Baudžiamoji byla Nr. 1-417-651/2012

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00193-11-2

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7.; 1.2.7.6.

(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiosios mažametės D. V. atstovei D. L., Kauno m. VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 2 gr. invalidas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997-06-26 pagal BK 271 str. 1 d., 275 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1998-05-21 BK 271 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu, BK 43 str. pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su anksčiau paskirtu nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 m. 6 mėn. l/a su turto konfiskavimu;

3) 2002-04-16 pagal BK 112 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.;

4) 2005-02-28 pagal BK 214 str. laisvės atėmimu 9 mėn.;

5) 2007-01-09 pagal BK 284 str. 1 d. 2 MGL (250 Lt ) bauda;

6) 2012-04-16 pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

K. V. laikotarpiu nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. sausio mėn. 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dušo kabinoje, maudydamas mažametę dukrą D. V., gim. 2006 m., tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip vieną kartą, įkišdamas pirštą mažametei dukrai į lytinius organus, nukentėjusiajai D. V. sukėlė fizinį skausmą, atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.

Kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. rudenį – 2011 m. sausio mėn. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) su žmona, dukra ir drauge A.. Tuo laikotarpiu dukrą, kuriai buvo 4 metai,  prausė vieną kartą, su kempine perbraukė jai per lytinius organus, o kai ši pasakė, jog skauda, daugiau jos neprausė ir liepė praustis pačiai. Vieną kartą dukrai tepė kremu lytinius organus, o ji sakė, kad jai skauda. Teigia, kad visa tai yra globėjos įtaka, nes mergaitė jos bijo ir nori grįžti pas jį, tačiau jam uždraudė ją lankyti.

              Kaltinamojo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:              

Liudytoja I. B. G. parodė, kad nuo 2011 m. kovo 4 d. globoja D. V., kuri iš pradžių buvo labai isteriška, nervinga, o  po mėnesio maudymo metu pasakė „tu tai švelniai plauni, o, kai tėtis mane maudo, tai man skauda“.  Tuo metu į šį pasakymą nekreipė dėmesio, tačiau po kiek laiko D. vėl pasakė „o, kai tėtis mane maudo, tai smarkiai spaudžia man „putką“, o vėliau pasakė „man skauda, kai tėtis man ten įkiša pirštą“. Kai paklausė kur galima tą pirštą įkišti, D. pasakė „o ką, tu nežinai, kad „putkoje“ yra tokia skylė“ ir su smiliumi parodė, kur kišti. Šiuo metu D. apie tai nebekalba, bet prieš kelis mėnesius maudymo metu apie tai dar sakė, net parodė, kaip tėtis jai liepdavo laikyti koją. Pokalbis su V. vyko gegužės mėnesį vaikų darželyje, kai mergaitė lipo kopėtėlėmis ir jam pasakė „aš tau daugiau neleisiu kišti piršto į skylę“, o jis sako „aš tau nieko nekišau“, tada mergaitė sako „kišai, kišai, nemeluok“.  Mano, kad tokių metų vaikas tikrai neturi tokių fantazijų apie skyles, pirštus ar kišimą.

Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. 2010 m. rudenį ir 2011 m. sausio mėn. ji, jos vyras, dukra, močiutė ir brolis su dukra gyveno viename bute. D. lankė darželį, ją prižiūrėjo visi. Ją prausdavo ir ji ir K. V.. D. taikoma laikina globa, nes brolis užgėrė, nebuvo namuose, mergaitė buvo be priežiūros, todėl policija ją paėmė ir išvežė.

Liudytojas J. M. parodė, kad K. V. užgėrė, todėl jį uždarė parų, o mergaitę išvežė.

Liudytoja A. U. parodė, kad bendravo su kaltinamuoju, lankėsi jo namuose, kur išgėrinėjo ir kartais nakvojo. Mergaitė žaisdavo atskirai, o jie būdavo virtuvėje. Mergaitė maudydavosi pati, ji yra ją šluosčiusi rankšluosčiu. Mergaitė jai nesakė, kad tėtis jai kažką darė.

Mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. L. paaiškino, kad pirmą kartą D. pamatė 2010 m. gegužės mėnesio viduryje, kai ji buvo rasta gatvėje. Rugpjūčio mėn.  tėvas ją susigražino, o 2011 m. sausio mėn. ji vėl buvo apgyvendinta pas juos, nes tėvas girtavo. D. apie mėnesį laiko nenorėjo matyti tėvo, todėl buvo perduota globėjai I. B. G., kuri  apie visa tai, dėl ko dabar vyksta byla, informavo telefonu balandžio mėnesį.

Kauno m. VTAS atstovė paaiškino, kad šeima dėl abiejų tėvų girtavimo yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros.

Rašytine medžiaga :

2011-05-18 Mažamečio nukentėjusiojo apklausos protokolu nustatyta, kad D. V. apklausiama ikkiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad verkia, kai ją maudo tėtis, verkia, kai jis kiša į „putką“ pirštą, o tėtis liepia pakentėti (1 t., b.l. 42-43).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios mažametės D. V. 2011-05-18 apklausos vaizdo ir garso įrašas, kuriuo nustatyta, kad mažametė, dalyvaujant psichologei, paveiksliuke spalvotu pieštuku pažymi vietą, kurią ji laiko „putka“ (1 t., b.l. 47-57).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad D. V. gimė (duomenys neskelbtini). Jos tėvai – K. V. ir G. V. (1 t., b.l. 17).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra bute adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.26-34).

