Baudžiamoji byla Nr. 2K-47/2006
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui advokatui A. Stakeliui,
nuteistajam P. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnį 2000 Lt (16 MGL dydžio) bauda, pagal BK 172 straipsnį 2000 Lt (16 MGL dydžio) bauda, pagal BK 172 straipsnį 1250 Lt (10 MGL dydžio) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 3000 Lt (24 MGL dydžio) bauda. Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, dvi sulaikymo dienos nuo 2004 m. spalio 8 d. iki 9 d. prilygintos 500 Lt (4 MGL dydžio) baudai ir galutinė bausmė nustatyta 2500 Lt bauda.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu dar nuteisti A. Š. ir J. B. (J. B.), jie kasacine tvarka nesiskundžia.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo P. S. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomą gynėjo paaiškinimą,
n u s t a t ė :
P. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 7 d., apie 13.30 val., automobilyje, stovėjusiame miškelyje prie pašto skyriaus, Vilniuje, Pašto g. 6, gavęs iš J. B., padėjusio padaryti nusikalstamą veiką, šio bei V. P. rinkimų biuletenius, o tarp 14.00 val. ir 17.00 val. gavęs iš J. B. tyrimo metu nenustatytų penkių asmenų rinkimų biuletenius, pats pažymėjo minėtuose biuleteniuose balsuojamą kandidatą bei partiją, užklijavo vokus ir padavė juos J. B., nurodydamas juos nunešti į pašto skyrių; už tai penkiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims P. S. sumokėjo materialinį atlygį: po vieną 2 l talpos alaus butelį kiekvienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, V. P. – tris 2 l talpos alaus butelius, o J. B. už padėjimą padaryti nusikaltimą – 40 Lt; taip P. S. sutrukdė J. B., V. P. ir dar penkiems tyrimo metu nenustatytiems Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, t. y. realizuoti savo teisę rinkti – atiduoti balsą 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Taip pat P. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 8 d., 12.30 val., Vilniuje, Pašto g. 6, prie pašto skyriaus, bendrininkų grupe su A. Š., automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykęs į miškelį siekė sutrukdyti Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, t. y. stebėjo ir saugojo teritoriją, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimą tol, kol A. Š. nuo 14.00 val. iki 17.00 val., gavęs iš V. P., padėjusio padaryti nusikalstamą veiką, V. B. rinkimų biuletenį, iš kurio rinkimų balsas buvo nupirktas už 10 Lt, pažymėjo balsuojamą kandidatą bei partiją, užklijavo voką ir perdavė jį V. P., kad šis už 10 Lt atlygį nuneštų voką į pašto skyrių; taip P. S. sutrukdė Lietuvos Respublikos piliečiui M. B. pasinaudoti rinkimų teise, t. y. realizuoti savo teisę rinkti – atiduoti balsą 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Taip pat P. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 8 d., Vilniuje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, už materialinį atlygį užvaldė tyrimo metu nenustatyto Lietuvos Respublikos piliečio rinkimų biuletenį ir jame pats pažymėjo balsuojamą partiją ir kandidatą, užklijavo voką ir vežiojosi automobilyje „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ruošdamasis voką įmesti į balsadėžę 2004 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, tačiau 2004 m. spalio 8 d. 18.30 val. kratos metu policijos pareigūnai rado automobilyje šį rinkimų biuletenį ir jį paėmė; tokiais veiksmais P. S. sutrukdė tyrimo metu nenustatytam Lietuvos Respublikos piliečiui pasinaudoti rinkimų teise, t. y. realizuoti savo teisę rinkti – atiduoti balsą 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
Kasaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti.
