Civilinė byla Nr. e2YT-2524-1098/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30948-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1 3.4.5.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. V., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėjas M. L. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo mirusios sutuoktinės V. M. P. P. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

2.       Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė V. M. P. P. Palikėja buvo surašiusi testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjo broliui D. V., tačiau pastarasis šio palikimo atsisakė, 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui pateikdamas pareiškimą.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad mirusios žmonos palikimą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis butas priklauso pareiškėjo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas - 1999 m. vasario 23d.  Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažyma Nr. 48. Pareiškėjo ir mirusios sutuoktinės santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl pagal esamą teisinį reguliavimą butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui, o ½ dalis priklausė pareiškėjo sutuoktinei V. M. P. P. Pareiškėjas su sutuoktine vaikų nesusilaukė, todėl yra vienintelis palikėjos pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, turintis teisę priimti palikimą.

4.       Pareiškėjas taip pat nurodo, kad po sutuoktinės mirties palikimą ( ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) priėmė aktyviais veiksmais. Paaiškino, kad bute gyveno iki sutuoktinės mirties ir gyvena po jos mirties, čia deklaruota jo gyvenamoji vieta, jis butą prižiūri, tvarko, moka komunalinius mokesčius. Siekia atlikti minėtos buto dalies registraciją savo vardu, tačiau tam reikalingas juridinis pagrindas, t. y. dokumentas, įrodantis palikimo priėmimą.

5.       Suinteresuotas asmuo D. V. pateiktame atsiliepime nurodo, kad jokių pretenzijų į mirusiosios palikimą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) neturi, su M. L. V. pareiškimu sutinka.

6.       Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą mirusiosios palikėjos V. M. P. P. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paveldimo turto priėmimą valdyti.

  Pareiškimas tenkintinas.

7.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

8.       Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

9.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. L. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, kaip įstatyminis įpėdinis, po savo sutuoktinės V. M. P. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.

10.       Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

11.       Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 straipsniai).  Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12.       Palikėjos V. P. P. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruota 1999 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

13.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas M. L. V. yra mirusios V. M. P. P. sutuoktinis (santuokos liudijimo Nr. 495644 kopija, 2021 m. spalio 27 d. Gyventojų registro pažymos Nr. GR-1A-14250 kopija).  V. M. P. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su pareiškėju M. L. V.. Testamentų registre nėra įregistruotų V. M. P. P. palikimo priėmimo faktų. Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad palikėja 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 38-ame notaro biure buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai nuosavyvės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko D. V.. Byloje pateikti raštyiniai įrodymai, kuriais nustatyta, kad D. V. 2021 m. rugsėjo 2 d. (pasibaigus įstatymo nustattam terminui priimti ar atsisakyti palikimo) pareiškimu Vilniaus miesto 41-ajame notaro biure patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mirusios V. M. P. P. palikimo nepriėmė, nevaldo, į teismą dėl praleisto termino palkimui priimti nesikreipė ir pretenzijų nereiškia. Teimui pateiktame atsiliepime D. V. patvirtino, kad jokių pretenzijų į palikėjos turtą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi, sutinka, kad M. L. V. palikėjos turtą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

14.       Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad M. L. V. ir V. M. P. P. susituokė  (duomenys neskelbtini) gyvenant santuokoje, 1999 m. vasario 23 d. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažymos Nr. 48 pagrindu buvo registruota V. M. P. P. nuosavybės teisė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas M. L. V. ir V. M. P. P. bendrąją nuosavybe. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 117-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2021 m. rugsėjo 22 d. pažyma apie tai, kad pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra atsiskaitęs už komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kt. pranešimai apie mokėtinas sumas už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas ir mokėjimo kvitų kopijos patvirtina, kad po sutuoktinės mirties M. L. V. mokėjo komunalinius mokesčius už butą ir rūpinosi šiuo turtu.

15.       Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo dėstomais argumentais, kad po sutuoktinės V. M. P. P. mirties likusį turtą jis valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys iš esmės nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

16.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais siekė priimti likusį palikimą. Teismas tokį pareiškėjo elgesį vertina kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po sutuoktinės V. M. P. P. mirties aktyviais veiksmais rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, už butui teiktas komunalines paslaugas ir tokiu būdu išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tokios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas priėmė V. M. P. P. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. V. nepriėmus palikimo, pareiškėjas M. L. V. turėjo teisę paveldėti mirusios V. M. P. P. turtą pagal įstatymą, kadangi jis yra laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

18.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimą tenkina. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas M. L. V. po savo sutuoktinės V. M. P. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

19.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. M. P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                              Jelena Leščinskienė