Specialisto išvada nustatyta, kad D. V. mergystės plėvėje, lytinių organų srityje, išangės aplinkoje, raukuose sužalojimų nėra. D. V. lytinių santykių neturėjusi (1 t., b.l. 60-63).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad D. V. 2010 m. rudenį – žiemą galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečias faktines aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. D. V., atitinkamai jos amžiui, negali suprasti lytinių santykių biologinės reikšmės ir pasekmių. D. V. duodami parodymai realistiški, atitinkantys jos žodyną bei gyvenimo patirtį, ji įvykio aplinkybes apibūdina glaustai, nuosekliai (1 t., b.l. 90-93).

2011-03-09 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-963 nustatyta, kad nuo 2011-03-04 D. V. globėja paskirta I. B. G. (1 t., b.l. 100).

2011-01-17 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-156 nustatyta, kad nuo 2011-01-11 laikinoji globa D. V. nustatyta kaip vaikui likusiam be tėvų globos (1 t., b.l. 101).

Pagal BK 153 straipsnį atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Mažamečio asmens tvirkinimas – tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ir kitokiais būdais, tokie veiksmai gali būti atliekami vaikui demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimą.

Vertindamas mažametės nukentėjusiosios D. V. parodymus, teismas neturi pagrindo jais netikėti, kadangi mažametė analogiškai pasakojo apie patirtą tvirkinimą tiek savo globėjai liudytojai I. B. G., tiek jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu teisme, tiek ir atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Apklausiant teisme mažametė į klausimą „Kas būna, kai tėtis tave prausia“ atsakė „ verkiu ir kai kiša į „putkę“ verkiu. Į klausimą „ką tau tėtis kišdavo“ atsakė „pirštą“. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertams bendraujant su D. V. pastaroji apie byloje nagrinėjamą įvykį pasakojo glaustai, nedetalizuodama, tačiau pakartojo esmines byloje nagrinėjamas aplinkybes : „Tėtis-K.. Nugarą trindavo su kempine, su muiluota. Negalima taip daryti - skauda. Visada, kai vonioj buvau taip darė. Kišo pirštuką (iškelia dešinės rankos rodomąjį pirštą) į skylutę. (Paveikslėlyje nurodo į moteriškus lytinius organus). Sakiau „ar baigsi, man skauda“. Tėtė sakė : „tuoj, pakentėk, tuoj baigsiu“. 2011 m. 08-23 d. –09 -25 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-134 konstatuota, kad D. V. įvykių metu galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines byloje aplinkybes ir galėjo (gali) duoti apie tai parodymus. D. V. duodami parodymai realistiški, atitinkantys jos žodyną bei gyvenimo patirtį. Jai nenustatyta nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti. Taigi, iš aptartų faktinių bylos duomenų matyti, jog mažametė nukentėjusioji D. V. ne kartą patvirtino, kad kaltinamasis K. V. atliko jos atžvilgiu jam inkriminuotus nusikalstamus tvirkinimo veiksmus. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė globėjai, ikiteisminio tyrimo teisėjui, psichologei, teismo ekspertams. Iš liudytojų D. M., J. M. ir A. U. parodymų seka, kad vaiko priežiūra nebuvo tinkama, tai patvirtina ne tik mažametės nukentėjusiosios įstatyminės atstovės D. L. parodymai, bet ir tai, kad nuo 2011-01-11 laikinoji globa D. V. nustatyta kaip vaikui likusiam be tėvų globos.

Kaltinamojo K. V. teiginiai, jog nukentėjusioji apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus galėjo papasakoti įtakota globėjos vertintini kritiškai, kadangi toks kaltinamojo aiškinimas prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Liudytojos I. B. G. parodymais nustatyta, kad mažametė apie patirtą tvirkinimą prakalbo maždaug praėjus mėnesiui nuo laikinosios globos pradžios ir apie tai pasakojo vonioje maudymo metu, t.y. pati prisiminė ir palygino tėvo maudymo ypatumus su globėjos maudymu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, I. B. G. apie galimą mažametės tvirkinimą nedelsiant informavo Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorių. Be to,  teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje konstatuota, jog D. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus bei individualius psichologinius ypatumus, turimas žinias, įtariamojo su ja atliekamų veiksmų metu negalėjo suprasti tų veiksmų esmės.  Taigi I. B. G. negalėjo taip įtakoti mažametės nukentėjusiosios D. V., kad ši papasakotų ir net parodytų jai pačiai nesuprantamus dalykus.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis K. V. tyčia kišo pirštą į savo mažametės dukros lytinius organus ir taip atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 str.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikalto teistumui neišnykus, teistas šešis kartus, baustas administracine tvarka, nedirba, jam nustatytas keturiasdešimt proc. darbingumo lygis (1 t., b.l. 156-157), nusikalstama veika padaryta prieš mažametę savo dukterį, pagrįstai laikytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę.

Be to, K. V. 2012-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn., subendrinus su 2012-04-16 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė  – laisvės atėmimas 3 metams. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str.,  313 str., teismas,

              nusprendė:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 153 str. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę iš dalies subendrinti su 2012-04-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir K. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-06-26.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės laiką pagal 2012-04-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. K. V. suimti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos,  gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.