklių pasirinkimo. Pabrėžiama, kad netinkamai pateiktos išvados dėl galimo betono atitikimo betono gniuždymo stiprio klasei C30/37, kadangi tyrimų metu nesivadovauta LST EN 13791 keliamais reikalavimais. Nepateikta duomenų apie betono mišinio kokybės kontrolę jo pristatymo į statybos aikštelę metu.
38. Atsakovė taip pat pateikė UAB ,,Testlita“ Vilniaus laboratorijos 2022 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 09/01 nuomonę dėl VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo ataskaitos, kurioje nurodoma, kad visų bandinių nustatyti tankiai atitinka normaliojo betono tankiams taikomus standarto LST EN 206 reikalavimus, todėl negalima teigti, jog betono sutankinimas buvo nepakankamas. Mokslinio tiriamojo darbo išvada apie „nepilną, nepakankamą betono mišinio sutankinimą“ padaryta vadovaujantis subjektyviais, nekiekybiniais kriterijais (,,didelis svyravimas, nepakankamas, dideli, stambūs, dideli kiekiai“ ir pan.). Ataskaitoje nenurodyta, kokius standartuose, ar projekte, ar kituose dokumentuose nurodytus reikalavimus neatitinka išbandyti betono bandiniai.
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino, nustatęs, kad atsakovė nesilaikė Sutartyje nustatytos produkcijos kokybės patikrinimo tvarkos ir pardavėjos informavimo apie netinkamos kokybės produkciją tvarkos bei terminų, neįrodė, jog betonas jo pardavimo metu buvo netinkamos kokybės, o betono trūkumai, jei tokie yra, atsirado dėl netinkamos atsakovės betonavimo technologijos. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia netinkamu šalių sudarytos Sutarties sąlygų aiškinimu, įrodinėjimo pareigos paskirstymu bei neteisingu įrodymų įvertinimu.
Dėl atsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad aplinkybės dėl ieškovės atsakovei parduoto betono kainos mažinimo sudaro savarankiško reikalavimo pagrindą, todėl jos turėjo būti nurodytos priešieškinyje. Kadangi atsakovė aptariamas aplinkybes išdėstė atsiliepime į ieškinį, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą.
41. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nekokybiškos produkcijos ir jos kainos nustatymo aplinkybės dėl savo pobūdžio patenka į bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes privalėjo ištirti, įvertinti ir dėl jų pasisakyti.
42. Civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui, t. y. veikia aktyviai, pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
43. Įstatyme nenumatyti konkretūs atvejai, kuomet atsakovas privalo gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, o kuomet pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai. Tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo bei kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba CK 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
44. Nagrinėjamu atveju šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė atlygintinė sutartis. Abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Tai yra viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos. Kiekvienas pardavėjas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį už parduodamą daiktą gauti sutartą pinigų sumą, o pirkėjas – daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2009; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
45. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti nustatyti CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą (nesumokėtą kainos dalį) už parduotą betoną (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, gynėsi atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi, be kita ko, nurodydama aplinkybes dėl netinkamos atsakovei parduoto betono kokybės, dėl ko atsakovė, jos vertinimu, pagrįstai sulaikė mokėjimus ir turi teisę reikalauti sumažinti produkcijos kainą (CK 6.58 straipsnio 1 dalis, CK 6.207 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė parduoto betono nekokybiškumą grindė UAB ,,Testlita“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. bandymų protokolu Nr. 120/1913 ir VGTU 2019 m. gruodžio 12 d. bandymų protokolu Nr. VK-2019-12-12-1.