Kasatorius teigia nepadaręs veikų, turinčių BK 172 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nuosprendyje rėmėsi tik kaltinamuoju aktu, išsamiai neištyrė byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo nekaltumą, bei neatsižvelgė, kad nei J. B., nei A. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepatvirtino V. P. parodymų, kad jis už materialinį atlygį nupirko V. P., J. B. bei dar šešių tyrimo metu nenustatytų asmenų rinkimų balsus ir kad saugojo A. Š. jam darant nusikaltimą. Teismas, remdamasis vien tik V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis 2004 m. spalio 7 d. iš V. P. ir J. B. nupirko balsus ir nevertindamas ankstesnių ikiteisminio tyrimo metu duotų šio liudytojo parodymų, kad jis nepažįsta asmenų, kurie iš jo ir J. B. nupirko rinkimų balsus, bei remdamasis vien ekspertizės aktu dėl kratos metu paimtų dviejų balsavimo biuletenių, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jį kaltu ir nuteisė. Šiame nuosprendyje nenurodytos aplinkybės ir nepateikta jokių įrodymų, kokius konkrečius veiksmus jis atliko neva pirkdamas iš M. B. rinkimo balsą ir sutrukdydamas jam realizuoti savo teisę rinkti, kokiu būdu jis stebėjo bei saugojo teritoriją. Taip pat liko neįrodyta, kad jis tyčia trukdė V. P., J. B., M. B. ir dar šešiems nenustatytiems asmenims įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę ir to norėjo. Teismas nuosprendyje nepateikė įrodymų esmės, dėl kiekvieno inkriminuoto epizodo atskirai patvirtinantys įrodymai nebuvo išdėstyti, todėl įrodinėjimo našta buvo perkelta kasatoriui. Visi nepatvirtinti faktai, kasatoriaus nuomone, turėjo būti traktuojami jo naudai. Kasatorius nurodo, kad jo kaltė pagrįsta vienintelio liudytojo V. P. parodymais, kurie nenuoseklūs ir tarp jų esančių prieštaravimų negalima pašalinti, nes jis miręs (BPK 301 straipsnis). Kaltinimas pagrįstas abejotinais, neišsamiais ir nepatikrintais įrodymais, kurie pagal baudžiamąjį procesą negali būti laikomi įrodymais.
Kasatorius nurodo, kad jam inkriminuotas bendrininkavimas su A. Š., nepatvirtintas būtinu bendrininkavimo požymiu – jo ir A. Š. bei kitų bendrininkų tarpusavio susitarimu veikti bendrai, todėl nepagrįstai pritaikytas BK 24 straipsnis.
Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teismuose buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos (BK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnio 1 dalis), be to, neteisingai jį nuteisus buvo pažeistos jo teisės ir laisvės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje. Taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą ir priėmę apkaltinamąjį nuosprendį, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems bylos nutraukimo pagrindams, pažeidė BPK 3 straipsnį ir 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Bylos nagrinėjimą tokiu atveju kasatorius laiko kaip jo teisių suvaržymą.
Kasatorius taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeistas rungimosi principas (7 straipsnis). J. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė reikšmingus bylai jį teisinančius parodymus, kad 2004 m. spalio 7 d. pamatė prie pašto stovintį pilkos spalvos japonų gamybos automobilį su užtamsintais stiklais. Kasatorius, siekdamas įrodyti, kad jis su J. B. ir V. P. 2004 metų spalio 7 ir 8 dienomis nekontaktavo, iš šių asmenų rinkimų biuletenių nesupirkinėjo ir kad jo abiejų automobilių – „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – stiklai niekada nebuvo tamsinti, per gynėją prašė teismo paskirti ekspertizę ir ekspertams pateikti klausimą, ar buvo kada nors tamsinti jo automobilių stiklai. Tačiau abiejų instancijų teismai šio prašymo netenkino, taip nesuteikdami kasatoriui prieš kaltinimo proceso dalyvį lygių galimybių teikti įrodymus, pažeidė jo teises, įtvirtintas BPK 7 straipsnyje ir 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje, o nenuvykę į automobilio laikymo vietą ir neapžiūrėję automobilio stiklų, pažeidė BPK 289 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles. Kasatoriaus nuomone, tokiu atveju teismai turėjo, vadovaudamiesi BPK 295 ir 300 straipsniais, atnaujinti tyrimą ir paskirti ekspertizę (BPK 286 straipsnis).
