Administracinė byla Nr. eAS-333-815/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00734-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas M. J. 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 3 d. rašte Nr. RM-3454 (toliau – ir Raštas) išdėstytą sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti baudų išieškojimą iš turto iki tol, kol bus išnagrinėta byla.
Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.
Pareiškėjas papildomai teismui pateikė 2022 m. kovo 22 d. Inspekcijos raštą „Dėl baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo atidėjimo“ Nr. 84117397, kuriame Inspekcija išaiškino pareiškėjui, kad nėra pagrindo nevykdyti išieškojimo, todėl pareiškėjo prašo sumokėti baudas už administracinius nusižengimus. Pareiškėjas pakartotinai pateikė 2022 m. kovo 23 d. prašymą teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsakovas Inspekcija 2022 m. kovo 30 d. pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo. Inspekcija nurodė, kad M. J. skundas dėl sprendimo atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą panaikinimo nėra susijęs su skundo dalyku, t. y. skundo reikalavimu. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Inspekcijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nenagrinėti prašymo išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimą, kadangi yra praėję maksimalūs galimi išdėstyti laikotarpiai, t. y. prašo panaikinti rašte išdėstytą sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo, taip pat prašo įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas peržiūrėti reikalavimo užtikrinimo priemones ar jas taikyti nėra susijęs su skundo dalyku, t. y. skundo reikalavimu. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Inspekcijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nenagrinėti prašymo išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimą, kadangi yra praėję maksimalūs galimi išdėstyti laikotarpiai, t. y. prašo panaikinti rašte išdėstytą sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo, taip pat prašo įpareigoti Inspekcijos priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teismui pateikė Inspekcijos 2022 m. kovo 22 d. raštą Nr. 84117397, rašte išdėstyta informacija savaime nesuponuoja išvados, kad teismas turėtų tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Minėtame rašte atsakovas išaiškino pareiškėjui, kad nėra pagrindo nevykdyti išieškojimo, todėl pareiškėjo prašo sumokėti baudas už administracinius nusižengimus. Teismas pažymėjo, kad baudų sumokėjimo ir išieškojimo klausimas nėra susijęs su teismui pareikštu reikalavimu.
Teismas nurodė, kad pagal byloje esančias aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
III.
Pareiškėjas M. J. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamo Inspekcijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo svarstymas administracinėje byloje tiesiogiai siejasi su šio sprendimo laikinu sustabdymu. Ginčijamo Inspekcijos rašto laikinas sustabdymas galimas tik taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas akcentuoja Inspekcijos 2022 m. kovo 22 d. raštą, kuriame Inspekcija akivaizdžiai ir tiesiogiai praneša pareiškėjui, kad nepaisant administracinės bylos nagrinėjimo teisme, bus pradėtas vykdyti baudų išieškojimas iš turto. Kai pradedamas išieškojimas yra priskaičiuojamos ir išieškojimo išlaidos, kurios pareiškėjui yra nemažos ir nebus kompensuotos palankaus sprendimo atveju.
Pareiškėjo nuomone, netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pažeidžiami teisinės valstybės, perteklinės prievartos netaikymo, proporcingumo ir teisėtumo principai.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Inspekcija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-274-602/2022 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis) jau nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas yra tapatus ankstesniam prašymui, teismas turėtų pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, padaręs išvadą, kad toks pareiškėjo prašymas nėra susijęs su teismui pareikštu reikalavimu, be to, byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde prašo teismo panaikinti Inspekcijos 2022 m. vasario 3 d. Raštą ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo. Rašte nurodyta, jog Inspekcija 2022 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-7693 išieškoti 300 Eur baudą už administracinį nusižengimą iš pareiškėjo turto. Tą pačią dieną buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl 621,39 Eur baudų mokėjimo dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-8118 pripažinti netekusiu galios 2022 m. sausio 12 d. sprendimą. Be to, Inspekcijos Rašte nuspręsta nenagrinėti prašymo išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimą, kadangi yra praėję maksimalūs galimi išdėstyti laikotarpiai. Taigi, pareiškėjo skundžiamas Raštas nėra teisinis pagrindas vykdyti išieškojimą iš jo turto. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog baudų sumokėjimo ir išieškojimo klausimas nėra susijęs su teismui pareikštu reikalavimu.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė