Civilinė byla Nr. e2S-1156-173/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22396-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

140.2.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 22 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Swedbank“ AB atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1871-713/2015 pagal pareiškėjos K. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

                                  I. Ginčo esmė

              Pareiškėja K. B. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą K. B., bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“.

              Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) K. B. ir sutuoktinis V. B. pasirašė su Swedbank, AB (buvusi AB „Hansabank") kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vertybinių popierių pirkimo, įkeisdami savo turimą turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Kredito sutartimi kredito gavėjai iš kredito įstaigos gavo 260.658,00 EUR vertybinių popierių pirkimui. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi patenkino kreditoriaus Swedbank, AB reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš pareiškėjos ir jos vyro 245.732,81 Eur skolą, 6 mėnesių Euribor ir pridedant 0,900 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (241.405,79 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 135,00 Lt žyminio mokesčio. Taip pat, šia nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) su AB Parex banku pareiškėja ir jos sutuoktinis pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veiklos finansavimo, įkeisdami savo turimą nekilnojamąjį turtą - negyvenamąją patalpą - viešbutį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti keli pakeitimai ankstesnėje sutartyje, t.y. papildomai kredito gavėjai iš banko gavo 300 000 Lt kreditą veiklos finansavimui. Papildoma suma (300 000 Lt) buvo tiesiogiai pervesta sutuoktinio V. B. įmonės kredito dengimui tam pačiam AB Parex bankui. Iš AB Parex bankas kredito gavėjai iš viso gavo 231 696,01 Eur (800 000 Lt) sumą. (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi patenkino kreditoriaus AB Parex banko reikalavimus ir nutarė pradėti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio įkeisto turto (negyvenamosios patalpos - viešbučio (Unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)) užtikrinant 845365,13 Lt skolos ir 131 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pareiškėjos sutuoktinis V. B. su UAB FMĮ „Orion Securities" 2008 metais sudarė vertybinių popierių atpirkimo sandorius (Repo) pasirašydamas šias sutartis: (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas išieškotojas, vietoje UAB FMĮ „Orion securities" jos teisių perėmėju tapo R. A..

              Nurodo, kad pareiškėja vertybinių popierių (akcijų) pirkime nedalyvavo, investavimo į vertybinius popierius verslas priklausė pareiškėjos sutuoktiniui V. B.. Visos sudarytos sutartys buvo sudaromos jos sutuoktinio iniciatyva, ji tik kaip sutuoktinė ir bendrasavininkė turimo turto, pasirašydavo hipotekos įkeitimo sutartyse.

Pareiškėja taip pat skolinga 4.910,50 Lt sumą Valstybiniai mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, yra pasiskolinusi 21 200 Lt iš savo tėvo A. G.. Pareiškėja turi vieną skolininką, t.y. sutuoktinį V. B., kurio skola už nepilnamečių vaikų išlaikymą 2014-10-31 dienai sudaro 140 328 Lt sumą. Neįvykdyti įsipareigojimai pagal visas K. B. ir jos sutuoktinio sutartis sudaro 2 202 609,79 Lt (637.919,89 Eur), neįskaitant metinių palūkanų/delspinigių nuo priteistų sumų, žyminio mokesčio. Pareiškėja neturi grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, akcijų ar kitokių vertybinių popierių ir kito turto, teismuose iškeltų civilinių ar baudžiamųjų bylų nėra. Antstoliai M. P., R. S. bei G. A. vykdo išieškojimus V. B., o ne pareiškėjos atžvilgiu, todėl šių antstolių kontorose pareiškėjos atžvilgiu bylų užvesta nėra. Pareiškėjos 2014 metais vidutiniškai per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 87,33 Lt (gaunamos sumos vaikų išlaikymui). Tačiau realiai pajamos yra didesnės, kadangi pareiškėjai materialiai padeda tėvai. Taip pat ieškosi darbo ir tikisi artimiausiu metu pradėti dirbti.

Suinteresuotas asmuo A. G. nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo R. A. nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla.

Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ prašo įvertinus pateiktus įrodymus spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB atsiliepimu į pareiškimą bei patikslintą pareiškimą prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti ir atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad byloje nepakanka duomenų atlikti pareiškėjo nemokumo analizę. Pareiškėja pareiškime vardija prievoles kreditoriams, tačiau tuo pačiu nurodo, kad šios pareiškėjo prievolė yra solidarios su sutuoktiniu, todėl visas šias prievoles priskirti vien tik pareiškėjai nėra pagrindo. Pareiškėja ir jos sutuoktinis vykdė didžiulės apimties sandorius su vertybiniais popieriais, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie vertybinių popierių sąskaitose atliktas operacijas su vertybiniais popieriais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio turimas ir turėtas pajamas. Pareiškėjos nemokumą be kita ko sukėlė ir jos nesąžiningas neveikimas, kuomet ji, būdama jauna ir darbinga gauna itin minimalias pajamas (ar jų išvis negauna) ir nesiekia didesnių pajamų. Subjektyviuoju požiūriu, pareiškėja turėdamas aukštąjį išsilavinimą, turėdama darbinės patirties, būdama jauno amžiaus ir gaudama itin minimalias pajamas ar jų išvis negaudama sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, kurios nemokant kredito tik didėjo. Pareiškėja nenurodo jokių duomenų iš kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui. Be to, pareiškėja nurodo, kad jai būtiniesiems poreikiams tenkinti iki mokumo ir atkūrimo plano patvirtinimo dienos reikia 6400 litų sumos, nors tuo pačiu teigia, kad ji pajamų negauna. Tokį akivaizdų neatitikimą tarp deklaruojamų gaunamų pajamų ir finansinių poreikių galima vertinti tik kaip akivaizdų įrodymą, kad pareiškėja slepia realią savo finansinę situaciją.

Kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą negauti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlė K. B. bankroto bylą. K. B. bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas". Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 347,54 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti K. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 1853,57 Eur bendrą išlaidų sumą, reikalingą K. B. fiziniams poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

              Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką. Santuokoje gimė vaikai S. B. ((duomenys neskelbtini)), L. B. ((duomenys neskelbtini)) ir A. B. ((duomenys neskelbtini)). Kauno apylinkės teismo 2011-10-24 Teismo įsakymais civilinėje byloje Nr. L2-19931-887/2011 priteistas išlaikymas visiems vaikams iki jų pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis bei įsiskolinimas už trejus praėjusius metus kiekvienam vaikui. Santuoka nenutraukta. Išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas periodinėms išmokomis yra V. B. įsiskolinimas savo vaikams, o ne pareiškėjai, todėl pareiškėja nelaikytina kreditore V. B. atžvilgiu.

Pareiškėjai K. B. ir jos sutuoktiniui V. B. pagal (duomenys neskelbtini) pasirašytą tikslinę kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank", buvo suteiktas 260 658,00 Eur kreditas vertybinių popierių pirkimui. Kreditas bankui nebuvo grąžintas, todėl (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi priteisė kreditoriui iš sutuoktinių 245 732,81 Eur skolą, sutartines metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą, procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto - (iš pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto), kuris susideda iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įvykdymo. Turtas buvo pradėtas pardavinėti varžytinėse, pradinė varžytinių kaina 88 000,00 Lt (t.1, b.l. 25-26, 85-89, 90; t.2, 145-148). Kreditoriui AB „Swedbankas" pareiškėja solidariai su sutuoktiniu turi sumokėti 245 572,63 Eur (t.3, b.l. 16).

(duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jos sutuoktinis pasirašė su AB „Parex bankas“ kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 500 000,00 Lt sumai dėl veiklos finansavimo ir bankui įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą - viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitarimu su banku papildomai iš gavo 300 000,00 Lt kreditą veiklos finansavimui. Papildoma suma (300 000,00 Lt) buvo tiesiogiai pervesta sutuoktinio V. B. įmonės kredito dengimui tame pačiame AB „Parex bankas". Iš viso sutuoktiniai gavo 800 000,00 Lt dydžio kreditą. Bankui įkeistas viešbutis, įkainotas 300 000,00 Lt, pradėtas išieškojimas (t.1, b.l. 92-94, 95-98, 118, 121-122; t.2, b.l. 90).

Pagal šias dvi sutartis pareiškėja ir jos sutuoktinis, skolą perėmus AS „Reverta", atstovaujamai UAB „Nif Lietuva", solidariai turi sumokėti 139 912,53 Eur skolos (t.2, b.l. 6, 103-104,105-108). Pagal 2010-04-26 Vilniaus apygardos teismo nutartį UAB FMĮ „Orion securities" pareiškėjai solidariai skolingi 139 912,52 Eur, ši suma turi būti sumokėta pakeistam išieškotojui R. A. (t.1, b.l. 102-114, 120; t.3, b.l. 16). Pareiškėja asmeniškai skolinga 1 425,08 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pagal 2011-12-28 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį, civilinėje byloje Nr. 2A-723/2011 (t.1, b.l. 102-114). Suinteresuotas asmuo A. G. į pareiškėjos sąskaitą , laikotarpyje nuo 2014-06-06 iki 2014-08-19 yra pervedęs 6139,94 Eur (21 200,00 Lt), kokiu tikslu pinigai pervesti nenurodyta, nenustatytas ir nenurodytas šios skolos, kaip nurodo pareiškėja, gražinimo terminas (t.1, b.l. 72-78). Neįvykdyti įsipareigojimai, kuriems yra suėję terminai, pagal visas K. B. ir jos sutuoktinio sutartis sudaro 637 922,79 Eur (2.202.619,80 Lt), neįskaičiavus metinių palūkanų, delspinigių nuo priteistų sumų, žyminio mokesčio. Turto vertė, į kurį nukreiptas išieškojimas, sudaro 405 526,24 Eur, net ir realizavus turtą nustatyta kaina, liktų 232 396,55 Eur (802 418,81 Lt) skola. Santuoka nenutraukta, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, nepriklausomai nuo to, ar yra kito sutuoktinio sutikimas, yra solidariosios sutuoktinių prievolės ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

Pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, skolinio įsipareigojimo suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pareiškėja neturi akcijų ir vertybinių popierių, nesiverčia individualia ar ūkininko veikla, vienintelės pajamos, laikotarpiu nuo 2013-02-21 iki 2014-10-22, buvo Kauno teritorinės darbo biržos išmokos (t.1, b.l. 80, 84), motinystės pašalpa, kuri, kaip ir priteistas išlaikymas, ir išlaikymo įsiskolinimas, skirta ir naudotina išimtinai vaikų išlaikymui (t.1, b.l. 83). T.y. pareiškėja negauna darbo pajamų, jai finansiškai padeda tėvai. Pareiškėja intensyviai ieško darbo, yra jauna, išsilavinusi, todėl tikėtina, kad dabą ras. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Pareiškėja ir jos sutuoktinis jokių sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė. Pareiškėjos nemokumą sukėlė laidavimo prievolės už sutuoktinio verslą. Atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei paties pareiškėjos, nei kreditorių interesų.

III.  Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

              Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės-atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą.

              Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Yra pagrindas konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą dėl kitokių veiksmų, dėl kurių ji tapo nemoki.  

              2) Pareiškėja kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos tiek apie savo darbines ar kitokias pajamas, tiek ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nei iš byloje pateiktų duomenų, nei iš skundžiamos nutarties neaišku iš kokių lėšų pareiškėja gyvena, išlaiko didelės vertės turtą ir mažamečius vaikus.

              3) Pareiškėja nenurodo ir nepateikia duomenų, kaip ir kam konkrečiai buvo panaudotos jos nemokumą sukėlusios banko pagal kredito sutartį suteiktos lėšos, nors pareiškėja pagal šias kredito sutartis yra bendraskolė.

              4) Pareiškėja nurodo, kad apie lėšų panaudojimą, vertybinių popierių pirkimą nieko nežinojo, tačiau tokie paaiškinimai prieštarauja LR CK 3.92 str. 4 d. nuostatoms dėl disponavimo vertybiniais popieriais. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nesiaiškino ir atitinkamų įrodymų nesurinko.

              5) Pareiškėjos nemokumą be kita ko sukėlė ir jos nesąžiningas neveikimas, kuomet ji, būdama jauna ir darbinga gauna itin minimalias pajamas (ar jų išvis negauna) ir nesiekia didesnių pajamų. Subjektyviuoju požiūriu, pareiškėja turėdamas aukštąjį išsilavinimą, turėdama darbinės patirties, būdama jauno amžiaus ir gaudama itin minimalias pajamas ar jų išvis negaudama sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, kurios nemokant kredito tik didėjo.

              6) Pareiškėja nėra kreipusis į banką ir nėra siūliusi jokių susidariusių įsiskolinimų grąžinimų variantų.

7) Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja turi didelės vertės turto, tačiau praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nuo skolų išieškojimo pradžios šis turtas vis dar nėra parduotas ir tokiais veiksmais tik dar labiau didinamas įsiskolinimas kreditoriams. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

              8) Pareiškėja nenurodė jokių duomenų iš kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui.

              9) Bankas nesutiko su būtinųjų išlaidų suma. Pareiškėja praktiškai negauna jokių pajamų, tačiau nurodo, kad jai būtiniesiems poreikiams tenkinti iki mokumo ir atkūrimo plano patvirtinimo dienos reikia 6400 litų sumos. Tokį akivaizdų neatitikimą tarp deklaruojamų gaunamų pajamų ir finansinių poreikių bankas prašė vertinti kaip dar vieną akivaizdų įrodymą, kad pareiškėja slepia realią savo finansinę situaciją ir yra nesąžininga. Tačiau šių Banko motyvų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

              10) Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja iš savo pajamų grąžins bent dalį įsiskolinimo kreditoriams. Vietoj to, kad būtų bent iš dalies atsiskaitoma su kreditoriais lėšos bus skiriamos atsiskaitymui su bankroto administratoriumi ir laukiama skolų nurašymo termino.

11) Pareiškėjai priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimas vilkinamas jau eilę metų ir šis pardavimo procesas dar labiau užsitęs iškėlus pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. 

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Byloje yra konstatuotas pareiškėjos K. B. nemokumo faktas ir atskirajame skunde jis nėra ginčijamas.

„Swedbank" AB atskirajame skunde formaliai kvestionuoja pareiškėjos sąžiningumą, savo teiginių bei kaltinimų neparemdamas jokiais įrodymais, išskyrus savo samprotavimus, visiškai ignoruodamas faktines bylos aplinkybes bei tą faktą, jog jo reikalavimas yra apsaugotas hipoteka, todėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas jokiais būdais neapsunkins jo galimybės vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas neva nepagrįstai nevertino 2008 m. pareiškėjos sudarytų sandorių, (kuriuose pati pareiškėja nedalyvavo, investavimo į vertybinius popierius verslas priklausė pareiškėjos sutuoktiniui V. B., Pareiškėja jokiu verslu neužsiminėjo, visos sudarytos sutartys buvo sudaromos jos sutuoktinio iniciatyva, o ji tik kaip sutuoktinė ir bendrasavininkė turimo turto, pasirašydavo hipotekos įkeitimo sutartyse). Nurodo, kad FABĮ yra aiškiai įtvirtinta, jog sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo turi būti įvertinti jos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ir šis terminas negali būti aiškinamas plečiamai. Kreditai paimti 2008 metais sutuoktinio verslui, vertybinių popierių pirkimui, o ne šeimos interesais. Atskirojo skundo argumentai, jog K. B. nemokumą sukėlė jos nesąžiningas neveikimas, t.y. darbo nesusiradimas, yra visiškai nepagrįsti bei deklaratyvūs, pateikti neįvertinus konkrečios situacijos bei K. B. veiksmų. Teismas neįvertino, jog pareiškėja turi tris mažamečius vaikus, todėl ilgą laiko tarpą augino ir rūpinosi vaikais, todėl negalėjo dalyvauti darbo rinkoje. Dėl šios priežasties ilgą laiko tarpą nepavyko susirasi darbo. Todėl tai negali būti vertinama kaip nesąžiningas neveikimas. Pareiškėja buvo aktyvi - ieškojo darbo, rūpestingai bei kryptingai siekė gerinti savo finansinę padėtį. Jauniausiajam sūnui sulaukus 3 metų amžiaus ėmė ieškoti darbo, 2013-02-26 kreipėsi į Darbo biržą. Be to, nemokumą sukėlė ne tai, jog K. B. nesusirado darbo ir negavo darbo užmokesčio. Pažymi, jog 2015-03-18 sudarė darbo sutartį ir nuo 2015-04-01 pradės dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose, gaudama 300 EUR mėnesinį darbo užmokestį, už pusę etato darbo (4 valandų darbo dieną). Buvo nurodyta, jog jos bei nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius padėjo tenkinti tėvai. Pareiškėjai bei jos sutuoktiniui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra gerokai didesnė nei skola skundą padavusiam kreditoriui „Swedbank" AB (245572,63 EUR). Turtą parduodant bankroto administratoriui, o ne antstoliui varžytynėse už turtą bus galima gauti ženkliai didesnę sumą nei varžytynių metu, kuriose pradinė kaina yra vos 80 proc. turto rinkos vertės, tokiu būdu prarandant 20 proc. sumos (kas sudaro apie 63.716 EUR), iš kurios būtų galima atsiskaityti su kitais kreditoriais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

              Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismų praktikoje nustatyta, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, fizinio asmens būklės neatitiktis FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui arba pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-2019/2015).

Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.), į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. B. neįvykdyti įsipareigojimai sudaro 637 922,79 Eur. Turto vertė, į kurį nukreiptas išieškojimas sudaro 405 526,24 Eur. Pagrindinė dalis įsipareigojimų susidarė pagal (duomenys neskelbtini) pareiškėjos, V. B. ir AB bankas „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių pirkimui. Kredito suma 260 658 Eur; (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB PAREX BANKAS ir V. B., K. B., kuria suteiktas 500 000 Lt kreditas veiklai; (duomenys neskelbtini) papildomą susitarimą, kuriuo suteikta 300 000 Lt suma, kuri skirta kitai paskolai padengti. Tai pat skola R. A.. Pareiškėja asmeniškai skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, A. G.. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nekilo. Remiantis atskirojo skundo argumentais matyti, kad iš esmės apeliantas nesutinka su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjai K. B., remdamasis pareiškėjos nesąžiningumu.

Teismų praktikoje nustatyta, jog teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Byloje nepateikta duomenų ir teismas nenustatė, jog pareiškėja sudarė CK 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius.

Atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėjos nemokumą be kita ko sukėlė ir jos nesąžiningas neveikimas, kuomet ji, būdama jauna ir darbinga gauna itin minimalias pajamas (ar jų išvis negauna) ir nesiekia didesnių pajamų.