47. Taigi, nagrinėjamojo ginčo esmė – pardavėjos (ieškovės) reikalavimas sumokėti kainą už parduotą daiktą ir pirkėjos (atsakovės) atsisakymas sumokėti kainą (sumažinti kainą) remiantis tuo, kad parduotas netinkamos kokybės daiktas. Kaip minėta, pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartimi sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 straipsnio 1 dalis) ir viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos. Civilinių santykių proporcingumo ir interesų derinimo principai sutartiniuose santykiuose pasireiškia tuo, kad viena sutarties šalis iš kitos gali reikalauti vykdyti sutartines prievoles tiek, kiek atitinkamai ji vykdo savo pareigas pagal sutartį. Pirkėjo pareigos sumokėti prekių kainą vykdymas gali priklausyti nuo to, kaip pardavėjas vykdo pareigą perduoti daiktą.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 pateiktus išaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovei reiškiant reikalavimą sumokėti parduoto betono kainos dalį, atsakovė nuo šio reikalavimo gali gintis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkama parduoto betono kokybe ir betono kainos sumažinimu, nepriklausomai nuo to, ar šios aplinkybės pateikiamos atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nepagrįsta. Visgi, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus dėl netinkamos kokybės betono, įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog aptartas pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išsprendimo.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų dėl betono kokybės vertinimo
49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės parduoto skysto betono kokybės, todėl atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ieškovės parduotas skystas betonas jo perdavimo atsakovei metu buvo netinkamos kokybės arba betono netinkama kokybė buvo sąlygota priežasčių, atsiradusių iki betono perdavimo atsakovei.
50. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei pareigą įrodyti, jog ieškovės pristatytas skystas betonas jo perdavimo metu buvo netinkamos kokybės, nes atsakovė tuo negrindė savo atsikirtimų. Atsakovė įrodinėjo ne skysto betono kokybės trūkumus, o faktą, kad ieškovės parduotas sukietėjęs betonas netenkina LST EN 206-C30/37-XC4-XF3-C10,2-Dmax16-S3 klasės prekiniam betonui standarto keliamų reikalavimų, t. y. faktiškai atitinka žemesnę betono gniuždymo stiprio klasę.
51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018 24 punktas). Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018 19 punktas).
52. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019 33 punktas). Taigi, įstatyme nėra įtvirtinta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑60‑701/2019 21 punktas).
53. Kaip minėta, atsakovė pateikė užsakymą LST EN 206 - C30/37-XC4-XF3- C10,2-Dmax16-S3 klasės prekiniam betonui. Tarp šalių kilo ginčas dėl betono (ne)atitikties gniuždymo stiprio klasei C30/37. LST EN 206:2013+2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“ standarte numatyta, kad betonai yra klasifikuojami, be kita ko, pagal gniuždymo stiprį. Gniuždymo stiprio klasė žymima raide C, kuri reiškia betoną (angl. Concrete), pirmi du skaitmenys nurodo mažiausią cilindrinį charakteristinį betono gniuždymo stiprį, o paskutiniai du skaitmenys – mažiausią kubinį charakteristinį betono gniuždymo stiprį. Taigi, tam, kad betonas atitiktų C30/37 gniuždymo stiprio klasę, betono gniuždymo cilindrinis stipris turi būti ne mažesnis nei 30 MPa (N/mm2), o gniuždymo kubinis stipris ne mažesnis nei 37 MPa (N/mm2) (4.3.1 punkto 12 lentelė). Klasifikuojant gali būti naudojamas 150 mm skersmens ir 300 mm aukščio cilindrų charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų arba 150 mm kubų charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų.
54. Pagal šalių sudarytą Sutartį betonas turi atitikti kokybės reikalavimus tiek prieš jį išliejant (skystas betonas), tiek atlikus liejimo ir klojimo darbus (kietas betonas). Be to, pagal šalių paaiškinimus, byloje betonui esant skystam, trūkumus, galinčius lemti nepakankamą gniuždymo stiprį, galima pastebėti vizualiai (netinkama skysto betono spalva, konsistencija, matomos priemaišos) ir(arba) atlikus betono sudėties tyrimus, tačiau faktinė atitiktis betono klasės standarto reikalavimams gali būti patikrinta tik betonui sukietėjus, t. y. po LST EN 206:2013+2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“ standarte numatyto 28 dienų kietėjimo laikotarpio nuo betonavimo darbų atlikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei, nuo ieškinio reikalavimų ginantis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkama pristatyto betono kokybe, pakanka įrodyti sukietėjusio betono trūkumus, t. y. mažesnį 30 MPa (N/mm2) cilindrinį gniuždymo stiprį ir (arba) mažesnį nei 37 MPa (N/mm2) kubinį gniuždymo stiprį.