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, neišnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, pažeidė 328 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis teismas, atmetęs prašymą dėl automobilio stiklų ekspertizės, kasatoriaus nuomone, pažeidė efektyvios gynybos principą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje, bei Konvencijos 6 straipsnį, kuriame įtvirtintos procesinės garantijos.
Nuteistojo P. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 5 d. nutartis dėl P. S. naikintina dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu).
Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis).
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
Kasatoriaus skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą neišnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentų bei motyvų, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, pagrįstas.
Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši įstatymo nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Nuteistojo P. S. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neišsamiai išnagrinėtų bylos aplinkybių, tarp jų ir dėl prieštaravimų proceso dalyvių parodymuose bei kituose įrodymuose pašalinimo, netinkamo ir nemotyvuoto baudžiamojo įstatymo (BK 24 ir 172 straipsnių) taikymo kiekvienai iš inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl teismo nuosprendžio neatitikimo įstatymo reikalavimams buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, priimtoje nutartyje, kuria apeliacinį skundą atmetė, dėl šių esminių skundo argumentų motyvuotų išvadų neišdėstė, o apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų ir išvadų aprašymu, kitus skundo argumentus pripažindamas neesminiais ir jų neanalizuodamas.
P. S. pagal BK 172 straipsnį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad papirkinėdamas sutrukdė teismo nuosprendyje nurodytiems asmenims pasinaudoti rinkimų teise, sutrukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti, atiduodant balsą 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, nes, gavęs neužpildytus šių asmenų biuletenius, pats pažymėjo minėtuose biuleteniuose kandidatą ir partiją.
Be kitų apeliacinio skundo argumentų, P. S. rėmėsi ir J. B. teisme duotais parodymais, kad jis (J. B.) buvo apsisprendęs balsuoti už atitinkamą partiją bei jos kandidatą ir apie tai pasakė asmeniui perduodamas savo rinkimų biuletenį. Apelianto teigimu, šie parodymai svarbūs sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismo visiškai neįvertinti. Šis apelianto teiginys atitinka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio pagrįstumo šiuo aspektu nenagrinėjo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis P. S. teismo išvadą dėl jam inkriminuotos 2004 m. spalio 8 d. padarytos su veikos bendrininkų grupe ginčijo ne tik šios nuosprendžio dalies pagrįstumo, bet ir baudžiamojo įstatymo (BK 24 straipsnis) šiai veikai taikymo aspektu. Pagal nuosprendyje nurodytų konkrečių P. S. veiksmų apibūdinimą veikos kvalifikavimas kaip nusikaltimo vykdytojo galimas nurodant tokio sprendimo motyvus, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tokių motyvų nėra išdėstyta, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio esminio skundo argumento nepasisakė.
Iš esmės liko neišnagrinėti ir apelianto skundo argumentai dėl nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas už veiką, padarytą 2004 metų spalio 5–8 dienų laikotarpiu, pripažinus, kad už materialinį atlygį užvaldė tyrimo metu nenustatyto asmens Lietuvos Respublikos piliečio rinkimų biuletenį ir pats jį pažymėjęs sutrukdė nenustatytam asmeniui pasinaudoti rinkimų teise, nes nė į vieną skundo argumentą, ginčijantį nusikaltimo sudėties, numatytos BK 172 straipsnyje, buvimą, nebuvo atsakyta.
Išvardyti bylos apeliacinio nagrinėjimo reikalavimų pažeidimai ir trūkumai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir priimti teisingą sprendimą, todėl šie pažeidimai yra esminiai. Tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 5 d. nutartį dėl P. S. ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Lidija Liucija Žilienė