Remiantis byloje matyti, kad pagrindiniai pareiškėjos nemokymą įtakojantys sandoriai sudaryti 2006 bei 2008 metais. Pareiškėja turi tris vaikus, tai L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Remiantis VSDFV Kauno skyriaus 2014-10-27 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas matyti, jog pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) buvo mokama motinystės pašalpa, nedarbo draudimo išmokos. Pareiškėja nuo 2013-02-21 iki 2014-02-26 buvo registruota darbo biržoje (Teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2014-10-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys, jog K. B. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo pradžia 2015-04-01. T.y. patekti duomenys patvirtina tiek pareiškime, tiek teismo posėdžiuose nurodytas aplinkybes, kad tiek sandorių sudarymo metu, tiek vėliau pareiškėja augino vaikus. Todėl pagrįsta laikytina išvada, jog atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nedirbo beveik 10 metų, darbą susirasti yra sunku. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai apie pareiškėjos nesąžiningą neveikimą. Be to, įvertintina ir tai, jog pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo suteikiami kreditai vertybinių popierių pirkimui. Bankas, suteikdamas didelės vertės kreditus asmenims įvertina jų mokumą, turimą turtą kredito suteikimo momentu, taip pat įvertina galimas rizikas. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja suteikiant kreditus pateikė neteisingą informaciją, o po kreditų suteikimo vengė vykdyti įsipareigojimus, ar kad pasikeitė jos padėtis. T.y. kad suteikiant kreditus ji gaudavo dideles pajamas, kurios suteikus kreditus nebegaunamos.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, (duomenys neskelbtini) pareiškėja, V. B. ir AB bankas „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių pirkimui. Kredito suma 260 658 Eur. Sudarytas kredito grąžinimo grafikas. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta priverstinai išieškoti iš V. B. ir K. B. 245732,81 Eur skolą, palūkanas. Taip pat priverstinai parduoti įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). T.y. įsipareigojimai bankui buvo vykdomi. Nors įsipareigojimai bankams buvo vykdomi, tačiau apeliantas nepateikia duomenų ir nenurodo aplinkybių, jog pareiškėjos pajamos tuo metu buvo didesnės nei dabar gaunamos, kas patvirtintų faktą, kad įsipareigojimai kreditoriams negali būti vykdomi dėl pareiškėjos nesąžiningų veiksmų.

Pareiškėjos teigimu sandoriai sudaryti vyro vykdant verslą, t.y. verčiantis vertybinių popierių prekyba, sutartys buvo sudaromos sutuoktinio iniciatyva, o ji pasirašinėdavo tik kaip turto bendrasavininkė.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Įvertinus byloje pateiktus duomenis, bei teismų nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjos nesąžiningų veiksmų byloje nenustatyta.

Apeliantas teigdamas, jog pareiškėja kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos tiek apie savo darbines ar kitokias pajamas, tiek ir kitas reikšmingas aplinkybes, nepateikia šiuos atskirojo skundo teiginius patvirtinančių įrodymų.

Pažymėtina, jog kredito sutartys buvo sudaryto daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėja nenurodo kam buvo panaudotos jos nemokumą sukėlusios banko pagal kredito sutartį suteiktos lėšos, nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo.

Pareiškėjos nesąžiningumo nepatvirtina ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ginčo turtas neparduotas iki šiol. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad bankams įkeistą turtą nutarus pardavinėti priverstinai, jis nėra parduotas dėl pareiškėjos veiksmų. T.y. byloje nėra duomenų, jog pareiškėja savo veiksmais trukdytų parduoti įkeistą turtą.

Aplinkybė, jog pareiškime nenurodyta iš kokių lėšų iškėlus bankroto bylą bus mokama kreditoriams, negali būti pagrindu atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Apeliantas taip pat nesutinka su iškeliant bankroto bylą teismo pareiškėjai patvirtinta būtinųjų išlaidų 1853,57 Eur suma. Tačiau įvertinus aplinkybes, jog ši suma reikalinga keturių asmenų pragyvenimui, kad remiantis byloje esančiais duomenimis vaikų tėvas teikia tik maždaug po 16,21 Eur vaikų išlaikymui, kad pareiškėjai finansiškai padeda tėvai bei kad nustatytas keturių mėnesių terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti, per mėnesį gaunasi 463,39 Eur suma, kuri nelaikytina didele. Be to, įvertintina ir tai, pareiškėjos išlaidas sudaro tik būtiniausios išlaidos, t.y. išlaidos maistui, transportui, vaikų ugdymui ir mokslui, drabužiams avalynei. Pagrindinę išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui.

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                Leonas Jachimavičius