55. Atsakovė betono trūkumus įrodinėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Testlita“ bandymų protokolu Nr. 120/19 ir VGTU bandymų protokolu Nr. VK-2019-12-12-1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartus bandymų protokolus, nusprendė, kad jie nėra pakankami išvadai, jog ieškovės parduotas skystas betonas jo perdavimo metu buvo netinkamos kokybės, o teismui kyla abejonių dėl protokoluose pateiktų rezultatų objektyvumo.
56. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑201‑695/2018 52 punktą). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).
57. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovės kartu su 2019 m. spalio 15 d. atsakymu į atsakovės 2019 m. spalio 7 d. raštą pateiktame ieškovės laboratorijos betono gniuždymo stiprio bandymų neardomuoju būdu rezultatų protokole Nr. 24/19-10-11 nurodyta, jog nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo atliekami bandymai, kurių metu nustatyta, jog vidutinis betono gniuždymo stipris siekia nuo 41,7 MPa iki 43,9 MPa; 2019 m. spalio 8 d. betono gniuždymo stiprio bandymų neardomuoju būdu (plaktuku) rezultatų protokole Nr. 6/19-10-08 pažymima, kad penkių betono juostų nustatyti gniuždymo stiprio vidurkiai siekia nuo 37 MPa iki 43,7 MPa.
58. Atsakovės pateiktame UAB ,,Testlita“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. bandymų protokole Nr. 120/19 užfiksuota, kad iš objekto (duomenys neskelbtini), biokuro sandėliavimo aikštelės UAB ,,Dargrinda“ išgręžė ir UAB ,,Testlita“ pristatė septynis betono kernus. Betono gamintojas ir klasė nenurodyti. Atlikus betono kernų bandymus, gauti rezultatai: 1) betono kerno, betonuoto 2019 m. birželio 27 d., kubinis gniuždymo stipris 13,2 MPa (N/mm2); 2) betono kerno, betonuoto 2019 m. liepos 1 d., kubinis gniuždymo stipris 20,6 MPa (N/mm2); 3) betono kerno, betonuoto 2019 m. liepos 12 d., cilindrinis gniuždymo stipris 24,3 MPa (N/mm2); 4) betono kerno, betonuoto 2019 m. liepos 15 d., kubinis gniuždymo stipris 19,4 MPa (N/mm2); 5) betono kerno, betonuoto 2019 m. liepos 29 d., kubinis gniuždymo stipris 21,6 MPa (N/mm2); 6) betono kerno, betonuoto 2019 m. liepos 16 d., kubinis gniuždymo stipris 11,9 MPa (N/mm2); 7) betono kerno, betonuoto 2019 m. liepos 10 d., kubinis gniuždymo stipris 18,9 MPa (N/mm2).
59. UAB ,,Aminera“ direktoriaus N. K. užsakymu pateiktame VGTU 2019 m. gruodžio 12 d. bandymų protokole Nr. VK-2019-12-12-1 nurodyta, kad atlikti keturių betono (LST EN 206 - C30/37-XC4-XF3- C10,2-Dmax16-S3 klasės) kernų bandymai. Atlikus bandymus, nustatyta, kad: 1) pirmojo betono kerno gniuždymo stipris 32,2 MPa (N/mm2); 2) antrojo betono kerno gniuždymo stipris 31,2 MPa (N/mm2); 3) trečiojo betono kerno gniuždymo stipris 27,3 MPa (N/mm2); 4) ketvirtojo betono kerno gniuždymo stipris 25,8 MPa (N/mm2).
