Civilinė byla Nr. e2S-109-513/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03811-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.9.5

        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. Y. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Y. ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarui A. R. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia ir sutartinio įkeitimo pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė pripažinti 2017 m. gruodžio 27 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr.1631, nesudaryta ir negaliojančia ir pripažinti 2017 m. gruodžio 28 d. sutartinį įkeitimą, notarinio registro Nr. 1650, negaliojančiu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3.       Teismas nurodė, jog ieškovė (atstovas) į teismo posėdį neatvyko, nors 2019 m. liepos 24 d. nutartimi nurodyta, kad šalių (ieškovės ir atsakovo) dalyvavimas teismo posėdyje būtinas. Teismas pažymėjo, kad apie 2022 m. lapkričio 9 d. 10.00 val. teismo posėdį ieškovė informuota tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

4.       Teismas nurodė, kad CPK įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ir ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovė O. Y. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti.

6.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad buvo nutraukta teisinių paslaugų sutartis su atstovu ir yra pateiktas atstovo prašymas panaikinti prieigą prie bylos.

7.       Nurodo, kad byla buvo sustabdyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atnaujinta jai sergant. Teigia, kad sirgo COVID-19 liga ir gavo neįgalumą, todėl negalėjo apginti savo pažeistų teisių teisme. Prašo suteikti galimybę sudaryti sutartį su kitu advokatu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo. 

10.       CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

11.       Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).

12.       Ieškovė atskirajame skunde neginčija to, kad buvo tinkamai informuota apie 2022 m. lapkričio 9 d. paskirtą teismo posėdį, tačiau nurodo, kad neatvyko dėl objektyvių priežasčių – byla ilgą laiką buvo sustabdyta, atnaujinta jai sergant, be to, buvo nutraukta teisinių paslaugų sutartis su advokatu. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

13.       Informacinės teismų sistemos LITEKO nagrinėjamos civilinės bylos proceso kortelės duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2019 m. gegužės 16 d., o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. spalio 28 d. ir nustatytas privalomas šalių (ieškovės ir atsakovo) dalyvavimas, išaiškintos šalių nedalyvavimo teismo posėdyje be pateisinamų priežasčių teisinės pasekmės, tarp jų ir tai, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas.

14.       2019 m. spalio 28 d. teismo posėdis atidėtas teismui tenkinus ieškovės atstovo prašymą apklausti liudytojus ir paskirtas teismo posėdis 2019 m. lapkričio 21 d. 10.30 val. Prieš pat teismo posėdį (2019 m. lapkričio 20 d. 23.42 val. per EPP) ieškovės atstovas pateikė prašymą apklausti liudytojus ir pridėti naujus įrodymus, dėl to numatytas 2019 m. lapkričio 21 d. 10.30 val. teismo posėdis nevyko ir buvo perkeltas į 2020 m. balandžio 1 d. 10.30 val., tačiau dėl valstybėje paskelbto karantino ir ribojimų dėl pasaulinės COVID-19 ligos pandemijos 2020 m. balandžio 1 d. posėdis nevyko ir buvo perkeltas į 2020 m. liepos 15 d.

15.       2020 m. vasario 26 d. gautas advokato M. P. prašymas suteikti jam prieigą prie bylos, nes jis atstovauja ieškovei, o 2020 m. birželio 29 d. pranešimu advokatas G. J. B. informavo teismą, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. yra nutraukta atstovavimo sutartis ir jis nebeatstovauja ieškovei šioje byloje.

16.       Ieškovės atstovas 2020 m. liepos 13 d. pateikė prašymą apklausti liudytojus ir priimti naujus įrodymus, taip pat 2020 m. liepos 15 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį prieš atsakovą. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00286-20 ir bus priimtas procesinis sprendimas.

17.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta išnykus jos sustabdymo pagrindui ir paskirtas teismo posėdis 2022 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovės atstovas advokatas M. P. 2022 m. liepos 26 d. pranešimu informavo teismą, kad yra nutraukta atstovavimo sutartis ir jis nebeatstovauja ieškovei šioje byloje, o ieškovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes nespėjo susirasti naujo advokato. 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdis nevyko sudarius ieškovei galimybę pasirūpinti atstovavimu ir naujas teismo posėdis paskirtas 2022 m. lapkričio 9 d., pranešimas apie naują posėdžio laiką ir vietą ieškovei išsiųstas per EPP. Kaip minėta, ieškovė neginčija to, kad buvo tinkamai informuota apie posėdį, tačiau į jį neatvyko, nors jos dalyvavimas teismo posėdyje 2019 m. liepos 24 d. pripažintas būtinu, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį įrodo, kad apie sustabdytos civilinės bylos atnaujinimą ji žinojo, o jos liga, kaip teigia apeliantė, nors ir nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, nesutrukdė jai 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikti teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo. Be to, sustabdyta civilinė byla atnaujinta dar 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi, todėl tai niekaip nėra susiję su ieškovės nedalyvavimu 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji neturėjo atstovaujančio advokato 2022 m. lapkričio 9 d. Minėta, ieškovei atstovavęs advokatas 2022 m. liepos 26 d. pranešimu informavo teismą, kad nebeatstovauja ieškovei šioje byloje, o 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdis nevyko sudarius ieškovei galimybę susirasti naują advokatą. Taigi ieškovė turėjo daugiau nei tris mėnesius iki 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio pasirūpinti atstovavimu, juo labiau kad vieną kartą būtent dėl to jau buvo atidėtas teismo posėdis ieškovės prašymu.

19.       Nors apeliantė teigia, kad sirgo COVID-19 liga, jai yra nustatytas neįgalumas ir dėl to ji negalėjo apginti savo pažeistų teisių teisme, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės pateiktas neįgaliojo pažymėjimas savaime niekaip nepagrindžia jos negalėjimo ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, o įrodymų, kad apeliantė dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti būtent 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje, byloje nėra. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta ieškovei kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

20.       Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti ieškovės procesinį elgesį, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                              Irma Čuchraj