60. Ieškovės užsakymu atliktoje VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo „Betono savybių ir mikrostruktūros tyrimai“ ataskaitoje nurodyta, kad ieškovė iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pateikė po du betono kernus iš vienos betonavimo juostos, iš viso keturiolika kernų. Atlikus bandymus, nustatyta, kad: 1) pirmojo betono kerno gniuždymo stipris 30,7 MPa (N/mm2); 2) antrojo betono kerno gniuždymo stipris 39,7 MPa (N/mm2); 3) trečiojo betono kerno gniuždymo stipris 29,4 MPa (N/mm2); 4) ketvirtojo betono kerno gniuždymo stipris 35 MPa (N/mm2); 5) penktojo betono kerno gniuždymo stipris 40 MPa (N/mm2); 6) šeštojo betono kerno gniuždymo stipris 38,2 MPa (N/mm2); 7) septintojo betono kerno gniuždymo stipris 38,5 MPa (N/mm2); 8) aštuntojo betono kerno gniuždymo stipris 26,3 MPa (N/mm2); 9) devintojo betono kerno gniuždymo stipris 30 MPa (N/mm2); 10) dešimtojo betono kerno gniuždymo stipris 33,3 MPa (N/mm2); 11) vienuoliktojo betono kerno gniuždymo stipris 36,5 MPa (N/mm2); 12) dvyliktojo betono kerno gniuždymo stipris 35,9 MPa (N/mm2); 13) tryliktojo betono kerno gniuždymo stipris 30,7 MPa (N/mm2); 14) keturioliktojo betono kerno gniuždymo stipris 37,8 MPa (N/mm2). Ataskaitoje nurodoma, kad betono stipris svyruoja labai plačiose ribose, o šio svyravimo priežastis – netinkama betono mišinio klojimo ir tankinimo technologija. Nepasiekto projektinio stiprumo priežastis – nepilnas betono mišinio sutankinimas klojimo metu.
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi specialistų išvadas, pažymi, kad tiek ieškovės pateikta ataskaita, tiek atsakovės pateikti bandymų protokolai patvirtina, jog skirtinguose betono dangos taškuose betono gniuždymo stipris svyruoja bei atitinkamuose taškuose nesiekia minimalaus cilindrinio gniuždymo stiprio (30 MPa) bei minimalaus kubinio gniuždymo stiprio (37 MPa). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl betono atitikties C30/37 gniuždymo stiprio klasei, patikimesniais įrodymais laiko šalių pateiktų specialistų išvadas, o ne ieškovės laboratorijos betono gniuždymo stiprio bandymų neardomuoju būdu rezultatų protokolus Nr. 24/19-10-11 ir Nr. 6/19-10-08. Pirma, ieškovės bandymų protokoluose gniuždymo stipris nustatytas neardomuoju būdu. Specialistų išvadose nurodyti bandymai atlikti ardomuoju būdu, pristatant bandinius į laboratoriją, aprašant bandymų metodus ir eigą. Antra, specialistų išvadose tirti betono kernai išgręžti iš skirtingų betoninės dangos plotų, tirta po kelis mėginius. Iš ieškovės bandymų neardomuoju būdu rezultatų protokolo Nr. 24/19-10-11 nėra aišku, ar bandymai atlikti skirtinguose dangos plotuose. Be kita ko, pažymėtina, kad ieškovės pateiktos betono Eksploatacinių savybių deklaracijos savaime nepatvirtina, jog sukietėjęs betonas faktiškai atitinka C30/37 gniuždymo stiprio klasę (LST EN 12390-3:2019 ,,Sukietėjusio betono bandymai. 3 dalis. Bandinių gniuždymo stipris“ standartas). Eksploatacinių savybių deklaracijose nurodomą aplinkybę dėl betono atitikties C30/37 gniuždymo stiprio klasei paneigia aptartos specialistų išvados.
62. Pagal pirmiau aptartą teismų praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės (nutarties 51-52 punktai), atsakovei įrodžius betono trūkumus, t. y. kad betonas neatitinka C30/37 gniuždymo stiprio klasės, nes skirtingose sukietėjusio betono dangos taškuose betonas nesiekia minimalaus cilindrinio gniuždymo stiprio 30 MPa bei minimalaus kubinio gniuždymo stiprio 37 MPa, ieškovė gali paneigti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, įrodžiusi, kad betono trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl to, jog pirkėja pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
63. Šalys bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad sukietėjusio betono gniuždymo stipris priklauso nuo įvairių veiksnių, t. y. nuo netinkamos kokybės betono mišinio, netinkamos betonavimo technologijos, pristatymo sąlygų, aplinkos veiksnių išklojus betoną ir pan. Ieškovės vertinimu, sukietėjusio betono gniuždymo stiprį, neatitinkantį standarto reikalavimų betono C30/37 gniuždymo stiprio klasei, lėmė netinkama atsakovės betonavimo technologija (nepilnas betono mišinio sutankinimas klojimo metu), atsakovės vertinimu – netinkamos kokybės ieškovės parduotas betono mišinys (netinkamos sudėties skystas betonas). Tarp šalių kilus ginčui dėl betono kokybės (betono neatitikties C30/37 gniuždymo stiprio klasei), esminę reikšmę turi aplinkybė, kada atsirado šis neatitikimas (arba jo priežastis), t. y. iki betono perdavimo atsakovei ar po betono perdavimo atsakovei.
Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl pardavėjos pareigos perduoti kokybės reikalavimus atitinkantį betoną (ne)tinkamo įvykdymo
64. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad betono trūkumai, jei tokie buvo, atsirado dėl atsakovės betonavimo darbų atlikimo sąlygų.
65. Atsakovė teigia, kad teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, priėjo neteisingą išvadą, jog atsakovė, nesilaikydama betonavimo technologijos, nulėmė sukietėjusio betono trūkumus. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad betono trūkumas atsirado dėl atsakovės netinkamo betonavimo.
66. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 64 punktą; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑205-611/2021 64 punktą).
67. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovės atstovai atvyko į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę bei UAB ,,Aminera“, jog apžiūrėjus statybų aikštelę turi pastebėjimų ir rekomendacijų dėl betonavimo technologijos. Ieškovės atstovai pakartotinai nuvyko į objektą 2019 m. liepos 8 d. ir 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad po apsilankymo objekte, nustatyta, jog nesilaikoma ieškovės pateiktų rekomendacijų betoną pjaustyti kaip įmanoma greičiau po betono išpylimo. Apsilankymo metu nustatyta, kad pjaustymo darbai atliekami betonui, kuris buvo išpiltas 2019 m. liepos 1 d., liepos 3 d., liepos 4 d.; vietomis susiformavę betono įtrūkiai.
68. Ieškovės pateiktoje VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo „Betono savybių ir mikrostruktūros tyrimai“ ataskaitoje, pateiktos išvados, kad: betono tankis ir gniuždymo stipris skirtinguose betoninės dangos taškuose (vietose) svyruoja labai plačiose ribose – nuo 2 244 kg/kub. m iki 2 335 kg/kub. m; gniuždymo stiprio svyravimo ribos nuo 26,3 MPa iki 40 MPa. Minėtų betono tankio ir gniuždymo stiprio svyravimų ir mažų verčių priežastis – nepilnas betono mišinio sutankinimas betono klojimo metu; viršutinio betono sluoksnio tankis apie 50 – 100 kg/kub. m mažesnis už apatinio sluoksnio betono tankį bei vandens įgėris nuo 5,5 proc. iki 7,5 proc. rodo nepakankamą betono mišinio sutankinimą (ypač viršutinio betono sluoksnio) betono klojimo metu; betono mikrostruktūros tyrimai rodo didelį stambių kavernų ir stambių bei smulkių oro porų kiekį viršutiniame betoninės dangos sluoksnyje. Minėtų tuštumų betono mikrostruktūroje atsiradimo priežastis – nepilnas betono mišinio sutankinimas klojimo metu.
69. Atsakovė, nesutikdama su VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo „Betono savybių ir mikrostruktūros tyrimai“ ataskaitoje nurodytomis išvadomis, pateikė duomenis, kad VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo vadovas doc. dr. G. S. dirba tiek VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedroje, tiek darbo santykiais yra susijęs su ieškovės įmonių grupei priklausančia UAB HeidelbergCement Klaipėda; taip pat pateikė 2022 m. rugsėjo 2 d. KTU Statybų ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro nuomonę Nr. DV19-F09-84 bei UAB ,,Testlita“ Vilniaus laboratorijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nuomonę Nr. 09/01 dėl VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo ataskaitos nepagrįstumo.
70. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamus įrodymus, sprendžia esant labiau tikėtiną išvadą, kad betono trūkumai atsirado dėl netinkamos atsakovės betonavimo technologijos – nepilno betono mišinio sutankinimo klojimo metu. Pirma, ieškovės 2019 m. liepos mėn. atsakovei siųsti elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovė turėjo pretenzijų dėl atsakovės betonavimo technologijos. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pretenzijomis, byloje nepateikta. Antra, ieškovės pateiktoje VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo „Betono savybių ir mikrostruktūros tyrimai“ ataskaitoje nurodoma, kad betono stipris svyruoja labai plačiose ribose, o šio svyravimo priežastis – netinkama betono mišinio klojimo ir tankinimo technologija. Nepasiekto projektinio stiprumo priežastis – nepilnas betono mišinio sutankinimas klojimo metu. Atsakovės pateiktuose VGTU ir UAB ,,Testlita“ bandymų protokoluose nenustatyta nepasiekto projektinio stiprumo priežastis. Trečia, nors atsakovė ir reiškia abejones dėl VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo vadovo šališkumo, pirmosios instancijos teismui 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu pasiteiravus šalių dėl galimybės byloje skirti teismo ekspertizę, atsakovė išreiškė poziciją, jog prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo neteiks (garso įrašas nuo 1.56.40 val. iki 1.58.10 val.). Ketvirta, atsakovė kritikuoja VGTU 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo ataskaitą, pateikia KTU ir UAB ,,Testlita“ nuomones dėl darbe netinkamai naudotų metodų, tyrimo eigos, pasirinktų rodiklių, tačiau nenuginčija ataskaitos išvadų kitais objektyviais įrodymais, t. y. nepateikia įrodymų, pagrindžiančių kitokias betono trūkumų priežastis, nei nustatyta VGTU Mokslinio tiriamojo darbo ataskaitoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalys, įgyvendinamos rungimosi principą, civiliniame procese laisvai naudojasi joms suteiktomis teisėmis, tarp jų teise (ir procesine pareiga) ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Teismas procesinį sprendimą priima vadovaudamasis šalių byloje pateiktų įrodymų visumą. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie betono gamybos metu privalomus atlikti betono mišinio tyrimus, kokybės kontrolę, nekeičia aptarto apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo, nes ieškovės byloje pateikti įrodymai suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog betono trūkumus lėmė atsakovės netinkama betonavimo technologija. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme nereiškė prašymų dėl aptariamų įrodymų išreikalavimo iš ieškovės, nereiškė procesinių prašymų skirti ekspertizę. Penkta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), statyba užbaigta 2019 m. Nuosavybės teisė įregistruota UAB ,,PSBL Baltic“ vardu, registravimo pagrindas – 2019 m. lapkričio 25 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.
71. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buco įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, konstatuoja, jog ieškovės pateiktų įrodymų pakanka paneigti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją. Atsakovė nepateikė patikimų ieškovės įrodinėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų, kad atsakovė tinkamai atliko betonavimo darbus ir(ar), jog betono trūkumus lėmė ne netinkama betonavimo technologija, o kitos priežastys. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigą perduoti kokybės reikalavimus atitinkantį betoną atsakovei, o betono trūkumai atsirado dėl netinkamos betonavimo technologijos.
72. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad atsakovė, nesilaikydama Sutartyje jai kaip pirkėjai numatytos betono mėginių ėmimo tvarkos, neinformuodama ieškovės apie mėginių paėmimą bandymams, nesustabdydama darbų, kaip nustatyta Sutartyje, nepateikdama ieškovei pretenzijų nustatyta tvarka ir panaudodama betoną vykdant statybos darbus, prisiėmė galimų nuostolių kilimo riziką. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog atsakovė savo pretenzijas dėl pastebėtų skysto betono kokybės rodiklių ieškovei reiškė tinkamai, laiku bei ieškovei priimtinu būdu.
73. Sutarties 4 punkte nustatyta kokybės patikrinimo tvarka. Sutarties 2.2.3 punktu pirkėja (atsakovė) įsipareigojo griežtai laikytis Sutartyje nustatytų produkcijos tiekimo ir tikrinimo reikalavimų. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad pirkėja turi teisę atrinkti produkcijos mėginius prieš pakraunant į autotransportą ir patikrinti jų atitiktį Sutarties 4.1 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Ėminiai imami tik dalyvaujant pardavėjos atstovui, atranka privalo būti patvirtinta ėminių atrankos aktu. Pirkėja, pastebėjusi, kad produkcijos kokybė neatitinka kokybės reikalavimų, privalo, esant nesukietėjusiai produkcijai – nedelsiant informuoti pardavėją per 1 darbo dieną ir sustabdyti produkcijos panaudojimą iki pardavėjos atstovo atvykimo (Sutarties 4.5.1 punktas), o esant sukietėjusiai produkcijai – informuoti pardavėją per 1 darbo dieną ir sustabdyti produkcijos panaudojimą iki pardavėjo atstovo atvykimo (Sutarties 4.5.2 punktas). Pirkėjai nesilaikant šių sąlygų ir panaudojus produkciją be pardavėjos žinios, pardavėjos atsakomybė apribojama iki kompensacijos dydžio lygaus pristatytos produkcijos vertei (Sutarties 4.5.3 punktas). Produkcijos ėminiai bandomi šalims priimtinoje laboratorijoje (Sutarties 4.6 punktas). Sutarties 9.1 punktas numato, kad pirkėja negali pateikti pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėja nesilaiko Sutartyje numatytų produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų.
74. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sutartyje nustatytos produkcijos tikrinimo tvarkos, kuri buvo nustatyta tarp dviejų juridinių asmenų sudarytoje sutartyje, atsakovė nesilaikė.
75. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai atliko įrodymų vertinimą dalyje dėl betono kokybės trūkumų nustatymo, tačiau teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir bylos įrodymus, nusprendęs, jog betono trūkumai atsirado po betono perdavimo atsakovei dėl netinkamos betonavimo technologijos.
76. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo neatitikimo CPK nuostatoms, netinkamo motyvavimo, atmestini. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas aptarė šalių pozicijas, teiktus įrodymus, pasisakė dėl jų reikšmės.
77. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad nesumokėjo ieškovei visos kainos už parduotą ir pristatytą betoną, taip pat neginčija priteistos sumos, delspinigių ir palūkanų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo argumentus, laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
78. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
79. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškovė įrodė, kad betono trūkumai atsirado dėl atsakovės netinkamos betonavimo technologijos po betono perdavimo atsakovei. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovei nesumokėtą kainos dalį už betoną. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
80. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prie prašymo pridėti įrodymai pagrindžia bylinėjimosi išlaidų dydį ir apmokėjimą, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus nustatyto dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dargrinda“, juridinio asmens kodas 303166603, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Heidelberg Materials Lietuva Betonas, juridinio asmens kodas 304102190, 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas